Kam Lietuvoje gyventi bloga (K.Brazauskienė ir prezidento našlės renta)

Rimvydas Valatka lrytas.lt 2010-08-23 18:50

http://www.lrytas.lt/-12824891371282323082-kam-lietuvoje-gyventi-bloga-k-brazauskienė-ir-prezidento-našlės-renta.htm

Vietoj kietų sudoku - dar kietesnė užduotis viso pasaulio rebusų mėgėjams: per valandą raskite šalį, kurioje 108 vietų 5 žvaigždučių viešbučio didžiausio akcijų paketo savininkei, važinėjančiai „Lexus" visureigiu, būtų skiriama 6960 Lt mėnesinė prezidento našlės renta.

Renta A.Brazausko našlei Kristinai? Prastas humoras? Ar landzbergininkų paleistas šmeižtas? Valstybės rentininkė, kuri važinėja „Lexus" ir turi 16 aukštų viešbutį, - kažkas neįmanoma net visko mačiusioje Lietuvoje.

To dar nėra. Bet greit bus. Taigi, niekas nieko nešmeižė. Ir net mirusio prezidento šalininkus supykdę katalikų vyskupai niekuo čia dėti.

Abi mūsų informacijų agentūros kukliai - daug kukliau nei apie daug mažesnę rentą kokiam iš diplomatinės tarnybos dėl politinių užgaidų išgrūstam Kovo 11-osios akto signatarui - pranešė, kad K.Brazauskienė paprašė prezidento našlės rentos.

Tauta aiškiai susigėdo, o gėdydamasi kukliai nudelbė akis. Net komunistų kritikai prikando liežuvį.

Velionio prezidento našlė, pasirodo, neturi iš ko gyventi. Jokių pajamų - anei džipo, anei draugystės, anei „Crowne Plaza" pyragėlio - nepaliko garsus velionis vyras, nieko neužgyveno pati?

Bet visi juk žino, kad, švelniai kalbant, viešbutis „Draugystė" buvo privatizuotas labai lengvatinėmis sąlygomis, cyptelėjo keli nedorėliai.

Tyliai. Mat negražu pas mus skaičiuoti svetimus pinigus. Taip, bet prezidento našlės renta – ne privati, o iš visų dirbančiųjų kišenių. Taigi, gražu negražu, o šį tą palyginti galima.

Spaudoje ne kartą šmėsčiojo skaičiai, kad ponios Kristinos turimų viešbučio akcijų vertė siekia 10 mln. litų, kad eidama į Vilniaus savivaldybės tarybą ji yra deklaravusi nuo 2 mln. iki 3,5 mln. litų nuosavo turto. Kad į „Crowne Plaza Vilnius" virtusią „Draugystę" investuota 26 mln. litų.

Žinoma, dabar krizė, nekilnojamojo turto vertė smuko, galimų pirkėjų sumažėjo. Ir vis dėlto - parduok viešbutį bent už tiek, už kiek įsigijai iš valstybės, ir per barzdą varvės, ir burnoj užteks - dviem, o tai ir trims žmogaus gyvenimams bus per akis.

Ypač taupiam žmogui. O tai, kad ponia Kristina yra labai taupi, byloja 2009-ųjų vasario 15-ąją vieno moterų žurnalo jos šešiasdešimtmečio proga išspausdinto interviu antraštė - „Visą gyvenimą taupiau".

„Anūkėle, žmogui daug nereikia: kiek pakasei, tiek palesei", - kartodavo mažajai Kristinai močiutė.

Išlydžiusi reporterę savo senelės išmintimi, ponia Kristina kalė geležį: „Nemėgstu šokolado, tortų, pyragų, gardžiausi man lietuviški lašinukai, kurie nebrangūs ir kurių daug nesuvalgysi."

Tai jau taip su tais lietuviškais lašiniais: pakasei šešupę, iškasei draugystę, ar daug čia žmogui reikia.

O čia jau visiems mums, papildomo kilogramo nešiotojams, reikėtų įsiklausyti į būsimosios rentininkės moterų žurnalui perteiktą išmintį: „Žmonės verkia, kad dėl krizės tenka veržtis diržus, tačiau manau, kad ir man, ir daugeliui Lietuvos žmonių nepakenktų numesti svorio."

Štai kur atsakymas į amžinus mūsų klausimus, ką daryti ir kas kaltas.

Bet ir vėl - jei jau šitaip, jei jau geriau būtų numesti svorį ir dar „gaila mažas pajamas gaunančių žmonių, kurie neišgali susimokėti už elektrą ir šildymą", ir „vaikučių, kurių akys blizga, kurie daug nori", ir „mamų, kurios negali" (ašaras spaudžiantys ponios Kristinos pasažai iš vis to paties jubiliejinio interviu), kam, po galais, tuomet ta našlės renta? Kam kišti ranką į biudžetą, jei žmogui reikia tik tiek, kiek pakasei?

K.Brazauskienė patvirtino liepos 23-iąją atsisakiusi pareigų viešbutyje „Crowne Plaza Vilnius". Padarė tai specialiai. Kad liktų be „draudžiamųjų pajamų", kurios neleistų gauti rentos.

Ką gi, žmogus, net jei tai prezidento našlė, yra silpnas ir prieštaringas. Bet valstybė? Kaip su ja? Ar ji tokia pat silpna kaip ir mes?

Oi, ne visada. Bedarbė šiaulietė apstulbo, gavusi Darbo biržos pranešimą, kad ji išbraukta iš pašalpos gavėjų sąrašų, nes už kaime iš tėvų paveldėtą hektarą žemės kasmet gaunanti net 70 litų „pajamų".

Jos likimo broliai gali netekti bedarbio pašalpos, jei neatsilieps į kelis darbo biržos darbuotojo telefono skambučius ir neprisistatys iškviesti, nes, pavyzdžiui, bus išvykę į kaimą (ten bent bulvių yra) pas senus tėvus, o mobilusis telefonas tapo per didele prabanga.

Įdomių paralelių galima išvesti žvelgiant į valstybės ir piliečio santykius.

Prisidūrė senutė litą kitą prie pensijos - uogaudama, grybaudama ar gėles per Vėlines pardavinėdama - ir iškart tapo Mokesčių inspekcijos bei „Sodros" priešu, kurio pensiją reikia tuoj pat „išbuožinti".

Sunku patikėti, bet faktas - du litai, pensininkės gauti už gėlių puokštelę, 100 litų honoraras vaiką auginančiai dailininkei ar aktorei, mūsų valstybei atrodo daug didesnis turtas nei didelis viešbutis, nes pati valstybė 6960 Lt rentą kas mėnesį perves į auksinę banko kortelę prezidentinėje rezidencijoje gyvenančiai poniai, kuri laksto „Lexus" visureigiu, suryjančiu po 16 litrų degalų 100 kilometrų, ir kuri yra 16 aukštų viešbučio savininkė.

Bet juk pasakyta - kiek pakasei, tiek palesei: gėlių puokštelę pardavusiai pensininkei Lietuvoje gyventi yra gera, didelio viešbučio savininkei - bloga.

Namų valdos dangsto bendro naudojimo elektros vagystes Turgaus a.2, name Klaipėdoje

AB „City Service" Klaipėdos padalinio vadovui Mindaugui Geniui

Minijos g. 130, 93244 Klaipėda

Tel. (+370 46) 34 07 70 Faks. (+370 46) 34 07 78

 SKUNDAS

2010 08 20

DĖL UAB „MŪSŲ NAMŲ VALDOS" DIREKTORIAUS DANGSTOMOS BENDRO NAUDOJIMO ELEKTROS VAGYSČIŲ TURGAUS A.2, KLAIPĖDOJE

 Į mane kreipėsi Turgaus aikštės 2, Klaipėdoje namo gyventojai, informuodami, kad jų name sąskaitos už bendrą elektrą keliolika kartų viršija elektros lempučių laiptinėje ir karšto vandens cirkuliacinio siurblio galingumus. Kartais už mėnesį vienam vidutiniam butui tenka mokėti iki 18 Lt per mėnesį. Tuo tarpu mano butui (Vytauto g.8, Klaipėdoje), kuris yra didesnis nei vidutinis – apie 90 kv.m per mėnesį tenka iki 2 Lt , nors mūsų namo laiptinėje yra daugiau elektros lempučių, taip pat yra cirkuliacinis siurblys ir papildomai dar naudojame energiją vartams, varteliams, laiptinių durims ir kiemo pašvietimui.

Vadinasi, Turgaus a.2 namo vidutiniam butui elektros sąnaudos turėtų būti dar mažiau, nei 2 litai.

Pateikiu vieno iš šio namo butų Nr. 8 sąnaudas nuo 2008 07mėn.:

Metai	mėnuo	Suma už bendrą elektrą
2008	7	5,24
	8	7,94
	9	14,85
	10	5,21
	11	6,26
	12	6,81
2009	1	11,98
	2	10,23
	3	5,68
	4	5,28
	5	6,38
	6	6,81
	7	8,54
	9	5,83
	10	2,43
	11	11,63
	12	13,66
2010	1	18,40
	2	18,41
	3	1,01
	4	4,45
	5	4.375
	6	4.375
	7	12,21

Sąskaitos sumažėdavo po žodinių gyventojų skundų, tačiau situacijai vėl kartojantis 2010 06 28 d. Turgaus a.2-8 gyventoja E.Januškienė parašo tokį prašymą UAB „Mūsų namų valdos" direktoriui, nurodydama aštuonių butų gyventojų telefonus:

„Prašau organizuoti A.Jokubausko , Turgaus a.2, Klaipėdoje, namo (rūsio patalpų) patikrinimą dėl elektros energijos naudojimo,nes gyventojams priskaičiuojamos labai didelės sumos už bendros elektros naudojimą. Vakarų skirstomieji tinklai pranešė, kad toks mokėtojas pas juos neregistruotas. Patalpos yra išnuomotos turgaus prekeiviams kurie laiko įv. prekes , kurių laikymui reikalinga elektros energija,manome, kad yra įrengti šaldytuvai.

  Į patikrinimą prašom pakviesti ir Turgaus a. 2 namo butų savininkus ." (kopiją pridedame).

UAB „Mūsų namų valdos" direktorius netinkamai organizavo šį patikrinimą, nes nė vieno gyventojų į jį nepakvietė (yra tik vienas parašas po aktu  -ir tas ne namo gyventojo).

Gyventojams šio patikrinimo akto nedavė.

Maža to, į prašomo patikrinti asmens –A.Jokubausko patalpas nebuvo įeita. Nebuvo siųsta jokių laiškų A.Jokubauskui.

Gyventojams raštu atsakyta, kad viskas yra tvarkoje – nes nurodo, kad gruodžio mėn.sąskaitą vidut.vienam butui yra 13,66 Lt ir tai jų manymu, yra normalu.(atsakymo kopiją pridedame).

2010 07 16 d. E.Januškienė rašo antrą analogišką prašymą dėl patikrinimo (kopiją pridedame). Tačiau niekas nepasikeitė, maža to, jai paskambino UAB „Mūsų namų valdos" vadybininkas Egidijus Norkūnas ir pasakė, kad antro atsakymo nerašys, nes užteks ir pirmo atsakymo.

Tada gyventojai kreipėsi į spaudą ir 2010 08 09 d. „Klaipėdos„ dienraštyje spausdinamas Astos Aleksėjūnaitės straipsnis „Sąskaita už bendrą elektrą - 18 litų. Kodėl tiek daug?" http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/miesto-pulsas/saskaita-uz-bendra-elektra-18-litu-kodel-tiek-daug-292552/psl-3

Tik po šio straipsnio pradedama normalesni patikrinimai, kurių metu 2010 08 18 d.UAB „Mūsų namų valdos" komisija nustato (akto kopija pridedama), kad pagal elektros prietaisus namui per mėnesį neturėtų būti daugiau sunaudojama, nei 100 kW bendro naudojimo elektros, t.y. vidutiniškai butui per mėnesį išeitų 100 kW*0,45 padalinti iš butų skaičiaus 15 ir komercinių patalpų, prilygstančių 7 vidutiniams butams, t.y 2 litai 5 centai.

Tačiau gyventojams sąskaitos už 2010 07 mėn.vėl buvo išrašytos 12,21 Lt, t.y. įskaičiuojant pavogtą elektros energiją.

Todėl šiandien, 2010 08 20 aš kartu su šio namo gyventojais E.Januškiene ir A.Renkausku buvome pas UAB „Mūsų namų valdos" direktorių V.Dobrovolskį ir prašėme patekti į A.Jokubauskio patalpas kartu su gyventojų atstovais, bei perskaičiuoti sąskaitas už liepos mėn. pagal aukščiau minėtą aktą minusuojant pavogtą elktros energiją.

Tačiau direktorius pareiškė, kad jis bandys suorganizuoti patekimą į minėtas komercines patalpas, tačiau [N.P.: cituoju - ] „jei jų savininkas A.Jokubauskas bus principingas ir gins savo nuosavybės konstitucinį neliečiamumą", tai jis nieko padaryti negalės. Į klausimą, ar kvies policiją, ar kvies patį savininką ir ar kvies jį per antstolį, ar įteiks pranešimą ar registruot paštu, ar kreipsis į teismą dėl patekimo į minėtas patalpas, UAB „Mūsų namų valdos" direktorius V.Dobrovolskis nieko neatsakė, o bendro naudojimo elektros sąskaitas perskaičiuoti pagal elektros prietaisų galingumus atsisakė.

Manome, kad UAB „Mūsų namų valdos" direktorius V.Dobrovolskis, nekviesdamas gyventojų į patikrinimą, nepaimdamas jų parašų (o vietoj to imdamas po aktais pašalinių žmonių parašus), neteikdamas aktų kopijų gyventojams, nesiimdamas priemonių patekti į galimos elektros vagystės patalpas ir nesutikdamas perskaičiuoti bendro naudojimo elektros sąskaitų pagal koridoriaus lempučių bei siurbliuko galingumą, netiesiogiai ir galimai tiesiogiai skatina minėto namo bendro naudojimo elektros vagystes šiame name.

Taip pat atkreipiu Jūsų dėmesį į tai, kad neįtikėtina, kaip rašoma 201 007 15 d. rašte MNV-RS-10-0278, kad profesionalus elektrikas suklystų nuimdamas el.skaitliukų parodymus, nes tuos parodymus gali nurašyti nesuklysdamas net ir pradinių klasių mokinys.

Taip pat norime pabrėžti, kad negautas gyventojų sutikimas prijungiant stebėjimo kameras prie minimo namo bendro naudojimo elektros.

Todėl prašome sudaryti komisiją, ir imtis kitų veiksmų pakviečiant gyventojus į komisiją, bei informuojant apie kitus veiksmus, kad nebūtų vagiama bendro naudojimo elektra, kad būtų perskaičiuota atitinkamos sąskaitos pagal elektros prietaisų galingumą, o ne pagal pavogtą elektrą, o taip pat kad būtų ištaisyti šiame rašte minėti t UAB „Mūsų namų valdos" direktoriaus veiklos trūkumai.

Prašome į minimą komisiją kviesti taip pat ir mane.

Prašome suorganizuoti Jūsų susitikimą su šio namo gyventojais siekiant aptarti tolesnių priemonių dėl kovos su elektros vagystėmis bei netinkama UAB „Mūsų namų valdos" veikla.

Priedai: minėtų raštų kopijos, .4 lapai.

 

Tarybos narys Naglis Puteikis

 puteikis@gmail.com; 8-652-76250

Teisėjai vėl slepia savo sprendimų motyvus nuo visuomenės

Schemoje - Apygardų  administracinių teismų  veiklos  teritorijos

Kai prezidentė prakalbo apie tai, kad reikia didinti teismų veiklos viešumą, pirma šoko ginčytis teisėjų tarybos pirmininkė Garnelienė, sakydama, kad viešumo pakanka.

Bet gyvenimas rodo, kad uždaroji teisėjų kasta ir toliau visais būdais viską įslaptina:

1.Kauno teismas priėmė sprendimą gražinti STT su kyšiu pagautą Birštono merę atgal į darbą. Apie tokio sprendimo motyvus - nė žodžio.

2. Klaipėdos apygardos teismas stabdo Aukščiausiojo teismo sprendimą dėl Sabonio savavališkų botelių griovimo Neringoje. Ir vėl apie motyvus - kodėl tokį spendimą priėmė - nė žodžio.

Iki Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pasikeitimo būdavo pranešimų spaudai, kokį ir kodėl sprendimą priimdavo, ypač dėl viešojo intereso.

Dabar , kai pasikeitė šio teismo valdžia, apie sprendimus - mirtina tyla.

Manau, kad visos nevyriausybinės organizacijos ir aktyvūs politikai būtinai turi viešai pasmerkti vėl į slaptumo tylą besitraukiančią teismų sistemą.

Siūlau premjerui ir seimo pirmininkei reaguoti į nuo vėtros nukentėjusių žmonių rūpesčius.

Suaugusiam žmogui, kuris turi nekilnojamojo turto draudimą ir daugiau pinigų, nei statistinis lietuvis, šalies vadovų užuojautos, palaikymo ir solidarumo gal ir nereikia. Tačiau yra žmonių, pvz. pensininkai, kuriais jų vaikai nenori, ar negali pasirūpinti, vieniši neturtingi žmonės, arba gimusieji neturtingoj šeimoj ir gyvenantys kaime, ar tiesiog nesavarankiški, šiaip nepasiturintys žmonės.

Šalies vadovų dėmesio reikia būtent tokiems, kurie atsidūrė nelaimėje.

Visų šalių vadovai vyksta į nelaimių vietas.

Visa spauda kritikuoja tuos politikus, kurie mano, kad jei jie parodys solidarumą nukentėjusiems, tai bus populistai, atrodys silpni. Štai „Respublika" kritikuoja tokį požiūrį atsispindinčią prezidentės patarėją D.Ulbinaitę: "Matote, kaip čia dabar imti ir populistiškai reaguoti... Iš tikrųjų situaciją suprantame aiškiai. Labai gaila, kad yra ir žmonių aukų, - santūrią Prezidentūros laikyseną gynė D.Ulbinaitė. - Prezidentė mano, kad iš tikrųjų labai efektyviai veikia vietinė rajonų valdžia, ekstremalių situacijų komisijos, atrodo, susitvarko. Žmonės vieni kitiems padeda tvarkytis, ir draudimo kompanijos tarsi atsiliepia. Jei situacija keisis, tada jau žiūrėsime..."

Tiesa, neatlaikiusi žurnalistų klausimų, kada vyks į nelaimės ištiktas vietas, prezidentės komanda vis dėl to pakeitė taktiką ir kitą dieną prezidentė visą laiką praleido tuos rajonuose.

Neužmirškime ir LT realybės - rajono žmogus šiaip turėtų maldauti savivaldybių vadovų, kad skirtų jam paramą, jei jis nebuvo savo turto apdraudęs. Jei tokius žmones aplanko šalies vadovai, nelaimėliams nebereikės žemintis prieš vietinius vadukus. Taigi, yra ir praktinių tokio lankymo aspektų.

Visi laikraščiai paskutines tris dienas pilni tokių frazių:

„Tokio smarkaus gamtos siautėjimo niekas šalyje neprisimena, jei išvis toks buvo. Vėtra kaip degtukus rovė šimtamečius medžius, kirto girias, nukėlinėjo namų stogus ir žudė. Per kelias valandas – net keturi nuo audros žuvę žmonės – milžiniška netektis tokio dydžio šaliai.

Miškininkai kalba apie 10 mln. litų žalą, kelininkai neteko milijono, o kiek žalos patyrė škvalo užklupti Varėnos, Trakų, Prienų rajonų bei Kauno žmonės, gal nė nesužinosime. Draudikų išmokų suma sieks 3 mln. litų, o kiek dar pražuvo neapdrausto turto... Vis dėlto yra vienas dalykas, kurį tvarko ne rūsti gamta ir ne priekabūs draudikai. Nuo mūsų išlaikomų valstybės žinybų taip pat nemažai priklauso...Škvalo užkluptų savivaldybių valdžia žinojo, kad nusiaubtuose kaimuose dauguma žmonių – labai garbaus amžiaus. O juk kaime po škvalo daug kur neveikė net mobilusis ryšys, ant takų mėtėsi aukštosios įtampos laidai, stigo geriamojo vandens. Žmonės buvo ištikti šoko, juos buvo apėmusi panika. Bet kai kur žmonės nerado net seniūnų. Rajonuose dirba nemažai socialinių darbuotojų. Psichologų turi mokyklos ir ligoninės. Turime kariuomenę, kuri galėtų tokiais atvejais atvežti vandens ir suteikti moralinę paramą žmonėms vien pasirodymu. Moralinės paramos labiausiai ir pasigedo žmonės sekmadienį... Pajudino nors kiek užpakalį rajonų socialinės tarnybos? Bent padėjo aštuntąją dešimtį peržengusiems žmonėms lietaus permerktus drabužius išnešti, bent pasikalbėjo su jais? Tokia yra elementari pagalba, kurią kiekviena civilizuota valstybė po gamtos katastrofų teikia piliečiams. Bet kurios civilizuotos valstybės premjeras akimirksniu nutrauktų atostogas ir vyktų pasižiūrėti, kas ir kaip. Tik ne A.Kubilius. Kas jam tie kaimo žmonės. Valstybė pramiegojo ne vėtrą – jos neišvengsi. Vyriausybės ir rajonų vadovai pramiegojo pareigą suteikti pirmąją pagalbą žmonėms. Kiek dar vėtrų reikės, kad politikai kaltintų ne draudikus, o kritiškai įvertintų savo ir savo institucijų elgesį, kad valstybė suteiktų žmonėms bent minimalią pirmąją pagalbą?"

Kaip matote, ne Kubilių kritikuoja, o visą valdžią.

Maloni išimtis reagavimo prasme - Kauno meras.

Pasiūlymas Klaipėdos policijai, kad ji paskambintų apiplėštam ispanui, nes meras tai daryti atsisakė

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui Benonui Ivanauskui

Tel. (8 46) 31 17 11 El. p. benonas.ivanauskas@policija.lt Faks. (8~46) 35 40 24

 

PRAŠYMAS

 

2010 08 02

 

DĖL GRĖSMĖS KLAIPĖDAI ĮGYTI PRIEŠIŠKO IR NESAUGAUS TURISTAMS MIESTO ĮVAIZDĮ ISPANIJOJE IR KITUR

 

2010 07 27 ir 28 d. rašiau merui ir savivaldybės tarybos nariams dėl 2010 07 26 d. 13.10 val. Klaipėdos senamiesčio centre sumuštų ir apiplėštų turistų iš Ispanijos ir siūliau kuo skubiau organizuoti savivaldybės tarybos kolegijos susitikimą su Klaipėdos policijos vadovais dėl šio nusikaltimo, t.p. siūliau į tą susitikimą pakviesti suinteresuotų pusių atstovus.

Manau, kad mes, savivaldybės tarybos nariai, meras ir Klaipėdos apskrities policijos vadovai neskiriame šiam Lietuvos prestižui, visuomenės saugumui bei turizmui labai žalingam įvykiui tinkamo dėmesio, bei nesiimam adekvačių tyriminių bei prevencinių priemonių (norėčiau šiuo klausimu klysti).

Žiniasklaida pranešė, kad:

1.      policija tą pačią fotoaparato ar videokameros atėmimo dieną nepradėjo ikiteisminio tyrimo, o tai padarė tik kitą dieną;

2.      į įvykio vietą atvykę pareigūnai neapklausė liudytojų, nors susirinkę įvykį matę žmonės, gidai to prašė;

3.      už policiją jos pareigas atliko žurnalistai, apklausę ir nufilmavę to įvykio liudininkus ir galimų nusikaltėlių draugus, kurie papasakojo, kur gyvena galimi užpuolikai, kuo verčiasi, kaip atrodė ir kokie jų vardai;

4.      buvo iškelta versija, kad jei policija būtų iškart atlikusi savo pareigas, tai gal tas apiplėšto ispano fotoaparatas jau būtų  atrastas;

5.      komentaruose buvo rašoma, kad Klaipėdos policija neatkreipė tinkamo dėmesio į gidų ir turizmo firmų atstovų informacijas, kad turistai Klaipėdos senamiestyje yra užkabinėjami jau senokai ir kad tai yra gėda Klaipėdai.

Manau, kad sumuštas ir apiplėštas ispanas savo apiplėšimo istoriją papasakojo savo 1800 tautiečių, kurie plaukia su juo kruiziniame laive ir kurie be abejo pastebėję jo subintuotą galvą, jį klausinėjo kas atsitiko. Jei ši informacija pasirodytų Ispanijos laikraščiuos, kiltų grėsmė, kad kitais metais nebeatplauks kruiziniai laivai iš Ispanijos, kuriuos taip ilgai ir sunkiai atsiviliojo Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras (toliau – KTKIC) bei kiti klaipėdiečiai.

Siūliau miesto merui raštu (ir žodžiu per miesto tarybos posėdį) paskambinti apiplėštam ispanui ir paprašyti išfaksuoti tą trūkstamą pareiškimą dėl apiplėšimo, paguosti, užjausti, padrąsinti, pažadėti atlyginti materialinę ir, kas svarbiausia, moralinę žalą (siūliau tai padaryti gal kokia dovana, kelione, ar pinigine perlaida). Bet meras atsisakė tai daryti, motyvuodamas, kad savivaldybės darbuotojai Milane (Italija) buvo ištraukta piniginė. Manau, kad negalima tapatinti kišenvagių veiksmo su smurtiniu užpuolimu parverčiant ir sužalojant galvą iki kraujų ir atimant fotoaparatą ar videokamerą. Esu įsitikinęs, kad negalima vadovautis principu „akis už akį" – jei mūsų turistus apvagia kišenvagiai, tai mes keršydami leisime mušti kitų šalių turistus Klaipėdos senamiesčio viduryje vidurdienį.

Tokiu būdu kyla grėsmė, kad Klaipėda Ispanijoje ir kitur įgis priešiško ir nesaugaus turistams miesto įvaizdį. Todėl siūlau Jums sukviesti pasitarimą šiuo klausimu pakviečiant visų savivaldybės tarybos narius, KTIC, kruizinių laivų operatorių, gidų gildijos ir kitų turizmo bei klaipėdiečių saugumu suinteresuotų asmenų ir institucijų atstovus. Manau, kad Jūs, ar Jūsų pavaduotojas galėtų paskambinti tam apiplėštam turistui ir padaryti tai, ką siūliau merui. Nes jei ispanų turistas iki kruizinio laivo grįžimo neatgaus iš jo atimto daikto, ir/arba jo neatsiprašysime ir nekompensuosime jam nuostolių miesto ar valstybės vardu, tai pasekmės turizmui ir Lietuvos įvaizdžiui kaip minimum Ispanijoje gali būti sunkiai ištaisomos.

Taip pat prašyčiau informuoti, kas iš prokurorų kontroliuoja šį ikiteisminį tyrimą.

 

Savivaldybės tarybos narys        Naglis Puteikis

 

puteikis@gmail.com; 8-652-76250

Prisipirkus tortų nebeliko pinigų duonai

Nuotraukoje - Klaipėdos arenos vizualizacija

Kituose miestuose jau kaupiasi prabangių milžiniškų arenų statybos ir  išlaikymo patirtis:

Vilniuje nėra baseinų, kuriuos galėtų lankyti už prieinamą kainą visi vaikai. Valdžia sako, kad nėra pinigų, nes daug tenka sumokėti Jūsų minimos arenos privalomai dalies renginių nuomai (pagal ankstesnių miesto vadovų sutartis).

Šiauliuose kultūrai, menui, masiniam sportui, saviveiklai, ypač senjorų saviveiklai, labai trūksta pinigų - valdžia aiškina, kad labai daug kainuoja jų arenos išlaikymas.

Ar galima buvo padaryti kitaip Klaipėdoje?

Be abejo, kad galima buvo. Teikiau ir net ik aš, bet ir kiti miesto tarybos nariai pasiūlymus, kurių esmė - kad arenoje atsirastų vietos daugeliui sporto klubų, saviveiklai, gal net visiems prieinamam baseinui.

Bet miesto valdžia - jei kas nors siūlo apsvarstyti kaip padaryti geriau - iškart šaukia, kad visko neigikai - NIHILISTAI TRUKDO DIRBTI.

Ar girdėjote, kad pasiūlymai kam nors trukdytų dirbti? Jei ne -prašau atvykit į Klaipėdą - čia bet kokie pasiūlymai, nepriklausomai kas juo pateikia ir nesvarbu iš kokios sferos, sutinkami nepaprastai priešiškai.

Pasiūlymas pasitarti su miestiečiais iššaukia dar didesnį įsiūtį.

Būsime panašūs į šeimą, kuri nusipirko naujausią mersedesą ir jachtą (areną ir Dangės krantines), o vaikams nebegali nupirkti nei būrelio, nei bilieto į baseiną, nei daržovių, nes nebeturi pinigų.

Ar reikia Klaipėdai arenos?

Kl.lt 2010-08-02 Virginija Spurytė  v.spuryte@kl.lt

Vis labiau ryškėjant uostamiesčio sporto ir pramogų arenos kontūrams, dalis klaipėdiečių pradėjo abejoti, ar ją apskritai vertėjo statyti, nes ji esą bus reikalinga tik kelioms Europos vyrų krepšinio čempionato varžyboms. Tačiau kiti įsitikinę, kad turint modernią areną, uostamiestyje padaugės ir kokybiškesnių renginių.

Už

Alvydas Vizgirda, Klaipėdos Pilies teatro vadovas:

Mes, lietuviai, esame įpratę tik griauti, juk pirmieji ir kolūkius sugriovėme, todėl labai smagu, jog kažkas yra ir statoma. Tarybiniais laikais mieste buvo be galo daug salių, kur galėjo repetuoti įvairūs meno kolektyvai, tačiau dabar jų trūksta, todėl galbūt šią nišą užpildys ir naujoji arena. Be to, turėdami salę, kurioje tilps apie penkis tūkstančius žiūrovų, galime tikėtis, jog Klaipėdoje išvysime įdomesnių atlikėjų, pastatymų. Joje savo erdvę turės ir sportininkai. Todėl esu įsitikinęs, kad Klaipėdai arena labai reikalinga.

Prieš

Naglis Puteikis, Klaipėdos miesto tarybos narys:

Aš esu prieš arenos statybą, nes viskas daroma ne nuo to galo. Pirmiausia reikėjo pastatyti baseiną, kuriame galėtų plaukioti vaikai. Buvo būtina suremontuoti esamus sporto kompleksus, nes jie dabar yra apgailėtinos būklės. Reikėjo rasti ir pritaikyti patalpas, kuriose galėtų repetuoti įvairūs mėgėjų meno kolektyvai. Man nuojauta sako, jog po krepšinio čempionato arena tarnaus tik gęstančioms žvaigždėms. Aišku, jei areną valdytų miesto savivaldybė, joje būtų galima teikti visas tas paslaugas, kurias išvardijau. Tačiau areną atidavė verslininkams, kurie sieks pelno, tad į miestiečių poreikius bus nusispjauta.