Įdomu tai, kad prieš dvejus metus spauda rašė teisingai:
www.ve.lt/naujienos/ekonomika/ekonomikos-naujienos/dilema-deginti-ar-rusiuoti/:
"2008 metai- Aleksandras SPRUOGIS, Aplinkos ministerijos sekretorius:
Patvirtintoje Valstybinėje atliekų tvarkymo strategijoje yra numatyti aiškūs prioritetai. Pirmiausia - atliekų vengimas, paskui rūšiavimas ir perdirbimas, energijos išgavimas iš jų yra tik trečioje vietoje. Ministerijos nuomone, atliekas reikėtų deginti tik tada, kai neįmanoma jų perdirbti.
Šiuo metu atliekama studija, kuri turėtų nustatyti, kiek Lietuvoje galėtų būti pastatyta atliekų rūšiavimo fabrikų, koks rūšiavimas turėtų būti. Galima tik imituoti rūšiavimą, tačiau galima ir rūšiuoti taip, kad nebebus po to ko deginti.
Priešpriešos - arba atliekų rūšiavimo fabrikai, arba jėgainės, deginančios šiukšles - nėra. Reikia suderinti ir ekologinius aspektus, ir ekonominė naudą.
Tačiau be tokiu atveju jau reikės atsižvelgti į Europos Parlamento patvirtiną direktyvą, įpareigojančią kuo daugiau rūšiuoti ir kuo mažiau deginti. Per dvejus metus turėsime ją perkelti į savo teisinę bazę."
Tai buvo prieš dvejus metus.
O dabar viskas atvirkščiai pranešama.
Paskubomis nerandu straipsnio (visai nepasirašyto), kuris buvo itin įžūliai suformuluotas: Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorės lūpomis deginimas yra privalomas pagal ES aktus. Rasiu ir įdėsiu vėliau, nes jo nėra internete.
Tačiau ir kitų, esančių interenete, info užtenka susidaryti vaizdą, kaip įžūliai iškraipant tikrą padėtį yra formuojama nuomonė:
Čia iš neegzistuojančios žurnalistės Jolitos Budrytės (vadinasi pijarinis nusamdytos viešųjų ryšių agentūros produktas) str.„Klaipėdoje" 2010-11-17, 23:59 (nė žodžio apie prioritetus ir eiliškumą kad deginimas –paskutinė ir kraštutinė priemonė):
http://klaipeda.diena.lt/dienrastis/miestas/is-atlieku-pigesne-siluma-311499:
Atliekų deginimą reglamentuoja daugybė Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktų: Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas, Atliekų tvarkymo įstatymas, Vyriausybės nutarimai, ministrų įsakymai ir kiti. Juose nustatyti atliekų deginimo aplinkosauginiai reikalavimai, eksploatacinės sąlygos, išmetamųjų teršalų ribinės vertės ir techniniai reikalavimai.
Pasak Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorės Vilmos Karosienės, šie reikalavimai privalomi visoms Lietuvos teritorijoje esančioms įmonėms, kurios eksploatuoja ar planuoja eksploatuoti atliekų ar bendro deginimo įrenginius...
Padėtų sumažinti atliekų
Vadovė pabrėžė, kad po rūšiavimo likusių atliekų deginimas energijai gauti – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos dalis. Tai vienas būdų, galintis padėti sumažinti atliekų kiekį šalyje.
Lietuva iki 2013 metų ES yra įsipareigojusi sumažinti sąvartynuose šalinamų nerūšiuotų atliekų kiekį. V.Karosienė aiškino, jog direktyvoje numatyta, kad šalys narės sąvartynuose turi šalinti ne daugiau kaip 50 proc. biologiškai skaidžių atliekų kiekio, skaičiuojant pagal 2000 metais buvusį jų kiekį. Anot V.Karosienės, atliekų panaudojimas energijai gauti – vienas efektyviausių būdų jų kiekiui sąvartynuose sumažinti ir įgyvendinti įsipareigojimus ES.
„Deginant, perdirbant atliekas labai sumažėtų neapdorotų atliekų šalinimas sąvartynuose. Būtų išspręsta ir kvapų pastaruosiuose problema. Deginant atliekas, sąvartynų užtektų gerokai ilgesniam laikui. Jiems nebereikėtų ieškoti naujų vietų. Turėtume žaliavų energijos gamybai bei įvykdytume ES iškeltas užduotis", – dėstė direktorė.
Tačiau, anot jos, privalo būti diegiami ir antrinių žaliavų tvarkymo, surinkimo įrenginiai: kompostavimas, dujų gavyba, perdirbimas.
Numatytos tūkstantinės baudos
Neįgyvendinus ES direktyvos reikalavimų – tinkamai nevykdant atliekų tvarkymo, nuo 2013 metų Lietuvai gresia piniginės nuobaudos, kurias teks mokėti iš šalies biudžeto.
Sankcijas už direktyvų nepaisymą skiria Europos Teisingumo Teismas. Pirmą kartą šalys įspėjamos. Joms paaiškinama, kokios gali grėsti piniginės baudos, ir suteikiamas pusės metų laikotarpis.
Jei šalis vis tiek neįvykdo direktyvos reikalavimų, joms skaičiuojama bauda. Pastaroji nustatoma atsižvelgiant į vidaus produktą.
Tokių sankcijų jau yra sulaukusios kai kurios ES šalys. Už atliekų tvarkymo direktyvų nevykdymą piniginę nuobaudą Europos Teisingumo Teismas yra skyręs Graikijai. Šalis privalo mokėti po 20 tūkst. eurų per dieną, kol įvykdys įsipareigojimus.
Europos Teisingumo Teismas gali bausti ir vienkartine bauda, kuri pakartotinai skiriama kas pusmetį. Yra apskaičiuota, jog Lietuvai vienkartinės baudos dydis sudarytų 540 tūkst. eurų."
O čia iš str.Vakarų eksprese 2010-09-21:
„Jeigu po trejų metų pusė šio kiekio nebus išrūšiuojama, perdirbama arba sudeginama išgaunant šiluma ar elektros energiją, ES pradės taikyti finansines sankcijas už įsipareigojimų nevykdymą.
"Baudas mokės ne valstybė, o darbų neatlikusios ir direktyvų nevykdančios savivaldybės", - aiškino Sigitas Rinkevičius, UAB "COWI Lietuva" atliekų tvarkymo ekspertas. Tokias sankcijas ES jau taiko Graikijai.
Taip pat ir Aplinkos ministerija yra numačiusi taršos mokestį regionams, kurie nerūšiuos pakankamo kiekio atliekų.
"Nė vienas regionas, nė viena šalies savivaldybė šiandien nevykdo nustatytų taršos normatyvų. Todėl norint išvengti finansinių sankcijų, reikia skubiai realizuoti atliekų deginimo ir mechaninio biologinio atliekų apdorojimo projektus", - sakė S. Rinkevičius. [N.P.: turėtų rašyti „ rūšiavimo, mech.biolog.apdorojimo arba deginimo, bet tyčia rašo pirma deginimą ir dar su žodeliu „ir" apdorojimo].
Pagal Aplinkos ministerijos pateiktą schemą, numatytas taršos mokestis sąvartyne šalinamoms neapdorotoms komunalinėms atliekoms nuo 2013 metų bus 75 litai už kiekvieną toną. Ir kasmet šis mokestis didės 20 litų. Jeigu atliekos nebus išrūšiuojamos ir perdirbamos, 2017 metais valstybinis taršos mokestis už toną sieks 155 litus. Tokiu atveju mokesčiai už atliekų tvarkymą Klaipėdos gyventojams padidėtų apie 76% - iki 358 litų, nes dabar 1 tonos sutvarkymas kainuoja 203 litus."
O čia – iš dienraščio „Klaipėda" 2010-11-26, 09:49:
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/klaipedos-atlieku-rusiavimas-kainuos-43-mln-litu-313576 :... nuo 2013 metų ne mažiau kaip 50 proc. visų susidarančių komunalinių atliekų turi būti panaudojama – deginama išgaunant energiją ir/arba perdirbama.[N.P.: vėl pijarščikų padirbėta su žodžių junginiu „ir/arba"] Maža to, vėliausiai nuo 2013 metų už neapdorotų komunalinių atliekų šalinimą sąvartynuose bus nustatytas atskiras valstybinis mokestis, dėl to gyventojų ir kitų komunalinių atliekų turėtojų mokesčiai gerokai kils tose savivaldybėse, kurios iki 2013-ųjų neįsidiegs modernių atliekų tvarkymo įrenginių.
– Kuo geras klaipėdietiškas variantas?
– Jei rūšiavimo ir deginimo projektai bus įgyvendinti laiku, Klaipėdai valstybinis atliekų mokestis negresia. Tai ir ekonomiškai, ir ekologiškai geriausias modelis. Klaipėda įgyvendins valstybinius strateginius reikalavimus ir, tai labai svarbu, sumažins kenksmingų medžiagų išmetimą į aplinką.
– Skamba paradoksaliai: deginimas mažins užterštumą?
– Gal ir atrodo, kad rūšiavimas prie daugiabučių yra labai svarbus ir efektyvus. Tačiau Europos patirtis įrodo, kad per pirminį rūšiavimą miestų gyventojai išrūšiuoja tik apie 10–15 proc. antrinių žaliavų. Visą kitą kiekį tenka rūšiuoti papildomai. Šias atliekas reikia surinkti, išvežti, perrūšiuoti, perdirbti ar kitaip panaudoti. Dar papildomai reikia investuoti į rūšiavimo konteinerius, jų aikštelių įrengimą, papildomai perrūšiuoti surinktas antrines žaliavas. O užpildyti ir uždaryti sąvartynai dar kelis dešimtmečius skleidžia dujas, didindami planetos šiltnamio efektą....
...Nežinau nė vienos Europos valstybės, kurioje būtų pasirinktas vien rūšiavimas. Vien deginimas – irgi negerai. O rūšiavimo ir deginimo suderinimas yra efektyvus modelis". [N.P.: na čia visai į šalį nuvažiuoja tas COWI specas - Graikija, Airija, pvz. nedegina].
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą