Nuotraukose – akivaizdžiai matosi senasis mūras, nišos, senovinės arkos. Nuotraukos darytos šiandien, 2010 11 23 d.
klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/del-maluno-staiga-virtusio-vertybe-kova-teisme-papildyta-312797
Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt 2010-11-23, 05:00
Netikėtumai: apgriuvusį senojo malūno pastatą įsigiję ir jį perstatyti norėję verslininkai nežinojo, kad praėjus mėnesiui po sandėrio jų planai sugrius, o teisybės teks ieškoti teisme.
Įsivaizduokite situaciją: nusiperkate pastatą, ketinate jį perstatyti, o tada statinys staiga lyg specialiai paskelbiamas saugotinu. Pinigai išleisti, bet nieko daryti su savo pirkiniu nebegalite. Ką daryti? Atsakymą į šį klausimą pirmąkart mėgins rasti teismas.
Pastatė prieš faktą
Vilniaus apygardos administracinis teismas aiškinasi dviejų uostamiesčio bendrovių ir Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio ginčą.
Mat įsigiję pastatus savininkai po mėnesio sužinojo, kad jų nuosavybė paskelbta istorine vertybe.
Ši žinia verslininkus tiesiog pribloškė. Norint tokius statinius prikelti naujam gyvenimui, privaloma laikytis labai griežtų reikalavimų.
Senajame miesto malūne įsikūrę verslininkai bando teisme išsiaiškinti, ar pagrįstai ne kartą perstatytas statinys įtrauktas į saugotinų sąrašą.
Tapo situacijos įkaitais
Šiemet gegužę Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nusprendė saugoti Klaipėdos malūną ir kitus vientisą kompleksą sudarančius pastatus.
Kompleksą sudaro sendvario, pilies vandens malūno ir Joniškės dvaro sodybos ūkinio pastato statiniai.
Dalis išlikusių pastatų dabar priklauso skirtingiems savininkams.
Keista įvykių seka
Vieno šių pastatų savininke prieš mėnesį iki paskelbiant juos saugotinais tapo bendrovė „Euroratas". Jos direktorė Lina Zaleskienė stebėjosi tokia keista įvykių seka.
Ankstesnis pastato, kuris nuo gegužės įtrauktas į saugotiną kompleksą, savininkas nė neužsiminė apie tai, kad statinys ar bent jo fragmentas yra išlikęs iš labai senų laikų.
Kampinis Joniškės gatvės 1-uoju ir Gluosnių skersgatvio 2-uoju numeriais pažymėtas namas prieš trejus metus patvirtintame bendrajame plane nebuvo pažymėti kaip turintys kultūros paveldo požymių ar kultūrinė vietovė.
Tai tapo argumentu naujiesiems šių pastatų savininkams ginčijantis su paveldosaugininkais.
Verslininkai pabrėžia, kad bendrasis planas buvo suderintas su Kultūros paveldo departamentu.
„Mus stebina tvarka, kai į saugotinų pastatų sąrašą objektai įrašomi nesiklausiant savininkų nuomonės. Mes tapome situacijos įkaitais", – tvirtino L.Zaleskienė.
Ji teigė, kad į teismą kreipėsi tik prašydami pateikti įrodymus, jog šie pastatai yra vertingi.
Išsigando, kad nugriaus
„Jeigu statinio savininkai būtų papasakoję, ką ketina ten daryti, gal būtume patarę, kaip tai padaryti geriausiai", – tikino Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Naglis Puteikis.
Aiškindamas keistą sutapimą, kai pastatas į saugotinų sąrašą įrašytas praėjus mėnesiui nuo įsigijimo, paveldosaugininkų vadas Klaipėdoje prasitarė, kad tai padaryta sužinojus naujųjų savininkų planus.
Jo ausis pasiekė žinia, jog viduramžiais statytą malūną ketinama nušluoti nuo žemės paviršiaus ir jo vietoje suręsti dar vieną daugiabutį „stiklainį".
Primena nacionalizavimą
Naujieji pastato savininkai kol kas savo planų neviešina. L.Zaleskienė pasakojo, jog dabartinė situacija planus gerokai keičia.
„Jei būtume žinoję, kad statinys bus saugomas, gal būtume jo nė nepirkę. Turėti saugomą objektą įmonei nenaudinga. Mūsų situacija panaši į nacionalizavimą, kai nuo savininko niekas nepriklauso, – piktinosi verslininkė.
Paveldosaugininkai pripažįsta, kad architektūrinių ar archeologinių tyrimų senajame pilies malūne atlikta nebuvo.
Tačiau istorinė medžiaga leidžia teigti, jog būtent tame pastate yra dar kryžiuočių statyto malūno dalys.
Papildyta
Kadangi buvusiame malūne įsikūrusiios dvi bendrovės ir abi jos atskirai kreipėsi į teismą, parengiamojo posėdžio metu nuspręstas abi bylas sujungti. Kol kas pastato savininkams ir paveldo saugotojams nepasisekė susitikti ne tik Klaipėdoje, bet ir teisme Vilniuje.
Nuspręsta bylas sujungti ir pradėti jas nagrinėti ateinančių metų pradžioje. Gali būti, kad bylinėjimasis užsitęs, nes paveldosaugininkai pasiryžę ne tik dokumentais, bet ir vaizdine medžiaga įrodyti pastato vertingumą.
Senojo malūno istorija tėra aizbergo viršūnė paveldosaugininkų ir Klaipėdos verslininkų kovoje. Daugelį šių mūšių praeities paminklų saugotojai yra pralaimėję. Apie tai byloja neskoningi statiniai, iškilę pastaraisiais metais istorinėje Klaipėdos dalyje.
Naglis Puteikis, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas
Klaipėdoje beveik visų senųjų pastatų interjerai sunaikinti. Todėl saugotinų interjerų mieste beveik nėra. Didžiausia Klaipėdos bėda – totaliniai griovimai. Galbūt savininkai neatsargiai paskelbė, kad ketina griauti senus ir statyti daugiaaukščius namus. Tai pirmas atvejis Klaipėdoje, kai įsigytas kaip ne registro objektas vėliau paskelbtas saugotinu. Malūno įtraukimas į saugotinų objektų sąrašą reiškia tik viena – neleisime jo griauti. Mums tokią teisę suteikia įstatymas. Jeigu savininkams tai netinka, gali pastatą parduoti. Nupirkti gali net valstybė. Kaina – derybų objektas.
Lina Zaleskienė, Bendrovės „Euroratas" direktorė
Kreipėmės į teismą viso labo prašydami pateikti įrodymus, kad šie pastatai yra vertingi. Nesiekiame viešumos ir mielai išsiaiškintume su Kultūros paveldo departamentu be teismų. Beje, pastatas nė kiek neprimena malūno. Per nudaužytą tinką matosi įvairių plytų. Tarp jų – kelių dydžių raudonos. Ar tos kelios plytos gali lemti pastato vertę ir tapti senumo rodikliu? Nesame jokie paveldo niokotojai ar praeities niekintojai. Bet pirkdamas daiktą kiekvienas žmogus turi teisę žinoti, kas tai yra.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą