Gerbiamieji,
persiunciame pilna piketo vykusio prie Klaipedos m. savivaldybes teksta. Kartu pranesame, kad Klaipedos m. mero teiginiai del atviro dialogo buvo skirti tik ziniasklaid ai: meras asmeniskai nep anoro susutikti su klaipedieciais rinkejais, meras nepanoro isgirsti ir klaipedos rinkeju atstovu, kurie buvo ateje ir i Klaipedos m. tarybos posedi.
Norime, pabrezti - kad rezoliucijoje kalbama apie Klaipedos m. savivaldybes sprendimais vykdomus Konstitucijos ir kitus LR teises aktu pazedimus ir juos ivertinti prasoma visu Auksiausciu musu salies instituciju. Surinkti faktai tera tik maza jau kelis metus besitesiancio proceso dalis.
Pagarbiai
Klaipedos miestieciu iniciatyvines grupes narys
Dainius Elertas
LR Prezidentui, p. Valdui Adamkui,
LR Seimui,
LR Seimo frakcijoms ir komitetams, politinėms partijoms,
LR Vyriausybei,
LR generalinei prokuratūrai,
LR valstybės saugumo departamentui,
LR specialiųjų tyrimų tarnybai,
LR Aplinkos apsaugos ministerijai,
DĖL LR KONSTITUCIJOS PRINCIPŲ PAŽEIDINĖJIMO KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖJE
Piketo vykusio prie Klaipėdos miesto savivaldybės 2008 02 14
Rezoliucija
Teisinės valstybės siekis suponuoja teisės principų viršenybę. Konstitucija, kaip bendrųjų teisės principų išraiška ir valstybės valdžios galių reglamentavimo bei valstybės saugumo garantas, nustato principą, kad valdžios įstaigos atstovauja žmonėms (LR Konstitucija, I sk., 5 str.). Šis principas neatsiejamas nuo kito Konstitucijoje išreikšto principo, kad Tauta savo suverenią galią vykdo per tiesiogiai ir demokratiškai išrinktus savo atstovus (LR Konstitucija, I sk., 4 str.). Įvykiai Klaipėdoje 2006-2008 m. atskleidžia, kad miesto savivaldybė pažeidžia ne tik minėtus LR Konstitucijos principus, bet ir šalies vietos savivaldos įstatymo I sk. 4 str. 1, 2, 3, 5, 6, 7. 8, 9 punktus, bei II sk. 5 str. 1.1, 1.2, 1.3 punktus. Šių pažeidimų esmė – visiškas Klaipėdos gyventojų, rinkusių savo valdžios atstovus, interesų ignoravimas. Sąmoningas tokios padėties gilinimas leidžia galvoti apie Klaipėdos miesto savivaldybės vadovų priklausomybę nuo verslo grupuočių.
Savo nuomonę grindžiame šiais Klaipėdos gyvenimo pavyzdžiais:
1998 11 26 Klaipėdos m. savivaldybės tarybos sprendimu Nr.201 buvo leista neteisėtai rinkti mokestį už kiemo valymą. 2006 08 08, 17, 28 d. kreipdamasi į Klaipėdos m. savivaldybei ir jos merui tai konstatavo Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskričiai. Tai patvirtino ir Klaipėdos apygardos teismo nutartis piliečio P. Armalio byloje. Vien UAB „Vitės valdos" administruojamoje teritorijoje 1999 – 2006 m. kasmet buvo išrenkama iš savininkų po 121,44 lt per metus (viso 920,92 lt). Tačiau įvykdžiusi nusikaltimą ir toleravusį atvirą gyventojų plėšimą nebando ieškoti būdų atlyginti jiems patirtus nuostolius. Priešingai – Klaipėdos m. taryboje ketinama nepagrįstai didinti vandens kubo kainą ir įvesti pastovią „perdavimo kainą" arba abonentinį mokestį. Pastarasis būtų privalomas, net ir tuo atveju jei paslauga nebūtų teikiama t.y. nesinaudojama vandentiekiu. Nuostabą kelia Klaipėdos m. savivaldybės planai apmokestinti gyventojus už lietaus nuotekų sistemą t.y. už lietų Rimtų abejonių kyla dėl miesto gyventojų lėšomis išlaikomos Klaipėdos savivaldybės įmonės AB „Klaipėdos energija" veiklos skaidrumo: katerių išlaikymas, nuostolingų UAB „Kretingos šilumos tinklų" akcijų pirkimas, paramos teikimas. Dujoms pabrangus 20% šilumos kaina buvo nepagrįstai padidinta 26%. Iki šiol šiai bendrovei neatliktas Valstybinis auditas siekiant išsiaiškinti ar AB „Klaipėdos energija" nešvaisto mokesčių mokėtojų surinktų lėšų, jos veikla nepatikrinta taupumo ir racionalaus lėšų panaudojimo aspektais.
2007 m. susitikime su nevyriausybinėmis visuomeninėmis organizacijomis, miesto bei rajono visuomene bei UAB „Neo Group" atstovais Klaipėdos m. savivaldybė įsipareigojo atlikti esamos Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) būklės įvertinimą, taršos aplinkai vertinimo studiją bei nustatyti kaimynystėje gyvenantiems žmonėms, miegamiesiems rajonams tenkančią suminę taršą ir tik tada spec. planavimo dokumentu apibrėžti kur LEZ teritorijoje bus galima ir kiek kokios taršos įmonių statyti. Deja, iki šiol to nesiimta, o LEZ vystoma akivaizdžiai pažeidžiant aplinkinių gyvenviečių bei pietinių miesto kvartalų gyventojų interesus. Nusikalstamą Savivaldybės abejingumą gyventojų sveikatai patvirtina padėtis kvartaluose greta AB „Klaipėdos nafta". Vykdant naftos produktų krovos darbus iš tanklaivių, jų oras su lakiosiomis dalelėmis patenka ne į neveikiantį filtrą, o į aplinką. Ji teršiama ir šildant naftos cisternas atšalus orams. Tačiau iki šiol Klaipėdos savivaldybė nesiėmė jokių realių veiksmų, kad miesto gyventojams būtų užtikrinta teisė į sveiką aplinką. Nerimą kelia ir be gyventojų sutikimo Klaipėdos m. tarybos patvirtintas KJKK „Bega" plėtros detalusis planas. Šiam planui nepritarė ir 2008 02 05 išplatino atatinkamą pareiškimą Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyrius (2008 02 07 Vakarų ekspresas). Jį įvykdžius numatoma: „priimti geležinkelio transportu ir laivais gabenamas pavojingas medžiagas, jas sandėliuoti stacionariose saugyklose, perkrauti į laivus, geležinkelio transportą arba autovežius. [...] Pavojingų krovinių terminale numatoma vamzdynais transportuoti ir sandėliuose bei į įmonę atgabentose geležinkelio cisternose ar autocisternose laikinai sandėliuoti III pavojingumo klasės medžiagas (etanolį ir etilacetatą), VIII pavojingumo klasės medžiagas (organines ir neorganines rūgštis ir šarmus), IV pavojingumo klasės medžiagas (žemės ūkio produkciją /išspaudas,/ ir medvilnę) ir V pavojingumo klasės medžiagą amonio nitrato trąšas (salietrą)" (Žemės sklypo Nemuno g.2 detaliojo plano aiškinamasis raštas). Degių, sprogstamų, nuodingų, greitai sklindančių ir avarijos atveju sunkiai lokalizuojamų medžiagų sandėliavimą bei krovos darbus Klaipėdos miesto viduryje, greta gyvenamųjų kvartalų nebuvo plačiau aptartas.
Vien šių pavyzdžių užtenka tam, kad galima būtų konstatuoti, jog Klaipėdos miesto savivaldybė ir didžioji Klaipėdos miesto Tarybos dalis atstovauja stambaus verslo ir pramonės atstovų interesus visiškai ignoruodama ją rinkusių jų valią. Taip pažeidžiami aukščiau minėti esminiai LR Konstitucijos pricipai
Tokią padėtį patvirtina Klaipėdos miesto savivaldybės ir didžiosios miesto Tarybos dalies sprendimai skirti miesto paveldui. LR Konstitucijos III sk. 42 str. teigia, kad „Valstybė remia kultūrą ir mokslą, rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga". Tenka konstatuoti, kad Klaipėdos m. savivaldybės sprendimuose, nekalbant apie atskirus paveldo objektus, ignoruojamos didžiulių Senamiesčio (U17) ir istorinės miesto dalies (U16) kompleksinės paveldinės vertės. Šių paveldo objektų išlikimą reglamentuojantys dokumentai, specialieji bei bendrieji planai, kai susiduriama su verslo, finansų ir kitų grupuočių interesais, nebetenka jokios prasmės. Ši tendencija po 2005 m. įgijo pagreitį. Klaipėdos m. tarybos patvirtinus aukštuminių „K ir D centras" pastatų statybą istorinėje miesto dalyje (U16). Tokio tūrio ir aukščio pastatai šioje paminklinį statusą turinčioje miesto dalyje draudžiami net ir paskutiniame 2007 04 05 priimtame, neatsakingai paruoštame ir gyventojų palaikymo nesulaukusiame, bendrajame miesto plane. Dar daugiau – jei paminklines vertes reglamentuojantys dokumentai trukdo interesų grupių planams - pradedama ieškoti kelių, kaip reglamentus pritaikyti savo poreikiams. 2006 06 22 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos įsakymais nr.Į-280 (Žin.,2006, Nr.72-2742), nr.Į-284 (Žin.,2006, Nr.72-2746) buvo užsakyti rengti Klaipėdos senamiesčio (U17) ir Klaipėdos miesto istorinės dalies (U16) specialieji planai, kuriuose numatyta keisti šių teritorijų ribas. Neparengus šių Valstybės saugomų teritorijų planavimo dokumentų, mažinančią teritoriją ribų kaitą fiksavo 2007 m. priimtas Klaipėdos miesto bendrasis planas. Tuo pačiu metu Klaipėdos piliavietės specialiojo plano rengimas patikėtas ne Valstybės interesus turėjusiai atstovauti minėtai institucijai, bet piliavietėje ir jos aplinkoje vykdančioje komercinę, statybinę veiklą UAB „Eika". Labiausiai stebina tai, kad palaiminimą tokiem veiksmams suteikė Valstybinė institucija - Lietuvos respublikos Kultūros paveldo departamentas. Tais pačiais 2007 m. buvo drastiškai įsiveržta į pačius vertingiausius Klaipėdos urbanistinio paveldo kompleksus. Senamiestyje (U17) ant seniausios XVI a. pr. statytos Klaipėdos bažnyčios vietos, jos liekanų bei šventoriuje buvusių kapinių kyla keturių su puse aukštų apartamentai – viešbutis „Jono namai". Sparčiai užstatoma nuo 1870 m. nekitusi Danės pakrantė prie Žvejų gatvės. Ir tai vyksta griežčiausias saugojimo apibrėžtis turinčio urbanistinio paminklo – Senamiesčio – teritorijoje. Dar daugiau, 2008 01 31 posėdyje Klaipėdos miesto Taryba patvirtino visą eilę detaliųjų planų, ruoštų ir sklypams esantiems miesto Senamiestyje bei Istorinėje dalyje, kurie prieštaravo net ir tos pačios Tarybos 2007 04 05 patvirtintiems Klaipėdos miesto Bendrojo plano Kultūros paveldo dalies sprendiniams (7.1, 7.2, 7.3, 7.4, 7.10, 7.11, 7.14, 7.16, 7.19, 7.26). Detaliojo plano Didžiosios Vandens g. 8 patvirtinimas reiškia, kad ketinama negrįžtamai suardyti nuo XVII a. vidurio išlikusią urbanistinę unikalaus Klaipėdos senamiesčio dalies – Frydricho miesto urbanistinę struktūrą. Istorinėje miesto dalyje tarp Pievų Tako, I. Kanto, Gintaro gatvių atkuriamo unikalaus bauhauzo parko teritorijoje numatoma galimybė formuoti sklypus naujoms statyboms. Tokiu būdu abiem atvejais šiose miesto dalyse iš gyventojų atimamos ir viešosios erdvės. Visa tai vyksta ignoruojant Valstybės ir viešąjį interesą bei suinteresuotos paveldo išsaugojimu visuomenės nuomonę, kuri paskutinį kartą buvo pareikšta minėto 2008 01 31 posėdžio metu. Belieka konstatuoti, kad Klaipėdos miesto savivaldybė ir didžioji Klaipėdos miesto Tarybos dalis sąmoningai ignoruoja miesto gyventojų interesus. Tai patvirtina aukščiau minėtus teiginius apie sąmoningą esminių LR Konstitucijos principų – dėl valdžios institucijos funkcijų ir kultūros paveldo apsaugos – ignoravimą ir pažeidinėjimą.
Dar didesnį chaosą ir užprogramuotą valdininkų savivalę galima įžvelgti namų valdų veikloje. 2006 m. sudarytuose Klaipėdos savivaldybės administracijos namų valdų privatizacijos sutartyse nėra numatyta jokių teisinių svertų ar priemonių užtikrinančių namų valdų administratorių funkcijų atlikimą, kontrolę ir gyventojų teisų užtikrinimą. Tokiu būdu miesto gyventojai paliekami namų valdų savivalei. To pasekoje pažeidžiamos Klaipėdos miesto savivaldybės daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo sutarčių punktai ginantys gyventojų teises, tokie kaip 6.3 (administratorius įsipareigoja: atlikti savo pareigas apdairiai, sąžiningai, nešališkai, atsižvelgiant į bendrus visų butų ir kitų patalpų savininkų interesus") bei 6.6. („Patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų naudojimą reglamentuoja savininkų sprendimai") Ką akivaizdžiai pademonstravo Minijos 59 atvejis. Maža to, Klaipėdos m. savivaldybės tarybos patvirtinamo laukia Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai. Jame 9.2 punkte nurodoma, kad administratorius privalo planuoti „nustatyti būtinąjį kaupiamojo mokesčio dydį" – savivaldybė perduodama administratoriui (Namų valdai) savarankiškai primesti šio mokesčio dydį toliau proteguoja jo savivalę gyventojų atžvilgiu. Taip yra suformuojamas visiškas namų valdų administravimo organizacinis, teisinis chaosas.
Kadangi analogiškos tendencijos reiškiasi ir kitose Lietuvos savivaldybėse, Konstitucijos ir įstatymų nevykdymas, jų pažeidinėjimas, Tautos suverenių galių varžymas, piketo dalyvius verčia konstatuoti, kad yra iškilusi reali grėsmė teisiniams Lietuvos valstybės pagrindams, o tuo pačiu ir jos valstybingumui.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus faktus ir į realią grėsmę teisinės valstybės pamatams reikalaujame:
• Užtikrinti LR Konstitucijos, LR vietos savivaldos įstatymo ir kt. teisės aktų laikymąsi Klaipėdos miesto savivaldybėje bei jos antikonstitucinių, pažeidžiančių LR teisės aktus sprendimų atšaukimą.
• Inicijuoti teisėsaugos institucijas pradėti Klaipėdos miesto savivaldybės, minėtų institucijų, atsakingų pareigūnų veiksmų tyrimą šios rezoliucijos tekste nurodytais atvejais.
• Teisėsaugos institucijas patikrinti ar nėra Klaipėdos m. savivaldybės, minimų institucijų bei pareigūnų veikloje nusikaltimo sudėties.
• Teisėsaugos institucijas išsiaiškinti atsakingas už teisės aktų pažeidimus institucijas, pareigūnus ir imtis prevencinių veiksmų užkertančių kelią LR Konstitucijos ir įstatymų pažeidinėjimui.
• Viešai informuoti Klaipėdos miesto gyventojus apie tyrimo rezultatus.
Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos pirmininkas Edvardas Šalkauskas
Žemaitijos baldininkų darbo sąjungos pirmininko pavaduotojas Rimas Lukauskis
Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentas Vidas Sutkus
Daugiabučio namo bendrijos „Juodkrantė" pirmininkė Virginija Ubartienė
LR pensininkų partijos Klaipėdos skyriaus pirmininko pavaduotojas Povilas Armalis
Klaipėdos miestiečių iniciatyvinės grupės įgaliotas asmuo Egidijus Baranauskas
Alternatyvios kultūros paveldo komisijos narys Klaipėdoje Dainius Elertas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą