Lenkijoje minima Katynės žudynių aukų atminimo diena 2008 04 13

Katynės žudynių aukų atminimo dieną praėjusiais metais įvedė šios šalies Seimas

 

2008.04.13 17:36 http://www.balsas.lt/naujiena/191378

 

Sekmadienį pirmą kartą Lenkijoje minima Katynės žudynių aukų atminimo diena. Ją praėjusiais metais įvedė šios šalies Seimas, pranešė Lenkijos spaudos agentūra PAP.

Šiemet sukako 65 metai, kai J.Stalino įsakymu NKVD sušaudė 22 tūkst. lenkų, tarp jų - 15 tūkst. lenkų karininkų, kurie pateko į nelaisvę 1939 metų rugsėjo 17 dieną, SSRS klastingai užpuolus Lenkiją, kuri tuo metu kovojo su hitlerine Vokietija.

Apie Katynėje netoli Smolensko aptiktą masinių žudynių vietą vokiečiai paskelbė 1943 metų balandžio 13 dieną. Tačiau jau po dviejų dienų Maskvos radijas apkaltino vokiečius lenkų žudynėmis, aiškindamas, kad lenkų karininkus jie sušaudė 1941 metais. Šios versijos laikėsi ne tik SSRS, bet ir liaudies Lenkijos vadovai.

 

Tiesa paaiškėjo tik daugiau kaip po pusės amžiaus. 1990 metų balandžio 13 dieną Maskva prisipažino, jog lenkų masines žudynes Katynėje, Charkove ir Tverėje vykdė NKVD.

1992 metais Rusijos Federacijos prezidentas Borisas Jelcinas paviešino dokumentus, apkaltinančius žudynėmis SSKP CK politinį biurą ir J.Staliną. Po metų viešėdamas Lenkijoje B.Jelcinas perdavė dalį Katynės žudynių dokumentų.

2005 metais Rusijos karinė prokuratūra užbaigė beveik 14 metų trukusį Katynės žudynių tyrimą, pripažindama, kad tai nebuvo masinės žudynės ir todėl nieko negalima teisti. Rusija nuslėpė net 116 iš 183 tyrimo bylos tomų.

Lenkijos tautos atminimo institutas jau ketveri metai atlieka savo tyrimą, apklausė 2300 liudininkų ir ieško dokumentų užsienio archyvuose.

Neseniai žinomas lenkų kino režisierius Andrzejus Wajda, kurio tėvas taip pat žuvo Katynėje, sukūrė meninį filmą „Katynė". Jis buvo nominuotas šių metų Oskarui kaip geriausias užsienio filmas, tačiau jo negavo.

Ateinantį antradienį filmo premjera įvyks ir Lietuvoje. Jis bus rodomas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.

Tarybos sprendimo projektas „DĖL ANKSTESNIO KIEMŲ VALYMO PERIODIŠKUMO IR APIMČIŲ SUGRĄŽINIMO„

PROJEKTAS

SPRENDIMAS

DĖL ANKSTESNIO KIEMŲ VALYMO PERIODIŠKUMO IR APIMČIŲ SUGRĄŽINIMO

2008 m. d. Nr.

Klaipėda

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, atsižvelgdama į tai, kad kiemų valymo apimčių ir periodiškumo sumažinimas padidino aplinkos užterštumą, tuo pablogino gyventojų savijautą, pakenkė jų sveikatai, pablogino miesto įvaizdį, be to šį kiemų valymo apimčių ir periodiškumo sumažinimą Klaipėdos m. savivaldybės administracija atliko savavališkai, vienašališkai ir neteisėtai, nusprendžia:

1. Įpareigoti Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktorių panaikinti ir/ar atšaukti Klaipėdos m. savivaldybės administracijos sprendimus dėl kiemų teritorijų valymo apimčių ir periodiškumo sumažinimo nuo 5 iki 3 kartų per savaitę;

2. Įpareigoti Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktorių sugrąžinti kiemų teritorijų valymą 5 kartus per savaitę;

3. Įpareigoti Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktorių sugrąžinti kiemų teritorijų valymo apimtis, kurios buvo taikomos iki valymo apimčių sumažinimo 2008 04 01 dieną.

Savivaldybės meras

Teikėjas – Klaipėdos m. tarybos narys Naglis Puteikis

2008 04 09

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL ANKSTESNIO KIEMŲ VALYMO PERIODIŠKUMO IR APIMČIŲ SUGRĄŽINIMO

1. Sprendimo projekto esmė

Įpareigoti Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktorių panaikinti ir/ar atšaukti Klaipėdos m. savivaldybės administracijos sprendimus dėl kiemų teritorijų valymo apimčių ir periodiškumo sumažinimo nuo 5 iki 3 kartų per savaitę ir sugrąžinti kiemų teritorijų valymo apimtis bei periodiškumą - 5 kartus per savaitę;

2. Projekto rengimą paskatinusios priežastys ir kuo remiantis parengtas sprendimo projektas

Kiemų valymo apimčių ir periodiškumo sumažinimas padidino aplinkos užterštumą, pablogino gyventojų savijautą pakenkė jų sveikatai, pablogino miesto įvaizdį.

3. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Panaikinti Klaipėdos m. savivaldybės administracijos atlikto savavališko, vienašališko ir neteisėto aukščiau minėto sprendimo pasekmes.

4. Kokių rezultatų laukiama

Aplinkos užterštumo sumažėjimo iki 2008 04 01 dieną, t.y. iki valymo sumažinimo, buvusio lygio.

5. Kas inicijavo sprendimo projekto rengimą

Klaipėdos m. tarybos narys Naglis Puteikis

6. Galimos neigiamos priimto sprendimo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Neigiamų pasekmių nenumatome.

7. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti sprendimo įgyvendinimas

Savivaldybės biudžeto asignavimai kiemų valymui numatyti 2008 metų savivaldybės biudžete. Kadangi įstatymai draudžia savivaldybių taryboms tvirtinti deficitinius biudžetų projektus, o kol kas nėra duomenų, leidžiančių abejoti biudžeto projektą rengusių asmenų kvalifikacija, arba įtarti juos nesilaikius įstatymų, darytina išvada, kad 2008 metų savivaldybės biudžete yra numatytos visos šiam tikslui reikalingos lėšos.

Klaipėdos m. tarybos narys Naglis Puteikis

2008 04 09

Širvintiškiai priešinasi statyboms ant galimo kunigaikščio Algirdo kapo

Širvintiškiai priešinasi statyboms ant galimo kunigaikščio Algirdo kapo ELTA DELFI 2008 04 07

 

ELTA 2008 balandžio mėn. 7 d. 11:37

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=16589456

 

Širvintų rajono Turlojiškių kaimo bei apylinkių gyventojai piktinasi, kad vietos valdžia numatė užstatyti ne tik archeologiniais radiniais garsėjančius Turlojiškių pilkapius, bet ir spėjamą vietą, kur 1377 metais buvo iškilmingai sudeginti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo palaikai.

 

Širvintų rajono bendrasis planas turėtų būti svarstomas pirmadienio popietę. Peticijos iniciatorių teigimu, bendrajame plane pilkapiai nėra net pažymėti, o juose esantį miškelį numatyta paversti urbanizuojama teritorija. Patvirtinus tokį bendrąjį planą, būtų sunaikinta ypač vertinga archeologinė vietovė bei sukurtos teisinės prielaidos užstatyti vaizdingas ežero pakrantes privačiomis vilomis.

 

Peticijoje pabrėžiama, kad kaime esantys miškai ir miškeliai turi išlikti bendro naudojimo erdve, jų savininkams išlaikant tokias pat teises, kaip ir visiems kitiems miškų savininkams.

 

„Norime, kad nebūtų leista rengiamame rajono bendrajame plane miško vietoje prie Variekos ežero nurodyti žemės urbanizuojamą paskirtį, taip atveriant kelią naujoms statyboms gražiame pušynėlyje bei šio miškelio naikinimui", - rašoma peticijoje.

 

Pasak archeologo dr. Vykinto Vaitkevičiaus, jeigu šis planas būtų patvirtintas, rengiantis Lietuvos tūkstantmečio minėjimui gali būti sunaikintas visame pasaulyje pripažintos ir gerbiamos gediminaičių dinastijos atstovo kapas.

 

Turlojiškių pilkapyną ir apylinkes archeologai pradėjo tyrinėti visai neseniai - 2004-2006 metais - bet jau aptiko itin įdomių X-XI amžių dirbinių bei išskirtinę apvalią sagę, datuotiną XIV amžiumi. Visi radiniai saugomi Nacionaliniame muziejuje Vilniuje. Turlojiškių kapai išsiskiria įkapių turtingumu, rodančiu aukštą čia palaidotų protėvių socialinį statusą.

 

Archeologas, remdamasis naujausiais istorinių tyrimų duomenimis, teigia, kad dar tik pradėto tirti pilkapyno kaimynystėje gali būti ir Algirdo palaidojimo vieta. Žymus lenkų istorikas Janas Dlugoszas XV amžiuje rašytoje Lenkijos istorijoje nurodė, kad Algirdas buvo sudegintas Kukaveičio miške netoli Maišiagalos pilies ir gyvenvietės. Istorinių šaltinių analizė leidžia manyti, kad ši vietovė - ant Variekos ežero kranto plytinti vaizdinga aukštuma, istoriniuose šaltiniuose vadinama Kukaveičiu.

 

„Jeigu ši hipotezė pasitvirtintų, tai būtų unikalus Lietuvos istorijos atradimas - vienintelis dabartinėje Lietuvos teritorijoje žinomas didžiojo kunigaikščio kapas", - sako V. Vaitkevičius.

 

2007 metais Tulojiškių pilkapynas pripažintas nekilnojamąja kultūros vertybe, nustatyta jo teritorija ir suteikta teisinė apsauga.

 

Peticijoje reikalaujama, kad Kultūros paveldo departamento atstovai dalyvautų Širvintų rajono bendrojo plano svarstyme ir gintų viešąjį interesą, neleisdami vietos valdžiai sunaikinti nacionalinio kultūros paveldo vertybės. Šį kreipimąsi palaiko Alternatyvi kultūros paveldo komisija.

 

Peticijoje taip pat prašoma, kad Aplinkos ministerija patikrintų, ar ruošiamas tvirtinti Širvintų rajono bendrasis planas neprieštarauja Lietuvos įstatymams ir kitiems teisės aktams.

 

Klaidingai išversta Orhuso konvencija riboja visuomenės teises LZ DELFI 080407

Vertimo klaidų supainiota teisė LIETUVOS ŽINIOS 080407

http://www.delfi.lt/news/economy/law/article.php?id=16588558

 

Rimantas Varnauskas, "Lietuvos žinios" 2008 balandžio mėn. 7 d

 

Gausybė Europos Sąjungos (ES) įstatymų galios aktų netinkamai išversti į lietuvių kalbą kelia sumaištį. Vienas ryškesnių pavyzdžių - Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija) taikymas šalies teismuose.

 

Rusicizmų pasekmės

"Galiojanti Orhuso konvencijos vertimo į lietuvių kalbą versija yra klaidinanti - joje gausu klaidingai išverstų terminų, sąvokų, praleistų žodžių, o kai kurių lietuviškų terminų reikšmė gana artima Konvencijos originalo rusų kalba reikšmėms, tačiau prieštarauja originalų anglų ir prancūzų kalbomis reikšmėms. Akivaizdu, kad vertimas turi būti pagrįstas originalais anglų ir prancūzų kalbomis, nes Orhuso konvenciją įgyvendinantys ES reglamentai, direktyvos ir kiti teisės aktai yra teisiškai privalomi visomis 27-iomis ES kalbomis, tačiau rusų kalba nėra oficiali ES kalba. Atkreiptinas dėmesys, kad ES reglamentų terminai lietuvių kalba taip pat skiriasi nuo Orhuso konvencijos lietuviškojo vertimo terminų, nors jie turėtų sutapti", - rašoma grupės visuomenininkų prašyme Seimo Žmogaus teisių komitetui.

Objektyvumo dėlei reikėtų pasakyti, kad rusų, anglų ir prancūzų kalbos yra oficialios Orhuso konvencijos kalbos, tačiau terminijos vartojimas ir supratimas gerokai skiriasi.

 

Teisininko-vertėjo kvalifikaciją turintis Paulius Markevičius LŽ nurodė tik porą pavyzdžių, kaip iškraipomi, o kartu ir susiaurinami, terminai. Tarkime, terminas "environmental" (aplinkos) neteisingai išverstas kaip "aplinkosaugos". Taip susiaurinama paties termino reikšmė, nes aplinkosauga - tik viena sričių, kurias apima terminas "aplinka".

 

"Dar daugiau, Orhuso konvencijai tiesiogiai prieštarauja ir Teritorijų įstatymas, leidžiantis pačiam statytojui rengti teritorijų planavimo dokumentų svarstymą su visuomene ir pačiam derinti savo privatų ir visuomenės interesus - savo nuožiūra priimti arba atmesti visuomenės pastabas", - sako P.Markevičius. - Ar jums patiktų, jei teismo sprendimus įgyvendintų pats ieškovas, sudaręs sutartį su Teisingumo ministeriją dėl antstolio įgaliojimų suteikimo? Turbūt nelabai. O štai Lietuvoje tai įprasta, nors tokią praktiką draudžia ne tik Orhuso konvencija, bet ir ES reglamentai. Taip programuojami visuomenės ir verslo konfliktai, nes visuomenė per vėlai sužino apie statybų planus, kuriems leidimai ne visada išduodami skaidriai ir teisėtai. Jai telieka vienintelė alternatyva - kreiptis į teismą."

 

Suformavo praktiką

Orhuso konvencija leidžia visuomenei ginti viešąjį interesą aplinkos srityje. Tačiau Lietuvoje ši teisė dėl netikslaus vertimo yra ribojama iki gamtosaugos. Taip mano visuomenininkai, bandę viešąjį interesą ginti Lietuvos teismuose. Neteisingos Konvencijos vertimo į lietuvių kalbą pagrindu Lietuvos teismai nagrinėja civilines ir administracines bylas, priima sprendimus, kurie daro įtaką ir dažnai pažeidžia piliečių teises - teisę į teisingą teismą bei teisingą bylos nagrinėjimą. "Tai patvirtina ir JTO "Orhuso konvencijos taikymo vadovas", kurio pateiktas konvencijos išaiškinimas leidžia visuomenei ginti kultūros paveldą, o tai tiesiogiai prieštarauja Lietuvoje suformuotai teismų praktikai", - tvirtina P.Markevičius.

 

Su tokia praktika jau ne kartą ir ne vienoje byloje susidūrė Žvėryno bendruomenė.

 

"Prieš kelerius metus bandėme teisme ginti kultūros paveldo objektą - Žvėryno malūną nuo sunaikinimo. Tačiau nesugebėjome teismams įrodyti, kad kultūros paveldo vietovėje vietoj dviejų sandėliukų pastatyti du daugiaaukščiai namai pažeidžia įstatymus ir kraštovaizdį. Bylą pralaimėjome, nes, anot mūsų teismų, neturime teisės ginti kultūros paveldo. Liūdniausia, kad Vyriausiasis administracinis teismas suformavo teisminę praktiką, todėl kiti teismai, remdamiesi šiuo sprendimu, į tai net nesigilina ir atmeta kitus viešąjį interesą bandančius ginti ieškinius, ypač susijusius su kultūros paveldu. Kiek žinau, ar ne aštuoni tokie atvejai jau buvo", - kalba Žvėryno bendruomenės narys Vytautas Damaševičius.

 

Teismas atmetė

Nematydami kito būdo, visuomenininkai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami jo kreiptis į Europos Teisingumo Teismą ne tik dėl Konvencijos vertimo netikslumų, bet ir dėl ES reglamentų lietuvių kalba neatitikimo minėtiems reglamentams kitomis ES kalbomis - anglų, prancūzų, ispanų ir kitomis. Tačiau teismas atmetė prašymą konstatuodamas, kad nekyla ginčo dėl lietuviškame vertime vartojamų sąvokų.

"Mums nenurodė jokių prašymo atmetimo motyvų. Todėl liko neaišku, kuo remdamasis teismas, neturėdamas specialių filologinių žinių, nustatė Orhuso konvencijos vertimo atitikimą originalui anglų ir prancūzų kalbomis bei minėtų ES reglamentų skirtingomis ES oficialiomis kalbomis tapatumą", - stebisi P.Markevičius.

 

Keturių visuomen. organizacijų kreipimasis į Klaipėdos m. tarybos narius dėl Bauhauzo parko ir muziejaus priestato 080130

Gerbiamas Klaipedos miesto tarybos nary,

 

Esame ipareigoti persiusti Jums prisegama dokumenta. Suinteresuota kultūros ir gamtos paveldo issaugojimu Klaipedos miesto visuomene atkreipia demesi i Jums primet amus neatsakingus sprendimus bei dideliu detaliuju planu neatitikimu su Bendrojo Klaipedos miesto planu, viesumo stoka ir visuomeninio intereso nepaisyma.

Siandien balsuodamas „UZ" detaliuosius planus Senamiestyje ir Istorineje miesto dalyje asmeniskai prisidėsite:

prie Klaipedos senamiescio ir istorines miesto dalies naikintoju;

prie Klaipedos tapatybes grioveju;

prie nusikaltimo

 

Palaikydamas visuomeniniu organizacijų iniciatyva ir pasakes „NE", irodisi ar esate vertas Jums suteikto mandato.

 

Pagarbiai

Klaipedieciu visuomenniu organizaciju atstovu sueigos ipareigojimu

Dainius Elertas

 

Klaipėdos miesto savivaldybės Tarybai,

2008 01 30

Metodiškas ir rafinuotas  žmonių apgaudinėjimas. Tik taip galima įvertinti Klaipėdos miesto Savivaldybės administracijos, kuriai vadovauja Liberalų ir Centro sąjungos narys p. R. Taraškevičius ir jo bendražygiai, veiksmus Klaipėdos Senamiesčio atžvilgiu.

Šiandien Jums yra siūloma tvirtinti ypač didelė detaliųjų planų serija. Iš jų net keletas rengti sklypams, esantiems Klaipėdos miesto istorinėje dalyje (paminklo kodas U16) ir net Senamiestyje (paminklo nr. U17). Apie vieno iš jų, Didžiojo Vandens g.8 ir jo gretimybių detaliojo plano sprendinių, svarstymą įvykusį 2006 11 02, teko išgirsti iš lūpų į lūpas, tad buvo spėta sudalyvauti ir pareikšti nuomonę. Svarstyme buvo pastebėta, kad detalųjį planą rengusieji nepaisė ypač griežtai Senamiesčio statusui keliamo tūrių reikalavimo bei būtinybės atsižvelgti į istoriškai buvusią erdvinę kompoziciją. Tuomet detaliajam planui buvo nepritarta. Galima būtų tik apgailestauti, kad eilinį kartą dėl ne nuo mūsų priklausiusių aplinkybių, taip ir neteko susipažinti su paskutiniais svarstymais. Nepaisant to, susipažinę su Jums tvirtinimui siūlomais detaliaisiais projektais, turime konstatuoti, kad siūlomame tvirtinti Didžiosios Vandens g. 8 ir gretimybių detaliajame plane, į 2006 11 02 svarstyme pateiktas pastabas nebuvo atsižvelgta – siūlomi patvirtinti tūriai akivaizdžiai ir akiplėšiškai prasilenkia su Senamiesčiui taikomomis paminklinio statuso apibrėžtimis.

Tą patį būtų galima pasakyti ir apie kitus detaliuosius planus - pvz. teritorijos tarp Pievų Tako, I. Kanto, Gintaro gatvių (atkuriamo unikalaus Bauhauzo parko teritorijoje numatoma sklypų naujoms statyboms formavimo galimybė). Piktybines paveldo verčių ignoravimo tendencijų įtvirtinimo ir tokių darbų tąsą Klaipėdos  m. savivaldybėje iliustruoja ją „garsinantis" apartamentų „Jono namai" statybų ant seniausios bažnyčios pamatų bei žymiausių klaipėdiečių kapavietės precedentas. 

Be to norime atkreipti dėmesį į Jūsų pačių patvirtinto Klaipėdos miesto bendrojo plano Kultūros paveldo dalies sprendinius:

„7.1. Paruošti Klaipėdos senamiesčio ir Klaipėdos miesto istorinės dalies regeneravimo programas.

7.2. Parengti Klaipėdos senamiesčio (U17) specialųjį planą, kuris patikslintų teritorijų ribas bei apsaugos zonas.

7.3. Parengti Klaipėdos senamiesčio (U17) paveldotvarkos projektą, kuris užtikrintų šios teritorijos išsaugojimą bei įteisintų paveldosaugos reikalavimus ir konkrečių tvarkymo priemonių sistemą.

7.4. Saugoti ir tvarkyti senamiesčio teritorijoje esantį gatvių tinklą, aikščių, gatvių ir posesijų struktūrą, statinių kompleksus ir ansamblius, erdvinę struktūrą ir istorinį medžiagiškumą, reljefo formas, kultūrinį sluoksnį ir viešąsias erdves.

...

7.10. Parengti Klaipėdos miesto istorinės dalies (U16) specialųjį planą, kuris patikslintų teritorijų ribas bei apsaugos zonas.

7.11. Parengti Klaipėdos senamiesčio (U17) paveldotvarkos projektą, kuris užtikrintų šios teritorijos išsaugojimą bei įteisintų paveldosaugos reikalavimus ir konkrečių tvarkymo priemonių sistemą.

7.14. Planuojant naujas statybas Klaipėdos senamiestyje, Klaipėdos miesto istorinėje dalyje ir kitose kultūros paveldo teritorijose, išsaugoti istorinį urbanistinį audinį ir charakteringą erdvinę struktūrą, paryškinant paveldo objektų savybių savitumą, dominavimą naujos architektūros atžvilgiu. Naujos architektūros siluetas, tūriai, užstatymo linijos, kompozicija, masės, mastelis ir fasadų medžiagos turi būti suderintos su tradicinėmis, sudaryti pusiausvyrą su kontekstu, jam nepakenkiant, nesumažinant bendro naudojimo erdvių.

...

7.16. Kultūros paveldo objektai saugomi kartu su visumą sudarančiu kraštovaizdžiu.

...

7.19. Senąsias kapinaites ir kapavietes saugoti  ir tvarkyti viešam pažinimui ir pagarbai.

...

7.26. Želdiniai, esantys Kultūros paveldo teritorijose, turi būti saugomi, nes yra vertingi kaip sudarantys vieningą visumą su užstatymu, kuriam būdinga žmogaus veikla, gamtinės ir istorinės aplinkos dermė."

Akivaizdu, kad Jums tvirtinimui siūlomi detalieji planai sklypams, esantiems tiek Klaipėdos miesto Istorinėje dalyje (U16) tiek ir Senamiestyje (U17), neatitinka visos eilės ( pabrėžiame – ne vieno kurio nors sprendinio, bet visos eilės) Klaipėdos miesto Bendrojo plano Kultūros paveldo dalies sprendinių reikalavimų. Tai gali reikšti tik vieną – akivaizdžią savivalę.

Susiklosčius tokiai padėčiai mes kreipiamės į Klaipėdos Savivaldybės Tarybą ragindami nedaryti neatsakingų sprendimų.

Reikalaujame baigti pilietinę nuostatą reiškiančios Klaipėdos visuomenės dalies ignoravimą ir galop deramai sutvarkyti skelbimų apie  projektus, kurie yra svarbūs Klaipėdos miestui ir jo žmonėms, išviešinimo tvarką, t.y. išspręsti tai, ko reikalavome nuo 2006 m. pavasario ir ne kartą informavome miesto merą p. Taraškevičių (per tą laiką padorus šeimininkas, jei negali kitaip sutvarkyti optimaliai prieinamo informacijos išviešinimo, kvietimus būtų išsiuntęs asmeniškai kiekvienam besidominčiajam, ar bent jau susiorganizavusioms grupėms, juo labiau, kad jos nesislapsto). Atsisakymas spręsti šį klausimą  – traktuotinas kaip siekis instrumentalizuoti statybų biznį savo interesams, kaip sąmoningas klaipėdiečių apgaudinėjimas.

Vienintelė galima išeitis kaip logiškiau šiuo metu išspręsti Lietuvos valstybės kultūros paveldo objektų , kuriais yra Klaipėdos Senamiestis (U17) ir miesto Istorinė dalis (U16), verčių išsaugojimą - sugrąžinti Klaipėdos Senamiestyje (U 17) ir Istorinėje miesto dalyje (U16)  esančių sklypų detaliuosius planus pakartotiniam svarstymui.

Panašios tendencijos pastebimos ir sprendžiant planavimo klausimus susijusius su gamtos paveldu bei gamtosauga. Visa tai verčia ieškoti būdų telkti visas pilietišką poziciją reiškiančias Klaipėdos miestiečių jėgas ir koordinuoti  veiksmus.

 

LR Pensininkų partijos Klaipėdos skyrius                                                           Vidas Sutkus

 

Lietuvos piliečių sąjunga                                                                               Jonas Jogutis

 

Klaipėdos miestiečių iniciatyvinės grupės įgaliotas asmuo                Egidijus Baranauskas

 

Alternatyvios kultūros paveldo komisijos atstovas Klaipėdoje                    Dainius Elertas

 

  

Kontaktinis adresas: Šilutės 57, Klaipėda

 

Peticija dėl Širvintų r. savivaldybės bendrojo plano ir Turlojiškių pilkapyno išsaugojimo

PETICIJA

Širvintų r. savivaldybei

Dėl Širvintų r. Savivaldybės bendrojo plano

 

Mes, žemiau pasirašę Turlojiškių kaimo bei apylinkių gyventojai, norime, kad nebūtų leista rengiamame rajono bendrajame plane miško vietoje prie Variekos ežero  nurodyti  žemės urbanizuojamą paskirtį, taip atveriant kelią naujoms statyboms gražiame pušynėlyje bei šio miškelio naikinimui. Mes, vietiniai gyventojai, nesutinkame su šio miško savininkų mums peršama nuomone, esą šie kone vieninteliai apylinkių pušynai yra „visiškai beverčiai". Turlojiškių kaime esantys miškai ir miškeliai  turi išlikti bendro naudojimo erdve mums ir ateinančioms kartoms, jų savininkams išlaikant tokias pat teises, kaip ir visiems kitiems miškų savininkams. Taip pat pageidaujame, kad bendrajame plane būtų užtikrintas laisvas priėjimas ir pakankamo dydžio apsaugos zonos prie apylinkų vandens telkinių – Musės upės bei Variekos ežero.

 

Miškelio išsaugojimas padės išsaugoti ir archeologijos paveldą – Turlojiškių pilkapyną.

 

            Šį mūsų kreipimąsi prašome pripažinti Peticija.

APLINKOS MINISTRO UOŠVIENĖ NORI STATYTI ANT TURLOJIŠKIŲ PILKAPIŲ ŠIRVINTŲ RAJ.

SOS: statybos ant Algirdo kapo

  

LR Kultūros paveldo departamentui

LR Aplinkos ministerijai

LR Aplinkos ministrui A. Paulauskui

 

Žiniai: LR Prezidentui V. Adamkui

 

 

SOS: statybos ant Algirdo kapo

 

Pirmadienį, balandžio 7 dieną, 15 val., Širvintų rajono savivaldybėje bus svarstomas rajono bendrasis planas. 

 

Vietos valdžia numatė užstatyti ne tik archeologiniais radiniais garsėjančius Turlojiškių pilkapius, bet ir spėjamą vietą, kur 1377 metais buvo iškilmingai sudeginti Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo palaikai.

Jeigu šis planas būtų patvirtintas, rengiantis Lietuvos tūkstantmečio minėjimui gali būti sunaikintas visame pasaulyje pripažintos ir gerbiamos gediminaičių dinastijos atstovo kapas.

Turlojiškių pilkapyną ir apylinkes archeologai pradėjo tyrinėti visai neseniai – 2004 - 2006 metais – bet jau aptiko itin įdomių X-XI amžių dirbinių bei išskirtinę apvalią sagę, datuotiną XIV amžiumi.  Visi radiniai saugomi Nacionaliniame muziejuje Vilniuje.  Turlojiškių kapai išsiskiria įkapių turtingumu, rodančiu aukštą čia palaidotų protėvių socialinį statusą. 

Naujausių istorinių tyrimų duomenimis, dar tik pradėto tirti pilkapyno kaimynystėje gali būti ir Algirdo palaidojimo vieta.  Janas Dlugošas XV amžiuje rašytoje Lenkijos istorijoje nurodė, kad Algirdas buvo sudegintas Kukaveičio miške netoli Maišiagalos pilies ir gyvenvietės.  Istorinių šaltinių analizė leidžia manyti, kad ši vietovė - ant Variekos ežero kranto plytinti vaizdinga aukštuma, istoriniuose šaltiniuose vadinama Kukaveičiu.

 

Jeigu ši hipotezė pasitvirtintų, tai būtų unikalus Lietuvos istorijos atradimas – vienintelis dabartinėje Lietuvos teritorijoje žinomas Didžiojo Kunigaikščio kapas.

Atsižvelgiant į naujus atradimus, 2007 metais Tulojiškių pilkapynas pripažintas nekilnojamąja kultūros vertybe, nustatyta jo teritorija ir suteikta teisinė apsauga.

Tačiau bendrajame plane pilkapiai nėra net pažymėti, o juose esantį miškelį numatyta paversti urbanizuojama teritorija.  Patvirtinus tokį bendrąjį planą, būtų sunaikinta ypač vertinga archeologinė vietovė bei sukurtos teisinės prielaidos užstatyti vaizdingas ežero pakrantes privačiomis vilomis.

Tarp tų, kurie ketina statytis ant Turlojiškių pilkapyno – ir Aplinkos ministro A. Paulausko uošvienė Aksenija Stankevič.  Prieš metus žiniasklaida jau aprašė skandalingą jos sklypo įsigijimo istoriją, susijusią su A. Paulausko partijos nario V. Tretjakovo machinacijomis: http://www.lrytas.lt/?data=&id=11724420831172399564&sk_id=&view=4&p=1

Bandydami pasipriešinti miško ir istorijos paminklo naikinimui, Turlojiškių kaimo ir apylinkių gyventojai kreipėsi į Širvintų rajono valdžią peticija (tekstą pridedame).

Alternatyvi kultūros paveldo komisija palaiko šį vietos gyventojų kreipimąsi ir archeologus, sunerimusius dėl Turlojiškių pilkapių likimo. 

Reikalaujame, kad:

-         Kultūros paveldo departamento atstovai dalyvautų Širvintų rajono bendrojo plano svarstyme ir gintų viešąjį interesą, neleisdami vietos valdžiai sunaikinti nacionalinio kultūros paveldo vertybės

-         Aplinkos ministerija patikrintų, ar parengtas ir ruošiamas tvirtinti Širvintų rajono bendrasis planas neprieštarauja Lietuvos įstatymams ir kitiems teisės aktams.

Prašome Aplinkos ministro A. Paulausko paveikti artimą giminaitę, kad ji nenaikintų visai Lietuvai svarbios kultūros vertybės. 

Plačiau apie Turlojiškių pilkapyno problemas: http://ekoblogas.wordpress.com/2008/01/08/kaip-urbanizuojami-miskai/

 

Daugiau informacijos:

 

Archeologas dr. Vykintas Vaitkevičius 8 698 27 589

Turlojiškių kaimo gyventojas Vytenis Dapkevičius 8 687 41 856

Janina Gadliauskienė 8 611 84 445 (Alternatyvi kultūros paveldo komisija)

Rasa Kalinauskaitė 8 612 13 668 (Alternatyvi kultūros paveldo komisija)

Šiauliuose nyksta istorinis Salduvės piliakalnis LRT 080403

Siauliuose nyksta istorinis Salduves piliakalnis LRT 080403

 

http://www.lrt.lt/news.php?strid=5044&id=4450125

 

Keletas komentaru siam straipsniui tema:

 

Savivaldybes logikos sedevras 1: „savivaldybės atstovai sakę neturintys pinigų saugoti unikalią vietą – keletas tukstanciu litu laiptams ir uztvarams visiskai nustekens Amfiteatro skandalu isvarginta ir visuomeniniu protestuotoju praktiskai nubankrotinta savivaldybe;

 

Savivaldybes logikos sedevras 2: " turi būti parengtas specialusis planas ir techninis projektas, tačiau šiais metais pinigų tam neskirta" – jo, jei nera 100 000 Lt vertes spec.plano. tai jokiu budu negalima statyti laikinu laiptu i piliakalni, ar sukalti keleta kuolu, kad nevazinetu auto ir moto, nes kitaip bus baisus pazeidimas;

 

Savivaldybes logikos sedevras 3: „bus paprašyta policijos stebėti parką ir bausti pažeidėjus, paviešinant jų pavardes" – paviesintas pazeidejas issigasta, sumazeja, o  po keliu dienu ir visai isnyksta.

 

Valstybes logikos sedevras 1: pagal sia info tokio reiskinio kaip Kulturos paveldo departamentas ar jo teritorinis padalinys neegzistuopja, nes ...tyli..., gal giliai masto?

 

 

Šiauliuose nyksta istorinis Salduvės piliakalnis LRT 080403

http://www.lrt.lt/news.php?strid=5044&id=4450125

 

2008 04 03 / 11:41 /

 

Šiaulių miesto teritorijoje esantis Salduvės parkas skęsta šiukšlėse, o jo istorinis piliakalnis nepataisomai nyksta. Dienraščiui „Šiaulių kraštas" Šiaulių miesto savivaldybės atstovai sakę neturintys pinigų saugoti unikalią vietą.

Kaip rašo dienraštis, istorinį piliakalnį netrukdomi raižo keturračiai ir motociklai. Dėl to gali nebelikti nei parko, nei piliakalnio: keturračių išrausti grioviai virsta lietaus nutekėjimo kanalais, kurie ardo šlaitą.

Pastebima, kad piliakalnio laiptai - avarinės būklės.

Prieš keletą metų Salduvėje buvo pastatyti pėsčiųjų pažinimo tako stulpai. Dabar jie užmiršti ir sukrypę. Nebeliko nei maršrutų žemėlapių, nei prie stulpų pastatytų suoliukų.

Tarybiniais laikais į parką vedė specialiai apšviestas takas, juo buvo draudžiama važinėti automobiliams. Praeitį mena tiktai surūdijusios šviestuvų liekanos, o taku ir po visą parką važinėja įvairios transporto priemonės.

Didelė parko teritorija tirštai nusėta šiukšlių: šiauliečiai dienraščiui sakė, kad šiukšlių priekabos specialiai vežamos į parką ir išverčiamos tankumyne.

Šiaulių miesto savivaldybėje ši situacija žinoma, tačiau nei paminklosaugininkai, nei kiti atsakingi specialistai neskuba imtis konkrečios iniciatyvos kultūros paveldo objektui saugoti.

Savivaldybės paveldosaugininkas Aleksandras Petrikauskas tvirtina, kad parko rekonstrukcijos ir tvarkymo darbams turi būti parengtas specialusis planas ir techninis projektas, tačiau šiais metais pinigų tam neskirta.

Specialistas negalėjo pasakyti, kada galėtų prasidėti parko tvarkymo darbai.

Salduvės parkas yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas, taigi valstybė, anot paveldosaugininko A. Petrikausko, taip pat turėtų imtis iniciatyvos.

Kaip dienraščiui „Šiaulių kraštas" teigė Šiaulių miesto savivaldybės infrastruktūros skyriaus vyr. specialistas Vilius Puronas, Salduvės parkui tvarkyti balandžio 18 d. bus suorganizuota tarptautinė talka, į kurią bus pasikviesti latviai. 

Antradienį savivaldybės pasitarime nuspręsta pastatyti draudžiamuosius kelio ženklus.

Taip pat bus paprašyta policijos stebėti parką ir bausti pažeidėjus, paviešinant jų pavardes.

 ******

DĖL TOLESNIO KULTŪROS PAVELDO NAIKINIMO INSTRUMENTALIZAVIMO KLAIPĖDOS SAVIVALDYBĖJE

Valstybinei kultūros paveldo komisijai,

Kultūros paveldo departamento direktorei,

Klaipėdos miesto tarybai,

Klaipėdos miesto savivaldybei,

2008 03 31

 

Klaipėdos miesto savivaldybėje tapo įprasta nekreipti dėmesio į pavienių kultūros paveldo naikinimo atvejus. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius pripažino, kad 2008 01 15 seniausias Lietuvoje navigacijos bokštas buvo nugriautas, supjaustytas, išgabentas be jos leidimo(Klaipėdos m. savivaldybės administracija 2008-20-26 Nr.(311)–R52–192). Šis incidentas papiktino miesto gyventojus, nevyriausybines organizacijos ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos narius. Juoba, kad vienas iš minėto objekto nugriovimo įsakymo iniciatorių yra Klaipėdos miesto tarybos narys. Tačiau jokios atsakomybės iš navigacijos bokšto sunaikinimą inicijavusių Valstybinio jūros uosto direkcijos pareigūnų miesto savivaldybė nepareikalavo.

Panašus likimas gali ištikti ir Klaipėdos m. savivaldybės balanse esantį buv. I-sios Smeltės mokyklos pastatą (Nemuno g.145). Į prastėjančią šio neogotikos statinio dekoro elementų būklę, būtinybę suteikti kultūros paveldo objekto statusą visuomenininkai atkreipė dėmesį rengtoje akcijoje ir įvairias raštais. Tačiau ir šį kartą Klaipėdos savivaldybė nieko nesiima. Klaipėdos miesto savivaldybės abejingumo pasekmes atskiriems kultūros paveldo objektams, kompleksams atskleidžia 2008 03 30 vykęs gaisras buv. Klaipėdos apskrities ligoninės pastate (Kulių vartų 14). Apie skubius prevencinius veiksmus, kad būtų išvengtas tolesnis šio komplekso žalojimas, rašėme savivaldybei dar 2006 05 06, 2006 07 28. Šiuo metu atvirai ruošiamasi (iškasta duobė, sukalti kuoliukai) vieno iš 2002 m. miesto savivaldybės lėšomis atidengtų Klaipėdos riboženklių vagystei (Vakarų ekspresas 2008 03 20). Panašu, kad miesto dienraštyje paskelbta informacija Savivaldybės administracijos nesudomino.

2006 – 2008 m. kultūros paveldo objektų naikinimo praktika įgijo sisteminį pobūdį. Lengva ranka užsimota ne tik, prieš pavienius objektus, kompleksus, bet ir ištisas valstybės saugomas kultūros paveldo teritorijas – Klaipėdos senamiestį (U17) bei istorinę miesto dalį (U16). Konstatuojame, kad žalojantys sprendimai buvo priimti Klaipėdos miesto tarybos bei administracijos. Aukštybinių pastatų schema bei Bendrasis miesto planas buvo tvirtinamas neatsižvelgiant į miestiečių nuomonę, visuomeninių organizacijų protestus nei į Valstybinės kultūros paveldo komisijos rekomendacijas (2007 02 23 LR VKPK sprendimas „Dėl kultūros paveldo išsaugojimo Klaipėdoje). Taip buvo sukurtas precedentas tolesniam senamiesčio (U17) bei istorinės miesto dalies naikinimui. 2007 – 2008 m. Klaipėdos miesto savivaldybė neatsižvelgdama į viešąjį interesą ir LR įstatymus, Kultūros ministrą, Valstybinės kultūros paveldo komisiją bei proteguodama siauros verslininkų grupės interesus leido senamiestyje ant seniausios miesto bažnyčios liekanų, žymiausių Mažosios Lietuvos asmenų kapavietės iškilti viešbučiui – apartamentams (Klaipėdos m. taryba 2008-02-14 Nr.T4-22). Taip pat, bandoma įteisinti pseudomodernaus pastato statybas senamiesčio viduryje (šalia Didžioji Vandens g. 8) ir taip suardyti nuo XVII a. išlikusią urbanistinę kvartalo struktūrą. Todėl nestebina Klaipėdos miesto savivaldybės ir miesto tarybos sprendimai formuoti statyboms sklypus „bauhaus" stiliaus parko teritorijoje apribotoje Pievų Tako, I. Kanto, Gintaro gatvių istorinėje miesto dalyje. Abu pastaruosius itin neigiamai įvertino Valstybinė kultūros paveldo komisija (LR VKPK 2008-02-25 Nr.VII-56-(1.12)) . Simptomiška, kad 2008 01 03 – 04 istorinėje miesto dalyje Klaipėdos taryba ketina įteisinti neteisėtai pastatytą daugiaaukštį S. Daukanto 13 a. ir dalį šalia stovinčio XIX a. sienų griovimą.

Visos šios statybos vyksta net neparengus specialiųjų planų. Be to Klaipėdos miestiečių iniciatyvinė grupė, nuo pat savo susiformavimo 2006 m. pavasarį, reikalavo skubiai parengti Senamiesčio (U17) ir miesto istorinės dalies (U 16) išsaugojimo koncepciją. Taip pat buvo prašoma kompleksinės Klaipėdos miesto kultūros paveldo koncepcijos parengimą įtraukti į Klaipėdos miesto strateginį planą. Tiesa, pastarajame dokumente atsirado „Senamiesčio atgaivinimo ir paveldo išsaugojimo programa 05" tačiau laikyti jos kompleksine koncepcija negalima. Tai geriausiu atveju įvardintina tik kaip kai kurių paveldo objektų ir jų aplinkos pritaikymo turistiniams, rekreaciniams, komerciniams poreikiams veiksmų planas. Tačiau jame nėra net užuominos apie kompleksiškumą bei saugojimo, verčių išskyrimo kriterijus. Todėl be koncepcijos minėta programa vertintina tik kaip kultūros paveldo kompleksiškumo naikinimo instrumentalizavimo priemonė. Tuo labiau, kad minėtame Strateginiame plane kaip vienas iš uždavinių keliamas pseudomodernaus statinio Didžioji Vandens 8 statyba. Klaipėdos m. savivaldybės administracija iki šiol teigė, kad įtraukti į Klaipėdos miesto strateginį planą esą nėra galimybės. Šiame kontekste daugiau nei keistai atrodo Klaipėdos miesto mero rašto teiginys: „2007 – 2013 metams Klaipėdos miesto plėtros plane yra numatyta parengti kompleksinę Klaipėdos miesto kultūros paveldo koncepciją, kurios organizatoriai – vykdytojai yra Kultūros paveldo departamentas bei Nevyriausybinės visuomeninės organizacijos.". Tokiu atveju Klaipėdos miesto savivaldybė yra raštiškai įsipareigojusi remti technologiniais, žmogiškaisiais, informaciniais ir kitais nepiniginiais resursais. Įdomu, kodėl iki šiol apie minėtos koncesijos rengimo įtraukimą į Miesto strateginį planą nebuvo informuoti šios idėjos iniciatoriai Klaipėdos miestiečių iniciatyvinė grupė? Bet kuriuo atveju – be kompleksinės Klaipėdos miesto kultūros paveldo koncepcijos parengimo neįmanomas apskritai joks Senamiesčio ir miesto istorinės dalies „atgaivinimas".

Tad lieka konstatuoti, kad Klaipėdos miesto Savivaldybė ir miesto Taryba, desperatiškai, paskubomis tvirtindama detaliuosius planus miesto paveldo kompleksuose ir pavieniams paveldo objektams bei jų gretimybėms, nesant parengtos kompleksinės paveldo koncepcijos, nors apie jos parengimą buvo informuotos ir vyko diskusijos, sąmoningai prisideda prie miesto paveldo naikinimo.

 

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus iš Klaipėdos miesto Savivaldybės ir Klaipėdos miesto Tarybos reikalaujame:

 

1.             Netvirtinti jokių specialiųjų, detaliųjų planų Klaipėdos senamiesčio (U17) ir istorinėje miesto dalyje (U16) iki bus parengta kompleksinė Klaipėdos miesto kultūros paveldo koncepcija.

2.             Suspenduoti ir atšaukti dabartinio Klaipėdos m. bendrojo plano kultūros paveldo dalies sprendinius (7.1, 7.2, 7.3, 7.4, 7.10, 7.11, 7.14, 7.16, 7.19, 7.26) pažeidžiančius detaliuosius planus.

3.             Klaipėdos miesto savivaldybę nedelsiant oficialiai pranešti Klaipėdos miestiečių iniciatyvinei grupei ir Kultūros paveldo departamentui apie kompleksinės Klaipėdos miesto kultūros paveldo koncepcijos rengimo įtraukimą į Klaipėdos miesto plėtros strateginį planą.

4.             Skubiai pranešti kaip ir kokiais nepiniginiais resursais Klaipėdos m. savivaldybė ketina prisidėti prie kompleksinės Klaipėdos miesto kultūros paveldo koncepcijos rengimo.

5.             Imtis iniciatyvos ištaisyti kultūros paveldo objektų, kompleksų vertingosioms savybėms padarytą žalą aukščiau minėtais atvejais.

 

Valstybinę kultūros paveldo komisiją prašome paskatinti Kultūros paveldo departamentą imtis ryžtingesnių veiksmų apsaugant Klaipėdos miesto kultūros paveldą ir inicijuoti Kultūros departamento Klaipėdos teritorinio padalinio pareigūnų veiklumo/neveiklumo įvertinimą dėl šiame kreipimesi minėtų konkrečių atvejų.

 

 

Alternatyvios kultūros paveldo komisijos narys Klaipėdoje Dainius Elertas

 

Atsakymo laukiame: Šilutės pl. 57, Klaipėda

Atsiprašau dėl Balandžio 1 pokšto

Alternatyvios paminklosaugos komisijos veikėją sulaikė Klaipėdos policija - tai balandžio 1 d. pokštas.

Vakar paskelbtas "bajeris" kai kuriem mano pažįstamiems pasirodė toks tikroviškas, kad kai kas labai rimtai ieškojo būdų gelbėti istorikus, užlėkusius su anodijaus kontrabanda: skambino man, siūlė steigti gelbėjimo komitetą, aiškino, kad akivaizdu, kad nedori statybų verslininkai pakišo alternatyvinius paminklosaugininkus. Dali žmonių atėjo ir į TS būstinę siūlydami pagalbą paminklosaugininkams-"kontrabandininkams".

Labai atsiprašau visų, kurie puolė gelbėti D.Elerto ir R.Adomavičiaus. Ir dar kaip tyčia kaip koks sadistas sudramatinau pavadinimus ir išsiunčiau papildomai elektroniniais laiškais.

Dainiau ir Romaldai, pasirodo Jūs turite labai daug sąjungininkų.

Beje, anodijaus vartojimą postsovietinėje literatūroje pirmas ir kol kas vienintelis išsamiai ištyrė ir paskelbė žinomas Afganistano karo veteranas Zigmas Stankus savo pirmojoje knygoje "Kaip tampama albinosais" (visą knygą galima atsisiųsti iš čia). Paties Zigmo teigimu anodijaus, kaip tarpukario svaiginamosios kontrabandinės medžiagos vartojimas labai lengvai iš Tauragės, kaip pasienio su Vokietija krašto, persikėlė po karo ir į Klaipėdą.
Zigmas sakė, kad pagirios vis dėlto nuo anodijaus būna labai sunkios ir kvapas nuo vartojusio šį lakų eterį sklinda labai toli. Visa kita kas aprašyta čia , ar paskelbta alfoje.lt, "Klaipėda.15 minučių" ir ve.lt atitinka tikrovę, bent jau pagal Z.Stankaus knygą ir jo autentiškus pasakojimus apie jo paties patirtį.