Rimvydas Valatka lrytas.lt 2010-08-23 18:50
Vietoj kietų sudoku - dar kietesnė užduotis viso pasaulio rebusų mėgėjams: per valandą raskite šalį, kurioje 108 vietų 5 žvaigždučių viešbučio didžiausio akcijų paketo savininkei, važinėjančiai „Lexus" visureigiu, būtų skiriama 6960 Lt mėnesinė prezidento našlės renta.
Renta A.Brazausko našlei Kristinai? Prastas humoras? Ar landzbergininkų paleistas šmeižtas? Valstybės rentininkė, kuri važinėja „Lexus" ir turi 16 aukštų viešbutį, - kažkas neįmanoma net visko mačiusioje Lietuvoje.
To dar nėra. Bet greit bus. Taigi, niekas nieko nešmeižė. Ir net mirusio prezidento šalininkus supykdę katalikų vyskupai niekuo čia dėti.
Abi mūsų informacijų agentūros kukliai - daug kukliau nei apie daug mažesnę rentą kokiam iš diplomatinės tarnybos dėl politinių užgaidų išgrūstam Kovo 11-osios akto signatarui - pranešė, kad K.Brazauskienė paprašė prezidento našlės rentos.
Tauta aiškiai susigėdo, o gėdydamasi kukliai nudelbė akis. Net komunistų kritikai prikando liežuvį.
Velionio prezidento našlė, pasirodo, neturi iš ko gyventi. Jokių pajamų - anei džipo, anei draugystės, anei „Crowne Plaza" pyragėlio - nepaliko garsus velionis vyras, nieko neužgyveno pati?
Bet visi juk žino, kad, švelniai kalbant, viešbutis „Draugystė" buvo privatizuotas labai lengvatinėmis sąlygomis, cyptelėjo keli nedorėliai.
Tyliai. Mat negražu pas mus skaičiuoti svetimus pinigus. Taip, bet prezidento našlės renta – ne privati, o iš visų dirbančiųjų kišenių. Taigi, gražu negražu, o šį tą palyginti galima.
Spaudoje ne kartą šmėsčiojo skaičiai, kad ponios Kristinos turimų viešbučio akcijų vertė siekia 10 mln. litų, kad eidama į Vilniaus savivaldybės tarybą ji yra deklaravusi nuo 2 mln. iki 3,5 mln. litų nuosavo turto. Kad į „Crowne Plaza Vilnius" virtusią „Draugystę" investuota 26 mln. litų.
Žinoma, dabar krizė, nekilnojamojo turto vertė smuko, galimų pirkėjų sumažėjo. Ir vis dėlto - parduok viešbutį bent už tiek, už kiek įsigijai iš valstybės, ir per barzdą varvės, ir burnoj užteks - dviem, o tai ir trims žmogaus gyvenimams bus per akis.
Ypač taupiam žmogui. O tai, kad ponia Kristina yra labai taupi, byloja 2009-ųjų vasario 15-ąją vieno moterų žurnalo jos šešiasdešimtmečio proga išspausdinto interviu antraštė - „Visą gyvenimą taupiau".
„Anūkėle, žmogui daug nereikia: kiek pakasei, tiek palesei", - kartodavo mažajai Kristinai močiutė.
Išlydžiusi reporterę savo senelės išmintimi, ponia Kristina kalė geležį: „Nemėgstu šokolado, tortų, pyragų, gardžiausi man lietuviški lašinukai, kurie nebrangūs ir kurių daug nesuvalgysi."
Tai jau taip su tais lietuviškais lašiniais: pakasei šešupę, iškasei draugystę, ar daug čia žmogui reikia.
O čia jau visiems mums, papildomo kilogramo nešiotojams, reikėtų įsiklausyti į būsimosios rentininkės moterų žurnalui perteiktą išmintį: „Žmonės verkia, kad dėl krizės tenka veržtis diržus, tačiau manau, kad ir man, ir daugeliui Lietuvos žmonių nepakenktų numesti svorio."
Štai kur atsakymas į amžinus mūsų klausimus, ką daryti ir kas kaltas.
Bet ir vėl - jei jau šitaip, jei jau geriau būtų numesti svorį ir dar „gaila mažas pajamas gaunančių žmonių, kurie neišgali susimokėti už elektrą ir šildymą", ir „vaikučių, kurių akys blizga, kurie daug nori", ir „mamų, kurios negali" (ašaras spaudžiantys ponios Kristinos pasažai iš vis to paties jubiliejinio interviu), kam, po galais, tuomet ta našlės renta? Kam kišti ranką į biudžetą, jei žmogui reikia tik tiek, kiek pakasei?
K.Brazauskienė patvirtino liepos 23-iąją atsisakiusi pareigų viešbutyje „Crowne Plaza Vilnius". Padarė tai specialiai. Kad liktų be „draudžiamųjų pajamų", kurios neleistų gauti rentos.
Ką gi, žmogus, net jei tai prezidento našlė, yra silpnas ir prieštaringas. Bet valstybė? Kaip su ja? Ar ji tokia pat silpna kaip ir mes?
Oi, ne visada. Bedarbė šiaulietė apstulbo, gavusi Darbo biržos pranešimą, kad ji išbraukta iš pašalpos gavėjų sąrašų, nes už kaime iš tėvų paveldėtą hektarą žemės kasmet gaunanti net 70 litų „pajamų".
Jos likimo broliai gali netekti bedarbio pašalpos, jei neatsilieps į kelis darbo biržos darbuotojo telefono skambučius ir neprisistatys iškviesti, nes, pavyzdžiui, bus išvykę į kaimą (ten bent bulvių yra) pas senus tėvus, o mobilusis telefonas tapo per didele prabanga.
Įdomių paralelių galima išvesti žvelgiant į valstybės ir piliečio santykius.
Prisidūrė senutė litą kitą prie pensijos - uogaudama, grybaudama ar gėles per Vėlines pardavinėdama - ir iškart tapo Mokesčių inspekcijos bei „Sodros" priešu, kurio pensiją reikia tuoj pat „išbuožinti".
Sunku patikėti, bet faktas - du litai, pensininkės gauti už gėlių puokštelę, 100 litų honoraras vaiką auginančiai dailininkei ar aktorei, mūsų valstybei atrodo daug didesnis turtas nei didelis viešbutis, nes pati valstybė 6960 Lt rentą kas mėnesį perves į auksinę banko kortelę prezidentinėje rezidencijoje gyvenančiai poniai, kuri laksto „Lexus" visureigiu, suryjančiu po 16 litrų degalų 100 kilometrų, ir kuri yra 16 aukštų viešbučio savininkė.
Bet juk pasakyta - kiek pakasei, tiek palesei: gėlių puokštelę pardavusiai pensininkei Lietuvoje gyventi yra gera, didelio viešbučio savininkei - bloga.