Panaikintas leidimas jūroje skandinti sunkiaisiais metalais užterštą dokų dumblą

Nuotraukose - Baltijos pajūrio tyrimų ir planavimo instituto mokslininkas Saulius Gulbinskas: „Beveik visą paviršinį gruntą iš dokų galima vežti į jūrą, smarkiau užteršti gali būti tik gilesni sluoksniai. Mūsų institutas turi teisę imti mėginius, o juos chemiškai ištirti atidavėme, mūsų manymu, šalyje geriausiai laboratorijai - Aplinkos apsaugos agentūros aplinkos tyrimų departamentui. Politiko nepasitikėjimo valstybės institucijomis pareiškimas kelia paniką ir nacionalinio saugumo požiūriu atrodo labai neatsakingas."

[N.P.: čia tas pats „mokslinis" veikėjas, kuris privačiuose (ir ne tik) pokalbiuose entuziastingai pritaria ir nemato beveik jokių problemų dėl dujotiekio tiesimo Baltijos jūros dugnu. Žemiau pateikiu atomazgą ir iki jos sekusius bandymus dezinformuoti visuomene, neva viskas yra švaru ir nuo dokų duobių paviršiaus neva tai galima saugiai vežti ir skandinti tą dumblą jūroje]:

Panaikintas leidimas jūroje skandinti gruntą

www.kl.lt 2008-12-24, 14:41

Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (RAAD) trečiadienį panaikino lapkričio mėnesį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai išduotą leidimą valyti bendrovės „Vakarų laivų gamykla" dokus ir skandinti iškastą gruntą Baltijos jūroje.

Pasak Klaipėdos RAAD'o direktoriaus Andriaus Kairio, šis leidimas buvo išduotas remiantis tyrimų, kuriems mėginius ėmė Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas, duomenimis.

Minėtasis leidimas panaikintas, atlikus papildomus grunto, kuriam gramzdinti prašoma leidimo, tyrimus. Šiuos tyrimus inicijavęs Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas nustatė, kad pirminių tyrimų duomenys buvo netikslūs. Aplinkos ministerija pradėjo tirti, ar bendrovės „Vakarų laivų gamykla" užsakymu imti grunto mėginiai buvo paimti pagal nustatytą tvarką.

Dokų dumble – politinės priemaišos

2008-12-23 08:11 Vida Bortelienė „Lietuvos žinios"

Bendrovės Vakarų laivų gamyklos pastangas priešintis ekonomikos recesijai, siekiant galimybės dokuose remontuoti didesnius nei dabar laivus, stabdo Klaipėdos politikai, gąsdinantys visuomenę ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetą pranešimais apie neva planuojamą ekologinį nusikaltimą.

Ilgai maitinta Susisiekimo ministerijos pažadu iškuopti iš laivų remonto dokų duobių per tris dešimtmečius susikaupusį dumblą, Vakarų laivų gamykla šiemet pati užsakė grunto tyrimus. Anksčiau mokslininkai buvo sudarę Klaipėdos uosto užterštumo žemėlapį, kur Malkų įlanka buvo pažymėta tamsiai raudona spalva. Įmonės vadovas Arnoldas Šileika sako norėjęs įsitikinti, kaip pasikeitė vaizdas po 10 metų, tačiau nemanęs, kad beveik visuose mėginiuose bus užfiksuotas daug mažesnis - antros klasės lygio - teršalų kiekis. Mokslininkai patvirtino, kad dokus galima pagilinti nukasant 1,5 metro storio dumblo sluoksnį ir iškastą gruntą tikslinga išversti jūros sąvartyne.

„Daug kartų dėl dokų rašėme į visas instancijas. Yra tomai dokumentų. Visi sutinka, kad yra blogai, bet niekada nebuvo daromas baigtinis veiksmas. Kreipėmės į mokslininkus, buvo įdomu, ar raudonos dėmės liko. Tikėjomės gauti prastus duomenis, bet pamatėme kitokį vaizdą. Matyt, dėl to, kad į Malkų įlankos konteinerių terminalą įplaukiantys didieji laivai pakelia ir sumaišo akvatorijos dumblą, o pati įmonė dokus nuolat valo. Be to, dabar kita laivų dažų sudėtis, taikomos naujos technologijos", - švaresnio grunto priežastį aiškino A.Šileika.

Anksčiau Malkų įlankos gylis buvo 5-6 metrai, dabar - 10 metrų. Tačiau dumblo sankaupos duobėse po dokais trukdo pakelti į juos didesnės nei 5,5 metrų gramzdos laivus. Gilesnę gramzdą turintys laivai remonto plaukia į Rygą ar Gdanską.

Už iniciatyvą gilinti dokų duobes didžiausią Klaipėdos darbdavę ir vieną geriausiai dirbančių Lietuvos bendrovių šiuo metu bandoma įpainioti beveik į kriminalinę istoriją. Miesto tarybos narys Naglis Puteikis Tėvynės sąjungos frakcijos vardu paprašė Seimo dumblo išvežimą į jūrą stabdyti, o tariamo nusikaltimo planuotojus nubausti.

Įtaria nusikalstamą veiką

Seimo Aplinkos apsaugos komitetui parašytame ir žiniasklaidai išplatintame pranešime N.Puteikis išdėstė: „Sunkieji metalai audrų metu neišvengiamai pasklistų po visus Klaipėdos, Palangos paplūdimius, sukeldami mirtiną pavojų žmonėms ir gamtai, visiems Baltijos jūros pakrančių gyventojams."

Klaipėdos politikas mažai išprususiems jūrų versle Seimo nariams rašte išaiškino, kas yra dokai, kaip jų duobėse nuo SSRS laikų kaupėsi pavojingų dažų nuosėdos, nuodijančios gyvybę. Jis priminė, kad uosto direkcija 1999 metais sutarė su Pasaulio banku dėl paskolos ir gavo 7 mln. JAV dolerių dumblo saugyklai krante įrengti.

„Dėl nesuprantamų ir visuomenei nepaaiškintų priežasčių tokios saugyklos buvo atsisakyta, o užnuodytą dumblą nuspręsta paslapčiomis paskandinti išvežus baržomis toliau į jūrą", - pažymėjo N.Puteikis.

Pareiškimas nustebino

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovas S.Dobilinskas „Lietuvos žinioms" patvirtino, kad buvo prašyta Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (KRAAD) leidimo tris dokų duobes gilinti iškasant dumblą, tačiau leidimas gramzdinti gruntą jūroje buvo išduotas tik vienos duobės dumblui.

„Pono Puteikio rašte daug fantazijos. Gilinti doką ir pilti jūroje gruntą leista iš duobės, kurios užterštumas atitinka Lietuvos normatyvą LAND 46-2002. Tai ne mūsų sprendimas - tyrimus atliko mokslininkai. Ir jokio slaptumo čia nėra - dar net nepaskelbtas rangovo konkursas, kurio procedūros trunka keletą savaičių. Klaipėdoje žemkasės niekas neturi, todėl vyks tarptautinis konkursas", - sakė S.Dobilinskas.

Kitų dokų duobių gruntą planuojama vežti į užterštų medžiagų sąvartyną, kurį administruoja įmonė „Toksika". KRAAD direktorius Andrius Kairys sakė paaiškinimų uostamiesčio politikams iki šiol neteikęs. „Kadaise buvo manyta, kad gramzdinti dokų dumblo jūroje visai negalima. Tuomet buvome pritarę aikštelės statybai krante. Bet per tiek metų gilinant uostą dalis teršalų savaime išsiplovė, o įmonės veikla pasikeitė. Atsižvelgiant į ekonominę situaciją ir poreikį kuo greičiau užtikrinti įmonės konkurencingumą, uostininkai nutarė atskiros aikštelės nestatyti. Klaipėdos universitetas paėmė mėginius iš gręžinių, o dumblo tyrimai buvo atlikti Vilniuje. Jūrinių tyrimų centras apsidrausdamas, dėl šventos ramybės, dar kartą paėmė paviršinius mėginius iš tų pačių vietų. Jie tiriami", - aiškino A.Kairys. Pareigūno žiniomis, kitos valstybės tokio užterštumo lygio gruntą taip pat pila į jūrą.

Panašiai tvirtina ir Baltijos pajūrio tyrimų ir planavimo instituto mokslininkas Saulius Gulbinskas. „Klaipėdos uostas - vienas švariausių regione. Didžioji dalis gretimų uostų visą gruntą verčia į jūrą ir niekam jokios informacijos apie tai neteikia. Lietuva sukūrė taisykles ir jų laikosi, informaciją apie gruntą, vežamą į jūrą, praneša Baltijos jūros organizacijai HELCOM. Vieningų Europos Sąjungos reikalavimų nėra, HELCOM pateikia tik rekomendacijas. Kitos šalys taisyklių net neturi, o rusai, pavyzdžiui, moka ekologinį mokestį pagal pilamo grunto taršos lygį. Prieš 10 metų aikštelės poreikiui pagrįsti daryta prielaida, kad mūsų uoste kasmet susikaups po 50 tūkst. kub. metrų užteršto grunto, buvo klaida. Dukart per metus uoste atliekamas grunto monitoringas to nepatvirtina. Beveik visą paviršinį gruntą iš dokų galima vežti į jūrą, smarkiau užteršti gali būti tik gilesni sluoksniai. Mūsų institutas turi teisę imti mėginius, o juos chemiškai ištirti atidavėme, mūsų manymu, šalyje geriausiai laboratorijai - Aplinkos apsaugos agentūros aplinkos tyrimų departamentui. Politiko nepasitikėjimo valstybės institucijomis pareiškimas kelia paniką ir nacionalinio saugumo požiūriu atrodo labai neatsakingas. Aplinkosauga konkurencinėje kovoje tapo stipriu ginklu, aplinkosaugos projektais galima smarkiai paveikti uosto plėtrą, ją net sustabdyti. Tačiau net džiaugiuosi, kad svarbus uosto klausimas bus iškeltas į Seimo lygį", - LŽ kalbėjo S.Gulbinskas.

Artėja kadrų kaita?

Klaipėdiečiai nesistebi, kad pasikeitus Seimo daugumai kaskart ieškoma formalaus preteksto keisti KVJUD vadovą, paneigiant valdžios aiškinimą, esą ši pareigybė - ne politinė.

Dabartinis uosto generalinis direktorius socialdemokratas S.Dobilinskas pareigas eina nuo 2002 metų pavasario. Iki tol jis kelerius metus vadovavo privačiai uosto bendrovei Klaipėdos terminalui. S.Dobilinskas poste pakeitė tuomečio susisiekimo ministro Zigmanto Balčyčio atleistą Kęstutį Bartkevičių. Pastarasis premjero Algirdo Brazausko buvo kritikuojamas dėl neįvykdytos investicinės programos.

Prekybos bendrovės „Mažeikių Varduva" savininką K.Bartkevičių į uosto direktoriaus kėdę 1999 metų rugsėjį pasodino tuometis konservatorių Vyriausybės premjeras Rolandas Paksas. Dar ankstesnė uosto vadovų kaita taip pat turėjo politinį pamušalą. A.Kairys KRAAD vadovauja beveik metus.

Grunto plukdymas į jūrą gali būti sustabdytas

Dalia BIKAUSKAITĖ 2008 m. Gruodžio 18 d.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys neatmeta galimybės, jog leidimas plukdyti dalį užteršto grunto iš Vakarų laivų gamyklos plaukiojančiojo doko duobės į jūrą gali būti sustabdytas, jeigu papildomi šio grunto tyrimai rodytų didesnę jo užterštumo koncentraciją.

Apie tai, kad AB Vakarų laivų gamyklos (VLG) plaukiojančiųjų dokų duobės nevalytos nuo pat šios gamyklos pastatymo dienos, kad jas būtina valyti, nes gamykla nebegali priimti remontuoti didesnių laivų, kalbama jau antrą dešimtmetį. Tačiau duobės nebuvo valomos, nes nebuvo leidžiama užterštą gruntą plukdyti į dampingą Baltijos jūroje, o užteršto grunto aikštelės Klaipėdoje nėra.

Galų gale atsikandusi netesėtų pažadų VLG kreipėsi į Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutą, prašydama paimti doko duobių dumblo mėginius ir atlikti tyrimus, kiek jis iš tikrųjų yra užterštas.

Situacija pasikeitė

Nuo ankstesnių tyrimų praėjo jau daugiau kaip dešimt metų, ir uoste situacija iš esmės pasikeitė. Buvo gilinama ir valoma uosto akvatorija, pagilinta ir pati Malkų įlanka. Laivyba joje, atsiradus naujiems terminalams, suintensyvėjo. Pasak VLG generalinio direktoriaus Arnoldo Šileikos, doko duobės dar labiau užnešamos ir dėl suintensyvėjusios laivybos, o ne tik užpildomos gamybos atliekomis remontuojant laivus.

Be to, pasikeitė ir pačios įmonės technologijos. Jau kuris laikas gamykla laivams dažyti nebenaudoja dažų, kurių sudėtyje būtų sunkiųjų metalų, juolab kad tai reglamentuoja ir tarptautinės konvencijos.

Kad situacija pasikeitė, patvirtino ir A. Kairys. Jis linkęs tikėti, kad per 20 metų Malkų įlankoje atliekant įvairius darbus, teoriškai užterštas dumblas galėjo ir išsisklaidyti. Pasak jo, galbūt didžioji užteršto grunto dalis yra pačiame dugne.

Leidimas - tik daliai grunto

Pateikdama mokslininkų atliktą analizę, VLG prašė leisti išvežti gruntą iš visų trijų dokų duobių ir nukasti apie 3 metrų sluoksnį. Tačiau leidimas duotas nukasti tik 1,5 m grunto ir tik didžiojo doko duobėje. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko teigimu, tai tik 15 proc. grunto, kurį reikėtų išvežti. Pasak A. Šileikos, tai būtų apie 30 tūkst. kub. metrų dumblo.

Jo teigimu, to 15 proc. grunto didžiojo doko duobėje nukasimas neišspręstų senos įmonės problemos. Reikėtų iškasti iki 150 tūkst. kub. metrų, turint omenyje ir dokų duobių projektinio gylio atkūrimą. Didžiojo doko duobės užnešimas gamyklos pajamas iš laivų remonto sumažina 10-15 proc., t. y. netenkama daugiau kaip 10 mln. Lt, nes įmonė negali priimti didelių refrižeratorinių laivų, ledlaužių.

Ką parodė tyrimai

A. Kairio teigimu, instituto tyrimai rodė, kad didžiajame VLG doke pagal užterštumo lygį gruntas priklauso II kategorijai, o kituose dokuose - III kategorijai. Tačiau departamento specialistams atlikus tyrimų analizę priimtas sprendimas, kad didžiajame doke pagal užterštumą gruntas priklauso III klasei ir duotas leidimas jį išvežti. Iš kitų dokų grunto išvežti leidimas neduotas, nes jų duobėse užterštas gruntas priskiriamas IV klasei. Pagal normatyvinius dokumentus, I klasei priklauso mažiausiai užterštas gruntas, IV - labiausiai.

Pagal galiojančią tvarką, grunto tyrimus turi atlikti tik tam leidimą turinčios laboratorijos. Šiuo atveju mėginius paėmė instituto specialistai - Klaipėdos universitetas leidimą šiai veiklai turi, tyrimai atlikti laboratorijoje Vilniuje, taip pat turinčioje leidimą. Taigi netikėti tyrimų rezultatais lyg ir nėra pagrindo.

Papildomi tyrimai

Departamento vadovas patikino, kad Vilniuje laboratorijoje baigiami atlikti ir pakartotiniai tyrimai, kurių mėginius paėmė Aplinkos apsaugos departamento specialistai. Taip pasielgta todėl, kad ankstesnių tyrimų užterštumo koncentracijos ribos, turint omenyje, kuriai užterštumo klasei gruntas gali būti priskirtas, yra labai arti viena kitos.

Pakartotinių tyrimų rezultatų laukiama jau šią savaitę ir, pasak A. Kairio, kol jie nebus gauti, tikimasi, jog darbai nepajudės.

"Gavę pakartotinių tyrimų rezultatus, juos dar papildomai analizuosime. Atsižvelgiant į rezultatus, bus priimtas papildomas sprendimas, ar leidimas vežti dalį grunto į jūrą turi būti stabdomas, ar naikinamas, ar paliktas galioti", - "Vakarų ekspresui" sakė A. Kairys.

Jis neneigė, jog dokų dumblas nėra švarus smėliukas, tačiau tikino, kad teršalų koncentracija jame nėra tokia didelė, kad nebūtų galima jo plukdyti į jūrą.

Dar nepaskelbtas konkursas

Uosto direkcijos generalinis direktorius S. Dobilinskas teigė, kad dar nėra paskelbtas konkursas dėl doko valymo darbų. Taigi baimintis, kad tarp Kalėdų ir Naujųjų metų gruntas slapčia bus išvežtas, tikrai neverta.

Paklaustas, kaip vertina susidariusią situaciją, uosto vadovas atsakė tradiciškai: "Yra atitinkami teisiniai aktai, ir viskas daroma pagal juos. Aš vadovaujuosi ne emocijomis, o teisiniais aktais. Leidimą VLG gavo. Tuo viskas pasakyta."

Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, ar tas gruntas pavojingas aplinkai, ar ne, turi pasakyti specialistai. Jis patikino, kad jokių slaptų operacijų Klaipėdos uoste nebus daroma.