Klaipėdos valdžia atsisako vykdyti teismo sprendimą dėl šiukšlių mokesčio

Evaldas Jurkevičius: „Kas mokės už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą?"

2010-04-15

Uostamiesčio merui Rimantui Taraškevičiui nereikėtų klaidinti klaipėdiečių dėl rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Jau ne kartą žiniasklaidoje jis pareiškė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) leido ir toliau reikalauti iš gyventojų rinkliavos už komunalines atliekas pagal turimo nekilnojamojo turto plotą. Todėl esą nereikia skubėti keisti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008-12-23 sprendimo T2-426 ,,Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo".

Deja, realybė kitokia.

Nuo šių metų balandžio 9 dienos, kai įsiteisėjo 2010-03-29 LVAT nutartis (bylos Nr. A-525-471-2010), nebegalioja Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008-12-23 sprendimo T2-426 ,,Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo" dalis, kur nenumatyta gyventojams alternatyvos: galimybės mokėti vietinę rinkliavą pagal deklaruotą atliekų kiekį.

Todėl klaipėdiečiai būtų formaliai teisūs, nebemokėdami nuo balandžio 9 d. už komunalines atliekas, kol nebus įvykdyta LVAT nutartis. Vargu, ar savivaldybei pavyktų iš gyventojų išieškoti nesumokėtas rinkliavas per minėtą laiką.

Tikrai nesiekiu, kad uostamiesčio biudžetas patirtų nuostolių. Tai yra, kad miestui tektų prievolė už gyventojų atliekų tvarkymą mokėti iš biudžeto. Tačiau Klaipėdos valdžia neturėtų užsiimti pigiu politikavimu (kuo dažnai kaltina savo oponentus), o pripažinti ir taisyti klaidas.

Noriu paaiškinti, kad byla dėl Klaipėdos miesto atliekų tvarkymo buvo skirta išsiaiškinti norminio akto teisėtumą: ar Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008-12-23 sprendimas T2-426, nustatęs rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą, nepažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų.

LVAT nutarė, kad dalis pastarojo sprendimo prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Tai yra, pažeistas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis šiuo principu.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 116 straipsnį ,,Norminio administracinio akto pripažinimo neteisėtu teisinės pasekmės" 1 dalį norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu.

Štai kodėl nuo šių metų balandžio 9 d. Klaipėdos miesto gyventojams ir visiems kitiems rinkliavos mokėtojams nebegalioja rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliavą galima imti tik iš komercines ir viešąsias paslaugas teikiančių įmonių, kurios už atliekų tvarkymą atsiskaito pagal deklaruojamą atliekų kiekį. Tikiuosi, kad miesto valdžia į tai atsižvelgs ir kuo greičiau imsis priemonių, kad būtų pakeistas savivaldybės tarybos 2008-12-23 sprendimas T2-426. Antraip nukentės miesto biudžetas.

Beje, LVAT nutartyje nėra atsakymų į svarbius klausimus, kuriuos savo prašyme išdėstėme teismui. Pavyzdžiui, liko neaišku, ar tikrai galima komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo rinkliavai netaikyti atlygintinumo principo? Tas pats gyventojas moka už atliekas trigubas rinkliavas: ir pagal būsto plotą, ir už garažą, ir sodo žemės sklypą. Nors kasdien viskuo nesinaudoja ir šiukšlių visose šiose vietose iškart neprikaupia. Tai už ką toks gyventojas moka trigubai?

Svarstau kartu su kitais pareiškėjais, gal reikia atnaujinti bylą. Tokios galimybės yra numatytos įstatymuose.

Pagarbiai, Seimo narys Evaldas Jurkevičius +370 698 42650