„Man jau nieko nereikia. Kaip mano vyras sako, aš galiu būti gyva vandeniu ir štai ryžių saujele", — tyra kaip krištolas prabilo R.Rutkelytė, atgniauždama ištiestus delnus.
„Neturiu ir nenoriu nieko turėti saugomose teritorijose. Nebeturiu fantazijos, kaip ten gyventi", — dar pridūrė ji."
Atgal į Seimą — ginti savo sklypų
http://www.lrytas.lt/-12449977741244949178-atgal-%C4%AF-seim%C4%85-ginti-savo-sklyp%C5%B3.htm
Aldona KVEDARIENĖ 2009-06-15 07:36
Valstybės saugomų teritorijų tarnyba — vilkas, o Konstitucinis teismas — Vingių Jonas. Taip įstatymų sergėtojus pastarosiomis dienomis viešai išplūdo Seimo narė, konservatorė Rūta Rutkelytė.
R.Rutkelytė kovoja ir dėl savo žemės.
Ji tarėsi ginanti paprastų kaimo žmonių interesus, tačiau nelabai norėjo kalbėti apie savo pačios šalies saugomose teritorijose turimus sklypus.
Vieną rytą Seimo narė R.Rutkelytė, kaip ji pati pasakojo, išvedė pasivaikščioti šunį ir išvydo vyrus geriant. Vienas jų seimūnei neva papasakojo savo degradavimo priežastis: į miestą jį atvijo žaliasis terorizmas.
Žaliasis terorizmas — tai aplinkosaugininkų, konkrečiau — Valstybės saugomų teritorijų tarnybos, beribiai reikalavimai, kai kaimo žmogus nebegali nei trobesio susiremontuoti, nei gyvulio ganyti, nei žemės dirbti.
Savo žemėje, pasak Seimo narės, šeimininku jaustis negali ne tik šis prie jos namų geriantis vyras. Laisvai gyventi nebegali 800 tūkstančių laisvos šalies piliečių. Taigi — viena trečioji tautos.
Tad Seimo narė R.Rutkelytė trenkė: saugomų teritorijų sistema Lietuvoje — tautą ėdantis vilkas.
Žmonės savo teises dar bandė ginti Konstituciniame teisme. Jo sprendimą Seimo narė pakomentavo Vingių Jono žodžiais: „Taigi, taigi, kaipgis, mauči, nes gausi į dantis, nukirto Konstitucinis teismas".
Ginti paprasto žmogaus neva viena stojo Seimo narė R.Rutkelytė. Ką iš tiesų ji gina?
Konfliktas įsižiebė Belmonte
„Dabar, kai jums paspirgino padus, ateinate pas mane? Ne, nesikalbėsiu", — Belmonto senbuvis Rolandas Kazlauskas emocingai sutiko Pavilnių regioninio parko direktorę Vidą Petiukonienę.
R.Kazlauskas džiaugėsi, kad Seimo narė R.Rutkelytė Lietuvos saugomų teritorijų administracijoms užkūrė pirtį.
Pavilnių regioniniame parke, kur jis gyvena, jo tėvas Antanas Kazlauskas surentė dar vieną gyvenamąjį namą. Be projekto ir leidimo — savavališkai. R.Kazlauskas norėtų įteisinti tėvo statybas, tačiau Pavilnių regioninio parko direkcija nesutinka: saugomoje teritorijoje sklypai nedalomi.
Su Pavilnių regioninio parko direkcija R.Kazlauskas bylinėjasi, yra supykęs ant jos, tad net ir mums, atėjusiems kartu su direktore, nenori pasakoti, ką jam teko patirti, kai kitą pusę namo, kuriame jis gyvena, nupirko R.Rutkelytė. „Atėjo su Glavecku (Kęstutis Glaveckas — R.Rutkelytės vyras, taip pat Seimo narys, — red.) — butelį išgėrėme", — ironizavo jis.
Užtat R.Rutkelytė bendrasavininkiui R.Kazlauskui negaili kritikos žodžių. „Pirkau iš 94 metų močiutės. Tas kaimynas (R.Kazlauskas, — red.) jai buvo tiek sveikatos sugadinęs, kad ji nežinojo, kur dėtis", — R.Rutkelytė neva gelbėjo senutę.
Medinis namas buvo niekam tikęs — atsilaupiusiomis prieangio lentomis, pakrypusiomis gegnėmis, kiaurais langais, smunkančiomis langinėmis, bet užtat jis stovėjo ne bet kur, o visai šalia Belmonto botaninio draustinio, prie pat miškelio.
Toks jis stovi ir dabar. Tik R.Rutkelytės pusė dar labiau, veik iki pat langų, įsibridusi į dilgėles. Matyt, Seimo narė čia nė kojos nekelia.
Įsigijusi dalį namo R.Rutkelytė siekė nupirkti ir R.Kazlausko dalį. Bet suprato, kad to padaryti jai nepavyks. „Žmogus užsispyręs, savotiškas. Jis net nepriimdavo pasiūlymų, reikėdavo juos per antstolį įteikti", — pasakojo ji apie savo vargus.
Tada R.Rutkelytė kreipėsi į Pavilnių regioninio parko direkciją prašydama, kad leistų jai atidalyti 20 arų namų valdos sklypą. „Bet buvo atsakyta, kad negalima", — skundėsi Seimo narė.
Kodėl, pasak jos, tame pačiame regioniniame parke yra Belmonto žirgynas, važinėja daug mašinų, netoli Belmonto restoranas, o jos norimas statyti rąstinis namas šiaudiniu stogu — problema?
„Tegu bendrasavininkiai sutaria, nugriauna esamą namą ir stato naują. Jie gali statyti net dvibutį — jokių problemų. Draudžiama tik didinti užstatymo plotą ir dalyti sklypus", — Pavilnių regioninio parko direktorė sakė nematanti problemos Seimo narės skunduose.
„O jei savininkai vienas kitam savo dalies neparduoda, kodėl jie įstumti į tokią koliziją?" — klausė Seimo narė.
Gal regioninio parko direkcija privalėjo Seimo narę sutaikyti su jos bendrasavininkiu?
„Man direktorė pasakė, kad dėl jos tie savininkai tegu nors išsišaudo. Toks buvo padėjimas ir patarimas", — skundėsi seimūnė.
Dužo Seimo narės svajonė apie rąstinį namą šiaudiniu stogu — žiebėsi konfliktas su Pavilnių regioniniu parku.
Politikė tapo ūkininke
Nepavyko R.Rutkelytei įgyvendinti svajonės ir kitame — Neries regioniniame parke.
Dar būdama ankstesnės — 1996—2000 metų kadencijos Seimo narė R.Rutkelytė Kazokiškių seniūnijoje (Elektrėnų sav.) įsigijo 1,3 ha žemės sklypą. Ne, ne prie sąvartyno. R.Rutkelytės sklypas — ten, kur Aliosios upelis įteka į Nerį. Paaliosės kaime.
Vienu galu jis remiasi į Nerį, juosiamą žalio šilo, kitu galu — į kelią, už kurio — toks pat pušynas. R.Rutelytės sklypui iš dešinės — Danutės Aleksiūnienės sklypas. Tuo metu jiedvi su R.Rutkelyte buvo Seime, ir net toje pačioje jo Centro frakcijoje.
Seimo narės Danutės vyras Antanas Aleksiūnas buvo malūnininkas — vadovavo Vievio malūnui, o R.Rutkelytės sutuoktinis K.Glaveckas — tik seimūnas. Danutės vyras tik braukšt — ir išraitė sau sodybą kaip dvarą. Panašios norėjo ir R.Rutkelytė. „Norėjau gyventi kaime", — prisipažįsta ji. Tačiau sklypas buvo žemės ūkio paskirties, tad jokios statybos čia negalimos.
Keisti žemės ūkio paskirties nereikia tik ūkininkams. Šie statytis gali ir dirbamojoje žemėje.
Universitetinį filologo išsilavinimą turinti socialinių mokslų daktarė R.Rutkelytė Bukiškių žemės ūkio mokykloje krimto žemės ūkio mokslus, išlaikė egzaminus ir tapo ūkininke.
„Saugomose teritorijose galioja Saugomų teritorijų, o ne Ūkininkų ūkio įstatymas", — tarė Neries regioninio parko direktorė Audronė Žičkutė ir taip atšaldė politikės norus.
Sumokėjusi 22 litus už ūkininko pažymėjimą R.Rutkelytė Elektrėnų savivaldybės žemės ūkio skyriuje paprašė ją iš ūkininkių išbraukti. „Pasakė, kad ūkininkauti ji nebenori", — „Ekstrai" paaiškino savivaldybės žemės ūkio skyriaus specialistas Leonas Antanavičius.
R.Rutkelytės sklype auga pušaitės. Gal R.Rutkelytė dabar bus miškininkė?
Įsigijo Meilės kalnelį
Kur kas augesnės pušys kitame R.Rutkelytės sklype — istorinėje Merkinėje. „Vienas, du, trys", — Dzūkijos nacionalinio parko direktorius Eimutis Gudelevičius pagal šakų vainikų augimą skaičiavo pušų amžių. Joms — maždaug 40 metų.
Žaliuoja jos ant aukšto, ne mažesnio nei 45 laipsnių nuolydžio skardžio. Nuo jo kaip ant delno — Nemunas, kilpa, dvišakis vandens liežuvis, lyžčiojantis mišką, sala, pilna paukščių čiulbėjimo. Tai — Nemuno kraštovaizdžio draustinis.
Skardžio papėdėje — namelis, vienintelis visame paupyje. Sovietmečiu jį susirentė rajono kooperatyvo pirmininkas. Žinoma, neįtikėtina, kad kas galėjo leisti jį tokioje vietoje statyti, bet kooperatyvo pirmininkas anais laikais buvo įtakingesnis ir už partijos sekretorių.
„Tas kalnelis vadinamas Meilės kalneliu", — į R.Rutkelytės mišką parodė vietoj kooperatyvo pirmininko gyvenanti Bronė Jurkūnienė. Merkinės jaunos poros kopdavo ant jo palydėti saulės.
Saulėtekio pasitikti jos eidavo kitapus kelio — ant Merkinės piliakalnio. 1,6 ha R.Rutkelytės sklypas žaliuoja tik per kelią nuo legendinio Merkinės piliakalnio.
Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų knygoje įrašyta: „2006 metų sausio 27 dieną kreipėsi R.Rutkelytė prašydama jos turimą miško paskirties žemę Merkinėje pakeisti namų valda".
Kokį atsakymą jai davė Dzūkijos nacionalinis parkas? „Aišku, kad neigiamą. Kokia gi namų valda gali būti miške, ant Nemuno skardžio", — stebėjosi Dzūkijos nacionalinio parko architektas Vladas Kniubas.
„Žinoma, jeigu būtų pakeista žemės paskirtis, sklypo vertė šoktelėtų kelis kartus", — neabejojo nacionalinio parko direktorius. Tačiau, ironizavo jis, R.Rutkelytei padėti niekuo negali: „Mes — maži žmoneliai — tik vykdome Seimo priimtus įstatymus".
Sklypus jau parduoda
Draudimą statyti miško žemėje sugalvojo ne saugomų teritorijų direkcijos. Statyti miško paskirties žemėje neleidžia Miškų įstatymas, priimtas Seimo, kurio narė buvo ir R.Rutkelytė. O galutinį tašką 2006 m. padėjo Konstitucinis teismas, konstatavęs, kad ne tik saugomose teritorijoje — bet kokiame miške statybos negalimos.
Ko tikėjosi R.Rutkelytė, Merkinėje ant Nemuno skardžio pirkdama mišką? Ar politikė nemokėjo skaityti savo priimtų įstatymų? „Aš nebuvau specialistė", — atsakė parlamentarė.
„Jūs norite šnekėti apie mano nekilnojamąjį turtą ar apie problemas, kurios yra saugomose teritorijose? Aš galiu parodyti, kiek iš ten gaunu žmonių skundų", — vis suko ji kalbą nuo savo sklypų.
Ar imdamasi spręsti problemas saugomose teritorijose, kuriose pati turi savo interesų, ji neprasilenkia su Seimo nario etika?
„Nematau interesų konflikto, nes tų objektų nebeturiu", — atsakė Seimo narė.
Tarp Seimo kadencijų R.Rutkelytė vertėsi nekilnojamojo turto nuoma. Ir jo prekyba. Pavilnių regioniniame parke, be sklypo Belmonte, R.Rutkelytė turi dar du sklypus Šilo gatvėje.
Šie du sklypai yra taip pat išskirtinėje Pavilnių regioninio parko dalyje. Į vieną pusę nuo jų prasideda Iškartų kraštovaizdžio draustinis, į kitą — Vilnios slėnio šlaitai su atodangomis, piliakalniais, pilkapynais, patrankų liejykla ir palivarkais.
Išskirtinis Pavilnių regioninio parko bruožas — staigus reljefo kitimas. Beveik visas jis — labai kalvotas, o štai ta vieta, kur R.Rutkelytės sklypai, — lygi, Lyglaukiais žmonių vadinama.
„Tai — reakreacinė zona", — paaiškino Pavilnių regioninio parko direktorė. Todėl čia R.Rutkelytė galėjo statytis. Tačiau šiuos sklypus ji parduoda, tik nelabai sekasi. Iki krizės R.Rutkelytė suskubo parduoti tik sklypus ežeringų Molėtų regione, Asvejos regioniniame parke, jo kraštovaizdžio draustinyje. Ten, Smailių kaime, Dubingių seniūnijoje, ji turėjo 1,15 ha sklypą.
Pasak R.Rutkelytės, ji nebeturi nekilnojamojo turto ir Belmonte. „Labai ilgai bandžiau jo atsikratyti", — sakė ji.
Kam atkratė? Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šiųmetį kovą sklypą ir dalį namo Belmonte R.Rutkelytė padovanojo savo vyrui K.Glaveckui. O kiemo viduryje esantį rūsį — sodybos priklausinį — pardavė Erlandai Kabašinskaitei.
E.Kabašinskaitė spaudoje pagarsėjo per vadinamąjį vokelių skandalą. Tuomet buvo įtariama, kad atlyginimai nelegaliai mokami ir Klaipėdos senamiestyje esančiame grožio salone. Šis salonas priklausė Lietuvos ir Vokietijos įmonei „R.R.W.Medical Trade", kuriai vadovavo R.Rutkelytės sūnus Marius Dautartas. M.Dautarto pavaduotoja dirbo E.Kabašinskaitė.
Kam žmogui reikia rūsio?
„Aš norėjau jai viską parduoti", — sakė R.Rutkelytė. Tačiau neva negalėjusi, nes kaimynas išvaikydavęs visus pirkėjus.
Įsigijusi rūsį E.Kabašinskaitė, tiksliau, jos atstovas, tas pats advokatas, kuris gina ir R.Rutkelytės interesus, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, kad aplink jos turimą nekilnojamąjį turtą — rūsį būtų suformuotas 10 arų žemės sklypas.
„Man jau nieko nereikia. Kaip mano vyras sako, aš galiu būti gyva vandeniu ir štai ryžių saujele", — tyra kaip krištolas prabilo R.Rutkelytė, atgniauždama ištiestus delnus.
„Neturiu ir nenoriu nieko turėti saugomose teritorijose. Nebeturiu fantazijos, kaip ten gyventi", — dar pridūrė ji.
Seimo narė prasilenkė su etika
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas:
„Seimo statutas numato, kad Seimo narys turi elgtis taip, kad savo elgesiu visuomenei nekeltų jokių abejonių. Tai sako ir Viešųjų bei privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas.
Jeigu Seimo narė R.Rutkelytė tikrai turi sklypų saugomose teritorijose, nėra abejonių, kad ji privalo nusišalinti nuo bet kokių problemų tose saugomose teritorijose sprendimo. Kitokiu atveju galima manyti, kad ji siekia asmeninės naudos.
Seimo narys, turintis savų interesų, negali teikti kokių nors juos liečiančių pasiūlymų, įstatymo pataisų, o juo labiau — balsuoti.
Seimo narė R.Rutkelytė labai gerai žino, kaip turi elgtis, nes pati yra Seimo Etikos ir procedūrų komisijos narė.
Jeigu gautume skundą, kad R.Rutkelytė, turėdama sklypų saugomose teritorijose, bando spręsti kokias nors saugomų teritorijų problemas, atliktume savo tyrimą ir priimtume vienokį ar kitokį sprendimą.
Seimo narei nedera pravardžiuotis, klijuoti etikečių valstybinei institucijai, o juo labiau — Konstituciniam teismui. Pravardžiuodama Seimo narė prasilenkė su etika."
