Gudručiai jiems priklausančio turto remontą bando permesti ant valstybės pečių

Fotografijoje: unikalus pasukamasis 19amžiaus tiltelis per Pilies užutekį Klaipėdoje („Grandinių tiltas")

N.P.: vis atsiranda gudručių, kurie savo rūpesčius už jiems priklausantį turtą bando permesti ant valstybės ar savivaldybės pečių. Šiuo atveju tai AB „Klaipėdos laivų remonto" savininkai, kurie apsimeta, kad unikalus istorinis tiltelis yra ne jų, nors jį kartu su visu įmonės turtu įsigijo privatizuodami AB „Klaipėdos laivų remontą" iš Valstybės turto fondo.

Šie verslininkai (UAB „Eika" ir AB „Achema" savininkai Robertas Dargis ir Bronislovas Lubys) bando tą tiltelį remontuoti už valdiškus pinigus, nors įstatymai reikalauja, kad jei tai darytų už savus. Tiesa, valstybė, be abejo, prisidėtų, nes tai unikalus paveldinis objektas, tačiau organizuoti ir nors dalį restauravimo kaštų finansuoti turi šio turto šeimininkai.

Tuo labiau, kad AB „Klaipėdos laivų remontą" iš Valstybės turto fondo jie įsigijo tik už kelis milijonus litų, o tarp argumentų, nurodančių tokią mažą kainą, buvo užrašyta, kad įmonėje daug paveldo objektų, kuriuos būsimas pirkėjas įsipareigoja restauruoti už savo pinigus.

Klaipėdoje verda aistros dėl mažo pasukamojo tiltelio per Pilies užutekį

Klaipėdoje valdininkai jau kelintas mėnuo nenusprendžia, kam priklauso 150 metų senumo pasukamas tiltelis, ir kas turės sumokėti apie ketvirtį milijono litų už jo remontą. Dėl neaiškios situacijos kenčiančiam verslui kol kas gerų naujienų nežadama – iki vasaros tiltelis nebus sutvarkytas.

Valdžia pasukamą tiltelį nukėlė kaip avarinį ir žadėjo jį suremontuoti, tačiau tiltelis iki šiol nesutvarkytas. Savivaldybės atstovai teigia, kad buvo bebaigę rengti rekonstrukcijos dokumentus, tačiau paaiškėjo, kad šeimininkaujama ne savo kieme – tiltelis esą priklauso „Klaipėdos laivų remontui". Tačiau tokių įrodymų nėra.

Plačiau apie tai – LNK žiniose: 2009 02 28: Problemos su tilteliu Klaipėdoje

http://www.balsas.lt/video/240844

 

Daugiau infomacijos  - „15 minučių. Klaipėda" čia:

Tiltelio įkaitai: Pasukamasis tiltelis šiuo metu guli piliavietėje

http://www.15min.lt/naujiena/miestas/klaipeda/43/30229/

2009 vasario 27d. 06:04 Autorius: Jurgita Andriejauskaitė Laikraštis „15 minučių"

Danės krantinėje, prie unikalaus pasukamojo tiltelio įsikūrę verslininkai nekantriai laukia šio įrenginio sugrįžimo.

Viešbučio, kavinių ir kitų čia įsikūrusių įstaigų atstovai jaučiasi tarsi įkaitais – nuėmus tiltelį patekti į Kruizinių laivų terminalą, Danės krantinėje esantį Ryžių malūną bei jachtklubą galima tik vykstant per gamybinę bendrovės „Klaipėdos laivų remontas" teritoriją.

Bendrovės „Klaipėdos laivų remontas" direktorius A.Butkus neslėpė apmaudo, kad tiltelis jau kelis mėnesius tiesiog riogso piliavietėje.

Pasak Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo Naglio Puteikio, tiltelio remontas pajudės vos jo vadovaujamą padalinį pasieks tilto restauravimo projektas. „Visa veiksmų seka buvo tokia: savivaldybė pateikė prašymą nukelti tiltą, mes paprašėme projekto. Jie žaibiškai jį padarė, mes žaibiškai pritarėme. Galvojome, kad taip pat žaibiškai tiltelis bus restauruotas, tačiau tam reikia restauravimo projekto. Pačią restauraciją kvalifikuoti darbininkai gali atlikti labai greit, per gerą mėnesį jis būtų kaip naujas", – kalbėjo N.Puteikis.

Kaip buvęs bendrovės „Klaipėdos laivų remonto" vadovas N.Puteikis teigė, kad tokį projektą turėtų rengti ši bendrovė, nes jos turto balanse yra šis tiltelis. „Tačiau norima permesti darbus savivaldybei. Savivaldybė irgi nerodo iniciatyvos. Buvo galima prašyti valstybės pagalbos, kreiptis į Europos Sąjungos fondus, surinkti po 15-20 proc. lėšų ir tiltelis spindėtų nakties šviesoje", – sakė N.Puteikis.

Bendrovės „Klaipėdos laivų remontas" direktorius Alvydas Butkus „15min" patikino, kad šis tiltelis nėra jų nuosavybė. „Bendrovė neturi nuosavybės dokumentų. Juk tiltas yra viena iš miesto infrastruktūros dalių, tarnauja pėstiesiems. Kas būtų, jei tiltai taptų privatūs", – sakė A.Butkus.

Bendrovės „Klaipėdos laivų remontas" direktorius A.Butkus neslėpė apmaudo, kad tiltelis jau kelis mėnesius tiesiog riogso piliavietėje. A.Butkus jį kasdien mato per darbovietės langą. „Mums priklausančiuose pastatuose turime nuomininkų, jie praranda klientus. Jachtklubo pastate įsikūrę verslininkai prašė sumažinti nuomos kainas. Neturėjome kito kelio – sumažinome jas 10 procentų. Juk ateina ir kruizinis sezonas, kaip turistai eis per teritoriją, kurioje net nėra šaligatvių", – retoriškai klausė direktorius.

Teko atleisti darbuotojus

„Mūsų viešbutis yra sudarytas iš dviejų korpusų, vienas yra prieš pasukamąjį tiltelį, kitas už jo. Šiuo metu korpusas, esantis už tiltelio, beveik uždarytas, vykdome tik restorano veiklą, viešbutis neveikia. Nuo spalio vidurio, kai buvo nuimtas tiltelis, restorano apyvarta nukrito penkis kartus, o viešbučio veiklą vystyti sunku, nes reikia apvažiuoti aplink. Žinoma, žmogus gali atvažiuoti taksi, tačiau, jam panorus eiti į miesto centrą, aplankyti kokį barą ar kitą restoraną, kyla sunkumų. Jeigu į konferenciją atvyksta 40 asmenų, juos turime išskaidyti į du viešbučio korpusus, o kaip jiems susieiti? Niekas tokių sunkumų nenori. Savaitgalį miestiečiai traukia pasivaikščioti naujomis krantinėmis, ateina iki tiltelio apsisuka ir keliauja atgal", – pastaruoju metu susiklosčiusią situaciją nupasakojo viešbučio „Old port hotel" direktorius Edmundas Narvilas.

Sumažinus už pasukamojo tiltelio esančio viešbučio pajėgumus ir sumažėjus darbo restorane, buvo atleista 20 darbuotojų.

„Vos pastatys tiltelį, priimsime žmones atgal, nes viešbučio, restorano funkcionavimui reikės virėjų, padavėjų, registratūros darbuotojų, kambarinių. Pyktis ima, kad kažkas aiškinasi santykius, o tiltelis guli prie piliavietės kalno", – vardijo direktorius.

Uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius patikino, kad savivaldybės iniciatyva šiuo metu rengiamas tiltelio rekonstrukcijos projektas.

Su sunkumais susidūrė ir jachtklubo pastate įsikūręs restoranas „Pilies uostas". Jį valdančios bendrovės komercijos vadovas Gediminas Juška teigė, kad lankytojų srautas tikrai sumažėjo. „Vieta pasakiška, o dėl įvairių sprendimų tapo uždara. Žinoma, čia galima atvykti važiuojant aplink, tačiau žmonės, kurie apie mus tik girdėję, tačiau nebuvę, sunkiai mus randa, o jei dar tai svečiai iš kitų miestų", – sakė G.Juška.

Darbai vėluos

Pasak N. Puteikio, šis tiltelis – unikalus. Jis buvo įrengtas dar 1889 metais. Gali būti, kad pasukamasis tiltelis yra vienintelis toks likęs Europoje. Avarinės būklės pasukamasis tiltelis dar prieš jį nuimant jau nebebuvo sukiojamas, nes surūdijo jo posūkio žiedas. Tiltelis bus valomas, smėliuojamas, sprendžiama, kurias dalis pakeisti. Kadangi tai paveldo objektas, jis nebus elektrifikuotas, o pastačius ir toliau bus sukiojamas mechaniniu būdu. Planuota, kad bendrovė „Hidrostatyba", kuri vykdė Danės krantinės rekonstrukciją, tiltelį sutvarkys iki gegužės 1 dienos. Pasak šios bendrovės darbų vadovo Arvydo Čėsnos, iki šio termino darbų atlikti jau veikiausiai nebebus spėta.

Restauruos iki birželio galo

Uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius patikino, kad savivaldybės iniciatyva šiuo metu rengiamas tiltelio rekonstrukcijos projektas. Jis artimiausiu metu bus užbaigtas. Projektas rengiamas pagal Kultūros paveldo departamento Klaipėdos padalinio paruoštas sąlygas. „Pasukamasis tiltelis – unikalus paveldo objektas, tad jį rekonstruoti nėra taip paprasta. Tačiau jis turi būti atnaujintas ir paruoštas iki birželio pabaigos. Dabar laukiame projektuotojų sprendimo", – sakė meras.

Visuomenės pergalė prieš pelnagaudžius – smėlio karjero Baičių miške nebus

Klaipėdos rajono gyventojus suvienijo kova prieš planus įrengti karjerus sunaikinant Baičių mišką. Nuotraukoje – taiklus šūkis „ Pjaukit iš čia, karjeristai"

 [N.P.: retas atvejis, bet pelnytas kruopščiu, bei atkaliu pasipriešinimo tokiam miško suniokojimui darbu: bendruomenė susivienijo prieš gobšuolius ir laimėjo. Ypatingai gerus sugebėjimus tinkamoj vietoj, tinkamu metu tinkamai pasinaudoti visais demokratijos instrumentais bei nenugalima ironijos bei sarkazmo jėga parodė Linga ir Vytautas Švaniai].

Baičiai apgynė mišką K 2009 02 27

Klaipėdos rajono taryba nutarė, kad smėlio karjerų Baičių miške nebus. Trijų įmonių ketinimus iškirsti Baičių miško dalį ir 9 hektarų plote iškasti smėlio karjerus galutinai sustabdė politikų apsisprendimas.

„Džiaugiuosi, kad gyventojai sugebėjo taip sutelkti jėgas. Tai pavyzdys visoms bendruomenėms. Patarimas kitiems – reikia aktyviai sekti ir domėtis bendruomenės gyvenimu bei aplinkinių ketinimais, tuomet belieka susiburti ir kovoti už gamtos išsaugojimą", – džiaugėsi Dovilų seniūnė Nijolė Ilginienė.

Pernai paaiškėjus, kad į valstybiniame miške esančius smėlio klodus pretenduoja net trys įmonės – "Baltijos projektai", "Alvetos karjerai" ir "Hidrostatyba", gyventojai stojo ginti šalia Baičių esantį valstybinį mišką.

Gyvenvietės žmonėms į pagalbą atėjo greta esanti Dovilų bendruomenė, Ketvergių gyventojai, ekologinis klubas "Žvejonė".

Netylančios diskusijos atkreipė ne tik rajono politikų, bet ir apskrities vadovų dėmesį.

Labiausiai gyventojus papiktino įmonių brovimasis ne į privačias, o į valstybines teritorijas.

Sovietmečiu išžvalgyta teritorija pasirodė gardus kąsnis ir dėl to, kad Kretingos urėdija šios vietos miškus pripažino tinkamus kirsti. Gyventojai tebekovoja, kad Baičių miškui būtų palikta parko tipo miško kategorija.

Vakar vykusį Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdį gyventojai paįvairino plakatais. Politikai beveik vienbalsiai nusprendė neleisti Baičių miške plėtoti ūkinės veiklos.

„Jei būtume nelaimėję čia, būtų iškirsta ne tik 9, bet visi 40 hektarų miško", – tikino Dovilų seniūnė N.Ilginienė.

Algų mažinimas, ar sovietinė „pokazūcha“?

Visų trijų monopolistinių Klaipėdos m. savivaldybės įmonių vadovai prie darbo biržos durų.Karikatūra skelbiama autoriui Ryčiui Daukantui leidus www.daukantas.com.

Kada sulauksime aiškios ir skaidrios algų sistemos

„Leo LT" valdybos pirmininkas Gintautas Mažeika, kalbėdamas apie tai, kad jei pavaldiniams mažinami atlyginimai, tai pavyzdį turi rodyti LEO LT vadovai ir taip pat susimažinti savo algas, pareiškė:

"Leo LT" valdyba priėmė sprendimą ir savo noru susimažino atlyginimus...Vadovai negali likti nuošalyje, kai darbuotojams mažinami atlyginimai. Jie turi rodyti pavyzdį. Jei vyksta mūšis, o tu esi karo vadas, privalai pirmas šokti į priešo apkasą".

Ir šoko: eiliniams darbuotojams sumažino algą taip, kad jie iš viso tegautų 1700 lt per mėnesį, o vadovai sau susimažino 15 proc. ir jiems liko „tik" ...35 tūkst. Lt.per mėnesį. Neblogas „šuolis į priešo apkasą", svarbu, kad šonkaulių nesusilaužytų taip bešuoliuodami. Sovietinėje kariuomenėje ir visame tarybiniame gyvenime tokie dalykai buvo vadinami „pokazūcha". Gimusiems po Kovo 11 paaiškinu: „pokazūcha", tai parodomieji, vaidybiniai , netikri dalykai, skirti žmonėms mulkinti.

Procentiniai didinimai ar mažinimai kaskart didina socialinę diferenciaciją. Deja, kol kas nėra Lietuvoje politinės jėgos ir ypač valios, kuri sustabdytų šį ydingą suktuką. Jau rašiau, kad pvz. kai Klaipėdos m. savivaldybės taryba patvirtino 5 proc. priedus prie algų direktoriams ir mokytojams, tai direktoriams gavosi padidėjimas 232 lt, o mokytojams dusu pusę karto mažiau – 89 Lt per mėnesį.

Ir tokios nesąmonės tęsiasi jau antrą dešimtmetį.

Tas pats ir Klaipėdos miesto savivaldybėje, bei jai pavaldžiose įmonėse. Mastelis gal ir kitoks, bet principai – tokie patys. Užuot atsisakę „vokelių" neva kanceliarinėms išlaidoms tarybos nariams kompensuoti, valdančioji dauguma siūlo juos tik sumažinti keliolika procentų. Juokinga ir graudu, kad savivaldybės tarybos Biudžeto komitetas vieningai nusprendė net ir šiai „pokazūchai" pasipriešinti ir kovoti „iki galo", kad tik nebūtų jokio šių neapskaitomų, neatsiskaitytinų ir neapmokestinamų vokelių 1200 Lt per mėnesį sumažinimo. Pasipriešinimas šiam kosmetiniam sumažinimui buvo grindžiamas itin dviveidiškais pareiškimais: „kilusi krizė sumažino pajamas", todėl „bendraudami su rinkėjais patiriame didelių nuostolių", tarybos nario „džipui važiuoti pas rinkėją yra labai brangu, nes jis ryja daug benzino" ir t.t.

Dvigubai ciniška, kad valdančioji Klaipėdos savivaldybės dauguma nesiūlo naikinti šių vokelių net tiems tarybos nariams, kurie gauna algą savivaldybėje  - vicemerams, tarybos sekretoriui ir mero padėjėjai. O juk jie turi kabinetus ir pilną telefoninį, kanceliarinį ir automobilinį aptarnavimą.

Pagrindinės Klaipėdos savivaldybės kontroliuojamos įmonės AB „Klaipėdos vanduo", AB „Klaipėdos energija" ir AB „Klaipėdos autobusų parkas"  beveik visas pajamas ir visą pelną gauna iš gyventojų ir tai daro būdami praktiškai absoliučiais monopolistais. Gyventojai neturi galimybės rinktis kitų paslaugų teikėjų, o šių paslaugų kainas nustato savivaldybės taryba.

Deja, jos paskirti šių įmonių valdymo organai - stebėtojų tarybos ir valdybos, slepia savo skiriamų direktorių algas. O kur dar pavaduotojai? Pvz. „Klaipėdos vandenyse" tokių direktoriaus pavaduotojų–departamentų direktorių „tik" 7, kai vandens kontrolierių „net" 13-a.

Ir ne tik slepia, bet net nesiruošia tų keliolika tūkstančių siekiančių algų mažinti, arba dumia akis su kažkokio vargano tūkstantėlio atsisakymu. O apie priedus, priemokas, reprezentacines išmokas, valdiškus automobilius – nė šnypšt.

Savivaldybę valdanti koalicija apie šitų kasdien vis labiau pampstančių Klaipėdos monopolistų diržų susiveržimą – nė garso. Tarsi jų nė nebūtų.

O Skandinavijoje ministrai dar pernai vasarą atsisakė valdiškų automobilių, nes pareiškė, kad artėja krizė, reikia taupyti, žmonėms parodyti susilaikymo, asketizmo pavyzdį.

Be to Skandinavijos šalyse yra 7, 9 ar 11 laiptelių, į kuriuos suskirstyti visi valstybės darbuotojų tiek biudžetinėse įstaigose, tiek valstybės valdomose įmonėse darbuotojų atlyginimai („Leo LT" – valstybės valdoma ir kontroliuojama įmonė, nes turi daugiau nei pusę jos akcijų). Žemiausiame skandinaviškų įmonių darbuotojų ir tarnautojų algų laiptelyje - eilinis, ką tik pradėjęs dirbti specialistas, aukščiausiame – premjeras.

Ir visi viską žino, kas kiek uždirba, tiek rinkėjai, tiek patys darbuotojai. Nori uždirbti dar daugiau – pereini į privatų verslą, nori dirbti visuomenei – pereini į valdišką darbą. Visi laimingi. O pas mus apie tokią aiškią ir skaidrią algų sistemą net šnekėti niekas nenori. Tikiuosi, kad krizė padės šiai algų sistemai prasiskinti kelią ne tik į Klaipėdą, bet ir į visą Lietuvą.

 

Informacija apie "Leo LT" algas: valdybos pirmininko, vyriausiojo vykdomojo pareigūno mėnesio atlyginimas - 40 tūkst. litų, valdybos narių, kurie kartu yra ir funkciniai direktoriai - 35 tūkst. litų.

AB "Lietuvos energija" valdybos pirmininko, generalinio direktoriaus mėnesio atlyginimas - 35 tūkst. litų. Valdybos narių, generalinio direktoriaus pavaduotojų mėnesio darbo užmokestis - 25 tūkst. litų.

Akcinės bendrovės "VST" vadovo mėnesinis atlyginimas yra 35 tūkst. litų. Valdybos narių mėnesinis atlyginimas yra 25 tūkst. litų. RST generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko mėnesinis atlyginimas - 35 tūkst. litų. Valdybos nario - generalinio direktoriaus pavaduotojo - 30 tūkst. litų. Valdybos narių: Elektros tiekimo direktoriaus ir Elektros tinklo direktoriaus - generalinio direktoriaus pavaduotojo atlyginimai - po 25 tūkst. litų.

Klaipėdos savivaldybės kontroliuojamų įmonių AB „Klaipėdos vanduo", AB „Klaipėdos energija" ir AB „Klaipėdos autobusų parkas" vadovų algos labai kruopščiai slepiamos, tačiau į spaudą buvo prasiskverbusi informaciją, kad jos siekia ik 20 tūkst. Lt per mėnesį ir šios informacijos niekas nepaneigė.

Leo LT karo menas Tarybinės kariuomenės proga

Nuotraukoje: VP Market kovoja su dideliais savo atlyginimais Rembo stiliumi

Warning: Šis tekstas skirtas tarnavusiems Sovietinėje armijoje

N.P.: dėl saldofoniškos specifikos ir terminijos kitiems skaityti nerekomenduoju, nes galite nesuprasti niuansų:

Kasmet vasario 23 dieną nuo SSRS laikų švenčiama Tarybinės kariuomenės diena. Rusijoje ji sėkmingai prisitaikė prie šių dienų poreikio ir švenčiama toliau.

O mes, sovietinių laikų auklėtiniai, ir ypač tarnavę Sovietinėj armijoje, prisimename, kad tomis dienomis visi tarybiniai piliečiai, ypač vyrai, masiškai ją  švęsdavo, o liaudyje ji buvo vadinama „vyrų diena".

Ta proga maloniai nudžiugino, kad vienas iš oligarchinės sistemos Lietuvoje stulpų - „Leo LT" valdybos pirmininkas Gintautas Mažeika, atsakinėdamas į „LŽ" klausimus, šią dieną taip pat paminėjo pasidalindamas su mumis auksinėmis mintimis apie karybos meną (G.Mažeika: dalijamės briedį, kuris dar laksto po girią):

Kalbėdamas apie tai, kad jei pavaldiniams mažinami atlyginimai, tai pavyzdį turi rodyti ir LEO LT vadovai ir taip pat susimažinti, valdybos pirmininkas pareiškė.

„Jei vyksta mūšis, o tu esi karo vadas, privalai pirmas šokti į priešo apkasą"

N.P.: stengiuosi  įsivaizduoju Ramsfeldą, Švarckopfą, Pauelą ar kitą JAV generolą su Rembo stiliaus kulkosvaidžiu šokanti iš desantinio malūnsparnio į Irako vadovo Huseino rūmus juosiančius apkasus, o tuo metu kareiviai su seržantais palinkę prie malūnsparnių iliuminatorių džiaugsmingais šūksniais tą savo generolą drąsina.

Toli eis su tokiu taktiniu „mąstymu" Leo Lt vadovai.

Nebent tikslas – didelių algų gavimas, o ne atominės elektrinės statyba.

Tada vadai, be abejo, pirmieji šoka prie ... algų išdavimo langelių.

Tiesa, prieš tai susimažina solidarizuodamiesi su pavaldiniais 15 proc. nuo 36 000 Lt iki 30 000 Lt per mėnesį.

Tokie Leo LT „karo vadų" poelgiai be abejonės padaro nepamirštamą solidarumo įspūdį pavaldiniui, kuris po antikrizinio susimažinimo lieka  su 1700 Lt per mėnesį.

NETEISĖTAI PERVEDAMOS IŠMOKOS UŽ NEPATIRTAS SĄNAUDAS KLAIPĖDOS M.VICEMEREI, TARYBOS SEKRETORIUI IR MERO PATARĖJAI

               KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS

               TĖVYNĖS SĄJUNGOS FRAKCIJA

 

                          Liepų g. 11,  LT- 91502  Klaipėda,  mob. 8-652-76250 , el. p. naglis.puteikis@klaipeda.lt _____

 

Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai Rinktinės g. 5A, LT-01515, Vilnius. Tel. (8 5) 266 2305, faks. (8 5) 266 2317, el. paštas info@prokuraturos.lt  2009 02 04 Nr.

 DĖL ĮSTATYMO PAŽEIDIMO SUSTABDYMO NETEISĖTAI PERVEDANT IŠMOKAS UŽ NEPATIRTAS SĄNAUDAS KLAIPĖDOS MIESTO VICEMEREI, TARYBOS SEKRETORIUI IR MERO PATARĖJAI

 

Pirmiausia Jūsų institucijai norėčiau padėkoti už tai, kad Klaipėdos m. prokuratūra ėmėsi priemonių sugrąžinti į Klaipėdos m. savivaldybės biudžetą šio miesto savivaldybės tarybos narių neteisėtai gautus atlyginimus (nes nebuvo pateikę pažymų apie savo darbovietėse negautą atlyginimą už savivaldybės tarybos ir jos komitetų posėdžių laiką, o imti dvigubą atlyginimą už tą patį laiką ir darbovietėje ir savivaldybės taryboje įstatymai draudžia). Gaila tik, kad iki šios dienos Klaipėdos m. savivaldybės administracija niekaip neišsiunčia savivaldybės tarybos nariams jokio prašymo sugrąžinti į savivaldybės biudžetą jiems neteisėtai pervestas lėšas.

Tačiau turiu nusistebėti, kad ta pati Jūsų institucija  - Klaipėdos m. prokuratūra – analogiškoje situacijoje nesiima jokių priemonių sustabdyti kitą besitęsiantį įstatymo pažeidimą:

2008 10 01 d. įsigaliojo nauja Vietos savivaldos įstatymų redakcija. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnyje „Savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimas" pasakyta, kad : ... 2. Tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms, kiek jų nesuteikia ar neapmoka tiesiogiai savivaldybės administracija, apmokėti kas mėnesį gali būti mokama išmoka; šios išmokos dydis tvirtinamas reglamento nustatyta tvarka."

Tačiau Klaipėdos m. savivaldybės administracija pažeidžia šį reikalavimą ir po šio įstatymo įsigaliojimo nuolat išmoka tūkstantines minėtas išmokas Klaipėdos miesto vicemerei J.Simonavičiūtei , tarybos sekretoriui V.Plečkaičiui ir mero patarėjai A.Daujotienei.

Tai padaryti administracija neturėjo teisės, nes visi trys aukščiau paminėtieji gauna iš savivaldybės administracijos atlyginimus, jiems yra skirti valdiški kabinetai, valdiški telefonai, jie naudojasi savivaldybės automobiliais, yra aprūpinti valdiškais kompiuteriais, interneto ryšiu, popieriumi, pieštukais, trintukais, sąvaržėlėmis ir pan.

Kreipiausi raštu (kopija pridedama) į Klaipėdos m. prokuratūrą prašydamas sustabdyti šį neteisėtą veikimą, tačiau užuot sustabdę šiuos neteisėtus veiksmus, pareigūnai tyrimą perdavė savivaldybės kontrolieriaus tarnybai. Pastaroji tyrimo nepradeda, nes savivaldybė jiems neperduoda duomenų, o tuo metu minėti išmokėjimai tęsiasi. Klaipėdos m. prokuratūra apie tai žino, tačiau nestabdo neteisėto biudžeto lėšų panaudojimo.

Maža to, savivaldybės buhalterijos darbuotojai, vykdydami įstatymo reikalavimus, atsisakė vykdyti neteisėtus veiksmus, tačiau administracijos direktorius A.Každailevičius davė raštišką nurodymą tęsti neteisėtus pervedimus į aukščiau paminėtų tarybos narių asmenines sąskaitas.

Taigi, dėl Klaipėdos m. prokuratūros neveiklumo toliau tyčiojamasi iš įstatymo, žeminami įstatymus gerbiantys savivaldybės darbuotojai.

Prašau sustabdyti minėtas neteisėtas veikas, inicijuoti aukščiau paminėtų neteisėtai išmokėtų išmokų sugrąžinimą į Klaipėdos m. savivaldybės biudžetą, imtis priemonių pažeidėjams nubausti ir, kas svarbiausia, užtikrinti, kad ateityje tokie pažeidimai nesikartotų.

Priedas: minėto rašto kopija, 1 lapas.

 

Tarybos narys, frakcijos pirmininkas   Naglis Puteikis

 

Kiti el.paštai: nputeikis@agency.lt; puteikis@gmail.com

Sveikinu visus su Vasario 16-ąja!

Sveikinu visus su Vasario 16-ąja!

Klaipėdos savivaldybė nepaiso rinkėjų teisių

N.P.: šis pareiškimas skelbiamas taip pat ir www.kl.lt (dienraščio "Klaipėda"svetainėje): http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/e-jurkevicius-savivaldybe-nepaiso-rinkeju-teisiu-199885

 

EVALDAS JURKEVIČIUS

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARYS

 

Gedimino pr. 53,  01109 Vilnius   Tel. (8 5)  2396718, +370 698 42650   El. p.: Evaldas.Jurkevicius@lrs.lt   

____________________________________________________________________________________________________

 

Viešas pareiškimas

Klaipėdos savivaldybė nepaiso rinkėjų teisių

2009 02 11

Klaipėdos savivaldybėje Lietuvos įstatymai negalioja. Tuo tenka įsitikinti dar kartą, šįkart jau kaip LR Seimo nariui.

LR Seimo statuto 13 str. aiškiai ir nedviprasmiškai nustato savivaldybių pareigą vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktiems Seimo nariams skirti ir išlaikyti nuolatines patalpas rinkėjams priimti. 2008-ųjų lapkritį buvau išrinktas Seimo nariu „Baltijos" vienmandatėje rinkimų apygardoje. Buvau nustebintas, jog iki šiol apygardos teritorijoje nebuvo įkurtas parlamentaro biuras. Kaip ir kur su rinkėjais susitikinėjo anksčiau šioje vienmandatėje apygardoje rinkti Seimo nariai, man nežinoma, tačiau aš ketinu sąžiningai vykdyti įstatymais man pavestą pareigą – atstovauti apygardos rinkėjų interesams. Buvo sunku patikėti, kad tam kliūtimi tapo Klaipėdos savivaldybė ir jos politikai, vilkinantys sprendimą dėl patalpų suteikimo, pavertę jį pigaus politikavimo objektu.

Kaip Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto narys,  parlamente atlikau kolegų, išrinktų vienmandatėse rinkimų apygardose apklausą. Didžioji dauguma parlamentarų teigė neturėję jokių trikdžių, savivaldybės jiems suteikė patalpas, kuriuose jau vyksta darbas. Štai, pavyzdžiui, kolega iš Skuodo rajono turi įkūręs net du biurus – Skuode bei Mažeikiuose, tas pats Molėtuose bei Švenčionyse, įstatymus skaito ir supranta Šiaulių, Kretingos, Palangos, Kauno ir daugelis kitų šalies savivaldybių. Klaipėda, matyt, lygiuojasi į kitokius pavyzdžius. Galiu tik daryti prielaidą, jog rinkėjų labui dirbantis Seimo narys uostamiesčio valdžiai yra labai neparankus, kitokių, racionalių paaiškinimų, kodėl atsisakoma vykdyti šalies įstatymus, aš iki šiol neišgirdau.

Apie savo patirtį atstovaujant „Baltijos" rinkimų apygardos rinkėjų interesus aš informuosiu LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetą, Seimo vadovybę. 

 

Pagarbiai                                                                                     Evaldas Jurkevičius

                                                                                                          LR Seimo narys

TS-LKD SĄŽININGOS POLITIKOS PAKTAS (ĮŽADAI)

                                        

                                                                                                                  

TĖVYNĖS SĄJUNGOS-LIETUVOS KRIKŠČIONIŲ DEMOKRATŲ

TARYBA

 

NUTARIMAS NR. 1

2009 01 24

 

DĖL SĄŽININGOS POLITIKOS PAKTO PATVIRTINIMO

 

                      Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Taryba n u t a r i a:

1.      Patvirtinti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąžiningos politikos paktą.

2.      Pavesti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumui patvirtinti sąžiningos politikos pakto įgyvendinimo tvarką.

 

                      PRIDEDAMA. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratai sąžiningos politikos paktas.

 

 

 

TS-LKD pirmininkas                                                                                     Andrius Kubilius

 

 

TĖVYNĖS SĄJUNGA – LIETUVOS KRIKŠČIONYS DEMOKRATAI

 

SĄŽININGOS POLITIKOS PAKTAS (ĮŽADAI)

 

Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai,

 

siekdami rinkėjų pasitikėjimo ir prisiimdami atsakomybę už valstybės ateitį,

savo veiklą grįsdami padorios politikos principais ir moralinėmis vertybėmis,

jausdami, kad yra ypač svarbu atkurti pastarąjį dešimtmetį nutrūkusį visuomenės solidarumą, vieningumą ir pasitikėjimą savo išrinktais Tautos atstovais,

tikėdami, kad Lietuva bus teisingesnė ir padoresnė, kai mūsų piliečiai patirs, jog Lietuvoje teisingumas yra visiems vienodas, o politikai, valstybės pareigūnai ir tarnautojai sąžiningai tarnaus piliečiams ir elgsis garbingai bei nesavanaudiškai,

būdami įsitikinę, kad žmonių pasitikėjimą ne tik politikais, bet ir visa savo valstybe yra įmanoma atkurti tik vykdant sąžiningą ir atsakingą politiką,

 

Nuosekliai laikosi „Švarių rankų" ir etiškos politikos principų ir

skelbia šį atnaujintą sąžiningos politikos paktą (Įžadus),

kur įsipareigojame:

 

- viešai pripažinti savo politines klaidas ir sąžiningos bei atviros politikos principų pažeidimus;

- sakyti tiesą, nepataikauti ir nedalinti piliečiams neįvykdomų pažadų;

- priimant teisės aktus, tartis su piliečiais ir jų asociacijomis, laikantis tautos bendrojo gėrio tikslų;

- politinėje veikloje vadovautis viešaisiais interesais ir rinkimuose piliečių suteiktu mandatu, o ne asmenine ar grupine nauda;

- nesiekti žiniasklaidos palankumo paslėptais būdais: nepirkti paslėptos reklamos, nesinaudoti viešaisiais finansais asmeninei ir politinei reklamai;

- sąžiningai tvarkyti partijos finansus, neturėti jokių dvigubų ar "juodųjų" buhalterijų, neimti paramos, kai už ją prašoma atlikti rėmėjui palankius veiksmus; viešai skelbti partijos finansines ataskaitas kas ketvirtį;

- iškilus pagrįstiems įtarimams dėl mūsų partijos narių veiklos skaidrumo, nedelsiant pradėti partinį jų veiklos tyrimą ir sudaryti sąlygas žiniasklaidai bei teisėsaugos institucijoms nekliudomai susipažinti su tokio tyrimo rezultatais ir atlikti savo tyrimus;

- tokius pat reikalavimus siūlysime priimti ir koalicijos partneriams bei kitoms politinėms partijoms, o taip pat – kandidatams, kuriuos remsime per rinkimus;

 

Būsime dėkingi piliečiams, kurie pagrįstai iškels galimus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovų nusižengimus šiems Įžadams.

 

Kviečiame visus, kurie nori prisidėti prie sąžiningos politikos atkūrimo ir prie pačios politikos prestižo sugrąžinimo – pirmiausia partijas, verslą ir žiniasklaidą, visuomenines organizacijas – jungtis prie šių Įžadų ar kitaip įsipareigoti sąžiningai veikti valstybės politikoje.

 

Kaip vykdomi šie įsipareigojimai, prižiūrės TS-LKD Priežiūros komitetas. Priežiūros komiteto sprendimu šių Įžadų pažeidimais įtariamo partijos nario veikla partijoje gali būti nedelsiant stabdoma, gali būti rekomenduojama nusišalinti ir nuo kitokios jo veiklos, susijusios su viešąja politika ar viešuoju administravimu.

 

 

TS-LKD Pirmininkas                             Andrius Kubilius

 

Žodžiai kenčiantiems ant fizinės medicinos ir reabilitacijos instituto sienos

Tikėjimas

Mes, gyvenantys ant keturių ratų, esame šiurkštūs ir atšiaurūs tipai. Jei tokie nebūtume, neišgyventume. Taip, mes šiurkštoki. Bet protu ir dvasia mes dažnai apdovanoti labiau nei aplinkiniai.

Drįstu sakyti, kad tiek visiškas neįgalumo ignoravimas, tiek visiškas susitaikymas su juo liudija apie vieną bendrą bruožą - begalinį, beveik dievišką tikėjimą.

Niujorke, 34 - oje gatvėje esančiame Fizinės medicinos ir reabilitacijos institute, ant priimamojo durų pritvirtinta bronzinė lentelė. Institute aš lankiausi ištisus mėnesius, po 2 - 3 kartus per savaitę, ir daugybę kartų varsčiau priimamojo duris. Bet niekada neatėjo į galvą sustoti ir perskaityti toje lentelėje iškaltų žodžių, kurių autorius, kaip buvo rašoma,- nežinomas konfederatų kareivis. Galiausiai vieną popietę aš tai padariau. Perskaičiau juos du kartus. Kai skaičiau ją antrą kartą, beveik degiau - tai nebuvo neviltis, o vidinis atradimo karštis, kuris privertė griebtis mane neįgaliojo vežimėlio atramų. Norėčiau, kad ir jūs juos perskaitytumėte.

ŽODŽIAI KENČIANTIEMS

Aš prašiau Dievo stiprybės, kad galėčiau daug pasiekti. Jis mane padarė silpną, kad išmokčiau nuolankiai susitaikyti...

Aš prašiau sveikatos, kad galėčiau nuveikti didelius darbus. Bet buvau apdovanotas negalia, kad galėčiau daryti gerus darbus...

Aš prašiau turtų, kad galėčiaujaustis laimingas. Bet buvau apdovanotas skurdu, kad tapčiau išmintingas...

Aš prašiau valdžios, kad mane garbintų žmonės. Bet buvau paverstas bejėgiu, kad man prireiktų Dievo...

Aš troškau visko, kad galėčiau džiaugtis gyvenimu. Bet man buvo duotas gyvenimas, kad galėčiau džiaugtis viskuo...

Aš negavau nieko, ko prašiau, bet gavau viską, ko tikėjausi. Man pačiam to beveik nenorint mano neišsakytos maldos buvo išklausytos.

Aš laimingiausias iš visų žmonių.

Roy Campanella

GENERALINĖ PROKURATŪRA SUSIDOMĖJO KLAIPĖDOS M. MERO R.TARAŠKEVIČIAUS "DOVANOMIS" PRIVAČIOMS BENDROVĖMS

KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS NARYS

 

TĖVYNĖS SĄJUNGOS FRAKCIJA

 

                          Liepų g. 11,  LT- 91502  Klaipėda,  mob. 8-652-76250 , el. p. naglis.puteikis@klaipeda.lt______

 

2008 09 01

 

 

PRANEŠIMAS SPAUDAI

 

GENERALINĖ PROKURATŪRA SUSIDOMĖJO KLAIPĖDOS M. MERO R.TARAŠKEVIČIAUS "DOVANOMIS" PRIVAČIOMS BENDROVĖMS

 

Generalinė prokuratūra prašo teismo naikinti Klaipėdos m. savivaldybei priklausančių krantinių perdavimą AB „Klaipėdos laivų remontas"

 

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydama panaikinti 2005 02 28 d. Klaipėdos m. mero Rimanto Taraškevičiaus ir Klaipėdos apskrities viršininkės V.Lukošienės pasirašytą taikos sutartį su AB „Klaipėdos laivų remontas".

Šia sutartimi daugiau nei 30 mln. litų vertės savivaldybės turtas – dalis Danės krantinių -buvo perduotos neatlygintinai valdyti ir naudotis 25 metus privačiai įmonei – akcinei bendrovei „Klaipėdos laivų remontas".

Klaipėdos m. meras R.Taraškevičius, Klaipėdos apskrities viršininkė V.Lukošienė kartu su krantinėmis įsipareigojo leisti privačiai bendrovei naudotis ir po krantinių rekonstrukcijos sukurta infrastruktūra. Šiuo metu atliekama 55 mln. litų vertės šių krantinių rekonstrukcija už ES, Vyriausybės ir Klaipėdos m. savivaldybės lėšas.

Generalinė prokuratūra į teismą kreipėsi išnagrinėjusi Tėvynės sąjungos frakcijos Klaipėdos m.savivaldybės taryboje prašymą. Generalinė prokuratūra nustatė, kad įstatymai draudžia merams perdavinėti savivaldybei priklausantį turtą be savivaldybės tarybos leidimo. Šiuo atveju Danės upės krantinių perdavimo klausimas buvo sprendžiamas be savivaldybės tarybos žinios ir sutikimo.

Generalinė prokuratūra taip pat nustatė, kad savivaldybių turtas panaudos pagrindais negali būti perduotas pelno siekiančioms privačioms įmonėms, todėl minėtu sandoriu pažeistas ne tik Vietos savivaldos įstatymas, bet ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas.

Krantinių perdavimas privačiai įmonei buvo atliktas nuslepiant tai ne tik nuo savivaldybės tarybos, bet ir nuo visuomenės. Klaipėdos m. meras R.Taraškevičius po atitinkamo Tėvynės sąjungos frakcijos kreipimosi viešai neigė tokio krantinių perdavimo faktą.

Iki krantinių perdavimo AB „Klaipėdos laivų remontui" pinigai už mažųjų laivelių, jachtų laikymą prie Danės krantinių patekdavo į savivaldybės biudžetą. Po Klaipėdos mero pasirašytos sutarties šie pinigai atitenka minėtai privačiai įmonei.

AB „Klaipėdos laivų remontas" aptariamų įvykių metu samdė Klaipėdos miesto mero R.Taraškevičiaus valdomą statybos firmą UAB „Klaipėdos monolitas", kad ji atliktų šalia minėtų Danės krantinių esančių AB „Klaipėdos laivų remonto" pastatų rekonstrukciją.

Pirmas Klaipėdos apygardos teismo posėdis pagal minimą Generalinės prokuratūros prašymą šioje byloje įvyks 2008 10 03 d. 10.00 val. H.Manto g. 26, Klaipėdoje.

 

 

Tėvynės sąjungos frakcijos pirmininkas                    Naglis Puteikis

 

8-652-76250

 

Kiti el.paštai: nputeikis@agency.lt; puteikis@gmail.com

DĖL NETEISĖTOS DANĖS KRANTINIŲ PANAUDOS SUTARTIES SU AB „KLAIPĖDOS LAIVŲ REMONTAS“ NUTRAUKIMO

KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS NARYS

 

                          Liepų g. 11,  LT- 91502  Klaipėda,  mob. 8-652-76250 , el. p. naglis.puteikis@klaipeda.lt______

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra Vilties g. 12, Klaipėda, LT-92231  +370 46 410098 Faks. +370 46 410102 El. paštas Klaipedos.miestas@prokuraturos.lt

 

2008 05 09  Nr.

 

 

PRAŠYMAS

 

DĖL NETEISĖTOS DANĖS KRANTINIŲ PANAUDOS SUTARTIES SU AB „KLAIPĖDOS LAIVŲ REMONTAS" NUTRAUKIMO

 

 

Šiuo metu AB „Klaipėdos laivų remontas" neatlygintinai naudojasi Klaipėdos m. savivaldybei nuosavybės teise priklausančiomis Danės upės krantinėmis tie Klaipėdos piliaviete.

Minima įmonė ten vykdo komercinę veiklą – švartuoja jachtas, laivus, iš to uždirba pelną.

Tuo tarpu krantinių savininkas – Klaipėdos m. savivaldybė iš to nieko negauna, maža to – dar vykdo ir šių krantinių rekonstrukciją už mokesčių mokėtojų pinigus.

Klaipėdos m. savivaldybės administracija slepia nuo turto šeimininko – Klaipėdos m. savivaldybės tarybos – kad šios krantinės perduotos valdyti ir naudotis minėtai komercinei įmonei pagal panaudos sutartį 25 metams, kurią 2005 03 01 d. patvirtino Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-142-538/2005.

 

Mano žiniomis minimoje sutartyje yra įsipareigojimas leisti 25 metus minimai komercinei įmonei naudotis ne tik krantinėmis, bet ir krantinių rekonstrukcijos metu už mokesčių mokėtojų pinigus (Klaipėdos m. biudžeto, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir ES fondų lėšomis) sukurta infrastruktūra.

 

Klaipėdos m. savivaldybės administracijos veiksmai sudarant aukščiau minėtą sutartį yra neteisėti, nes įstatymai draudžia komercinėms įmonėms perduoti neatlygintinai naudotis valstybei/savivaldybei priklausantį turtą ir turtą, sukurtą už mokesčių mokėtojų pinigus.

 

Be to, mano žiniomis, nėra jokio šių krantinių šeimininko  - Klaipėdos m. savivaldybės tarybos -  sprendimo, leidžiančio ką nors panašaus daryti savivaldybės administracijai, kas yra grubus valstybės turto valdymą reglamentuojančių įstatymų pažeidimas.

 

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir ginant viešąjį interesą, prašau nutraukti aukščiau aprašytą sutartį, o apie veiksmus ir rezultatus informuoti mane.

 

 

 

Tarybos narys, Tėvynės sąjungos frakcijos pirmininkas                                                                     Naglis Puteikis

 

 

 

Kiti el.paštai: nputeikis@agency.lt; puteikis@gmail.com