Suaugusiam žmogui, kuris turi nekilnojamojo turto draudimą ir daugiau pinigų, nei statistinis lietuvis, šalies vadovų užuojautos, palaikymo ir solidarumo gal ir nereikia. Tačiau yra žmonių, pvz. pensininkai, kuriais jų vaikai nenori, ar negali pasirūpinti, vieniši neturtingi žmonės, arba gimusieji neturtingoj šeimoj ir gyvenantys kaime, ar tiesiog nesavarankiški, šiaip nepasiturintys žmonės.
Šalies vadovų dėmesio reikia būtent tokiems, kurie atsidūrė nelaimėje.
Visų šalių vadovai vyksta į nelaimių vietas.
Visa spauda kritikuoja tuos politikus, kurie mano, kad jei jie parodys solidarumą nukentėjusiems, tai bus populistai, atrodys silpni. Štai „Respublika" kritikuoja tokį požiūrį atsispindinčią prezidentės patarėją D.Ulbinaitę: "Matote, kaip čia dabar imti ir populistiškai reaguoti... Iš tikrųjų situaciją suprantame aiškiai. Labai gaila, kad yra ir žmonių aukų, - santūrią Prezidentūros laikyseną gynė D.Ulbinaitė. - Prezidentė mano, kad iš tikrųjų labai efektyviai veikia vietinė rajonų valdžia, ekstremalių situacijų komisijos, atrodo, susitvarko. Žmonės vieni kitiems padeda tvarkytis, ir draudimo kompanijos tarsi atsiliepia. Jei situacija keisis, tada jau žiūrėsime..."
Tiesa, neatlaikiusi žurnalistų klausimų, kada vyks į nelaimės ištiktas vietas, prezidentės komanda vis dėl to pakeitė taktiką ir kitą dieną prezidentė visą laiką praleido tuos rajonuose.
Neužmirškime ir LT realybės - rajono žmogus šiaip turėtų maldauti savivaldybių vadovų, kad skirtų jam paramą, jei jis nebuvo savo turto apdraudęs. Jei tokius žmones aplanko šalies vadovai, nelaimėliams nebereikės žemintis prieš vietinius vadukus. Taigi, yra ir praktinių tokio lankymo aspektų.
Visi laikraščiai paskutines tris dienas pilni tokių frazių:
„Tokio smarkaus gamtos siautėjimo niekas šalyje neprisimena, jei išvis toks buvo. Vėtra kaip degtukus rovė šimtamečius medžius, kirto girias, nukėlinėjo namų stogus ir žudė. Per kelias valandas – net keturi nuo audros žuvę žmonės – milžiniška netektis tokio dydžio šaliai.
Miškininkai kalba apie 10 mln. litų žalą, kelininkai neteko milijono, o kiek žalos patyrė škvalo užklupti Varėnos, Trakų, Prienų rajonų bei Kauno žmonės, gal nė nesužinosime. Draudikų išmokų suma sieks 3 mln. litų, o kiek dar pražuvo neapdrausto turto... Vis dėlto yra vienas dalykas, kurį tvarko ne rūsti gamta ir ne priekabūs draudikai. Nuo mūsų išlaikomų valstybės žinybų taip pat nemažai priklauso...Škvalo užkluptų savivaldybių valdžia žinojo, kad nusiaubtuose kaimuose dauguma žmonių – labai garbaus amžiaus. O juk kaime po škvalo daug kur neveikė net mobilusis ryšys, ant takų mėtėsi aukštosios įtampos laidai, stigo geriamojo vandens. Žmonės buvo ištikti šoko, juos buvo apėmusi panika. Bet kai kur žmonės nerado net seniūnų. Rajonuose dirba nemažai socialinių darbuotojų. Psichologų turi mokyklos ir ligoninės. Turime kariuomenę, kuri galėtų tokiais atvejais atvežti vandens ir suteikti moralinę paramą žmonėms vien pasirodymu. Moralinės paramos labiausiai ir pasigedo žmonės sekmadienį... Pajudino nors kiek užpakalį rajonų socialinės tarnybos? Bent padėjo aštuntąją dešimtį peržengusiems žmonėms lietaus permerktus drabužius išnešti, bent pasikalbėjo su jais? Tokia yra elementari pagalba, kurią kiekviena civilizuota valstybė po gamtos katastrofų teikia piliečiams. Bet kurios civilizuotos valstybės premjeras akimirksniu nutrauktų atostogas ir vyktų pasižiūrėti, kas ir kaip. Tik ne A.Kubilius. Kas jam tie kaimo žmonės. Valstybė pramiegojo ne vėtrą – jos neišvengsi. Vyriausybės ir rajonų vadovai pramiegojo pareigą suteikti pirmąją pagalbą žmonėms. Kiek dar vėtrų reikės, kad politikai kaltintų ne draudikus, o kritiškai įvertintų savo ir savo institucijų elgesį, kad valstybė suteiktų žmonėms bent minimalią pirmąją pagalbą?"
Kaip matote, ne Kubilių kritikuoja, o visą valdžią.
Maloni išimtis reagavimo prasme - Kauno meras.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą