2009-08-31

Kada surinksime žuvusiųjų per II pasaulinį karą Lietuvos piliečių pavardes

Nuotraukoje - 1939 09 01 d., auštant 4 val.48 minutės vokiečių kreiseris ‚Šlezvigas-Holšteinas' iš kelių šimtų metrų atstumo atidengė ugnį į lenkų įtvirtinimus ‚Vesterplatę', taip pradėdamas Antrąjį pasaulinį karą

N.P.: Prieš 70 metų prasidėjo karas. Lenkija jau tuoj surinks visas II pasaulinio karo aukų pavardes, o kada mes padarysime tą patį?

II pasauliniame kare žuvo beveik 6 mln. Lenkijos piliečių

BNS  2009 rugpjūčio mėn. 26 d. 21:51

Per Antrąjį pasaulinį karą nuo 1939 iki 1945 metų žuvo 5,6-5,8 mln. Lenkijos piliečių, skelbiama Lenkijos Tautos atminimo instituto (IPN) leidinyje.

Pasak IPN vadovo Januszo Kurtykos, knygą "Polska 1939-1945. Straty osobowe i ofiary represji pod dwiema okupacjami" (Lenkija 1939-1945. Žmonių netektys ir represijų aukos per dvi okupacijas) išleido Antrojo pasaulinio karo pradžios 70-ųjų metinių proga profesoriai Wojciechas Materski ir Tomaszas Szarota.

Joje apibendrinti dešimtmečius trukusio Lenkijos istorikų ir demografų tyrimo rezultatai apie lenkų aukas Antrojo pasaulinio karo metais.

Tarp aukų minimi lenkai, žydai, lietuviai, ukrainiečiai, baltarusiai, čekai, Lenkijos pilietybę turėję vokiečiai.

J.Kurtyka sakė, jog ši knyga yra "oficialus Lenkijos valstybės balsas".

Dar jis pridūrė, kad "dauguma aukų krito nuo nacių rankų", tuo tarpu "sovietinėmis represijomis siekta daugiau ekonomiškai išnaudoti lenkus".

Anot dienraščio "Dziennik", istorikams pavyko nustatyti ne tik žuvusiųjų karo metais skaičių, bet ir asmenų, patyrusių represijas - trėmimus, areštus, kalinimą koncentracijos stovyklose. Tai apie 1 mln. 800 tūkst. sovietų zonoje ir apie 10 mln. vokiečių zonoje.

Visas Antrojo pasalinio karo aukų Lenkijoje pavardes ketinama paskelbti po kelerių metų, sakė J.Kurtyka.

2009-08-27

Du istoriniai pasukami tiltai Latvijoje ir Lietuvoje

Nuotraukose:

Pats žymiausias ir vienintelis Latvijoje pasukamas Karostos pėsčiųjų tiltas, pagal garsaus inžinieriaus Eifelio brėžinius pastatytas 1906 metais, be remonto veikė lygiai 100 metų. Bet 2006 metais gruzinų tanklaivis "Anna" plaukdamas kanalu taip rėžėsi į tilto konstrukcijas ir mechanizmą, kad iš jo liko tik metalo laužo krūva. Liepoja tiltui gelbėti iškart kreipėsi pagalbos į ES. Po dvejus metus trukusių ir 4,3 mln. eurų (per 23 mln. litų) kainavusių parengiamųjų ir rekonstrukcijos darbų šių metų rugpjūčio 28 dieną istorinis tiltas iškilmingai atidaromas ir vėl veiks papildytas automatinio valdymo technologijomis.

Pasukamas tiltelis Klaipėdos Piliavietėje per Danės užutekį prieš karą ir dabar iki jo restauravimo pradžios. Pasukamas pėsčiųjų tiltas per piliavietės kanalą – technikos paminklas. Pastatytas 1855 metais, vadinamasis "Grandinių" tiltas veikia ir šiandien. Keliaujant Pasukus tiltelį, laivai bei jachtos gali įplaukti ir išplaukti iš Pilies uosto. Pasukamas tiltelis– vienintelis tokio tipo mechanizmas Lietuvoje. Tilteliui pasukti naudojama žmogaus jėga. Jį galima pasukti dviese.

Vidos Bortelienės straipsnyje  "Liepojos uostą gilins ir plės"( 2009 rugpjūčio mėn. 27 d. "Lietuvos žinios") rašoma:

"Su Karostos gidu Andrejumi prie tilto (žr. nuotrauką aukščiau) kalbėjomės ir apie tai, kad iš šios istorijos galėtų pasimokyti, kaip gelbėti kultūros vertybes, už Lietuvos paveldą atsakingi valdininkai. Mat Klaipėdoje esantį panašų, tik gerokai mažesnį, bet senesnį, technikos vertybe paskelbtą pasukamą Pilies tiltelį, išardytą ir paliktą nežinioj, jie reikalauja iš pagrindų rekonstruoti. Tik niekas nesiūlo nei kas tai galėtų padaryti, nei iš kur gauti lėšų - per milijoną litų."

N.P: Kodėl nerestauruojamas pasukamas Klaipėdos Pilies tiltelis? Klaipėdos Pilies tiltelio restauravimas jau yra numatytas ES, Vyriausybės ir Klaipėdos m. savivaldybės bendrai finansuojamame Danės krantinių rekonstravimo projekte. Šiam projektui buvo skelbtas konkursas, jo sudėtyje – ir tiltelio pilnas restauravimas, kuris pagal tą projektą turėjo būti įgyvendintas dar pernai birželio mėnesį. Taip parašyta rangovo pasirašytoje sutartyje. Tačiau konkurso laimėtojas "Hidrostatyba" atsisako šį projektą vykdyti, ne nori tam tilteliui numatytą milijoną Lt panaudoti savo įmonės reikmėm. Projekto techninis prižiūrėtojas apie tai tyli, tokiu būdu abu pažeidžia įstatymus, nes tai prilygta konkurso sąlygų, bei pasirašytos sutarties nevykdymui. Klaipėdos m. savivaldybė, vykdanti šio projekto užsakovo funkcijas, taip pat šį įstatymo pažeidimą slepia, nes Klaipėdos m. meras yra "Hidrostatybos" savininko asmeninis draugas.

Jei abu minėti draugai nepažeidinėtų sutarties bei įstatymų, tas tiltelis jau būtų restauruotas ir pastatytas į vietą dar pernai.

Bet rangovas, tiesą sakant, neturi kur dėtis, nes atsisakymas vykdyti konkurse laimėtą projektą ar jo dalį užtraukia milžinišką finansinę baudą. Todėl Klaipėdos Pilies tiltelis bus restauruotas, manau, kad vėliausiai kitų metų pavasarį galėsime jį pasukinėti.

2009-08-26

Operacijos ‘prisikėlėliai’ finalas

Fotografijoje - žurnalistė Rūta Grinevičiūtė–Janutienė

N.P.: Rūta Grinevičiūtė–Janutienė parašė labai įdomų straipsnį apie tai, kodėl iš posto virsta Valinskas ir kas gali ateityje atsitikti su Prisiskėlėlių partija. Pasirodo Rūta Grinevičiūtė-Janutienė ne tik talentinga publicistė, bet ir puiki politologė. Man jos vertinimai ir prognozės, pateiktos šiame straipsnyje, pasirodė labai tikėtinos, todėl įdedu šį jos straipsnelį:

Pseudopirmininkas žūva virtualiame skandale

Rūta Janutienė 2009-08-24 15:54 | Alfa.lt

Prisimenu: Seimo pirmininkas važiuoja pas Prezidentą su VSD pažyma apie „grėsmes nacionaliniam saugumui". Lietuva nustėrusi: jos Paksas, jos Prezidentas sučiuptas bičiuliaujantis su dabar jau nebeprisimenu kokio pavadinimo Rusijos mafija. Ten ir lietuviška Mata Hari su savo vardo brendžiuku, ir telefoniniai skambučiai apie Ispanijon pasitraukusiam Mečiui Laurinkui gręsiantį fizinį susidorojimą. Siaubas!

Tik, deja, neprisimenu, kad kuris nors net menkas epizodas iš tos pažymos būtų pasitvirtinęs. Klastotė ir tiek. Valstybės saugumas tokių prirašė ir išviešino šūsnis. Tikrų neduoda net Seimui.

R.Pakso skandale tebuvo du tikri dalykai. Neorus prezidento karas dėl „Žemaitijos kelių" akcijų ir jo paties prezidentinė kvalifikacija. Na, „nevežė", ir tiek. Sėdi Prezidento rūmuose, bet ne Prezidentas. Būtent todėl galų gale ir pralošė prieš tai, kas vėliau buvo pavadinta „valstybininkų klanu".

Prisiminiau tą reikalą, nes Arūnas Valinskas žūva pagal tą patį scenarijų. A.Valinsko ir Henytės nuotraukos, kurios pasičepsint platinamos „visų jūsų minčių", yra iš senoko viešo renginio. Henytė tada, šviežiai atsėdėjęs ir parašęs „knygą", atvyko į Kėdainių „Vikondos" pramogų centrą, nusipirko stalelį prie scenos ir prišokdavo pozuoti su visais, kuriuos atpažindavo. „Žvaigždė" tarp „žvaigždžių". Vieno garsaus prodiuserio sumanymu jis netgi pats turėjo tapti eterio žvaigžde. Televizijoms pakako proto pasakyti „ne".

Taigi, tokių Henytės nuotraukų su skirtingais viešo gyvenimo personažais yra didelė gausybė. Tas kitas veikėjas iš kriminalinės kronikos, rodos, „Micha", su kuriuo meiliai sveikinasi Valinskai, irgi sukelia bangą prisiminimų iš naujausios politinės istorijos.

STT dūla byla, kurioje aprašyta kaip Trakų buvęs meras Vytautas Petkevičius rajoną valdė kartu su vietiniu banditu. Skirtingai nei Valinskas su „Micha", sakoma, kad Petkevičius valdžia dalijosi realiai, tačiau jam tokiam begėdžiui niekas antrankių nerakino, o Nacionalinė mokėjimų agentūra netgi davė daugiau nei milijoną, kad jis turėtų viešbutį ant ežero kranto.

V.Petkevičius vis dar sukasi tarp kovotojų prieš saugomas teritorijas ir turi palaikymą Seimo konservatorių frakcijoje (Rutkelytė su Šimėnu kalba jo žodžiais). O štai Valinskui „Lietuvos rytas" konstatuoja mirtį. Generolui Boreikai, kuris rengia apsitarimus, su mano supratimu, kriminaliniu Kėvišu, neskelbia. Petkevičiui neskelbia. Nelaidojo ir Artūro Paulausko, kuris prieš kelis metus panašiai plačiai šypsojosi netgi dviejų garsių banditų glėbyje.

Prie jų „kompra" nelimpa, o prie Valinsko limpa. Kaip ir Lolišvilės tualetinis popierius. Juo „gydėsi" kone visas Lietuvos politinis olimpas, o skiautė „gydomosios medžiagos" nusidriekė tik paskui vieną politinį pasturgalį.

Matant, kaip tiksliai rezonavo visi, nuo ko priklauso Valinsko nuvainikavimas, yra didelė tikimybė, kad Valinsko kriminalizavimas yra gerai apgalvotas veiksmas, kuriuo siekiama perimti Seimo narių balsais turtingą ‚prisikėlėlių" partiją.

Man įstrigo „Lietuvos žinių" versija, kad, esą, tai gali būti Žiemelių – tėvo ir sūnaus – operacija. Pasakojimai, kad partiją, jos kūrimosi etape kadrais parėmė būtent tas klanas, pagrindžia tą versiją. O vėlesnis atskilusių nuo Valinsko veikėjų šnekėjimas apie V.Žiemelį kaip apie naują „prisikėlėlių" lyderį, ją padaro labai įtikinamą.

Vien jau kergimas su „Daktarais" yra simptomiškas: nurodo į tuos laikus, kai V.Žiemelis, būdamas G.Vagnoriaus vyriausybės vidaus reikalų ministras, kaupė žinias apie kriminalinį pasaulį. O gal ant tų pačių rogučių nuo politinio Fudzijamos į politiką ketinamą parsivežti ir G.Vagnorių? Juk tai – pats mylimiausias „visų jūsų minčių" redaktoriaus žmonos premjeras.

Manau, kad netrukus sužinosime, nes A.Valinskas, kai neturi tiesioginio eterio, elgiasi, atsiprašau, kaip Paksas. Jis nemoka veikti per kitų kontroliuojamą žiniasklaidą, todėl išbarstys paskutinius pasitikėjimo trupinius. Tada mes turėtume pamatyti geidžiamą operacijos „prisikėlėliai" finalą. Nieko nereikės ieškoti po kilimu. Patys išlįs.

O A.Valinskui jau ne kaip Seimo pirmininkui, bet kaip žmogui, šis skandalas yra didelė pamoka. „Planktonas", arba, kaip sakė vienas mūsų bendras pažįstamas, „žmonės, kuriems nebūdinga aukštoji smegenų veikla", yra gera kompanija dalintis pergalėmis. Tačiau politikai jie netinka. Stresai „planktoną" naikina, o tada aiškėja tikroji komanda. Ir ji yra tokia, kur veši puvėsis.

2009-08-24

Stumdamas savavalių statybų įteisinimą Seimas pats pažeidė du įstatymus

Beveik visas Seimas draugiškai įkišo į daugiabučių namų renovacijos paketą su tuo paketu niekaip nesusijusią savavalių statybų įteisinimo pataisą. Ilgamečio Seimo pirmininko, tokių triukų specialisto Česlovo Juršėno mokykla?

Tačiau visi Seimo nariai (išskyrus TS-LKD frakcijos narį klaipėdietį Evaldą Jurkevičių) taip draugiškai stumdami šią statybų oligarchams naudingą pataisą pažeidė du įstatymus:

1. Šią pataisą prastūmė ypatingos skubos tvarka - tai yra be svarstymo su visuomene. O tai grubus JTO EEK Konvencijos (sutrumpintai - Orhuso konvencija) dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais pažeidimas. Lietuvoje Orhuso konvencija galioja nuo 2002 m. balandžio 28 d. kaip tarptautinė sutartis, o nuo 2005 m. vasario 17 d., kai Konvencijos šalimi tapo Bendrija, – kaip neatsiejama ES teisės dalis.

2 .Seimas , taip grubiai stumdamas minimą pataisą, pažeidėte dar vieną įstatymą – Seimo statutą, nes kažkodėl balsavimui nebuvo pateikta E.Jurkevičiaus siūloma šios pataisos redakcija, kuri kaip tik ir būtų pasiekusi tą tikslą, apie kurį kalbėjo Šimėnas – kad reikia padėti paprastiems žmonėms įteisinti sodų namelius pastatytus dar sovietiniais laikais.

Rezultatas - prastumta atvirkštinė pataisa - tik statybų oligarchams naudingi savavalių statybų įteisinimai.

Gerai kad Prezidentė šią pataisą vetavo.

 

Spaudos publikacijos šia tema:

Seimūno J.Šimėno tėviškėje — nelegalios statybos

Ekstra, 2009 08 24 Aldona KVEDARIENĖ

 Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas neigia nelegalias statybas Lietuvoje įteisinti norėjęs ir dėl savo sūnų. „Ne, gink Dieve, ne dėl jų", — dievagojosi jis. J.Šimėno sūnūs Liutauras ir Jonas kuriasi Seimo nario tėviškėje — Papilių ir Skudų (Viešintų sen., Anykščių r.) kaimuose. „Mano vaikams problemų čia nėra", — „Ekstrą" tikino 56 metų Seimo narys. „Ekstros" žurnalisto tyrimas atskleidė kitokių faktų.

 Baigiantis Seimo pavasario kadencijai Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys J.Šimėnas įregistravo Statybos įstatymo pataisą, leidžiančią įteisinti kai kurias nelegalias statybas.

 Ji buvo netikėta ne tik paskiriems Seimo, bet ir jo Aplinkos apsaugos komiteto nariams — pataisa įregistruota jiems už akių.

 Kaip netikėtai pataisa buvo įregistruota, taip netikėtai Seime ir prastumta. Ją J.Šimėnas įbruko į būsto atnaujinimo įstatymų pataisų paketą. Atostogų nuotaikomis jau gyvenantys seimūnai pakėlė rankas.

 Seimo priimtas Statybos įstatymo pataisas šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo. Prezidentės pasirinkimą sveikino Specialiųjų tyrimų tarnybos vadas Žimantas Pacevičius, kai kas šiose pataisose suspėjo įžvelgti ir korupcijos apraiškų.

 Kokių?

 „Užsukite į įstatymo pataisas teikusio J.Šimėno tėviškę ir pamatysite", — „Ekstrai" pašnibždėjo geri žmonės anykštėnai.

 Įtartinos statybos Skuduose

 „Viešintose sukite į kairę — Surdegio keliu. Už kokių trijų kilometrų žiūrėkite į dešinę ir pamatysite pro medžius iškilusius tokius karkasinius statinius", — Viešintų seniūnė Janė Každailienė vaizdžiai papasakojo, kaip Skuduose rasti J.Šimėno sūnų Liutaurą Šimėną.

 Skudai — nedidelis kaimelis pakeliui į Kovo 11-osios Akto signataro J.Šimėno tėviškę Papilius.

 Papiliuose gyveno ir ūkininkavo J.Šimėno tėvai ir seneliai. Tėvas Jonas Šimėnas sulaukęs 78 metų mirė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo priešaušryje. Garbaus amžiaus — 94 metų motina Stasė Šimėnienė gyvena pas dukterį Danutę Panevėžyje.

 Papiliuose ūkininkauja vidurinis J.Šimėno sūnus Liutauras. Jam padeda vyresnysis brolis Jonas, užsuka ir dar mokslus kremtantis jaunėlis Paulius. Vasaras tėviškėje leidžia ir Kovo 11-osios Akto signataras, Seimo narys J.Šimėnas.

 Ūkininkaujančiam sūnui Liutaurui tėvas padovanojo 6 ha savo tėvų žemės, 4 ha Liutauras nusipirko pats.

 Dalį J.Šimėno senelių žemės sūnus Liutauras persikėlė prie sostinės — į Gailiūnų kaimą (Mickūnų kadastrinė vietovė). L.Šimėnui buvo suformuoti du sklypai: 10,5 ir 2 ha. Kaip L.Šimėnui pavyko iš Papilių perkelti žemes prie Vilniaus, kurio žemių savininkai po šiai dienai dar nesusigrąžinę nuosavybės, — kita tema, tad čia jos nepradėsime. Pasakysime tik tiek, jog atsikeltąją žemę L.Šimėnas pardavė pasilikdamas sau tik jos dalį.

 Bet 27 metų Liutauras išties rimtai galvoja apie ūkininkavimą: Skuduose iš vietinio ūkininko Antano Valikonio jis nupirko seną karvidę, siurblinę, vandentiekio bokštą, iš A.Valikonio sūnaus Alekso — 2,5 ha žemės.

 Tačiau gyvulių L.Šimėnas neaugina. Sėja šiek tiek rugių, šiek tiek rapsų.

 Ateityje savo gyvenimą L.Šimėnas, matyt, skirs biokuro gamybai. Paseks tėvo (prieš tapdamas šios kadencijos Seimo nariu J.Šimėnas dirbo Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacijos LITBIOMA direktoriumi) pėdomis — Liutauras Žemės ūkio universitete įgijo bioinžinieriaus specialybę.

 „Ten jie gamins biokurą", — dėl karkasinių statinių Skudų kaime paskirties spėjo Viešintų seniūnė.

 Ji negalėjo tiksliai pasakyti, kada iškilo šie statiniai, tačiau, sakė, ne šiandien ir ne vakar. „Jau senokai. Kurį laiką stovėjo tušti. Šįmet atrodo jau pradėjo gaminti biokurą", — neslėpė Viešintų seniūnė.

 Senose Skudų fermose kvepėjo šieno miltais. Į neužrištus polietileno maišus buvo ką tik supilstytos šiaudų granulės. „Tai — bandomoji partija", — aiškino mums Liutauras.

 Šiaudų granulės yra viena atsinaujinančio kuro rūšių, skirtų deginti šildymo katiluose. Šiaudų granulės ne tokios kaitrios nei malkos, tačiau patogesnės. „Pripildei bunkerį ir į katilinę gali neiti visą savaitę", — šiaudų granulių pranašumus dėstė L.Šimėnas.

 Kada jas pradėjo gaminti? „Idėja kilo prieš kokius dvejus metus, bet tik pernai sumontavome granuliavimo liniją, o pradėjome šįmet kovą", — neslėpė vaikinas.

 Iš kokių šiaudų pavasarį gamino granules? „Iš pernykščių", — Liutaurą tikriausiai nustebino toks neūkiškas mūsų klausimas.

 Šiaudų granulėms reikia nemažai. Pagal technologiją šiaudų apimtis juos perdirbus į granules sumažėja 7 kartus. „Perkame šiaudus ir iš aplinkinių ūkininkų", — sakė Liutauras.

 Fermos kieme stovi ir karkasinė šiaudų daržinė. Pastatyta ji ant į žemę tvirtai įkastų cemento polių, su stogu — tai ir yra tas statinys, apie kurį vaizdžiai mums pasakojo seniūnė. Kada jį pastatė? „Šįmet", — netikėtai tarė Liutauras. „Jeigu kovą gamino granules..." — staiga sumetėme ir jau nepatikėjome Liutauru. Toliau mudviejų pokalbis skambėjo tarsi kirviu į akmenį:

 — O statybos projektas yra?

 — Taip, yra projektas.

 — Statybos leidimus turite?

 — Taip.

 — Galite pasakyti, kada projektą parengėte?

 — Šiais metais.

 — Kada iš tikrųjų pradėjote statyti?

 — Nežinau, reikia žiūrėti popierius.

 — Tai pažiūrėkime.

 — Aš neturiu teisės jums jų rodyti.

 — Neturite teisės? Nerodysite?

 — Aš net nežinau, kur jie dabar yra.

 — Jeigu nerodysite, aš taip ir parašysiu, kaip man buvo sakyta: jūs statote be leidimo. O tėvas teikia nelegalias statybas įteisinančias pataisas, — pagaliau tiesiai šviesiai išpyškinau.

 L.Šimėnas sutiko surasti projektą, statybų leidimą ir juos mums atsiųsti faksu. Liutauras sutiko aprodyti ir rekonstruojamą J.Šimėno tėviškę.

 Papiliuose — perkastas upelis

 Papiliuose mus sutiko pats Kovo 11-osios Akto signataras, Seimo narys J.Šimėnas. Eina jis basomis per dobilieną: „Čia mano tėviškė", — didžiuodamasis sako.

 Didžiuotis yra dėl ko. Šimėnų sodyba — išskirtinė vertybė. Pastatyta ji, kaip sakė pats J.Šimėnas, tuoj po baudžiavos panaikinimo — apie 1870 metus. Pastatyta tik kirviu, be nė vienos vinies. Tokia autentiška ir išlikusi. Dviejų galų aukštaitiška troba, daržinė, dviejų galų klėtis. „Kai mano seneliai apsigyveno, pristatė dar vieną klėtį, nes neužteko vienos grūdams pilti", — pasakojo J.Šimėnas. Dabar ant klėties puikuojasi užrašas: „Liutauro Šimėno bioūkis".

 J.Šimėnas neslėpė džiaugsmo, kad į tėviškę grįžta jo sūnūs. „Liutauras kuriasi čia, Jonas turi už močiutės pajus gautą buvusį mokyklos, kurią ir aš baigiau, pastatą. Tai jis kuriasi ten. Jaunėlis studijuoja kraštovaizdžio architektūrą, labai čia reikiamą", — tėvas tikisi, kad ir trečiasis sūnus čia grįš. Tad visomis išgalėmis stengiasi savo sūnums padėti. Jis pasiryžo sutvarkyti tėviškę taip, kad joje sūnums būtų ne tik gražu, bet ir patogu gyventi. „Mano tikslas yra namus sutvarkyti, o sūnų — verslą daryti",— atskleidė planus J.Šimėnas.

 Į sodybą dabar vedamas vandentiekis, elektros kabelis, buvusi dūminė pirtelė baigiama apkalti šviežiu medžiu ir jau su kaminu. Pirtelė stovi prie pat tyvuliuojančio vandens. Iš pradžių net nesupratau, iš kur tas vanduo. „Ar jis čia buvo?" — paklausiau Liutauro. „Ne, čia tekėjo tik nedidelis upelis — Pelyšėlis. Tvenkinį prieš ketverius metus išsikasėme mes", — neslėpdamas atsakė Liutauras. Geriau įsižiūrėjusi pamačiau: iš tiesų kokių 50 arų tvenkinys iškastas upelio viduryje, tiesiog jo vagoje iškabintos žemės. Niekada neteko to matyti. „Buvo atvažiavę iš regiono agentūros, jokių pretenzijų gamtosaugininkai neturėjo", — pastebėjęs mano žvilgsnį skubėjo paaiškinti Liutauras.

 Žinojau, kad aplinkosaugininkai labai griežti dėl vandens telkinių. Norėdamas įrengti užtvanką prie melioracijos griovio nueisi kryžiaus kelius. O čia perkasta upelio vaga. Bet nesu specialistė, o prieš mane stovėjo pats Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas J.Šimėnas.

 „Tikrai yra visi leidimai, jokių pažeidimų", — šventai garantavo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.

 Ar ir Skuduose visi leidimai yra, dar perklausėme Seimo nario. „Ir Skuduose. Jis ten nusipirko fermą, atliko visus žemės geodezinius matavimus, gavo visus leidimus", — ir už sūnų garantavo Seimo narys.

 Prisipažinsiu: buvau jau įtikėjusi. Ką tie kaimiečiai: pamatė statybas, o ar jos su leidimais ar be jų, iš kur jiems žinoti? O Seimo narys štai stovi prieš mane ir mušasi į krūtinę: kai teikė Statybos įstatymo pataisas, apie savo vaikus negalvojo: „Ne, gink Dieve. Mano vaikams problemų čia nėra". Kaip netikėsi dobiliena basomis braidančio Seimo nario šventu žodžiu?

 Buvo pažeistos procedūros

 Na, bet kaip liaudies išmintis moko: tikėk, bet dar akyliau žiūrėk. L.Šimėnas leidimų faksu mums neatsiuntė. Bet ir neprašėme jo. Yra leidimus išduodančios institucijos.

 Leidimą įrengti tvenkinį turėjo išduoti Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas (URAAD).

 „Iš pradžių projekto nepasirašėme", — prasitarė URAAD direktorius Ričardas Vygantas. Kodėl? „Todėl, kad nesilaikyta procedūros. Kai gavome Aplinkos apsaugos agentūros atsakymą, nebuvo pagrindo jo nederinti", — trumpai paaiškino direktorius.

 Projektas buvo pateiktas Nuolatinei rajono statybos komisijai, nors pirma turėjo būti išnagrinėtas aplinkosaugininkų.

 „Kai gauname projektą, siunčiame Aplinkos apsaugos agentūrai, o šiuo atveju projektas buvo pateiktas tiesiai Nuolatinei komisijai. Gal projektuotojai suklydo", — svarstė projekto nederinęs URAAD poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vyr. specialistas Sigitas Urbonas.

 Kas ir kaip paskui projektą išsiuntė Aplinkos apsaugos agentūrai, jis negalėjo pasakyti. Tik gavo jos pasiūlymus derinti projektą.

 URAAD buvo tik tarpininkas, viską sprendė Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūra (AAA). URAAD direktorius persiuntė mums visus jos raštus.

 Iš jų matyti, kad AAA, išnagrinėjusi „pateik-tą kūdros J.Šimėno ir L.Šimėno žemėje techninį projektą" ir davusi nurodymą URAAD jį derinti, pati į jį nesigilino.

 Kūdros projektavimo sąlygose bei tos pačios Aplinkos apsaugos agentūros siūlymuose derinti projektą nurodyta, kad „tvenkinys gali būti įrengtas tik p. Jonui Šimėnui ir p. Liutaurui Šimėnui priklausančiame žemės sklype". Tačiau J.Šimėnas Papiliuose turi tik 3,8 ha ūkinio miško.

 Kai AAA laimino J.Šimėno ir L.Šimėno kūdros techninį projektą — 2006 metų rugsėjo 18 dieną, Seimo narys žemę padovanojo savo sūnui.

 Bet svarbiau, ar tvenkinys įrengtas taip, kaip reikalaujama projekte. „Statybų priežiūros mes nevykdome", — atsakė URAAD specialistas S.Urbonas. Tvenkinių statybas, kaip ir kitas, turėtų kontroliuoti apskričių Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentai.

 Utenos apskrities teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorius Jonas Spietinis sako, kad J.Šimėno ir L.Šimėno tvenkinio statybą tikrins tada, kai savininkai panorės jį atiduoti nuolatiniam naudojimui. Neatiduoti tvenkinio galima tol, kol galioja statybų leidimas. Šimėnams tvenkinio statybų leidimas duotas dešimčiai metų.

 Daržinei leidimo neturi

 Ilgai laukėme Anykščių savivaldybės administracijos atsakymo, ar išduotas L.Šimėnui statybų Skudų kaime leidimas. Netekę kantrybės paskambinome administratoriaus pavaduotojui Valentinui Patumsiui. „Jeigu negausime atsakymo, parašysime, kad L.Šimėnas stato be leidimo", — pagrasinome. „Teisybę ir parašysite", — sukikeno V.Patumsis. Ką, iš tiesų L.Šimėnas stato be leidimo? Kur Seimo nario garbės žodis?

 Netrukus gavome ir oficialų Anykščių savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriaus atsakymą: „2009 04 29 Liutaurui Šimėnui buvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas Nr.PI-103 (leidimas rengti techninį projektą) „Pagalbinio ūkio pastato (daržinės) statyba". Statybos leidimas šiam statiniui nebuvo išduotas, techninis projektas Nuolatinei statybų komisijai svarstyti nebuvo pateiktas".

 Kas dabar bus, paklausėme Utenos apskrities teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus J.Spietinio.

 „Tai, pagal dabar galiojantį Statybos įstatymą, statinį tektų griauti. Bet dabar, tikriausiai girdėjote, svarstomos Statybos įstatymo pataisos. Neaišku, Seimas rudenį jas priims ar ne," — svarstė J.Spietinis. Jis dar nebuvo sumojęs, kad daržinė, kurią reikės ar nereikės griauti, priklausomai nuo įstatymo pataisos priėmimo, yra įstatymo pataisą teikusio Seimo nario J.Šimėno sūnaus.

 Tvenkiniai ant upių — išskirtiniai atvejai

 Aplinkos apsaugos agentūros Upių baseinų valdymo departamento poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Marius Buja ilgai ir kantriai mums aiškino, kokios poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūros gresia norint išsikasti paprastą tvenkinį: iš pradžių atliekamos PAV atrankos, paskui taikomos PAV programos, paskui priimami PAV sprendimai. Ir tik tada išduodamos sąlygos rengti techninį projektą.

 Dažniau jos išduodamos dėl tvenkinių ant melioracijos griovių. „Tik pavieniais atvejais išduodame sąlygas dėl upių tvenkimo — tvenkinių įrengimo", — „Ekstrai" atsakė Aplinkos apsaugos agentūros poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjas Gintautas Sabas.

 AAA PAV skyriaus duomenimis, pernai buvo išduota projektavimo sąlygų 15 projektų, iš jų 7 ant nedidelių upių. Parengti ir suderinti — tik du projektai. Šįmet išduotos sąlygos 10 projektų, iš jų 4 tvenkinių ant upių statybai. Parengtas ir suderintas vienas.

 Seimas įstatymą svarstys iš naujo

 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, 2002 metais buvo įregistruota 849 savavališkos statybos atvejai, iš jų buvo įteisinta 68 procentai statybų, 2003 metais — iš 718 užregistruotų savavališkos statybos atvejų įteisinta 73,8 procento, 2004 metais įteisinta apie 80 procentų užregistruotų savavališkų statybų.

 Aplinkos ministerija inicijavo, o Seimas 2006 10 17 priėmė atitinkamus Statybos įstatymo ir Civilinio kodekso pakeitimus, kurie nepaliko galimybės įteisinti nelegalias statybas.

 Šįmet Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko J.Šimėno iniciatyva Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas, leidžiančias nelegalias statybas iki 2006 metų lapkričio 1 dienos įteisinti.

 Grąžinusi Seimui pakartotinai svarstyti Statybos įstatymą, prezidentė D.Grybauskaitė sudarė darbo grupę šiam įstatymui tobulinti. Iš naujo jis bus svarstomas Seimo rudens sesijoje.

2009-08-16

Inesai, kuri susirgo piktu vėžiu sarkoma, labai reikia Jūsų pagalbos

ve.lt foto - Sarkomos vėžio užpulta jauniausia Klaipėdos m. savivaldybės tarybos sekretoriato darbuotoja Inesa su dukrele Ugne įrodė turinčios ugninę valią, meilę, tikėjimą, viltį.

Pastaruoju metu kelis pažįstamus ar jų gimines puola vėžys.

Vienas toks atvejis užklupo išvažiavusį iš Lietuvos į JAV ir ten įsidarbinusį žmogų. Kadangi nežinau, ar galiu apie tai rašyti su detalėmis, tai parašysiu abstrakčiau: jo darbovietė surengė pinigų gydymui didžiulį rinkimų vajų, koncertus, rinkliavas. Ir visi subėgę masiškai padeda kas kuo gali.Ir tai daroma labai dideliu mastu.

Čia Klaipėdoje turime panašų atvejį. Savivaldybės tarybos sekretoriate dirba penkios moterys. Piktas vėžys – Evingo Sarkoma - užpuolė kaip tyčia jauniausią darbuotoją – Inesą.

Reikalingos lėšos gydymui ir pan., nes gyvena dabar tik iš 800 Lt pašalpos.

Kviečiu visus susibėgti ir padėti.

Visus taip pat raginu paremti pinigais (aš jau parėmiau), jos sąskaita:

gavėjas Inesa Morkūnaitė, LT447300010036860428, bankas "Swedbank"

Pervedant lėšas iš užsienio:

gavėjas Inesa Morkūnaitė, LT447300010036860428,

"Swedbank" AB, Savanorių pr. 19, 03502 Vilnius, Lithuania,

SWIFT kodas: HABALT22

Yra sąskaitos ir kituose bankuose, jos nurodytos tinklapyje, kurį sukūrė savanoriai Inesai paremti: http://ugnine.webs.com .

Šiame tinklapyje pateikiama ir visa naujausia informacija.

Pacituosiu iš jame skelbiamo Inesos dienoraščio:

 

"Dabar labai noriu visų Jūsų paprašyti, perduokite mano puslapėlį visiems visiems kam galite,reikia pinigų viskam ir operacijai, ir pooperaciniam gydymui, paskui važinėjimui vėl į chemoterapiją iš Klaipėdos į Vilnių, reikia palatoms, daktarams, maistui, butui, paskolai, darželiui, vaistams....viskam kad išgyvenčiau, mano ex vyras nemoka alimentų jau daugiau nei metus laiko, per tiek laiko sumokėjo tik kelis kartus, deja net antstoliai jam nieko padaryt negali...Gyvensiu tik iš invalidumo, tačiau mano mielieji, vis gi.....

jei gyvenimas apsivers aukštyn kojomis, ir deja, šitą kovą aš pralaimėsiu, labai prašau jūsų surinkite pinigėlių tiek, kad galima būtų išmokėti mano paimtą būsto paskolą biški daugiau nei 30 000 lt, ir iš mano dukrytės bankas neatimtų to mūsų mažiuko vos 20 kv.m. butuko...Noriu, kad ji turėtų savo butelį, kaip mamytės dovanėlę, ten sukauptus mūsų prisiminimus .surinkite nors mažytę dalį, nes Ugnytė tėčio kaip ir neturi, ji turi mane ir senelius...Negaliu daugiau rašyti, atsiprašau...."

 

N.P.: Pateikiu taip pat straipsnį VE tinklapyje apie šią situaciją, tik ji kiek pasikeitusi, nes Inesa nusprendė prieš operaciją, kurios metu planuojama šalinti dalį klubo kaulų, dar pasitikrinti specializuotoje tokių Sarkomos vėžių klinikoje Vokietijoje, kas ,  mano galva, yra labai teisingas poelgis:

Ugninė stiprybė nusipelnė palaikymo 2009 08 11 d. VE.lt

http://www.ve.lt/?data=2009-08-11&rub=1065924810&id=1249924438

Ivona ŽIEMYTĖ

"Aš nenoriu, kad dukrytė prarastų tokį didelį savo tikėjimą. Sudėjusi rankutes ji meldžiasi savais žodžiais: "Angele, padėk mano mamytei pasveikti. Dievuli ir Marija, prašau, juk turiu tik ją vieną", - sako 28-erių klaipėdietė Inesa. Rugpjūčio 18-ąją jos laukia sudėtinga operacija.

Kai susitikome parke, vietoje prislėgtos ir palūžusios ligonės pamačiau gražią besišypsančią moterį, o šalia striksėjo ketverių metų Ugnė. Mergytė nubėgo žaisti su vaikais, bet vis grįždavo prie mamos, kad pabučiuotų ar parodytų boružę. Žinojau, kokia trapi ši paprastutė idilė.

2008 metų gruodį jaunai moteriai buvo diagnozuota reta pikta liga - Ewingo sindromas. Iš dubens kaulo buvo pašalintas 25 centimetrų auglys, peraugęs dešinį klubikaulį ir pilvo ertmėje nustūmęs inkstus, žarnyną ir kraujagysles į kairę pusę. Bet auglys vėl ataugo 13 cm, ir per septynis mėnesius ji ištvėrė septynias operacijas. Po chemoterapijos kilo komplikacijų, žarnyne buvo sepsis, ir moterį ištiko koma. Rugpjūčio 18 dieną turi būti pašalintas likęs auglys kartu su dešinio dubens kaulo dalimi. Po operacijos Inesa turės pusę metų išgulėti nejudėdama, negalės net sėdėti. Tuomet jos lauktų dar viena - dubens kaulo rekonstrukcijos operacija. Kas miniatiūrinei, per 40 kilogramų sveriančiai moteriai suteikia jėgų visa tai ištverti?

Forume bendraudama su kitomis mamytėmis, pasirašote slapyvardžiu Ugninė - jūsų ir dukros vardų santrauka. Matau, esate labai artimos?

Ištekėjau iš beribės meilės, pasaulis atrodė gražus, ir labai norėjau vaikelio. Ugnytė gimė sveika, nors nėštumas buvo sunkus. Nuo praėjusio gruodžio mėnesio aš visai nieko neprisimenu, pusę metų ištrynė skausmas ir vaistų aptemdyta sąmonė. Į nieką nereagavau. O kai grįžau po reanimacijos, Ugnytė vėl pajuto, kad turi mamą. Visiems mane rodo, ir piešia mamytę su plaukais, nors jų nebeturiu. Kartais pabučiuoja man ranką. Ji viską supranta... Aš nuo pirmų dienų kalbuosi su ja kaip su suaugusia, neguguoju. Kai išeinu į chemoterapiją, ji būna vaikų darželyje. Bandau pasikalbėti apie tai, ką jaučiu, ji nusuka kalbą, taip vaikiškai norėdama apsisaugoti. Bet kartais labai smarkiai pratrūksta rauda...

Ką sako gydytojai, kiek yra vilties, kad operacija bus sėkminga?

"Kodėl reikia rodyti kitiems, kaip beprotiškai skauda, kodėl jų nuo to neapsaugoti? Aš nenoriu, kad manęs gailėtųsi", - sako Inesa. 

Tikimybė visiškai pasveikti menka. Bet mane daktarai jau ne kartą buvo nurašę, sakė, vilties nebėra. Kad nuo jų niekas nebepriklauso, tik nuo manęs pačios. Išgyvenau komą, po to dar penkias operacijas. Negyvenu tolima ateitimi, tik šia diena. Anksčiau aš labai daug svajojau ir tikėjausi, bet viskas taip greit sudužo. Noriu pasveikti ir užauginti laimingą dukrytę. Svajoju kada nors nuvažiuoti pas Indijos vienuolius, lankyti jogą. Sukurti šeimą, surasti vyrą, kuris mylėtų mane ir Ugnytę. Gyventi ilgai ir laimingai.

Per paskutinįjį vizitą pas gydytoją išgirdau, kad su dubens kaulu gali tekti amputuoti koją. Su tuo negaliu susitaikyti. Geriau gyvensiu trumpiau, bet noriu vairuoti mašiną (dėl išpjauto nervo vairuoju ne kojos pirštais, o kulnu), noriu, kad vaikas prisimintų mane judančią, o ne verkiančią luošą ratukuose.

Kas dar jus palaiko? Turbūt tai netiesa, kad nuo susirgusiojo onkologine liga nusigręžia draugai?

Deja, daug draugų, iš kurių tikėjausi palaikymo, atsiskyrė, dingo. Nesuprantu jų. Susiimti padeda likimo draugės, jos nuramina ir pataria.

Mano mama - tikra dvasios milžinė: ji verkia kartu su manimi, mes kartu juokiamės. Tėtis kartais neištveria ašarų ir išeina iš kambario, iš namų. Kai jau visai apleidžia jėgos, sakau, kad man per sunku, o mama drąsina: "Tu gali, turi dukrą, išgyvensi dėl jos." Ir aš noriu įrodyti, kad viskas įmanoma. Kai matau kenčiančius artimuosius, noriu juos nuraminti. Aš pati neįsivaizduoju, iš kur tas tikėjimas. Kai perbrendi skausmo jūrą, turbūt užsigrūdini kaip deimantas, nori priešintis likimui, siela auga ir tempia kūną kaip šapelį.

Dvasinis skausmas stipresnis už kūno?

Sunkiausia išsiskirti su dukryte. Po darbo bėgte bėgau į darželį jos pasiimti. Kai išsiskyriau su vyru, visur eidavome kartu. Kai ji užmiega, man pasidaro silpna, tada išsirėkiu, išsikaukiu vonioje, įsikniaubusi į rankšluostį. Stovi bejėgė, nebeturi nieko, tik tikėjimą.

Prasitarėte, kad iki šiol savęs nemylėjote, liga padėjo daug ką suprasti.

Negailėjau savęs, visą laiką skyriau kitiems. Labai mylėjau vyrą, daugybę kartų jam atleisdavau už išdavystes ir priimdavau į namus. Paskui man rūpėjo tik dukrelė. Maniau, kad neturiu teisės sirgti nė dienos, nes būčiau gavusi mažesnę algą, kuri ir šiaip buvo nedidelė. Galvojau, kad galiu dirbti ir padaryti dar daugiau, nėra kada ilsėtis. O dabar Dievulis padarė taip, kad turiu va kiek laisvo laiko!

Kai ieškojau geriau mokamo darbo, išgirsdavau: "Ak, jūs išsiskyrusi? Turbūt auginate vaiką? Mes jums paskambinsim..." Ir niekam nerūpėjo, ką moku, ką sugebu. Sielvartavau, graužiausi dėl iširusios šeimos, kai dukrytė užmigdavo, verdavau papuošalus seseriai, mamai, Ugnytei. Tai buvo tarsi meditacija. Ir dabar, kai po operacijos ilgą laiką negalėsiu net atsisėsti, tikiuosi, kad versiu tuos karoliukus.

Negailestinga taip klausti, bet ką tokia žiauri liga gali duoti žmogui?

Patirties ir kitokį požiūrį į save, į gyvenimą. Nebeatidėlioji: tai padarysiu poryt, nes jau rytojaus gali nebūti. Kiekvieną dieną noriu apkabinti artimuosius, prisiglausti. Ligą vertinu kaip suteiktą galimybę ką nors pakeisti. Kaip pamoką gal? Taip, matyt, turėjo būti.

Jūs labai mylite žmones. Kaip pavyksta atrodyti gražiai, šypsotis, vaikščioti, kai skausmas nė akimirkai neatslūgsta?

Net jeigu operacija pavyks, skaudėti gali visą likusį gyvenimą. Bet kodėl reikia rodyti kitiems, kaip beprotiškai skauda, kodėl jų nuo to neapsaugoti? Aš nenoriu, kad manęs gailėtųsi. Sunku priimti pagalbą, bet priimi. Gailestis yra visai ne tai, ko reikia tokiems žmonėms kaip aš. Reikia palaikymo, stiprybės, ateinančios iš šalies. Reikia, kad žiūrėtum į besijuokiantį, gyvenimo geismo sklidiną žmogų, galvotum: ir aš noriu tokia būti. Kiek įstengiu, tiek šypsausi. O kai vakare nusivalau makiažą, liūdnoka žiūrėti į veidrodį.

Žinote, ko tikiuosi? Kai nuvažiuosiu į Vilniaus klinikas ir atvers dubens kaulą, tas augliukas bus toks mažas, susitraukęs į adatos smaigalį...

Baigus pokalbį, jauna mama su dukryte išskubėjo pirkti lovą. Mat jos išsikėlė iš tėvų buto, kad keletą savaičių iki operacijos pagyventų vienos. Inesa neužsiminė apie tai, kad nebegalėdama dirbti, gyvena iš pašalpos, nesiekiančios nė 800 litų. Iš jos reikia mokėti už butą, darželį, vaistus ir keliones į Vilniaus klinikas. Jeigu kartu su Inesa ir jos dukrele tikite jos pergale prieš ligą, galite ją paremti.

Pervedant lėšas iš Lietuvos:

gavėjas Inesa Morkūnaitė, LT447300010036860428, bankas "Swedbank"

Pervedant lėšas iš užsienio:

gavėjas Inesa Morkūnaitė, LT447300010036860428,

"Swedbank" AB, Savanorių pr. 19, 03502 Vilnius, Lithuania, SWIFT kodas: HABALT22

Dar vienai šeimai Vokietijoje baigėsi karas

Nuotraukoje – taip atrodo 2 PK laikų vokiečių armijos asmens tapatybės aliumininis žetonas, sudarytas iš dviejų dalių, matosi laužimo linija ir skaičiai reiškiantys vardą, pavardę bei karinio dalinio  numerį. Žūties atveju žetonas būdavo perlaužiamas, viena dalis likdavo ant karo kaklo, kitą paimdavo jo vadas ir perduodavo štabui.

Per atostogas tenka ir padirbėti. Bet šiuo atveju tai džiaugsmingas darbas, nes netrukus dar viena Vokietijos šeima sužinos, kur palaidotas jų senelis, iki tol laikytas dingusiu be žinios.

O gal ir ne viena šeima, nes pagal kaulų skaičių matosi, kad aptikti ne vieno kareivio laikai. Gal pavyks rasti ir daugiau jų asmens tapatybės žetonų.

Netoli Klaipėdos aerodromo buvo vokiečių gynybos žiedas. Ten buvo jų apkasai, prie kurių SSRS kariuomenė negalėjo prisiartinti ilgiau nei pusmetį, nes tuos apkasus patikimai gynė jūroje stovėjusių laivų pabūklai.

Bet pėstininkai kentėdavo nuo artilerijos atakų. Gal ir šiandien atrasti kariai žuvo panašios artilerijos ugnies metu. Tose vietose žuvusių karių tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės randama vos ne kasmet.

Kai ištirpo vokiečių pranašumas ore, karo laivai nebegalėjo patys apsiginti nuo SSRS lėktuvų atakų ir jiems teko trauktis. Tada Klaipėdą praktiškai be mūšio paliko ir sausumos kariuomenė. Tiesa, pieš tai jie evakavo visus gyventojus.

Klaipėda buvo pirmas tuometinės Vokietijos miestas-tvirtovė, kuriame buvo įrengta šimtai slėptuvių civiliams ir kareiviams, daugelis namų buvo pavesti įtvirtintais bunkeriais.

Vokietijoje yra speciali organizacija, užsiimanti per 1 ir 2 pasaulinius karus žuvusių karių paieška, perlaidojimu. Jie turi vokiškos tvarkos šedevrą – žuvusių ir dingusių be žinios abiejų karų visų karių žetonų katalogą. Todėl gavę atrasto žetono numerį gali per kelias akimirkas pasakyti kareivio vardą pavardę, karinį dalinį, gimimo ir žūties, ar dingimo be žinios tikslią datą bei jų karinio dalinio vadų detaliai aprašytas žūties ar dingimo aplinkybes.

Atrasti kaip šiandien žuvusių karių palaikai paprastai į Vokietiją nevežami, o palaidojami artimiausiose karių kapinėse. Šiuo atveju tai būtų Klaipėdos poilsio parke pakeliui į Melnragę.

Slėptuvių civiliams preciziškas įrengimas, žuvusių karių identifikavimo ir jų atminimo įamžinimo idealiai funkcionuojantis mechanizmas kelia pagrįstą pagarbą reiškiniui, kuris vadinasi „vokiška tvarka".

O juodieji archeologai, kurie iškasa ir pasisavina žuvusių karių žetonus, sukelia pasmerkimo jausmus ne tik man, bet ir tiems patiems nelegaliems kasinėtojams. Beje, Anglijoje jei vadinami naktibaldomis, arba nakties ereliais, o pas mus kažkodėl vartojamas terminas „digeriai".

Prie Klaipėdos aerodromo - vokiečių karių palaikai

ve.lt 2009 08 14 d.

Prie Klaipėdos aerodromo rasti Antrojo pasaulinio karo vokiečių armijos karių palaikai, pranešė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys.

Penktadienį jau po darbo valandų ties Klaipėdos aerouostu priešais "Orlen" degalinę, kairėje greitkelio Klaipėda-Vilnius pusėje, atliekant žemės darbus buvo aptikti ne mažiau kaip dviejų Antrojo pasaulinio karo vokiečių kareivių palaikų dalys.

Pasak Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo Naglio Puteikio, kartu rasta uniformos liekanų (avalynės ir kita) bei vieno iš kareivių tapatybės žetonas.

"Jis neperlaužtas per pusę, todėl tikėtina, kad kareiviai žuvo apkasuose užversti žemėmis nuo artilerijos sukeltų sprogimų. Jei kareiviai būtų palaidoti, tai viena pusė žetono būtų nulaužta, nes būdavo pristatoma į karinio dalinio štabą, o kita pusė žetono būdavo palaidojama su žuvusiuoju", - sakė N. Puteikis.

Darbus vykdė AB "Kauno tiltai", jų darbuotojai, aptikę palaikus, darbus sustabdė ir pranešė policijai, o ji savo ruožtu - paminklosaugininkams.

Palaikai ir žetonas laikinai pervežti į Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio patalpas.

Pirmadienį Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio inspektorius kartu su archeologu važiuos į palaikų radimo vietą patikrinti, ar nėra daugiau kareivių palaikų, teigiama pranešime.

Pirmadienį, 2009 08 17 d. iki pietų KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vyr.valstybinis inspektorius Vitalijus Juška kartu su archeologu važiuos į palaikų radimo vietą patikrinti, ar nėra daugiau kareivių palaikų.

Žiniasklaidos atstovų, kurie norėtų nufotografuoti rastą žetoną ar vykti kartu su paminklosaugininkais į palaikų radimo vietą, dėmesiui - galite susitarti su vyr.valst.inspektoriumi V.Juška , jo tel. 8-46-410366,  8-657-77266

Kitos publikacijos šia tema:

Prie Klaipėdos aerodromo rasti II pasaulinio karo vokiečių armijos karių palaikai alfa.lt

Prie Klaipėdos aerodromo – vokiečių karių palaikai kl.lt

2009-08-01

Lietuviai vieni gailestingiausių tautų, ypač bankininkams

Nuotraukoje - nulio dolerių  nominalo banknotas

N.P.: Lietuviai veltui save kritikuoja, nes mes turime aibę puikių savybių. Pvz. gerumą – pagal išieškotas iš finansinių aferistų sumas ir jiems skirtas bausmes esame tarp gailestingiausių tautų žemėje.

Panašus Volstrito sukčius B.Madoffas Amerikoje nuteistas 150 metų. Taigi, mes net ik geri, bet ir atlaidūs.

Ir dar viena nepastebėta gera savybė – mūsų bankininkai yra patys kukliausi. Nes skurdžiausi. Pažiūrėkite kiek iš jų išieškota - tokios mažos sumos, kaip pvz. 826 Lt iš Gintaro Terlecko rodo, kad jie ne tik nedirba, bet net negauna bedarbio pašalpų, nes išieškojimai vykdomi net ir iš tokių išmokų.

Ačiū Vytautui Kupriui už idėją paskleisti plačiau žemiau pateikiamą informaciją (parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios" straipsnio „Žlunga valstybinis baudų planas" 2009 07. 02 d. Virginija GRIGALIŪNIENĖ, zinioskaune@vakarozinios.lt, pabaigoje pateikta infrmacija):

Milijonus indėlininkų lėšų iššvaistę bankrutavusių bankų veikėjai neskuba grąžinti net menkų jiems priteistų skolų. 2007 09 01 - 2008 09 01 iš komercinių bankų skolininkų ir švaistūnų išieškotos tik katino ašaros:

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/zlunga_valstybinis_baudu_planas

"TAURO" BANKAS

Skola indėlininkams - 120 mln. litų.

26,4 mln. litų priteista valdybos pirmininkui Gintarui Terleckui, išieškoti 826 litai.

1,06 mln. litų priteista G.Terlecko pavaduotojui Dariui Konopliovui, išieškota 2000 litų.

 

"AURABANKAS"

Skola indėlininkams - daugiau nei 40 mln. litų.

2,5 mln. litų priteista banko pirmininkui Vidmantui Kudarauskui, išieškoti 1568 litų.

5,88 mln. litų priteista valdybos pirmininkui Raimundui Kiauleikiui, išieškota 2000 litų.

1,15 mln. litų priteista akcininkui Aidui Kudirkai, išieškota 12 850 litų.

 

BANKAS "NIDA"

Skola indėlininkams - daugiau kaip 25 mln. litų.

Beveik 6 mln. litų priteista banko pirmininkei Vidai Januškevičienei, išieškota 1320 litų.

Beveik 1,8 mln. litų priteista buhalterei Romai Narečionienei, išieškota 3800 litų.

 

KOMERCIJOS IR KREDITO BANKAS

Skola indėlininkams - daugiau kaip 12 mln. litų.

0,3 mln. litų priteista banko prezidentui Vladislavui Kliukovskiui, neišieškota nė cento

1,8 mln. litų priteista valdybos pirmininkui Sigitui Gečiui, išieškota 4200 litų.

 

"BALTICBANK"

Skola indėlininkams - daugiau nei 6 mln. litų.

1,5 mln. litų priteisti banko valdybos pirmininkui Romualdui Juškai, išieškoti 2022 litai.

"ATEITIES" BANKAS

Skola indėlininkams - daugiau kaip 14 mln. litų.

252 tūkst. litų priteista banko valdytojai Ritai Kildišienei, neišieškota nė cento.

 

LAIB

AB Lietuvos akcinis inovacinis bankas pradangino apie 271 mln. litų.

Baudžiamoji byla nutraukta nesurinkus banko vadovų kaltės įrodymų. Visas skolas grąžino valstybė (paprasti Lietuvos Respublikos piliečiai).

 

VŽ Pastaba: šiems komerciniams bankams bankroto bylos iškeltos 1994-1997 m., jų vadovai atsipirko simbolinėmis bausmėmis.