Krizė? Lenkai dar niekada negyveno taip gerai kaip dabar

N.P.: Bandysiu spėti, kodėl Lenkijoje krizė daug kartų mažesnė:

1. Jų politikai (kaip ir Latvijos bei Estijos http://www.ve.lt/?data=2009-10-13&rub=1065924810&id=1255373576 ) nepiktnaudžiauja valdžia taip, kaip mūsiškiai, todėl jiem lieka daugiau laiko ir noro rūpintis viešo intereso gynimu;

2. Lenkijoje nevergaujama Skandinavijos bankams, todėl nebuvo taip išpūstas paskolų ir nekilnojamojo turto burbulas.

Gal kas turi dar kitų versijų?

Kodėl Lenkijoje nėra krizės?

„Lietuvos žinios"2009 10 13 d. 07:35

Lenkija liko vienintelė valstybė Europos Sąjungoje (ES), kurioje šiais visuotinės krizės metais fiksuojamas nors ir nedidelis, bet augimas.

Į klausimą, kodėl Lenkijoje mažiausiai jaučiamos ūkio krizės pasekmės bando atsakyti daug kas. Visuotinai sutinkama, kad tam yra daug priežasčių, o bulgarai netikėtai išskyrė dar vieną - lenkai moka ginti savo interesus. Bulgarai labai domisi padėtimi Lenkijoje, nes Bulgarija vis dar yra viena skurdžiausių ES šalių, o jos ūkis išgyvena milžinišką nuosmukį, panašų koks prieš daugiau kaip 10 metų buvo Lenkijoje.

Geriausias įrodymas, kad lenkams gerai sekasi net per krizę - Europos Komisijos raportas apie tai, kaip vykdomas 2008 metų biudžetas. Pagal įmokas į bendrą ES katilą lenkai užima antrąją vietą ir sąraše yra iš karto po Graikijos. Tų įmokų saldo yra teigiamas ir sudaro 4,4 mlrd. eurų, o Bulgarija, kuri yra pati skurdžiausia Bendrijos šalis, įmoka tik tiek, kiek leidžia jos labai kuklios galimybės.

Investavo į gamybą

Sunku atsakyti į klausimą, kodėl Bulgarija šiuo metu murkdosi gilioje krizėje, o Lenkija - ne. (Juk stojant į ES Bulgarijos padėtis buvo geresnė nei Lenkijos tokiu pat metu, nes jai teko daugiau investicijų skaičiuojant vienam šalies gyventojui.) Atsakymo reikia ieškoti investicijų struktūroje. "Tuo metu, kai Bulgarijoje pinigai buvo tik plaunami, lenkai investavo į gamybą", - daro išvadą Bulgarijos dienraščio "Sega" apžvalgininkas Sviatoslavas Terzijevas.

Tos kelios užsienio bendrovės, kurios investavo Bulgarijoje, dabar traukiasi, o Lenkija net sugebėjo į Lodzę iš Airijos pervilioti garsųjį amerikiečių kompiuterių gamintoją - bendrovę "Dell". Taip garsusis lenkų santechnikas galėjo grįžti namo, o Vakarų investuotojai pasekė jo pėdomis. Lenkų kvalifikacija beveik nesiskiria nuo vakariečių kvalifikacijos, o minimalus atlyginimas Lenkijoje yra penkis kartus mažesnis nei Airijoje.

Minusą pavertė pliusu

Lenkija sugebėjo išnaudoti net savo minusą - nestabilų zloto kursą (tai yra viena iš kliūčių, neleidžiančių Lenkijai prisijungti prie euro zonos). Zlotui smunkant laimėjo lenkų eksportuotojai, o už eksportą gautos pajamos leido toliau skatinti gamybą.

Lenkijos pranašumas - didelė vidaus rinka. Iš užsienio prekybos Lenkijoje gaunama 40 proc. valstybės pajamų. Anksčiau Bulgarijoje šis skaičius buvo dar didesnis - net 60 proc., tačiau jis smuko net 35 proc. ir liūdnos pasekmės jaučiamos iki šiol. Lenkijoje tokio milžiniško nuosmukio nebuvo. Todėl atlyginimai Lenkijoje yra tris kartus didesni nei Bulgarijoje, o svarbiausių prekių kainos beveik nesiskiria.

Įstojimas į ES nepanaikino svarbiausio skirtumo tarp Lenkijos ir Bulgarijos. Pereinant nuo komunizmo prie rinkos ekonomikos Lenkijoje gangsteriai neįsiviešpatavo, nors senoji nomenklatūra stengėsi išsilaikyti valdžioje abiejose valstybėse. Tačiau Lenkijoje ji nesukūrė mafijinių struktūrų ir organizuotas nusikalstamumas šalies neužvaldė.

Lenkai taupūs

Lenkai moka skaičiuoti pinigus ir jų nešvaisto. Ekspertai teigia, kad Lenkijos gyventojai yra ekonomiški, taupūs ir sugebantys savo finansus tvarkyti žmonės. Be to, jie patenkinti savo materialine padėtimi.

Šalyje atlikta visuomenės apklausa rodo, kad lenkai dar niekada negyveno taip gerai kaip dabar. Tik 28 proc. apklausos dalyvių prisipažino, kad jiems trūksta pinigų, nors prieš 16 metų taip teigė du trečdaliai lenkų.

Pasirodo, jog kas trečia lenkų šeima turi santaupų, kurios prilygsta maždaug trijų mėnesių atlyginimui. Sociologijos profesorius Januszas Czapinskis teigia, kad lenkams pirmą kartą nereikia nerimauti dėl ateities ir todėl jie gali planuoti savo gyvenimą. Tačiau mokslininkas pažymi ir tai, kad šiuo metu pagrindinė visuomenės problema, jog žmonės dar neišmoko gyventi atsižvelgdami į ilgalaikę perspektyvą - labai sumažėjo žmonių, kurie atideda pinigų senatvei. Prieš ketverius metus pensijai taupė beveik pusė lenkų, o dabar tai daro tik kas trečias.

Unikalus pasukamas tiltelis - darbai ir toliau nevyksta

VE 090928 „Bulvaro" nuotraukoje:  - „Klaipėdos miesto tarybos narys, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas Naglis Puteikis šioje istorijoje niekuo dėtas - jis ant kampo neparsidavinėja, o pasukamąjį tiltelį tiesiog dievina".

N.P.: šiandien, 2009 10 13 d. Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio specialistai apžiūrėjo pasukamąjį Klaipėdos piliavietės tiltelį, kuris prieš savaitę buvo išvežtas neva restauravimui (http://www.ve.lt/?data=2009-10-07&rub=1065924810&id=1254858549) iš piliavietės teritorijos į AB „Viadukas" gamybinę teritoriją.

Deja, kaip aš visu ir perspėjinėjau, jokie restauravimo darbai nevyksta, jis ir toliau riogso po lietumi. Ir nors meras žadėjo prieš 2 savaites atsiųsti sąmatą ir darbų grafiką, bet niekas nevyksta. Tai tik patvirtina grėsmę, kad vietoje senojo norima pastatyti naują, o senąjį tiltuką padėti ant pjedestalo kaip kokį istorinį garvežį prie geležinkelio stoties.

Klaipėda parsidavinėja ant kampo

VE 2009 09 28  Bulvaras

Klaipėdietis ar klaipėdietė tiek susijaudino dėl pasukamojo tiltelio, pamesto AB "Klaipėdos laivų remontas" nuomojamoje teritorijoje, likimo, kad parašė tokį laišką: "Kaip ir kada gali tikėtis sulaukti to vargšo tiltelio, jeigu jis yra pamestas ir pūdomas. Tiesiog atiduotas negailestingiems pajūrio vėjams glostyti. Negi neįmanoma jam sukalti laikiną pastogę - juk užglostys negyvai. Liepoja sugebėjo per porą metų atstatyti savąjį, vienintelį Europoje likusį tokio tipo tiltelį, po to, kai laivas jį suniokojo. Jai ir Europos Sąjunga padėjo - davė pinigų. Na, ir kas, kad tai kitokio tipo pasukamasis tiltelis nei mūsiškis, bet pastarojo laivas juk nesulamdė. Mūsų uostamiestyje tik sugeba loti vieni ant kitų, ir tiek. Liepoja stengiasi išsaugoti savo veidą, o Klaipėda tik tepa pigų "špaklių" ir eina parsidavinėti ant kampo. Atsiprašau, bet man tiesiog pikta..."

Lietuva bus teisingesnė, kai žmonės patirs, jog Lietuvoje teisingumas yra visiems vienodas

Lietuva - kaip namai be vyro

Lietuvos žinios 2009 10 13 Valdas VASILIAUSKAS

Jeigu premjeras nebūtų taip užimtas, galėtume apsikeisti antikinių sentencijų parafrazėmis. Aš: "Nors Kubilius draugas, bet teisybė brangesnė." Premjeras: "Valdai, ir tu?"

Gink Dieve, nelaikau kaip Brutas durklo užantyje ir bent artimiausioje ateityje nesirengiu stoti į ministro pirmininko kritikų ir net juodintojų gretą, nes iki šiol esu įsitikinęs, kad dabar nerastume geresnio premjero. Tačiau jeigu parašyčiau: "Nė metai neprabėgo, kai Permainų koalicija ir jos Vyriausybė pasiekė žėrinčių laimėjimų", veikiausiai net pats Andrius Kubilius pyktelėtų: "Suprantu ironiją, bet reikia turėti saiką."

Mano mėgstamas sociologas seras Ralfas Dahrendorfas sako: "Gerai žinomi skundai, kad demokratija veikia lėtai ir jai reikia daugybės sąnaudų, kad jeigu ne parlamentas ir spauda, galėtume daryti tai, ką reikia, greitai ir efektyviai, - geriausiu atveju yra nemokšiški..."

Tačiau nei Seimo opozicija, nei žiniasklaida netrukdė paskirti naujojo Muitinės departamento direktoriaus. Kam naudingas toks be nuolatinio vadovo paliktas departamentas, ypač tada, kai Vyriausybė nuolat kelia akcizus? Jau Vilniaus centre po namus blokais ir dėžėmis nešiojamos baltarusiškos cigaretės - gal Vyriausybė ir Finansų ministerija atsibus tada, kai pačiame Muitinės departamente bus atidarytas kontrabandinių cigarečių kioskelis?

Suprantamas A.Kubiliaus rūpestis ir gautas nepavydėtinas palikimas - valstybės iždas, kuriame švilpauja vėjai. Tačiau ar neteks jam, Vyriausybės ir valdančiosios partijos vadovui, prisiimti atsakomybės, kad krašte ekonominį pesimizmą keičia dar baisesnis - teisinis ir dvasinis pesimizmas? Juk Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), kaip ir prezidentės Dalios Grybauskaitės, pergalę lėmė tie dar likę Lietuvoje žmonės, kurie nesutiko su dvejopų standartų valstybe, su korupcija ir melu, įsismelkusiu į visas sritis. Ar tų žmonių pergalę leisime paversti pralaimėjimu, galbūt galutiniu, nes bus praleista paskutinė galimybė išgelbėti Lietuvos ateitį? Dar nevėlu klausti, į kurią pusę sukame, kokią valstybę paliksime savo vaikams.

Penkioliktoji A.Kubiliaus Vyriausybė savo veiklą pradėjo rimtu pažadu, įrašytu į programą: "Mūsų vienybė ir veikla grindžiama moralinėmis vertybėmis ir padorios politikos principais bei nuostatomis, kurios įtvirtintos Vyriausybės programoje." Ir: "Lietuva bus teisingesnė, kai žmonės patirs, jog Lietuvoje teisingumas yra visiems vienodas."

Kada tai įvyks? O kol kas Lietuvoje Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Povilas Malakauskas ginčijasi su generaliniu prokuroru Algimantu Valantinu, kuris iš jų dirba geriau. Sunku pasakyti. Tačiau akivaizdu, kad už juos dar geriau dirba Siaurusevičius-Paleckis - prie Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) jau turėtų ne žvakutės, o laužai liepsnoti.

Ką norėjau pasakyti šio komentaro pavadinimu? Ne tik banalybę, kad šiuo metu svarbiausius valstybės postus pelnytai užėmusios žavios ir protingos damos. Veikiau namus be vyro primena ministrų kabinetas, kuriame vyrauja kiekybė, o ne kokybė (vidutinybės), todėl dabar Lietuva primena vairininko neturinčią valstybę, kuri yra ne valdoma, o administruojama. A.Kubilius viską patikėjęs Vyriausybės kanceliarijos ir ministerijų biurokratams, iš kurių tikimasi, kad jie stropiai vykdys sprendimus. Tačiau bėda, jog nėra kam priimti sprendimų - biurokratija pagal apibrėžimą neturi galvos, todėl biurokratai gali vyrauti, bet ne vadovauti. Kodėl apsijuokė Saulėlydžio komisija, o ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis nepajėgia suskaičiuoti savo vadovaujamos tarnybos ir ministerijų automobilių? Todėl, kad su biurokratais (ir jų limuzinais) buvo pavesta kovoti biurokratams. Sakytum, nūnai Lietuvą valdo nematoma ranka, t. y. niekas. Mat biurokratijos valdymas, anot klasikų, ir yra niekieno valdžia.

Ar neatrodo, kad A.Kubiliaus Vyriausybė ir partija visas ministerijas, išskyrus Energetikos ministeriją, palikusi likimo valiai? Bet pirmiausia TS-LKD ir A.Kubiliui teks atsakyti ir už sveikatos apsaugą, ir už aukštojo mokslo reformą bei visą švietimą, kaip reikėjo atsakyti už Finansų ministerijos naktinį mokesčių perversmą. Nors rinkėjai krašto likimą patikėjo TS-LKD, susidaro įspūdis, kad šią atsakomybę A.Kubilius norėtų paskolinti koalicijos partneriams. Bet negalima paskolinti nei žmonos, nei valdžios.

Garsi XX amžiaus filosofė Hannah Arendt rašė: "Politines bendruomenes pirmiausia pakerta, o po to pražudo valdžios praradimas ir galų gale bejėgiškumas, bet valdžios negalima kaupti ir laikyti atsargoje nepaprastiems atvejams, kaip kad kaupiami ir laikomi prievartos įrankiai, ji egzistuoja tik būdama įgyvendinama. Kur valdžia neįgyvendinama, ji išnyksta, o istorijoje apstu pavyzdžių, kur didžiausi materialiniai turtai negali kompensuoti šio praradimo. Valdžia įgyvendinama tik ten, kur žodžiai ir veiksmai nesiskiria, kur žodžiai nėra tušti, o veiksmai brutalūs, kur žodžiai vartojami ne ketinimams paslėpti, o realijoms atskleisti."

Ypač aktualūs nūdienos Lietuvai filosofės žodžiai, kad valdžia stulbinamai nepriklausoma nuo materialių veiksnių - gausumo ar išteklių. Niekad valstybės ižde nebuvo tokio pertekliaus, niekad valdžia tiek neišleido pinigo be skaičiaus kaip 2006-2008 metais, tačiau niekad Lietuva neturėjo tokios silpnos valdžios, kaip Gedimino Kirkilo laikais.

Dar vieną dvasios pergalę prieš materiją prieš porą savaičių mačiau Panevėžyje. Sekmadienio pavakarę visiškai tuščias centras, vaizdžiai patvirtinantis statistiką, kad Panevėžį iš didžiųjų Lietuvos miestų smarkiausiai nusiaubęs nedarbas, lyg vaiduoklis stūkso uždarytas dėl avarinės būklės kitados modernus daugiaaukštis viešbutis. Tačiau lyg išmirusi centrinė miesto aikštė ūmai atgijo, iš nežinia kur pradėjo plūsti gražiai apsirengusių giedros nuotaikos žmonių minios. Į Juozo Miltinio dramos teatrą, kur režisierius Saulius Varnas rodė Levo Tolstojaus "Kreicerio sonatos premjerą". Ir pilnutėlė žiūrovų salė, ir pagrindinio vaidmens atlikėjas Albinas Kėleris, pavertęs realybe jo didžiojo mokytojo J.Miltinio aktoriaus, kaip "akrobato- filosofo", idealą, tą vakarą darsyk patvirtino, jog yra aukštesnės būties sferos, kurios nepavaldžios nedarbui, skurdui, krizei.

Todėl kaip išsisukinėjimas atrodo partijos, kuriai Lietuvos žmonės patikėjo aukščiausią įstatymų leidybos ir vykdomąją krašto valdžią, pasiteisinimai, kad VSD, Generalinės prokuratūros, teismų sistemos, LRT reformoms ir pertvarkymams trukdo sunki ekonominė padėtis, kad valdžių atskyrimo principas neleidžia pakeisti senosios neokomunistinės valdžios užmirštų šių institucijų vadovų postuose gražiai atrodančių gyvųjų lavonų. Ilgėliau gyvendamas su blogiu pats rizikuoji tapti blogio dalimi.

Net demokratijų, valdančiųjų nepriklausomų daugumų laikais nemažėja iškilių asmenybių - politikos lyderių - poreikis. Ypač dabar, globalios krizės metu iškilo visa plejada charizmatiškų vadovų - Barackas Obama, Nicolas Sarkozy, Angelina Merkel, net prieštaringojo Silvio Berlusconi nepavadinsi pilka vidutinybe. O ir mano bei A.Kubiliaus karta iš 1990 metų Kovo 11-osios ir ypač 1991 metų sausio 13-osios puikiai prisimena, koks turi būti ir ką gali politinis lyderis. Todėl ir sakau: "Andriau, būkit vyras. Arba išeikit tėvystės atostogų."

Sunkiaisiais metalais užterštas dumblas buvo stumdomas iš vienos vietos į kitą

Nuotraukoje  - Klaipėdos piliavietės uostelyje atlikta darbų už 43 mln.Lt, iš jų  - 25 mln. ES lėšų, už juos taip pat savavališkai ne pagal projektą stumdytas užterštas dumblas ir mėtyti seni trosai.

Video apie Pilies uostelyje metamus trosus ir užteršto dumblo  pylimas i vandenį: http://www.youtube.com/user/Puteikis#p/a/f/0/3-Fxhk8TFQQ

N.P.: Neeilinis įvykis Klaipėdoje– visuomenės atstovai prašo valdininkų pasiaiškinti, kodėl pažeidinėjant įstatymus buvo teršiama gamta ir dar už ES lėšas.

Iki šiol visuomenės atstovai tokių susitikimų neorganizuodavo, tikiuosi, kad tai gera pradžia ir esu dėkingas Daliai Žukienei, visų vadinama „Žaliąja Dalia", už parodytą iniciatyvą.

Susitikimo metu savivaldybės atstovą nuolatos pertraukinėdavo ir taisydavo statybininkų atstovas, tokiu būdu aiškiai parodydamas, kas čia kam vadovauja ir kas priima sprendimus.

Paaiškėjo, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas apie tai, kad minimas dumblas yra užterštas sunkiaisiais metalais ir naftos produktais, pranešė tik žiniasklaidai, nes savivaldybė apsimeta, kad nieko apie šį užterštumą dar nežino (čia publikuotas savivaldybės 2009 09 28 d. pranešimas spaudai), nors dar prieš mėnesį aplinkosaugininkai taip pat per spaudą jiems parnešė, kad viskas taip užteršta, kad net kreipėsi į prokuratūrą: VE 2009 08 31 „Grunto istoriją narplios prokuratūra".

Susitikime dalyvavęs Seimo narys Evaldas Jurkevičius, konstatavo, kad viename mieste netoli vienas kito esančios įstaigos kažkodėl susirašinėja per Vilnių ir dar taip, kad viena kitos laiškų negauna. Todėl pasiūlė šalims tiesiog užeiti vienai pas kitą ar pasiskambinti. O pats E.Jurkevičius pats pasisiūlė atlikti tarpininko paslaugas ir perduoti aplinkosaugininkų raštą apie šį užterštumą merui.

Klaipėda nori žinoti, kas guli Danėje

„Klaipėda" 2009 10 09 Asta Aleksėjūnaitė

Klaipėdoje visuomenės atstovai dėl skandalingos dumblo kasimo istorijos Jachtų uostelyje specialistų pareikalavo pasiaiškinti.

Nevyriausybinės organizacijos "Žalioji banga" pirmininkė Dalia Žukienė tvirtino, kad tokio susitikimo tikslas – pareikalauti specialistų paaiškinti, kodėl sunkiaisiais metalais užterštas dumblas miesto centre buvo kilnojamas iš vienos vietos į kitą. Susitikime dalyvavo savivaldybės atstovai, aplinkosaugininkai, darbus atlikusios įmonės atstovai.

"Mes žinome, kad Lietuvoje nėra galimybės utilizuoti užterštą gruntą, tačiau kodėl tai žinodami rangovai jį kasė ir stumdė iš vienos vietos į kitą? Jūrinių tyrimų centras turi galutinius ir naujausius šio Jachtų uostelio dugne glūdinčio dumblo tyrimus. Aišku viena – jokiu būdu jo nei pilti į jūrą, nei palikti miesto centre negalima. Vadinasi, darbai pradėti nepasiruošus. Kita vertus, koks vaidmuo šioje istorijoje tenka savivaldybei? Manome, kad ji nepakankamai kontroliavo atliekamus darbus", – kalbėjo susitikimo organizatorė D.Žukienė.

Šią vasarą tik aktyvių piliečių dėka išaiškėjo, kad įmonė "Hidrostatyba", neturėdama leidimo, užutėkyje kasė dumblą ir juo, lyg kelininkai, lygino dugno duobes.

"Tokį sprendimą jie priėmė savavališkai. Niekas jiems tokio nurodymo nedavė. Tai neteisėtas ir savavališkas sprendimas", – tikino dumblo kasimo istoriją paviešinęs miesto tarybos narys Naglis Puteikis.

Dienraštis jau rašė, jog dėl Jachtų uostelyje vykdytų darbų Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į Klaipėdos apylinkės prokuratūrą, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kol kas įtarimai niekam nėra pareikšti.

"Mums baugu dėl to, kad sunkiaisiais metalais užterštas dumblas guli pačiame miesto centre. Kaip visuomenės nariai mes norime žinoti, kas bus daroma. Stebėtina, kad pasaulyje tokio užteršto dumblo kasimas vykdomas jį siurbiant. Specialistai negalėjo atsakyti, kiek sunkiųjų metalų dalelių galėjo nusėsti aplinkoje, kiek galėjo būti užterštas Danės vanduo. Mūsų laukia ilgalaikės šių klaidų pasekmės", – kalbėjo D.Žukienė.

Video apie Pilies uostelyje metamus trosus ir užteršto dumblo  pylimas i vandenį: http://www.youtube.com/user/Puteikis#p/a/f/0/3-Fxhk8TFQQ

Išlaidų skandalas išvertė iš posto Airijos parlamento pirmininką

N.P.: Anglijoje jau nuvirto, Airijoje tuoj nuvirs seimų pirmininkai. Nuvirs, tiksliau nuvers politikai, nes bijo žmonių pasmerkimo. Mūsų politikai nelabai bijo, ką rodo seime per visas  frakcijas prasiautusi olimpiada „kas išsinuomos prabangesnį automobilį".

Bet panašu, kad tai laikina, ypač turint omeny Drąsiaus Kedžio mažametės dukros patekimo pedofilijon istoriją, kuri atskleidžia senai vieša paslaptimi buvusį faktą, kad Lietuvoje iš esmės neveikia jokia teisingumą užtikrinanti institucija.

Kas bandė ieškoti savo ar kitų teisių apgynimo bet kokioje valstybės įstaigoje, ne tik teisme ar prokuratūroje, tą puikiausiai žino.

Anglai ir airiai supuvusias valstybės politikų grandis rauna iškart. Mes kol  kas dar ne. Bet spėju, kad labai greitai viešumon pradės patekti ne tik seimo prabangių automobilių nuomojimo už mokesčių mokėtojų pinigus istorijos, bet ir žymiai rimtesni faktai apie biudžeto švaistymus ir grobstymus. Kurie sukrės visuomenę labiau ir privers godumo apakintus politikus arba prablaivėti, arba nueiti nuo politinio gyvenimo scenos, užleidžiant vietas viešąjį interesą ginantiems piliečiams.

Buvo ragintas trauktis „Klaipėda" 2009 10 07

J.O'Donoghue, kuris nuo 2007 metų birželio, kai tapo parlamento pirmininku, užsienio kelionėms išleido maždaug 90 tūkst. eurų (310 tūkst. litų), anksčiau antradienį prašymo atsistatydinti sulaukė iš dviejų pagrindinių opozicinių partijų.

Būdamas turizmo ministras, 2002-2007 metais, J.O'Donoghue taip pat išleido daugiau kaip pusę milijono eurų kelionėms. Trečiadienį jis turėjo pateikti detalų atsakymą vienam parlamento komitetui, bet vietoje to kitą savaitę padarys pareiškimą parlamente.

Parlamento atstovas sakė, jog tai pirmas kartas, kai pirmininkas pasisiūlė oficialiai atsistatydinti.

"Sakau tai apgailestaudamas, bet manau, kad jūsų pozicija nebėra tvirta. Galvoju, kad jūs arba turite atsistatydinti, arba ... turėsite būti pašalintas iš posto", - sakė E.Gilmore'as, kuris tą "ekstravagancijos modelį" pavadino nepriimtinu.

Nakvojo prabangiame viešbutyje

Premjeras sakė, kad J.O'Donoghue reikalą turėtų ištirti parlamento komisija, kuri kontroliuoja įstatymų leidėjų išlaidas ir jiems skiriamas priemokas ir kurios pirmininku yra pats į skandalą įsivėlęs parlamento vadovas.

"Pareikšdamas apie savo ketinimą atsistatydinti iš parlamento žemųjų rūmų pirmininko posto, Johnas O'Donoghue veikė vadovaudamasis geriausiais parlamento ir šio posto interesais", - vėliau savo pareiškime nurodė B.Cowenas.

Pastarosiomis savaitėmis žiniasklaida paviešino daug šokiruojančių detalių apie J.O'Donoghue išlaidas jam einant ministro pareigas, įskaitant faktus, kad Hitrou oro uoste iš vieno terminalo į kitą jis buvo vežamas limuzinu, o viešėdamas Paryžiuje apsistojo viešbutyje, kuriame nakvynė kainuoja tūkstantį eurų.

Dar didesnę kontroversiją sukėlė parlamento pirmininko sprendimas savo biure įdarbinti dešimt žmonių, nors jo pirmtakas turėjo tik tris darbuotojus, o vieno iš J.O'Donoghue politinių patarėjų metinė alga, pranešama, siekė 100 tūkst. eurų.

Žirgų lenktynes Airijoje prižiūrinti institucija dar padidino spaudimą skandalo epicentre atsidūrusiam parlamento pirmininkui, šią savaitę paviešinusi informaciją apie daugiau nei 20 tūkst. eurų, kurie buvo išleisti J.O'Donoghue lankantis žirgų lenktynių šventėse Melburne, Eintryje ir Čeltname.

Anksčiau dėl parlamentarų išlaidų skandalo Didžiojoje Britanijoje buvo priverstas atsistatydinti Bendruomenių Rūmų pirmininkas. Dėl šio kaimyninę šalį sudrebinusio skandalo bei dėl rekordiškai mažo pačios Airijos vyriausybės populiarumo airių politikai ėmė itin jautriai reaguoti į kritiką dėl jų atlyginimų ir išlaidų.

Kas užims Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus vietą

O jeigu...

VE 091006 Bulvaras

Klaipėdos verslininkai, architektai ir kai kurie politikai, išgirdę žodžius "Naglis Puteikis", net susigūžia. Šis paveldosaugininkas savo principingumu yra ne vienam klaipėdiečiui kraujo nuleidęs. Tik pamėgink kokį koklį iš krosnies nulupti, langą paveldosauginiame pastate pakeisti! Tuoj Naglis prisistatys. Tačiau tai - tik uogelės... Įsivaizduokite, kas būtų, jei Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus vietą užimtų N. Puteikio žmona Nika... Parko vadovo vieta - laisva, o ponia Nika po įvykusio konkurso buvo likusi antra. Dabar bus skelbiamas naujas konkursas, tad kas gali paneigti, kad...

Ar išsaugosime seniausio Lietuvoje kino teatro istorinį vaizdą?

Nuotraukose: 1. Svečių namų projektas vietoj prieškarinio kino teatro Klaipėdoje paveldosaugininkams atrodo per modernus ir per aukštas.

2. Paveldosaugininkai siekia išsaugoti senuosius 'Baltijos' kino teatro elementus Klaipėdoje.

Paveldo sergėtojai nori senosios "Baltijos"

Edita GUDAVIČĖ VE 2009 10 03

Pirmadienį turėtų paaiškėti, kaip greitai prasidės sudegusio "Baltijos" kino teatro griovimo darbai ir svečių namų statybos. Trūksta tik Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vadovo Naglio Puteikio parašo.

Paveldosaugininkai nėra patenkinti tuo, ką ketinama daryti su pastatu vaiduokliu. Tai, kad planuojama jį nugriauti iki pat pamatų ir pastatyti modernų pastatą, - jiems atrodo nedovanotinas nusižengimas.

"Buldozerio principas čia netinka. Būtina išsaugoti sienose išlikusius vertingus elementus. Be to, projekte nurodytas fasado aukštingumas ir forma labai nutolusi nuo anksčiau buvusiojo", - pagrindinius priekaištus ketvirtadienį vykusiame patariamosios Kultūros paveldo komisijos prie Klaipėdos teritorinio padalinio posėdyje išsakė istorikas Dainius Elertas.

Kai pastato savininkės, bendrovės "Fisanta" technikos direktorius Fiodoras Ratkevičius užsiminė, kad jo tikslas ir nebuvęs atstatyti buvusį kino teatrą, užvirė karštos diskusijos. Paveldosaugininkai bandė jį įtikinti, kad miesto širdis nėra ta vietą, kur reikia statyti modernius pastatus.

Be kita ko, buvo akcentuota, kad būtina atlikti istorinį-urbanistinį tyrimą.

"Tai tirkit, darykit ką norit, kol pastatas tebestovi. Aš ne istorikas, aš tik noriu statyti namus", - kalbėjo F. Ratkevičius.

Jis stebėjosi, kad apie tokius tyrimus prabilta tik dabar, kai jau kalbama apie statybos leidimo išdavimą. Kai buvo išduotos projektavimo sąlygos, apie istorinius tyrimus niekas nieko nekalbėjo.

"Suprantu, kad istorikai dirba savo darbą, tačiau kodėl viskas vyksta taip pavėluotai. Apmaudu, jei statybos leidimas vėl užstrigs neapibrėžtam laikui ir vėl artėjant Jūros šventei visi mus puls, kad "Baltijos" kino teatras tebežaliuoja. Viliuosi, kad N. Puteikis plačiau mato situaciją, nes šios komisijos nutarimas tik patariamojo pobūdžio", - kalbėjo F. Ratkevičius.

N. Puteikis "Vakarų ekspresą" patikino, kad situacija nesanti beviltiška. Paveldosaugininkų siūlomos korekcijos, anot jo, esančios sveiko proto rėmuose. Esą niekas nekalba apie viso projekto perdarymą, tad jį pakoreguoti neprireiksią daug laiko.

"Jei keisis pastato aukštingumas ir forma - tai būtinai teks perdaryti visą projektą", - net neabejojo F. Ratkevičius.

Anot D. Elerto, istorinį-urbanistinį tyrimą galima atlikti per kelias savaites. Net nebūtina samdyti istorikų. Tai esą gali padaryti ir pats pastato savininkas. Pakanka išanalizuoti senuosius planus, surinkti senuosius pastato vaizdus ir išsiaiškinti, kiek kartų pastatas buvo perstatytas.

Paveldosaugininkai siekia išsaugoti senuosius "Baltijos" kino teatro elementus.

"Žinoma, istorinis-urbanistinis tyrimas turi būti atliktas ne tam, kad būtų uždėtas pliusiukas, o tam, kad tuo tyrimu vadovautųsi pastato projektuotojas. Deja, šiuo atveju matyti, kad architektė visiškai nesivadovavo buvusiu vaizdu, o suprojektavo visiškai naują statinį. Žinoma, būtų gerai, jei ši diskusija būtų įvykusi jau prieš metus. Tačiau Klaipėdoje jau vyrauja tendencija, kad paveldosaugininkai tiesiog pastatomi prieš faktą, kai jau yra parengtas projektas", - akcentavo D. Elertas.

Šiaulių bendrovė "Fisanta" kino teatro pastatą įsigijo apie 2000-uosius. Dėl statinio nepriežiūros savininkai buvo ne kartą įspėti, buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas.

Kino teatro pastatas tapo vaiduokliu po maždaug 2001 metais jį nuniokojusio gaisro.

Kinas šiame pastate buvo rodomas jau bemaž prieš šimtą metų. Po didžiojo Klaipėdos gaisro 1854 metais atstatytas mūrinis sandėlis kino sale "Weltkino" virto 1912 m. 1920 m. jo vietoje vienas Klaipėdos pirklys atidarė kino teatrą "Kammer Lichtspiele", kuris buvo pats gražiausias ir moderniausias kino teatras ne tik Klaipėdoje, bet ir jos apylinkėse. 1945 m. rugsėjį vėl pradėjęs veikti kino teatras buvo pavadintas "Tėvyne". Nuo 1958 m. jis veikė "Baltijos" pavadinimu.

Ar politikai girdi, ką vis garsiau šneka žmonės?

Karikatūroje: ekonomikos dugno beieškant. R.Daukanto karikatūrų blogas www.daukantas.com . Skelbiama autoriui leidus.

N.P. Trūksta dviejų dalykų – viešų diskusijų (vienos jų rezultatą pateikiu žemiau) ir kad politikai tose diskusijose dalyvautų ir atsižvelgtų į žmonių išsakytas tikrai geras idėjas:

1. „Per krizę buvo patvirtinamas žmonių įsitikinimas, kad politikai neveiksmingi ir korumpuoti. Elementarus to pavyzdys – žemiausias pasitikėjimas Seimu visoje ES".

2. Pareigūnai nenusako tikrosios savo turto vertės, tai kaip galima tikėtis, kad žmonės taip darys. Kaip nemokėti į vokelius, jei Seimas moka į vokelius?"

3. „Visada buvo abejonių dėl Lietuvos valdančiosios klasės plačiąja prasme. Amerikoje dalyvauti valdžioje yra ir garbė ir pareiga. Lietuvoje taip nėra".

4. „Reikia demoponolizuoti diskusijas, kurias valdo pramoninkai ir Lietuvos Laisvosios rinkos institutas, lobistiniai interesai".

K.Girnius: valdyti ūkį patikėta nekompetentingiems ministrams

Ieva Barauskaitė | 2009-10-03 17:44 Alfa.lt

Valstybė nesusitvarkys su krize, neturėdama ilgalaikio aiškaus ūkio modelio ir patikėdama jį tvarkyti abejotinos kompetencijos ministrams, penktadienį vykusioje akademinės bendruomenės diskusijoje sakė politologas Kęstutis Girnius.

Anot VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektoriaus, krizė Lietuvoje išsklaidys keletą esminių mitų. „Būsime priversti atsisakyti kai kurių tuštybę kutenančių iliuzijų. Pirma, kad mūsų ūkio augimo tempai bus greitesni nei Vakaruose, ir greitai juos pasivysime", – teigė K. Girnius.

Antra tezė, kurios nepatvarumu įsitikinome prasidėjus krizei – kad nekilnojamasis turtas (NT) yra gera investicija.

Trečias, anot K. Girniaus, sugriautas mitas – atlygio už darbą. „Kažkodėl tikėta, kad atlyginimus galima didinti, neatsižvelgus į darbo našumą. O pagal naujausias prognozes, Lietuvai pasiekti kitų ES vakarų šalių lygį gali užtrukti 40 metų", – sakė politologas.

Jis pabrėžė, kad krizė Lietuvoje sukėlė didėjančias abejones dėl valdžios kompetencijos. „Valdžia nenumatė artėjančios krizės. Kitos šalys irgi nenumatė, bet tai nenuramina. Mažiausiai paaiškinamas faktas – kai praėjusių metų pabaigoje daugelio institucijų darbuotojai gavo milžiniškas premijas", – apie iki kritinės ribos išaugusį visuomenės nepasitikėjimą valdžia sakė K. Girnius.

Jis pritarė, kad biudžeto išlaidų karpymas ir mokesčių mažinimas buvo būtinas, bet negalintis visko išspręsti. „Lieka įspūdis, kad vyriausybė neturi jokių rimtų ūkio modelių, kuriais gali pagrįsti savo veiksmus. Jie strateginius skaičiavimus tikriausiai atliko ant pirštų. Gal klystu, norėčiau klysti, bet jei tokio modelio neturi, kodėl nesistengia jo gauti iš kitų šalių?", – klausė politologas.

Jis pabrėžė, kad krizės atveju labai svarbus išmintingas valdymas, o Lietuvoje, atvirkščiai, kyla abejonių dėl kai kurių ministrų kompetentingumo. „Ar nebuvo kam kitam patikėti ūkio likimą nei Šemetai ir Kreiviui? Jų aiškinimai, kad reikia kurti aukštesnės pridėtinės vertės produktus, puiki mintis, bet atsiminkim, kad kiekviena kita šalis tai mėgina daryti, tai kaip tai pasiekti, jei neturi strateginių planų?", – kritikavo politologas.

K. Girniaus pastebėjimu, nėra ir aiškios pozicijos dėl valstybės vaidmens ekonomikoje. „Buvo pirmoji krizė, kai atsijungėme nuo Rusijos. Kai prasidėjo ūkio kilimas, apie tolesnį valstybės vaidmenį niekas negalvojo, visi manė, kad ūkis auga ir augs, reikia truputį pasitraukti, ir kuo jis labiau augs, tuo geriau", – teigė politologas, pridūręs, kad kol gyvenimo lygis augo, viskas buvo gerai, o kai augimas sutriko, tai buvo netikėta visiems.

Jis prisiminė, kad pirmaisiais Sąjūdžio metais buvo kalbama, kad išsilaisvinus per 5–6 metus šalis pasivys Japoniją. „Bet Japonijos ūkis tapo galingas ne per 5–erius metus, o daugiau nei 20–ies metų kryptingą triūsą", – apie Lietuvos ūkio strategijos trūkumą kalbėjo K. Girnius.

Pasitikėjimas politikais, anot politologo, Lietuvoje niekada nebuvo didelis, o per krizę sustiprėjo ne tik dėl jų kompetencijos, bet dėl charakterių. „Per krizę buvo patvirtinamas žmonių įsitikinimas, kad politikai neveiksmingi ir korumpuoti. Elementarus to pavyzdys – žemiausias pasitikėjimas Seimu visoje ES", – teigė K. Girnius.

Jis pabrėžė, kad tai turės rimtų pasekmių dėl mokesčių nemokėjimo, skatins emigraciją, pakirs patriotinius jausmus.

„Vyksta nesuprantami dalykai: kreipiamas dėmesys į valdininkų turtų deklaracijas. Pareigūnai nenusako tikrosios savo turto vertės, tai kaip galima tikėtis, kad žmonės taip darys. Kaip nemokėti į vokelius, jei Seimas moka į vokelius?", – retoriškai klausė K. Girnius.

Jis pridūrė, kad tai – ne naujas, o jau beveik du dešimtmečius galiojantis reiškinys, bet dabartinėmis sąlygomis, kai žmonės daugiau stebi valdžios veiksmus ir yra jiems jautresni, poveikis yra 2–3 kartus didesnis ir tik neigiamas. „Visada buvo abejonių dėl Lietuvos valdančiosios klasės plačiąja prasme. Amerikoje dalyvauti valdžioje yra ir garbė ir pareiga. Lietuvoje taip nėra", – sakė K. Girnius.

Jis atkreipė dėmesį, kad viena opiausių Seimo problemų – per didelė seimūnų kaita. „Ateina vis nauji žmonės, kuriems pateikiamos atsakomybės, kurių jie negali panešti. Pavyzdžiui, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas yra žmogus, kuris vos prieš metus tapo seimo nariu. Kai tokia didelė kaita, tai su kiekviena valdžia – naujas eksperimentas, o jie baigiasi ne itin sėkmingai", – kalbėjo K. Girnius.

Jo teigimu, Lietuvai net ir krizės akivaizdoje reikia atvirų diskusijų apie mokesčių politiką, kurią reikia absoliučiai pertvarkyti. „Reikia demoponolizuoti diskusijas, kurias valdo pramoninkai ir Lietuvos Laisvosios rinkos institutas, lobistiniai interesai", – kalbėjo politologas. Jis pridūrė, kad Sodros reforma taip pat neatidėliotina. „Turi būti išdiskutuota, kokių pašalpų atsisakyti, ar pratęsti darbingą amžių. Bet iki šiol nediskutuojama rimtai, ką jau kalbėti, kad socialinė atskirtis lig šiol nutylima", – teigė K. Girnius.

Jo nuomone, visa tai turės skaudžių pasekmių šalies darbo rinkai. „Kokios pasekmės tai bus? Ar bus paskatinta emigracija? Po metų – pusmečio nedarbas sieks 20 proc. Kiek žmonių išvyks, kiek sugrįš, kaip pritrauksime atgal? Niekas apie tai negalvoja", – piktinosi politologas VU Ekonomikos fakultete vykusioje Lietuvos ekonomistų asociacijos ir Lietuvos politologų asociacijos apskritojo stalo diskusijoje.

Unikalus tiltelis rūdija baloje, jo restauravimo lėšos pradingo

Nuotraukose  - pasukamas Klaipėdos piliavietės tiltelis 1933 m., 2005 m., jo nukėlimas 2008 m. ir jo liūdna dalia rūdyti baloje 2009 metais.

N.P.: Įdedu informaciją apie slaptus sandėrius ir nuo visuomenės nuslėptas manipuliacijas tarp Klaipėdos m. mero, laivų remonto įmonės ir UAB „Hidrostatyba", kurių rezultatai – dingusios ES lėšos, o už šiuos pinigus turėtas restauruoti  ir istorinis tiltelis riogso surūdijęs baloje.

Achemos grupė puolė dalį informacijos neigti (žr. šio straipsnio apačioje), bet nepaaiškino, kur prapuolė ES lėšos, skirtos tiltukui restauruoti ir kokiu būdu AB „Klaipėdos laivų remontas", priklausantis minėtai grupei, atsikratė pasukamojo tiltelio neva jį perduodami savivaldybei. O iš tikrųjų įmonė blefuoja, tokiu būdu kratosi atsakomybės ir įsipareigojimų, nes tiltelio jie niekam nei neperdavė, nepardavė, ar kaip kitaip neperlaido. Kaip buvo, taip ir liko šis tiltelis įmonės nuosavybe su įsipareigojimu jį restauruoti:

Grėsmė unikaliam istoriniam Klaipėdos pilies tiltukui

ve.lt, kl.lt; balsas.lt, valstietis.lt

Prieš pusantro šimto metų pastatytam unikaliam pasukamam tilteliui Klaipėdos piliavietės užutekyje kilo grėsmė: jo savininkai nori jį pakeisti visiškai nauju tiltu, o senąjį išmontuoti.

Bet to, jo restauravimui skirtos Europos Sąjungos lėšos jau panaudotos kitur - naujų krantinių įrengimui, todėl senajam tilteliui sutvarkyti pinigų nebeliko.

Viešą konkursą šio tilto restauravimui laimėjo  UAB „Hidrostatyba". Pagal darbų grafiką tiltas turėjo būti restauruotas dar pernai birželį mėnesį. Tačiau statybininkai tiltą 2008 m. išmontavę ir nuvalę nuo jo dažus, paliko jį rūdyti baloje, nors pagal suderintą projektą ir išduotą leidimą jis turėjo būti tvarkomas taip, kad ant jo nelytų. Statybininkai darbų niekaip nepradeda ir vilkina, aiškindami, kad neranda kniedytojų, nors jų pakankamai dirba šalia įsikūrusiose laivų statybos įmonėse.

Klaipėdos m. savivaldybės teikimu ES lėšų panaudojimą administruojanti viešoji įstaiga prie Ūkio ministerijos „Lietuvos verslo paramos agentūra" šio tiltuko remontą iš sąmatos išbraukė, o tam anksčiau numatytus pinigus panaudojo naujų Danės krantinių įrengimui.

Šio tiltuko savininkas AB „Klaipėdos laivų remontas" tiltuką restauruoti atsisako, vietoje jo nori įrengti naują, modernų, o senąjį  - išmontuoti. Privatizuojant AB „Klaipėdos laivų remontą" buvo įrašyta sąlyga naujiems savininkams restauruoti įmonei priklausančias kultūros vertybes, tarp jų – ir minėtąjį tiltelį. Už tai įmonės pardavimo kaina buvo sumažinta iki minimumo. Dabar naujieji šios įmonės savininkai UAB „Eika" ir AB „Achema" įsipareigojimų, duotų valstybei privatizavimo metu, kratosi.

1855 m. įrengtas vienintelio tokio tipo Baltijos pajūryje iki šių dienų išlikęs pasukamas tiltelis yra įrašytas į valstybės saugomų kultūros vertybių registrą. Jis padarytas iš kniedyto plieno, papuoštas grandinėmis, todėl prieš karą vadintas „Grandinių tiltu".

Dviejų žmonių rankomis valdomu svertu tiltas būdavo pasukamas taip, kad po juo esančia Danės atšaka jachtos ir laivai įplauktų į Klaipėdos piliavietės gynybinį griovį – fosą, kurioje šiuo metu įsikūręs jachtklubas.

Šis tiltukas buvo ikikarinės Klaipėdos įžymybė ir puošmena, jo pasukimo susirinkdavo žiūrėti žmonių minios.

Iki 2007 metų šis rankomis sukiojamas tiltukas puikiai veikė ir taip sutraukdavo minias žmonių. Ypač juo domėdavosi, šalia jo fotografuodavosi ir prašydavo leisti tiltuką pasukinėti turistai iš kruizinių laivų.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys kategoriškai nesutinka su šio unikalaus objekto suniokojimu, nesutinka kad jo vietoje būtų statomas naujas tiltas, reikalauja, kad senasis unikalus tiltelis būtų restauruotas taip, kaip numatyta suderintame projekte, kad jis būtų atstatytas į savo seną vietą ir toliau rankomis sukiojamas džiugintų miestiečius bei turistus.

Todėl šiuo klausimu prašome žiniasklaidos ir visuomenės pagalbos .

 

N.P.: Achemos grupė puolė dalį informacijos neigti, bet nepaaiškino, nei kur prapuolė ES lėšos, skirtos tiltukui restauruoti ir kokiu būdu AB „Klaipėdos laivų remontas", priklausantis minėtai grupei, atsikratė pasukamojo tiltelio neva jį perduodami savivaldybei:

Koncernas „Achemos grupė"

Pranešimas žiniasklaidai

2009 m. spalio 01 d.

Papildoma informacija: Edgaras Valeckas

Tel. 8 46 399 196; Mob. 8-620 63042 El. p. edgaras.valeckas@klasco.lt

„Klaipėdos laivų remontas" svarsto galimybę statyti naują tiltelį

AB „Klaipėdos laivų remonto" užsakymu dvi projektavimo įmonės pateikė pasiūlymus dėl naujo tiltelio statybos per kanalą ties Pilies jachtų uostu. Planuojama, kad vystant projektą „Jūros vartai" ir didėjant laivybai Pilies jachtų uoste šiuo metu rekonstruojamas metalinis pasukamas tiltelis nebus pajėgus susitvarkyti su padidėjusiu apkrovimu.

„Mūsų užsakymu atliekamoje studijoje numatoma, kad toje pačioje vietoje galėtų būti du tilteliai. 19 amžiaus pasukamas tiltelis galėtų būti naudojamas ypatingomis progomis ar per šventes, o kasdien žmonių srautai galėtų būti nukreipti naujuoju tiltu", - sako „Klaipėdos laivų remonto" generalinis direktorius Alvydas Butkus.

Anot jo, įmonė naująjį tiltą, kuris kainuotų kelis šimtus tūkstančių litų, planuoja statyti savo lėšomis. Projektuotojams iškeltoje užduotyje siekiam, kad esamoje teritorijoje gerai derėtų tiek senasis, tiek naujasis tiltai.

„Dar nėra aišku, kada naujasis tiltas galėtų būti pastatyta, tačiau šiandien „Klaipėdos laivų remontas" suinteresuotas, kad kuo greičiau ir patogiau būtų atkurtas pėsčiųjų judėjimas į kruizinių laivų terminalą per tiltelį, nes čia dirba ir viešbutis, maitinimo įstaigos, parduotuvė, - sako A.Butkus.

Tiltelis reikalingas ir pilnaverčiams jachtų ir pramoginių laivų uostui funkcionuoti.

Šiuo metu rekonstrukcijai nukeltas senasis metalinis pasukamas tiltelis yra Klaipėdos miesto nuosavybė. Savivaldybė rūpinasi jo atstatymu. Tikimasi, kad tiltelis į savo vietą sugrįš jau kitais metais.

„Klaipėdos laivų remontas"  ir jo savininkai labai kruopščiai vykdo įmonės privatizavimo sutartyje užfiksuotą nuostatą atstatyti įmonės teritorijoje esančias kultūros vertybes. Jau rekonstruoti senieji pastatai: Ryžių malūnas, Keltininko namelis, Liejyklos pastatas. Taip pat vystant teritoriją bus išsaugotas ir unikalus techninio paveldo statinys – laivams iš vandens ištraukti remontui naudotas elingas.

 

N.P.: apie tai – šiuose straipsniuose:

Pilies uoste - du tilteliai? ve.lt; 2009 10 01

Paminklosaugininkai patys muša - patys rėkia VE 2009 10 02

Paveldosaugininkai: istoriniam Klaipėdos tilteliui iškilo grėsmė 15 min. 2009 10 01

HISTORIADA 2009 - SUGRĮŽTUVĖS PO LIEPA

Nuotraukoje - Istorijos fakulteto kiemelyje su Senoliu-Karžygiu -nuotrauka iš R. Narvydo asmeninio archyvo. N.P. - manęs čia nėra.

N.P.: VU Istorikų Alumni draugija prašo platinti žemiau pateikiamą info, tai ją ir platinu:

 

Sveiki, lapkričio 7, per spalio revoliucijos ir lietuvių išvarymo iš kremliaus metines rengiam visų laikų VU IF baigusiųjų susibėgimą.

Kviečiu dalyvaut ir paplatint šią informaciją.

Daugiau info: http://www.facebook.com/event.php?eid=159764957497&ref=nf#/event.php?eid=159764957497&ref=nf

 

Sėkmės, Audrius

 

Šeimininkas: Vilniaus Universiteto IF Alumni

Tipas: Susitikimai - Klubo/grupės susitikimas

Tinklas: Pasaulio

Pradžia: 2009 m. Lapkričio 7 j., 14:00

Pabaiga: 2009 m. Lapkričio 8 j., 00:00

Vieta: nuo VU IF..... iki NEW YORK

Miestas/Gyvenvietė: Vilnius, Lithuania

El. paštas: birutekuklyte@yahoo.com

Aprašymas

Historiada 2009. Didžiosios istorikų sugrįžtuvės

(preliminari programa)

14 val. Ekskursija po Valdovų rūmus (Valdovų rūmai).

16.30 val. Sugrįžtuvės į gimtąjį Istorijos fakultetą – fakulteto grožybių apžiūra, atkurto „Senolio" atidengimas (IF, M. Daukšos kiemelis).

18.00 val. Vakar, šiandien ir rytoj („New York" klubas, Kalvarijų g. 85, buv. TĖVYNĖS kino teatras)

Apvalaus stalo diskusija „Ką dar reikėtų nužudyti, kad po 1000 metų vėl galėtume švęsti?"

Nostalgiškas vakaras su Juozu Erlicku, bardais istorikais, archyvinės kino kronikos ir IF studentų filmų peržiūra, skaitmeninis fotoalbumas (nuotraukų projekcijos), stalo žaidimai, pažintis su lietuviškų šachmatų išradėju ir žaidimo pamokos bei galimybė užduoti visus rūpimus klausimus buvusiems dėstytojams...

Galiausiai - diskoteka su DJ Smetona :)