2008-12-25

Panaikintas leidimas jūroje skandinti sunkiaisiais metalais užterštą dokų dumblą

Nuotraukose - Baltijos pajūrio tyrimų ir planavimo instituto mokslininkas Saulius Gulbinskas: „Beveik visą paviršinį gruntą iš dokų galima vežti į jūrą, smarkiau užteršti gali būti tik gilesni sluoksniai. Mūsų institutas turi teisę imti mėginius, o juos chemiškai ištirti atidavėme, mūsų manymu, šalyje geriausiai laboratorijai - Aplinkos apsaugos agentūros aplinkos tyrimų departamentui. Politiko nepasitikėjimo valstybės institucijomis pareiškimas kelia paniką ir nacionalinio saugumo požiūriu atrodo labai neatsakingas."

[N.P.: čia tas pats „mokslinis" veikėjas, kuris privačiuose (ir ne tik) pokalbiuose entuziastingai pritaria ir nemato beveik jokių problemų dėl dujotiekio tiesimo Baltijos jūros dugnu. Žemiau pateikiu atomazgą ir iki jos sekusius bandymus dezinformuoti visuomene, neva viskas yra švaru ir nuo dokų duobių paviršiaus neva tai galima saugiai vežti ir skandinti tą dumblą jūroje]:

Panaikintas leidimas jūroje skandinti gruntą

www.kl.lt 2008-12-24, 14:41

Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (RAAD) trečiadienį panaikino lapkričio mėnesį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai išduotą leidimą valyti bendrovės „Vakarų laivų gamykla" dokus ir skandinti iškastą gruntą Baltijos jūroje.

Pasak Klaipėdos RAAD'o direktoriaus Andriaus Kairio, šis leidimas buvo išduotas remiantis tyrimų, kuriems mėginius ėmė Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas, duomenimis.

Minėtasis leidimas panaikintas, atlikus papildomus grunto, kuriam gramzdinti prašoma leidimo, tyrimus. Šiuos tyrimus inicijavęs Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas nustatė, kad pirminių tyrimų duomenys buvo netikslūs. Aplinkos ministerija pradėjo tirti, ar bendrovės „Vakarų laivų gamykla" užsakymu imti grunto mėginiai buvo paimti pagal nustatytą tvarką.

Dokų dumble – politinės priemaišos

2008-12-23 08:11 Vida Bortelienė „Lietuvos žinios"

Bendrovės Vakarų laivų gamyklos pastangas priešintis ekonomikos recesijai, siekiant galimybės dokuose remontuoti didesnius nei dabar laivus, stabdo Klaipėdos politikai, gąsdinantys visuomenę ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetą pranešimais apie neva planuojamą ekologinį nusikaltimą.

Ilgai maitinta Susisiekimo ministerijos pažadu iškuopti iš laivų remonto dokų duobių per tris dešimtmečius susikaupusį dumblą, Vakarų laivų gamykla šiemet pati užsakė grunto tyrimus. Anksčiau mokslininkai buvo sudarę Klaipėdos uosto užterštumo žemėlapį, kur Malkų įlanka buvo pažymėta tamsiai raudona spalva. Įmonės vadovas Arnoldas Šileika sako norėjęs įsitikinti, kaip pasikeitė vaizdas po 10 metų, tačiau nemanęs, kad beveik visuose mėginiuose bus užfiksuotas daug mažesnis - antros klasės lygio - teršalų kiekis. Mokslininkai patvirtino, kad dokus galima pagilinti nukasant 1,5 metro storio dumblo sluoksnį ir iškastą gruntą tikslinga išversti jūros sąvartyne.

„Daug kartų dėl dokų rašėme į visas instancijas. Yra tomai dokumentų. Visi sutinka, kad yra blogai, bet niekada nebuvo daromas baigtinis veiksmas. Kreipėmės į mokslininkus, buvo įdomu, ar raudonos dėmės liko. Tikėjomės gauti prastus duomenis, bet pamatėme kitokį vaizdą. Matyt, dėl to, kad į Malkų įlankos konteinerių terminalą įplaukiantys didieji laivai pakelia ir sumaišo akvatorijos dumblą, o pati įmonė dokus nuolat valo. Be to, dabar kita laivų dažų sudėtis, taikomos naujos technologijos", - švaresnio grunto priežastį aiškino A.Šileika.

Anksčiau Malkų įlankos gylis buvo 5-6 metrai, dabar - 10 metrų. Tačiau dumblo sankaupos duobėse po dokais trukdo pakelti į juos didesnės nei 5,5 metrų gramzdos laivus. Gilesnę gramzdą turintys laivai remonto plaukia į Rygą ar Gdanską.

Už iniciatyvą gilinti dokų duobes didžiausią Klaipėdos darbdavę ir vieną geriausiai dirbančių Lietuvos bendrovių šiuo metu bandoma įpainioti beveik į kriminalinę istoriją. Miesto tarybos narys Naglis Puteikis Tėvynės sąjungos frakcijos vardu paprašė Seimo dumblo išvežimą į jūrą stabdyti, o tariamo nusikaltimo planuotojus nubausti.

Įtaria nusikalstamą veiką

Seimo Aplinkos apsaugos komitetui parašytame ir žiniasklaidai išplatintame pranešime N.Puteikis išdėstė: „Sunkieji metalai audrų metu neišvengiamai pasklistų po visus Klaipėdos, Palangos paplūdimius, sukeldami mirtiną pavojų žmonėms ir gamtai, visiems Baltijos jūros pakrančių gyventojams."

Klaipėdos politikas mažai išprususiems jūrų versle Seimo nariams rašte išaiškino, kas yra dokai, kaip jų duobėse nuo SSRS laikų kaupėsi pavojingų dažų nuosėdos, nuodijančios gyvybę. Jis priminė, kad uosto direkcija 1999 metais sutarė su Pasaulio banku dėl paskolos ir gavo 7 mln. JAV dolerių dumblo saugyklai krante įrengti.

„Dėl nesuprantamų ir visuomenei nepaaiškintų priežasčių tokios saugyklos buvo atsisakyta, o užnuodytą dumblą nuspręsta paslapčiomis paskandinti išvežus baržomis toliau į jūrą", - pažymėjo N.Puteikis.

Pareiškimas nustebino

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovas S.Dobilinskas „Lietuvos žinioms" patvirtino, kad buvo prašyta Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (KRAAD) leidimo tris dokų duobes gilinti iškasant dumblą, tačiau leidimas gramzdinti gruntą jūroje buvo išduotas tik vienos duobės dumblui.

„Pono Puteikio rašte daug fantazijos. Gilinti doką ir pilti jūroje gruntą leista iš duobės, kurios užterštumas atitinka Lietuvos normatyvą LAND 46-2002. Tai ne mūsų sprendimas - tyrimus atliko mokslininkai. Ir jokio slaptumo čia nėra - dar net nepaskelbtas rangovo konkursas, kurio procedūros trunka keletą savaičių. Klaipėdoje žemkasės niekas neturi, todėl vyks tarptautinis konkursas", - sakė S.Dobilinskas.

Kitų dokų duobių gruntą planuojama vežti į užterštų medžiagų sąvartyną, kurį administruoja įmonė „Toksika". KRAAD direktorius Andrius Kairys sakė paaiškinimų uostamiesčio politikams iki šiol neteikęs. „Kadaise buvo manyta, kad gramzdinti dokų dumblo jūroje visai negalima. Tuomet buvome pritarę aikštelės statybai krante. Bet per tiek metų gilinant uostą dalis teršalų savaime išsiplovė, o įmonės veikla pasikeitė. Atsižvelgiant į ekonominę situaciją ir poreikį kuo greičiau užtikrinti įmonės konkurencingumą, uostininkai nutarė atskiros aikštelės nestatyti. Klaipėdos universitetas paėmė mėginius iš gręžinių, o dumblo tyrimai buvo atlikti Vilniuje. Jūrinių tyrimų centras apsidrausdamas, dėl šventos ramybės, dar kartą paėmė paviršinius mėginius iš tų pačių vietų. Jie tiriami", - aiškino A.Kairys. Pareigūno žiniomis, kitos valstybės tokio užterštumo lygio gruntą taip pat pila į jūrą.

Panašiai tvirtina ir Baltijos pajūrio tyrimų ir planavimo instituto mokslininkas Saulius Gulbinskas. „Klaipėdos uostas - vienas švariausių regione. Didžioji dalis gretimų uostų visą gruntą verčia į jūrą ir niekam jokios informacijos apie tai neteikia. Lietuva sukūrė taisykles ir jų laikosi, informaciją apie gruntą, vežamą į jūrą, praneša Baltijos jūros organizacijai HELCOM. Vieningų Europos Sąjungos reikalavimų nėra, HELCOM pateikia tik rekomendacijas. Kitos šalys taisyklių net neturi, o rusai, pavyzdžiui, moka ekologinį mokestį pagal pilamo grunto taršos lygį. Prieš 10 metų aikštelės poreikiui pagrįsti daryta prielaida, kad mūsų uoste kasmet susikaups po 50 tūkst. kub. metrų užteršto grunto, buvo klaida. Dukart per metus uoste atliekamas grunto monitoringas to nepatvirtina. Beveik visą paviršinį gruntą iš dokų galima vežti į jūrą, smarkiau užteršti gali būti tik gilesni sluoksniai. Mūsų institutas turi teisę imti mėginius, o juos chemiškai ištirti atidavėme, mūsų manymu, šalyje geriausiai laboratorijai - Aplinkos apsaugos agentūros aplinkos tyrimų departamentui. Politiko nepasitikėjimo valstybės institucijomis pareiškimas kelia paniką ir nacionalinio saugumo požiūriu atrodo labai neatsakingas. Aplinkosauga konkurencinėje kovoje tapo stipriu ginklu, aplinkosaugos projektais galima smarkiai paveikti uosto plėtrą, ją net sustabdyti. Tačiau net džiaugiuosi, kad svarbus uosto klausimas bus iškeltas į Seimo lygį", - LŽ kalbėjo S.Gulbinskas.

Artėja kadrų kaita?

Klaipėdiečiai nesistebi, kad pasikeitus Seimo daugumai kaskart ieškoma formalaus preteksto keisti KVJUD vadovą, paneigiant valdžios aiškinimą, esą ši pareigybė - ne politinė.

Dabartinis uosto generalinis direktorius socialdemokratas S.Dobilinskas pareigas eina nuo 2002 metų pavasario. Iki tol jis kelerius metus vadovavo privačiai uosto bendrovei Klaipėdos terminalui. S.Dobilinskas poste pakeitė tuomečio susisiekimo ministro Zigmanto Balčyčio atleistą Kęstutį Bartkevičių. Pastarasis premjero Algirdo Brazausko buvo kritikuojamas dėl neįvykdytos investicinės programos.

Prekybos bendrovės „Mažeikių Varduva" savininką K.Bartkevičių į uosto direktoriaus kėdę 1999 metų rugsėjį pasodino tuometis konservatorių Vyriausybės premjeras Rolandas Paksas. Dar ankstesnė uosto vadovų kaita taip pat turėjo politinį pamušalą. A.Kairys KRAAD vadovauja beveik metus.

Grunto plukdymas į jūrą gali būti sustabdytas

Dalia BIKAUSKAITĖ 2008 m. Gruodžio 18 d.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys neatmeta galimybės, jog leidimas plukdyti dalį užteršto grunto iš Vakarų laivų gamyklos plaukiojančiojo doko duobės į jūrą gali būti sustabdytas, jeigu papildomi šio grunto tyrimai rodytų didesnę jo užterštumo koncentraciją.

Apie tai, kad AB Vakarų laivų gamyklos (VLG) plaukiojančiųjų dokų duobės nevalytos nuo pat šios gamyklos pastatymo dienos, kad jas būtina valyti, nes gamykla nebegali priimti remontuoti didesnių laivų, kalbama jau antrą dešimtmetį. Tačiau duobės nebuvo valomos, nes nebuvo leidžiama užterštą gruntą plukdyti į dampingą Baltijos jūroje, o užteršto grunto aikštelės Klaipėdoje nėra.

Galų gale atsikandusi netesėtų pažadų VLG kreipėsi į Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutą, prašydama paimti doko duobių dumblo mėginius ir atlikti tyrimus, kiek jis iš tikrųjų yra užterštas.

Situacija pasikeitė

Nuo ankstesnių tyrimų praėjo jau daugiau kaip dešimt metų, ir uoste situacija iš esmės pasikeitė. Buvo gilinama ir valoma uosto akvatorija, pagilinta ir pati Malkų įlanka. Laivyba joje, atsiradus naujiems terminalams, suintensyvėjo. Pasak VLG generalinio direktoriaus Arnoldo Šileikos, doko duobės dar labiau užnešamos ir dėl suintensyvėjusios laivybos, o ne tik užpildomos gamybos atliekomis remontuojant laivus.

Be to, pasikeitė ir pačios įmonės technologijos. Jau kuris laikas gamykla laivams dažyti nebenaudoja dažų, kurių sudėtyje būtų sunkiųjų metalų, juolab kad tai reglamentuoja ir tarptautinės konvencijos.

Kad situacija pasikeitė, patvirtino ir A. Kairys. Jis linkęs tikėti, kad per 20 metų Malkų įlankoje atliekant įvairius darbus, teoriškai užterštas dumblas galėjo ir išsisklaidyti. Pasak jo, galbūt didžioji užteršto grunto dalis yra pačiame dugne.

Leidimas - tik daliai grunto

Pateikdama mokslininkų atliktą analizę, VLG prašė leisti išvežti gruntą iš visų trijų dokų duobių ir nukasti apie 3 metrų sluoksnį. Tačiau leidimas duotas nukasti tik 1,5 m grunto ir tik didžiojo doko duobėje. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko teigimu, tai tik 15 proc. grunto, kurį reikėtų išvežti. Pasak A. Šileikos, tai būtų apie 30 tūkst. kub. metrų dumblo.

Jo teigimu, to 15 proc. grunto didžiojo doko duobėje nukasimas neišspręstų senos įmonės problemos. Reikėtų iškasti iki 150 tūkst. kub. metrų, turint omenyje ir dokų duobių projektinio gylio atkūrimą. Didžiojo doko duobės užnešimas gamyklos pajamas iš laivų remonto sumažina 10-15 proc., t. y. netenkama daugiau kaip 10 mln. Lt, nes įmonė negali priimti didelių refrižeratorinių laivų, ledlaužių.

Ką parodė tyrimai

A. Kairio teigimu, instituto tyrimai rodė, kad didžiajame VLG doke pagal užterštumo lygį gruntas priklauso II kategorijai, o kituose dokuose - III kategorijai. Tačiau departamento specialistams atlikus tyrimų analizę priimtas sprendimas, kad didžiajame doke pagal užterštumą gruntas priklauso III klasei ir duotas leidimas jį išvežti. Iš kitų dokų grunto išvežti leidimas neduotas, nes jų duobėse užterštas gruntas priskiriamas IV klasei. Pagal normatyvinius dokumentus, I klasei priklauso mažiausiai užterštas gruntas, IV - labiausiai.

Pagal galiojančią tvarką, grunto tyrimus turi atlikti tik tam leidimą turinčios laboratorijos. Šiuo atveju mėginius paėmė instituto specialistai - Klaipėdos universitetas leidimą šiai veiklai turi, tyrimai atlikti laboratorijoje Vilniuje, taip pat turinčioje leidimą. Taigi netikėti tyrimų rezultatais lyg ir nėra pagrindo.

Papildomi tyrimai

Departamento vadovas patikino, kad Vilniuje laboratorijoje baigiami atlikti ir pakartotiniai tyrimai, kurių mėginius paėmė Aplinkos apsaugos departamento specialistai. Taip pasielgta todėl, kad ankstesnių tyrimų užterštumo koncentracijos ribos, turint omenyje, kuriai užterštumo klasei gruntas gali būti priskirtas, yra labai arti viena kitos.

Pakartotinių tyrimų rezultatų laukiama jau šią savaitę ir, pasak A. Kairio, kol jie nebus gauti, tikimasi, jog darbai nepajudės.

"Gavę pakartotinių tyrimų rezultatus, juos dar papildomai analizuosime. Atsižvelgiant į rezultatus, bus priimtas papildomas sprendimas, ar leidimas vežti dalį grunto į jūrą turi būti stabdomas, ar naikinamas, ar paliktas galioti", - "Vakarų ekspresui" sakė A. Kairys.

Jis neneigė, jog dokų dumblas nėra švarus smėliukas, tačiau tikino, kad teršalų koncentracija jame nėra tokia didelė, kad nebūtų galima jo plukdyti į jūrą.

Dar nepaskelbtas konkursas

Uosto direkcijos generalinis direktorius S. Dobilinskas teigė, kad dar nėra paskelbtas konkursas dėl doko valymo darbų. Taigi baimintis, kad tarp Kalėdų ir Naujųjų metų gruntas slapčia bus išvežtas, tikrai neverta.

Paklaustas, kaip vertina susidariusią situaciją, uosto vadovas atsakė tradiciškai: "Yra atitinkami teisiniai aktai, ir viskas daroma pagal juos. Aš vadovaujuosi ne emocijomis, o teisiniais aktais. Leidimą VLG gavo. Tuo viskas pasakyta."

Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, ar tas gruntas pavojingas aplinkai, ar ne, turi pasakyti specialistai. Jis patikino, kad jokių slaptų operacijų Klaipėdos uoste nebus daroma.

KREIPIMASIS Į KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBĄ “Dėl vietinės rinkliavos automobiliams statyti įvedimo“

Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos ir

Klaipėdos senamiesčio verslininkų sąjungos

 

KREIPIMASIS Į KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBĄ

Dėl 2007 m. balandžio mėn. 5 d.  Klaipėdos m. savivaldybės sprendimo

"Dėl vietinės rinkliavos automobiliams statyti įvedimo"

 

Klaipėda

2008-12-23

 

Visi pripažįstame, kad rinkliava už automobilių statymą miesto centre ir senamiestyje yra reikalinga. Tačiau reikia atidžiai įvertinti programos tikslingumą, efektyvumą ir savalaikiškumą.

Labai gaila, kad šitą rinkliavą Klaipėdoje reikia įgyvendinti pačiu nepalankiausiu – ekonominės krizės metu, kai didėja bedarbystė ir mokesčiai, sunkėja verslo aplinka, kai dažnas neturi galimybės išleisti papildomo lito.  Suprantame, kad į šio projekto įgyvendinimą jau įdėta daug darbo ir lėšų, todėl nėra galimybės jo įgyvendinimą atidėti palankesniems laikams. Todėl visų mūsų tikslas, kad rinkliava būtų įgyvendinta, sukeliant kuo mažiau priešiškumo ir neigiamų padarinių Klaipėdos gyventojams, bei smulkiajam ir vidutiniam verslui, įsikūrusiam miesto centre ir senamiestyje.

Manom, kad Klaipėdos miesto Taryba, atstovaujanti savo rinkėjų – Klaipėdiečių valią, atsižvelgs į žemiau pateiktas pastabas ir pasiūlymus.

 

1. Pastaba. Dėl galimų pasekmių įvedus siūlomą maksimalaus dydžio rinkliavą.

Arti senamiesčio nėra įrengta  ir artimiausiu metu nebus įrengta alternatyvių stovėjimo aikštelių, kuriose renkama rinkliava galėtų būti žymiai mažesnė nei senamiestyje ir centre. Todėl daugelis lankytojų pasirinks didžiuosius prekybos ir pramogų centrus, kur automobilių stovėjimas nemokamas. Smulkiajam ir vidutiniam verslui bus sunku atsilaikyti šioje nelygioje konkurencinėje kovoje. O pasekmės gali būti liūdnos:

1.                               Sumažės lankytojų senamiestyje ir centre esančiose kavinėse, parduotuvėse, biuruose.

2.                               Sumažės jų apyvartos ir pelnas                 

3.                               Biurai išsikels iš centro ir senamiesčio. Kai kurios įmonės užsidarys.

4.                               Bus atleista dalis darbuotojų, sumažės darbo vietų.

5.                               Į biudžetą bus sumokama mažiau mokesčių.                                         

6.                               Ištuštės senamiestis. Negyvas senamiestis bus  nepatrauklus ir turistams. Jie mažiau paliks pinigų Klaipėdoje.

 

2. Pastaba. Dėl parkomatų projekto nuostolių skaičiavimo.

Darbo grupėje nagrinėjant parkomatų projekto atsiperkamumą buvo teigiama, kad priėmus šiandien siūlomus pakeitimus, bus patirtas 1,8 mln. litų nuostolis. Tačiau tokie skaičiavimai yra klaidinantys. Nes nuostolį bandoma išvesti lyginant skaičiavimus kurie remiasi negaliojančiomis sprendimo pataisomis.

Buvo paruoštas sprendimo pakeitimas Nr.1, kuriame numatyti  sprendimo pakeitimai dar nebuvo pateikti svarstyti tarybai.  Šiame pakeitime buvo įvestas papildomas mokestis  už vietos rezervaciją geltonojoje ir raudonojoje zonoje;  iš dalies senamiesčio ir miesto centro  gyventojų atimta teisė įsigyti gyventojo leidimą;  įvesta baltoji apmokestinamoji zona.

Subūrus darbo grupę šis sprendimo pakeitimas Nr. 1 dar kartą buvo pakoreguotas. Prie aukščiau paminėtų pakeitimų buvo pridėti šie: valanda raudonojoje zonoje suskirstoma į 20 min. – 1 litas, 40 min. – 2 litai, 60 min. – 3 litai, valanda geltonoje zonoje suskirstoma į 30 min. – 1 litas, 60 min. – 2 litai; sutrumpinamos apmokestinamosios valandos iki 18.00 val. o ne iki 20 val.

Ir skaičiavimuose tarpusavyje  lyginamos šios niekur neįteisintos korekcijos. O iš tikro praradimus reikėtų skaičiuoti lyginant pajamas, kurios būtų gautos surenkant rinkliavą pagal galiojantį sprendimą ir pajamas kurios būtų gautos surenkant rinkliavą pakoregavus šį sprendimą  siūlomomis pataisomis. Gal tada ir nebūtų tokio nuostolio.

Kodėl taip nedaroma. Gal todėl, kad jei rinkliava būtų renkama vadovaujantis galiojančiu tarybos sprendimu, senamiestyje gyvenamąją vietą deklaravusiems gyventojams, jiems pateikus prašymus, būtų privaloma išduoti metinių leidimų daugiau, nei yra paskaičiuota parkavimo vietų senamiestyje. Iškyla klausimas iš ko  ir kiek tada būtų surinkta rinkliavos?  Ir ar šis sprendimas atneštų siekiamų tikslų – sureguliuoti automobilių srautus senamiestyje ir centre.

Todėl manoma, kad Tarybai svarstyti teikiami pakeitimai, palyginus su galiojančiu Tarybos sprendimu dėl rinkliavos padidins rinkliavos pajamas.

 

3 pastaba. Dėl projekto atsiperkamumo termino.

Džiugu Taryboje matyti žmones, versle turinčius ilgametę patirtį. Manau, kad daugelis iš jų sutiks, kad šiandien bet kokio projekto atsipirkimas per 5 metus yra fantastinis rezultatas. Daugelis jau užmiršom apie tokius projektų atsiperkamumo terminus. Tai gal ir parkomatų projekto atsiperkamumo terminas galėtų būti ne 5, o 7 ar 10 metų. Taryba ir savivaldybės administracija, klaipėdiečių vardan, galėtų paieškoti tokių galimybių, o ne iš karto, net nesvarsčius atsakyti, kad tokių galimybių nėra.

Tada rinkliavą būtų galima įvesti ne šoko terapijos principu, o švelniai. Pradedant nuo nedidelio mokesčio, ir palaipsniui, esant poreikiui, atsižvelgiant į automobilių srautų senamiestyje sumažėjimą ar nesumažėjimą , jį didinti.

Savivaldybės administracija ir VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas" susitikimo metu patikino, kad šia rinkliava pelno nesiekiama, o siekiama įvesti tvarką bei sureguliuoti autotransorto srautus senamiestyje ir miesto centre. Todėl tikimės, kad bus atsižvelgta į šiuos teikiamus mūsų pasiūlymus.

 

4 pastaba. Dėl darbo grupės veiklos.

                      Šiam klausimui nagrinėti buvo suburta darbo grupė. Savivaldybės administracija netiksliai pateikia faktus apie darbo grupėje teiktus pasiūlymus ir susitarimus. Verslininkų  atstovai  siūlė įvesti 1 nemokamą stovėjimo valandą ir suskaidyti stovėjimo valandą į trumpesnius intervalus. Niekada nebuvo renkamasi tarp šių dviejų pozicijų, kaip pateikia savivaldybės administracijos atstovai.

 P. G. Neniškio ir p. Mockaus buvo klausta daugiau nei 3 kartus apie planų ir automobilių stovėjimo schemų pateikimą,  centro ir senamiesčio gyventojams, kurie neturės teisės įsigyti metinio abonemento. Kad galėtų sužinoti kurioje vietoje jie turės galimybę statyti savo automobilius. Mus patikino, kad tokie planai bus pateikti po Tarybos posėdžio. Bet teikiamame projekte matome, kad savivaldybės administracija  ruošiasi pateikti tik namų sąrašą, kurių gyventojai galės įsigyti metinius abonementus. O gyventojams, iš kurių atimama ši teisė jokios informacijos nesiruošiama teikti.

Pasiūlymai

Siūlome:

  1. Suteikti 1 nemokamą valandą, kad senamiesčio lankytojai turėtų galimybę, trumpai apsilankyti senamiesčio parduotuvėse ir kavinėse.

Jeigu bus nepritarta šiam vieninteliam pasiūlymui siūlome:

  1. Pereinamajam laikotarpiui taikyti: rinkliavą raudonojoje zonoje 1 litas už 1 stovėjimo valandą, rinkliavą geltonojoje zonoje1 litas už 2 stovėjimo valandas.
  2. Senamiestyje ir centre  dirbantiems įvesti metinį abonentinį mokestį raudonojoje zonoje 200 litų, geltonojoje zonoje 100 litų. Šių metinių abonementų atsisakyti įrengus alternatyvias automobilių stovėjimo aikšteles miesto centrinėje dalyje.
  3. Įvesti Vilniuje ir Kaune galiojančią nuostatą: Fiziniai ir juridiniai asmenys, savo lėšomis įrengusieji transporto priemonių stovėjimo vietas ar aikšteles už jiems priklausančio sklypo ribų, turi teisę jų prašymu tam tikrą laiką neatlygintinai rezervuoti transporto priemonių stovėjimo vietas. Neatlygintinas transporto priemonių stovėjimo vietų rezervavimo terminas nustatomas, įvertinus aikštelei įrengti panaudotas lėšas ir  transporto priemonių stovėjimo vietų rezervavimo rinkliavos tarifą.

 

Vertiname Klaipėdos m. savivaldybės ir Tarybos iniciatyvą bei indėlį siekiant įvesti tvarką Klaipėdos centre ir senamiestyje. Mes nesiekiame skirtingų tikslų, nesame skirtingose barikadų pusėse ir nekovojame prieš parkomatus ir tvarką. Mes - už protingą tvarką įvestą remiantis racionaliais ir savalaikiais sprendimais.

2008-12-05

Ačiū tiems 18-ai TS-LKD frakcijos narių, kurie turi gėdos jausmą

 

Kodėl Klaipėdoje genda šviesoforai, o Seime - seimo nariai

 

Todėl, kad šviesoforininkams Klaipėdoje, o seimo nariams Seime trūksta gėdos jausmo. Jei seimūnai rodytų gerus pavyzdžius, tai anksčiau ar vėliau ir vis kiti žmonės pasitemptų. Deja, temptis, pasirodo, reikia pradėti nuo savęs. Kol kiti neužtempė. Nes ponai ir ne ponai seimūnai bei šviesoforininkai, Jums gali būti taip, kaip atsitiko man:

 

Vakar vakare parašiau straipsnį į ve.lt blog'ą, kuriame bandžiau pasišaipyti iš Klaipėdos šviesoforus reguliuojančios UAB „Sankryžos", nes nei jos vadovas nei darbuotojai nesusitvarko su nuolat gendančiais Klaipėdos šviesoforais. Jie teisinasi, kad sena technika nebendrauja su naujesne. Bandžiau juos pertraukt per dantį, kad tuo metu, kai žmonija ruošiasi misijai į Marsą, mes Klaipėdoje prarandame „žalios bangos" gatves, nes neva tai trūksta kompiuterinių programų ar diodų. Todėl „žaliąsias" bangas keičia „raudonosios" Ypač kai rekonstruojamos senos sankryžos. Pvz., visi netoli Liepų gatvės/Šiaurės prospekto sankryžos esantys šviesoforai elgiasi ypač piktybiškai - jie įrengti kas 20 metrų ir pravažiavus vieną, prie kito visada dega raudona. Ir taip 4 kartus iš eilės.

Tai buvo vakar. Jaučiausi nudirbęs svarbų darbą – demaskavau atskirai pasitaikančius trūkumus, nuplėšiau kaukes nuo brokdarių, pasmerkiau vietinę valdžią. Ir nuėjau laimingas miegoti.

Šį rytą perskaičiau laikraščius ir pasidarė bloga: Seimas vakar nusprendė, kad krizės naštą turi nešti visi gyventojai, išskyrus juos. Nes jie, Seimo nariai, nusprendė, kad mažinti atlyginimus jiems patiems – tai antikonstituciška.

Tada pagalvojai apie šviesoforininkus, kuriuos vakar pabandžiau prikalti prie kryžiaus už blogus darbus.

Ir pasidarė nepatogu: kur jų darbo brokas, ar tinginystė, ar lėšų trūkumas ir kur Seimo įžūlumas.

O kai pamačiau savo vakarykščio straipsnio komentarus (pateikiu juos žemiau), tai pasidarė dar ir gėda:

R. 2008 12 05 – 08:50

Parasyk geriau komentara, kodel konservai naikina visas lengvatas, kurios palies ne gerai gyvenancius, bet neturtingiausia sliuoksni… Kodel pries tai nera protestuojama - negi varnas varnui aki kirs? Parasyk, kodel brangs bilietai i teatra, brangs knygos ir mesa. Protestuoji pries antraeilius dalykus - pries suknistus sviesoforus, kur bala nemate as galiu lukterti, bet didelius dalykus, kuriuos daro tavo partijos nariai - palieki uz akiu… Reikia surengti visu sunkiai gyvenanciu zmoniu protesta su klausimu, kodel krize rengiamasi iveikti ju gvenimo kokybes saskaita..

Ansas Plonis 2008 12 05 – 10:55

Turėjome Justiną Burbą, gavome - Naglį Puteikį. Justinas darugavo su Šechovcovu, tačiau nepasidalijo milijardų už parduotą sapropelį ir išsiskyrė. Su kuo draugauja Naglis, jei vietoje artėjančios krizės grėsmės, kuri palies kiekvieną mūsų, ėmėsi apdainuoti šviesoforų problemas, kurios aktualios tik turtingiems buožėms? Juk mes, paprasti miestiečiai ir kaimiečiai (kaip ir Jūsų nuolankus tarnas), renkamės visuomeninį transportą, dviračius ar tiesiog einame pėsčiomis. Tad jokie sugedę šviesoforai mums nebaisūs. Manau, Naglis šiuo rašiniu atstovauja stambiajam kapitalui, kurio rankose sutelkti brangiausi automobliai - Apskrities administracijai ir Uosto direkcijai. Vieša paslaptis, kad šių įstaigų vadovų kėdes Naglis naktimis sapnuoja.

 

O tada pasižiūrėjau vakarykščio balsavimo rezultatus Seime dėl seimūnų algų susimažinimo (už - 79, prieš - 19, susilaikė - 7, pritarta, kad negalima mažintis algų seimūnams). ir pasidarė dvigubai gėda, nes TS-LKD frakcija balsavo, deja, taip pat gėdingai ir skandalingai: už tai , kad mažintis algas yra antikonstituciška -10, prieš 18, susilaikė 6.

Ačiū tiems 18-ai frakcijos narių, kurie turite gėdos jausmą.

Bet šiaip jau, broliai ir sesės konservatoriai visų rūšių ir frakcijų, taip toliau nieko nebus. Jūs ir toliau griaunate ne tik tų, kurie už Jus balsavo, bet apskritai visų žmonių, kurie turėjo viltį dėl geresnės, padoresnės valdžios, pasitikėjimą Seimu.

Todėl pradedu nuo savęs:

1. Išimu savo vakarykštį straipsnį su šviesoforininkų kritika, nes tai iš tikrųjų smulkmena, lyginant su Seimo dviveidyste dėl algų nesusimažinimo (jo kopiją perkėliau į archyvavimui, o ne skaitytojams skirtą tinklapį – išimtąjį straipsnį galite pažiūrėti čia);

2. Įdedu vietoj jo šitą savo tekstą su komentatorių citatomis;

3. Atsakau pirmajam komentatoriui ir Ansui Ploniui:

3.1. stambiam kapitalui nenoriu atstovauti ir bent jau iki vakar maniau, kad nei tiesiogiai, nei netiesiogiai jam neatstovauju; nesiruošiu to daryti ateityje;

3.2. stengsiuos ateityje protestuoti pirmiausia prieš svarbiausius dalykus, t.y. prieš Seimo, Vyriausybės, teisėsaugos, savivaldybės amoralumą, chaltūrinimus ir tinginystes, ir tik po to rašysiu apie kitų veikėjų analogišką elgesį (nors UAB Sankryža" dirba blogai, o automobiliais važinėja dauguma paprastų žmonių, bent jau kol kas, kol krizė neįsismarkavo);

3.3. Apskrities administracijos ir Uosto direkcijos vadovų kėdžių nesapnuoju. Man didesnė vertybė – tarybos nario mandatas ir paveldo apsauga;

4. Pasistengsiu kuo greičiau parašyti atskirą straipsnį apie vakarykštį Seimo dviveidišką poelgį dėl algų nesusimažinimo, kuriame pateiksiu visas nuorodas kas kaip balsavo, o vadinamąją klaipėdiečių frakciją (visus iš Klaipėdos kilusius ar Klaipėdos apygardose rinktus, ar čia rinkimų metu gyvenusius Seimo narius) ištrauksiu į dienos šviesą ir apspirginęs ant viešumo keptuvės, pateiksiu skaitytojų degustavimui (suvalgymui). TS-LKD narių balsavimą šiuo klausimu pateiksiu su desertu.

Klaipėdos šviesoforų kosmonautai

 

Kodėl Klaipėdoje kasdien genda šviesoforai, o „žaliąsias" gatvių bangas keičia „raudonosios"

 

Fotonuotraukose:

1. Universalus Klaipėdos šviesoforų taisiklis: dirba itin greitai, nes ir beviltiškai sugedusį šviesoforą pataiso net per 2 mėnesius.

2. Šviesoforų galaktika Nr. M101 (aiškiai matosi chaotiškai dirbančių dvifazių ir trifazių šviesoforų blyksėjimai).

 

Amerikiečiai turi savo kosminių tyrimų agentūrąNASA, europiečiai – savo ESA.

NASA sėkmingai nusiuntė savo aparatą į Marsą. Tas nusileido nesudužęs. Iš pradžių striginėjo ratukai, viena iš antenų. Bet šiaip ne taip Amerikos kosmonautų inžinieriai nuotoliniu būdu marsaeigį pataisė: jis  pradėjo važinėti, rankiojo gruntą, net mėgino gręžti akmenis, o jų spektrinius duomenis siųsti į Žemę.

Europiečių zondas su analogišku aparatu pradingo be pėdsakų Marso vandenynuose ar dykumose. Iki šiol spėliota, kad gal avarinis plūduras nesuveikė, ar parašiuto tinklai į sraigtą įsipainiojo.

Norėdami tiksliau išsiaiškinti sudužimo ar nuskendimo priežastis, ES paskelbė konkursą tarp ES šalių.

Prizas –šalies laimėtojos kosmonautas siunčiamas artimiausiu reisu į Mėnulį be eilės.

Šiame konkurse nusprendė dalyvauti Klaipėdos m. savivaldybės kosminių tyrimų laboratorija, kurios pavadinimas UAB "Sam-gryža".

Kaip tyrimo būdą pasirinko mokslinį eksperimentą. Siekdami nustatyti, kuri aparatūros dalis neatlaikė Marso atmosferos, europietiško marsaeigio valdymo plokštes sumontavo sankryžų šviesoforuose ir bandė patikrinti, ar jos veikia.

Pirmiausia marsaeigio pagrindiniai valdymo mazgai buvo išbandyti Smiltelės gatvės ir Šilutės plento sankryžoje ant šviesoforų. Šviesoforas iškart sugedo.

Dėl viso pikto nuspręsta eksperimentą pakartoti kitame miesto gale, tačiau ir čia situacija analogiška: sugedo ir kitas šviesoforas - Taikos prospekte, ties pėsčiųjų perėja prie buvusios 3-iosios poliklinikos.

Visas pajėgas [N.P.: kelias dešimtis aukščiausios kvalifikacijos kosminių inžinierių] metėme ten ir šiaip ne taip sutvarkėme pastarojo valdiklį, dabar grįšime prie Šilutės plento ir Smiltelės gatvės sankryžos šviesoforo", žadėjo "Sam-gryžos " generalinis konstruktorius Antanas Kosmojonas.

Nors šie moksliniai eksperimentai ir sudarė tam tikrą diskomfortą klaipėdiečiams, tačiau pasak "Sam-gryžos " generalinio konstruktoriaus A. Kosmojono, bandymų – klaidų būdu pavyko išsiaiškinti kosminio zondo odisėjos nesėkmių priežastį.

Pasirodo, kad kalčiausi - vokiečių kosminiai inžinieriai. Nes jų sukurti valdikliai – visiškas šlamštas.

Štai ir paaiškėjo, kodėl ES marsaeigis ištiško: jame įrengtos vokiškos smegenys – valdiklis  - nesikoreliavo su kitų šalių įranga, strigo jo dvifazis, nebekontaktavo trifazis, dėl to užspringo starteris, užblokavo karterį, užsiklynijo vairalazdė, nebesisuko sraigtas, to pasekmėje sprogo brandspoitas, sulaužydamas kliverį, nublokšdamas španhautus ir tokiu būdu išcentruodamas stakselį, kuris perdegino diodinius marsaeigio šviestuvus. Todėl kosminis aparatas leidosi be šviesų ir, nepamatęs tamsoje senovinio marsiečių kanalizacijos dangčio nusileidimo trasoje, į jį atsimušė ir ištiško į labai smulkius gabaliukus.

Dangtis buvo atsiknojęs, nes tos trasos statybinius darbus prižiūrėjo Marso ūkio departamentas. Tas pagrindinis kadaise galingos civilizacijos departamentas dirbo aplaidžiai, todėl visa civilizacija ir išnyko. Gaila tik, kad į jų paliktą broką dūžta Europos kosminės viltys. Iš kitos pusės, jei būtų veikę dvifaziai diodiniai šviestuvai ir jei jie būtų gerai koreliavęsi su trifaziais vokiškais valdikliais, tai viskas būtų buvę gerai. Todėl nereikia iš marsiečių daryti atpirkimo ožių.

Iš vienos pusės turėtume džiaugtis – dėkinga už marasaeigio sudužimo priežasties išaiškinimą, ES kosminių tyrimų laboratorija pakels į kosmosą pirmąjį lietuvį.

Tiesa, europietiškas kosmolaivis artimiausiu metu neskris, nes reikia pakeisti tuos brokuotus vokiškus valdiklius į kinietiškos gamybos štepselius. Bet ES kosmoso agentūra pažadą vykdo: nupirko "Sam-gryžos" generaliniam konstruktoriui A. Kosmojonui bilietą į artimiausią Kinijos kosminio laivo reisą. Laimingas atradėjas A.Kosmojonas dabar treniruojasi Japonijos mėnuleigių laboratorijoje.

Tačiau turime ir rūpesčių, nes europietiško marsaeigio liga pasirodė ypač pavojinga. Ji plinta kaip užkrečiama liga, kaip kompiuteriniai virusai, ir aukščiau aprašytu būdu (vokiškas valdiklis-nesikoreliuoja-  antifazės – starteris- karteris – vairalazdė- sraigtas – brandspoitas- kliveris- španhautai – stakselis – perdega šviesoforo diodai) gadina visą uostamiesčio eismo reguliavimo įrangą. Klaipėdos gatvėse pradėjo rastis kamščiai, didėja chaosas gatvėse. Iki šiol buvusios „žaliosios bangos" virsta „raudonosiomis", pvz. visi netoli Liepų gatvės/Šiaurės prospekto sankryžos esantys šviesoforai elgiasi ypač piktybiškai – jie įrengti kas 20 metrų ir pravažiavus vieną, prie kito visada dega raudona.

Ir visur viskas stringa, masiškai nebeveikia, perdega lempiniai ir diodiniai šviesoforų šviestuvai, stringa perprogramavimai, mėnesių mėnesiais nesulaukiama atsarginių plokščių, trūksta kosminių inžinierių įrangos taisymui ir perprogramavimo persigrupavimui.

Pagal kilmės dokumentą – tarsi ir šviesoforas, bet realiai – marsaeigis. Ir kas bjauriausia – neveikia nei taip, nei anaip.

Ši liga net persimetė į Klaipėdos rajoną.

Klaipėdos m. savivaldybės kosminių tyrimų laboratorija UAB "Sam-gryža" bando nustatyti šių ligų paplitimo būdą ir surasti jos išgydymo antigripiną. Deja, visos jos intelektualinės pajėgos sutelktos kovoje su šviesoforų gedimais. Vidutiniškai vienam šviesoforui Klaipėdoje sutaisyti reikia visų 40-ies šios Klaipėdos kosmoso agentūros mokslininkų ir visų 120-ies kosminių inžinierių, 2 mėnesių, be to antra tiek reikia laukti atsarginių detalių iš Bermudų salose įsikūrusios firmos-tiekėjos.

Taigi nėra kam užsiimti problemų gvildenimu. Todėl spėliojama, kad šviesoforų liga plinta per chaotiškai - kur lenda ir kur nelenda- kaišiojamus diodus. Bet gali būti, kad platinama ir per vairuotojų-vyrų keiksmus, bei per vairuotojų-moterų aimanas ir ašaras.

Todėl teko samdyti specialistus galimybių studijai „Kodėl plinta šviesoforų gedimai ir kaip su šiuo reiškiniu kovoti" parengti. Pigiausią kainą pasiūlę Gvinėjos kompiuterininkai tik už 250 000 litų  per rekordiškai trumpą 1 metų laiką parengė 3 lapų išvadas, kurių reziumė – Klaipėdos sankryžoms gali padėti tik Somalio šviesoforistai. Nes padarys tai per rekordiškai trumpą – 10 metų laikotarpį, be to už darbą prašo labai nedidelio užmokesčio – 51 procento AB „Klaipėdos naftos" akcijų. Sako turi labai daug pilnų naftos tanklaivių, bet neturi kur jų ištuštinti.

Tuo tarpu nekonstruktyviai lojanti Klaipėdos miesto opozicija piktybiškai skleidžia gandus, kad Klaipėdos šviesoforus per 3 dienas sutvarkytų M.Gorkio mokyklos 5-os klasės moksleivis Vovka Hakeris. Nes turi sukūręs autorines šviesoforų gydymo programas „Otviortka-ME" ir „Ploskogubcai-XP", kurios atsparios virusams „Šimkynė-98", „Otkatas-NT", bei lietuviškai šio viruso modifikacijai „Atrida-RT".