Restauratorių misija – išnaikinti paminklų autentiškumą

Nuotraukoje – užkonservuotas Gelgaudiškio (Šakių r.) dvaras laukai-nesulaukia ES pinigų. Ant jo berželiai neauga. Gelgaudiškio bendruomenės centro nuotr.

„Respublikos" redakcijos skilties autoriui atrodo, kad Kultūros paveldo departamentas draudžią net prisiliesti prie paminklų ir laukai, kol jie nugrius.

Deja, realybė yra priešinga – tie paminklosaugininkai jau senai ne tik nieko nedraudžia, bet ir labi džiaugiasi, jei kas nors išvalo tuos paveldus nuo senienų ir autentiškų detalių.

Ypač Vilniaus teritorinis padalinys.

Neatsilieka nuo jų ir buvę restauratoriai, kurie paminkluose elgiasi tarsi 5-ių aukštų chruščiovkėje kirpyklos remontą darytų: greitai ir pigiomis kinietiškomis apdailos medžiagomis, o visa kas sena, ypač istorinius interjerus, - į sąvartyną. Negi terliosis, kai visa Restauratorių sąjunga už tokį paminklosaugos išniekinimą katutėmis ploja, o Lietuvos COMOS - fanfaromis akomponuoja.  Mane tik stebina šitų dviejų organizacijų dalies narių dviveidiškumas: mokslinėse konferencijose  rodo skaidres, kaip reikia restauruoti, o kai užsienio svečiai  išvažiuoja, pasiima kuvaldą ir visas istorines senienas, ypač  interjerus, išdaužo, kad tos senovės nė kvapo neliktų.

Berželiai ant apleistų paveldo pastatų nebeaugs, nes prieš mėnesį išleistas KPD direktorės įsakymas, pagal kurį bus baudžiami tie savininkai, kurie turi kelis tūkstančius Lt, bet gaili jų kultūros paminklų kiauriems stogams lopyti.

Tokį įsakymą pasiūliau Departamentui išleisti dar pernai, bet centrinio aparato vidurinės grandies vangumas yra toks pats, kaip ir visose kitose Lietuvos valdiškose įstaigose, todėl žemiau aprašomą įsakymą teko „išspausti" vos ne prievarta.

Tas vangumas taip pat susijęs su tuo, kad KPD dar ne taip senai klestėjo gvildžių ir glemžų paminklosauginės mokyklos mokiniai . Šios mokyklos lozungas – nepalikti nė centimetro senienų, jas pakeičiant šiuolaikiniu širpotrebu (plataus vartojimo šiuolaikinėmis statybinėmis medžiagomis). Šiai mokyklai apie 35metai,nes tokią kultūros vertybių išvalymo nuo autento metodika pradėta naudoti dar LTSR Restauravimo treste maždaug nuo 1975 metų.

Paminklosaugos misija - užkelti ant stogų beržus

"Respublikos" redakcijos skiltis 2010 06. 10 d.

Gerokai pavėlavus, ėmė aiškėti mūsų Kultūros paveldo departamento (KPD) misija.

Kokia? Pavažinėkite po Lietuvą. Pavaikščiokite miestų senamiesčiais, priemiesčiais. KPD misija - prieš jūsų akis. Beržais ir krūmokšniais apaugusi.

KPD misija - paversti saugotinus objektus ypač kultūringais griuvėsiais. Įrašyti į saugotinų paminklų sąrašą beveik viską, kas dar stovi, stūkso. Ir ramiai sulaukti momento. Kai viskas, kas bent kiek ilgiau Lietuvoje stovi, stūkso, lėtai atsiguls. Subyrės, sutrupės. Suirs į drūzgus. Į smiltis ir pelenus. Ir kaip tada bus romantiška. Tarsi iš rašto šventojo. Dulke buvai ir dulke pavirsi.

Ar tokiai pseudoromantiškai misijai būtini kažkokie paveldosaugininkai? Kažkokie specialistai? Griuvėsių kūrybai pakaktų eilinių sargų. Pastatai prie kiekvieno saugotino objekto po vieną sargią bobutę - ir tesaugo už algos minimumą. Bent prisidurtų prie pensijos. Tegul šūkauja iškart, išvydusi ant griuvėsių nutūpusią varną. Štiš, nelaboji, paskųsiu tave Puteikiui.

Sakote, tiek turime saugotinų objektų, jog visų šalies pensininkų nepakaks? Ir nebūtina. Juolab per ekonominę krizę. Kai kuriuos objektus tegul apraizgo spygliuota viela. Ir pakabina prie stulpų užrašus. Tarkime, "Atsargiai! Teritorija užteršta gyvsidabriu!". Arba "Pavojingų atliekų kapinynas" Arba "Juodligės kapinynas". Tik jokiu būdu nerašykime, kad nutrenks aukšta įtampa. Pamanys, kad transformatorinė. Užsimanys nugvelbti laidus. Tikrų paveldosaugininkų Lietuvoje trūksta. Bet netrūksta "elektrikų". Be to, elektra su istoriniais griuvėsiais ne itin asocijuojasi.

O kada istorinė vertybė taps galutine vertybe? Kai saugotinoje teritorijoje nieko neliks. Išskyrus spygliuotą vielą ir plakatą su užrašu. Seniausia viela ir plakatas bus paskelbti vertybėmis. Nes turime KPD. Šio departamento klerkams vis vien norėsis ką nors drausti. Leis restauratoriams restauruoti vielą, plakatą. Kad vėliau atidumtų nubausti. Prieš tai viešai pakleketavę, kad restauruotas užrašas per ryškus. O vieloje privirinta trimis spygliais per daug. Paaimanuos viešai apie tris autentiką išniekinusius spyglius. Esą buvo panašūs į spyglį dorėnišką, o tapo spygliais jonėniškais. O piliečiai matys. KPD dirba!

Laimė, KPD nebuvo Žečpospolitos laikais ir XX a. pradžioje. Nes taip energingai saugant, būtume praradę senamiesčius. Senoji architektūra, neleidus jos liesti, remontuoti, pritaikyti naujam gyvenimui, jau seniai būtų subyrėjusi. Keista, kaip išliko Šv.Onos bažnyčia? Radvilų rūmai? Juk ne kartą buvo remontuoti. Dar prieš KPD erą.

Žmonės statė, remontavo, perstatė pastatus. Pritaikydavo juos konkrečiai žmonių kartai. Gyventi. Melstis. Būti. O kokiai gyvų žmonių kartai pritaikomas beržas ant stogo? Būtent jis liudija. Kažkas mūsų paminklosaugoje ydinga. Negyvybinga. Net medis užkeltas per aukštai.

Bailus pasirodė ir Klaipėdos apygardos teismas

N.P.: Mirtinai reikalinga, kad bailūs teisėjai būtinai aiškintų savo sprendimus (kodėl tokį, o ne kitokį priėmė) ne tik proceso šalims, bet pirmiausia visuomenei:

Noriu papildyti užvakarykštį komentarą dėl Klaipėdos raj. teismo, kuris išteisino Švinių dėl dviejų vaikų tėvo gąsdinimo jo mažamečių vaikų akivaizdoje, bailumo. Nes tik dabar radau išsamiai aprašytą visą istoriją delfyje.

Pasirodo, Klaipėdos apygardos teismas taip pat bailys, nes išteisino Švinių dėl grasinimų policininkams: „jeigu tu pradėsi (vulgarizmas) protą, (necenzūrinis žodis), tai, sakau, atvažiuosim į Telšių rajoną, (necenzūrinis žodis), visus ūkinius tavo pastatus išdeginsiu". Pasak AT teismo, bendraudamas su policijos pareigūnais, A Pukelis vartojo necenzūrinius posakius, grasino nemalonumais tarnyboje, „karu" prieš pareigūnus, „vaistų" ieškojimu ir netgi patrulio ūkinių pastatų sudeginimu.

Ir visa tai taip „įtikino" Klaipėdos apygardos teismo teisėjus, kad jie šiuose žodžiuose jokio nusikaltimo neįžvelgė. Pažiūrėčiau, ar Švinius išsisuktų nuo realios įkalinimo bausmės kur nors Anglijoje ar JAV, jei tokius žodžius būtų ištaręs tų šalių policininkams.

Belieka pakartoti tą patį, ką užvakar parašiau apie jų kolegas:

Grasinimų kultūra Lietuvoje klesti, nes teisėsaugos pareigūnai neatlieka savo pareigų: policija nenagrinėja piliečių pareiškimų dėl smurto, juos dangsto prokuratūros darbuotojai. O teismas rodo gėdingą bailumo pavyzdį:

Aš tų apygardos teisėjų vietoje atsistatydinčiau:

„Švinius" neišsisuko nuo bausmės – teismas patikėjo policininkais ir politiku

http://www.delfi.lt/news/daily/crime/svinius-neissisuko-nuo-bausmes--teismas-patikejo-policininkais-ir-politiku.d?id=33262203

Dainius Sinkevičius, www.DELFI.lt 2010 birželio mėn. 8 d. 16:19

„Šviniaus" nusikalstamos grupuotės įkūrėju laikomas tauragiškis Arūnas Pukelis neišsisuko nuo bausmės – antradienį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) paskelbė, kad prieštaringos reputacijos verslininkas pripažįstamas kaltu ne tik dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kai iškeikė buvusį Tauragės vicemerą Raimondą Matemaitį, bet ir dėl grasinimų dviems policijos pareigūnams.

Galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje LAT teisėjų kolegija nusprendė, kad už du nusikaltimus A. Pukeliui turi būti skirta 150 MGL bauda - 19 tūkst. 500 Lt.

Baudžiamąją bylą pagal A. Pukelio ir dviejų nukentėjusių policininkų kasacinius skundus išnagrinėjęs teismas nusprendė pakeisti Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį, kuriuo „Švinius" buvo išteisintas dėl pareigūnų įžeidimo ir grasinimo jiems. Tačiau teismas konstatavo, kad Klaipėdos apygardos teismas teisingai kvalifikavo A. Pukelio veiksmus dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kai dėl menkavertės priežasties užsipuolė Tauragėje gerai žinomą politiką R. Matemaitį.

Bylos duomenimis, 2008-ųjų birželio 2-ąją, apie 18.45 val., Tauragėje, Signalo gatvėje A. Pukelis savo automobiliu „Mercedes Benz" blokavo kelią R. Matemaičio vairuojamai mašinai „Audi 80". Išlipęs iš automobilio nusikalstamame pasaulyje gerai žinomas vyras priėjo prie politiko automobilio ir atidaręs dureles stipriai paėmė politikui už rankos ir skruosto. Paskui jis politiką išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais ir nepilnamečių vaikų akivaizdoje apspjovė automobilį.

Paaiškėjo, kad „Švinių" supykdė tai, kad R. Matemaitis esą per greitai važiavo žvyruotu keliu ir sukėlė dulkes.

A. Pukelis buvo pripažintas kaltu ir dėl nusikalstamos veikos, kurią padarė praėjus dviem savaitėms po susidūrimo su politiku. Birželio 17-ąją, apie 17.40 val., Tauragės rajone, ties Joniškės kaimu vyriausiasis patrulis Tomas Jonika ir vyresnysis patrulis Marius Merkelis sustabdė „Šviniaus" automobilį ir paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą bei automobilio dokumentus.

A. Pukelis pareigūnams pateikė tik savo asmens pasą nurodydamas, kad kitų dokumentų nesivežioja, nes jo niekas nestabdo ir dokumentų neprašo.

Kai M. Merkelis dar kartą paprašė pateikti reikalaujamus dokumentus, A. Pukelis įsiuto: „Ką, jūs manęs nepažįstat, ar jums nieko nesako mano pavardė?". Kai pareigūnai nusikalstamo pasaulio garsenybei nenusileido, „Švinius" ėmė grasinti, kad jeigu dar kartą bus sustabdytas, tuomet atvažiuos bei padegs visus M. Merkelio ūkinius pastatus.

Pasak teismo, panaudodamas psichinę prievartą ir grasindamas, A. Pukelis reikalavo policijos pareigūno nesiimti jo atžvilgiu teisėtų veiksmų - nebausti administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimą. Tačiau pareigūnai nepakluso „Šviniaus" reikalavimams ir jam surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą.

A. Pukelis nesutiko su jam pareikštais kaltinimais ir LAT prašė jį išteisinti, tačiau teisėjų kolegija konstatavo, kad kasatoriaus skundas yra nepagrįstas.

Pasak teismo, A. Pukelio argumentai, kad jis tik tramdė nedrausmingą vairuotoją R. Matemaitį ir toks jo elgesys teikė naudą visuomenei, yra nepagrįsti.

„Byloje nustatyta, kad konfliktas kilo dėl menkavertės priežasties – nukentėjusiajam važiuojant automobiliu sukeltų dulkių. A. Pukelio deklaruojamas siekis sudrausminti neatsakingą vairuotoją pasireiškė amoraliais ir šiurkščiais veiksmais, trikdančiais visuomenės rimtį bei tvarką, todėl negali būti vertinamas kaip teikiantis naudą visuomenei. Priešingai, jo elgesys buvo neteisėtas ir atitinka viešosios tvarkos pažeidimo baudžiamojo nusižengimo sudėtį",– pabrėžė LAT.

Pasisakydamas apie kaltinimus dėl dviejų pareigūnų įžeidimo bei grasinimo jiems, LAT pabrėžė, kad policijos patrulių automobilyje padarytas garso įrašas patvirtina, kad A. Pukelio kalbos su pareigūnais maniera buvo atsaini, familiari ir jų orumą žeminanti.

„Kolegija laiko, kad A. Pukelio patruliams pasakyta frazė – „jeigu tu pradėsi (vulgarizmas) protą, (necenzūrinis žodis), tai, sakau, atvažiuosim į Telšių rajoną, (necenzūrinis žodis), visus ūkinius tavo pastatus išdeginsiu" – turėjo būti pripažinta kaip konkretus, realus ir akivaizdus grasinimas pareigūnams sunaikinti jų ar jų šeimos turtą",– pažymėjo LAT

Pasak teismo, bendraudamas su policijos pareigūnais, A Pukelis vartojo necenzūrinius posakius, grasino nemalonumais tarnyboje, „karu" prieš pareigūnus, „vaistų" ieškojimu ir netgi patrulio ūkinių pastatų sudeginimu.

Tai, kad A. Pukelio išsakyti grasinimai pareigūnams buvo realūs ir juos iš tiesų įbaugino, patvirtina ne tik nukentėjusiųjų ir liudytojų policijos pareigūnų parodymai, bet ir ta faktinė aplinkybė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl A. Pukelio padarytų KET pažeidimų buvo surašytas tik po dviejų dienų.

Be to, pasak teismo, nukentėjusieji ir liudytojai patvirtino, kad A. Pukelį žinojo kaip nusikalstamo pasaulio atstovą ir girdėjo, jog kažkokiam policijos pareigūnui sudegė automobilis ar pastatai, todėl dėl išsakytų grasinimų jautėsi nesmagiai ir susiejo tai su tiesiogine grėsme.

„A. Pukelis suvokė, kad, grasindamas pareigūnams ūkinių pastatų sudeginimu, vertė policijos patrulius įvykdyti jo neteisėtus reikalavimus – daugiau jo nestabdyti ir nebausti administracine tvarka už KET pažeidimą, t. y. susilaikyti nuo šių veiksmų atlikimo jo naudai,", – galutinėje nutartyje pažymėjo teismas.

Ką pinigų troškulys padaro iš buvusio restauratoriaus

„Respublikos" archyvo nuotraukose: REMONTAS. Taip dabar atrodo Aušros Vartų galerijos laiptai. Plytelės paminklo pase taip pat nebuvo nurodytos kaip vertybė. N.P.: pačių vertingiausių plytelių, kurias sunaikino, tai pasigėdijo nuotrauką pridėti.

Gaila žiūrėti, ką nežmoniškas pelno/pinigų troškulys padaro su žmonėmis.

Gaila, kad Antanas Gvildys ir Jakovas Mendelevičius iš paveldo draugų virto jo niokotojais. O dar 1998 metais atsimenu, kad A.Gvildys pateikė labai neblogą vieno Lenkijos banko (dabar jo nebėra – neatsimenu pavadinimo) projektą Liejyklos gatvėje Vilniuje. Bet tada dar nebuvo kilęs tas viską naikinantis bepritiško skolinimosi ir niekam nereikalingų butų bei biurų statybos burbulas

Gaila, kad laikraščiui pritrūko vietos kitos pusės nuomonei apie žemiau apdainuojamus kadaise buvusių gal ir neblogais restauratoriais "žygdarbius".

Bet tikiuosi, kad tai galima padaryti kituose "Respublikos" numeriuose.

Norėčiau pasiūlyti ne tik nuotraukų su "restauratorių" išdaužytomis prieškarinėmis plytelėmis, kurias jie laiko tokiomis didelėmis nevertybėmis, kad pastebėję kur netyčia užsilikus, tuoj puola su kurijos darbuotojais jas naikinti. Bet ir prieškarinių dvivėrių durų. Kaip ir prieškarinių medinių turėklų. Kaip ir daugelį kitų didelių ir mažų paveldo dalykų, kurių gaila, jei kas nors juos sugriauna.

Linksmina tai, kad straipsnio herojai rimtais veidais giriasi, kad vietoj restauravimo jie kultūros vertybėje atliko ... paprastąjį remontą.

P.S.: ar patiems buvusiems restauratoriams nuo žemiau Jūsų pačių išdėstytų minčių vakarais nebūna gėda?:

Sąmyšis dėl laiptų - tyčia ar netyčia?

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/samysis_del_laiptu__tycia_ar_netycia/

2010 06. 09 d. 15:11:37 Danutė ŠEPETYTĖ, "Respublikos" žurnalistė

Kai išgirsti apie vandalizmo aktą Vilniaus Aušros Vartuose, bemat įsivaizduoji žaliūką, įsivogusį naktį į koplyčią ir priešais Švč.Mergelės Marijos paveikslą kūju traiškantį sakralines plyteles. Tik ko nieko nesako Bažnyčia?

REMONTAS. Taip dabar atrodo Aušros Vartų galerijos laiptai. Redakcijos archyvo nuotr.

Paskui natūraliai išnyra ir antras klausimas: kuriems galams geros reputacijos projektuotojui, su paminklotvarka turinčiam reikalų bene tris dešimtmečius, buvusiam kandidatui į departamento vadovo kėdę pasielgti kaip paskutiniam piemeniui (atsiprašau) - savavališkai imtis remonto, pasikėsinti į šventus piligrimų laiptus Aušros Vartų koplyčioje (sic!), sudarkyti kitas vertingąsias unikalaus paminklo savybes. Iš nuobodžio? Tyčia norint paįvairinti sau gyvenimo aprašymą?

Pateikiamoje informacijoje medijos plotuose bent iš pradžių tyčia ar netyčia būta netikslumo (Kultūros paveldo departamentas neskubėjo jo taisyti) - iš tikrųjų įvykio vieta yra ne pati koplyčia, o galerija su laiptais, ją jungianti su Šv.Teresės bažnyčia. Bet net ir dabar, kai po kilusio skandalo iš projekto vadovo Antano Gvildžio ir dar dviejų pridėjusių ranką specialistų buvo atimti paveldosaugos specialistų atestatai, pranešime spaudai "Kultūros paveldo departamentas netoleruoja aplaidžiai dirbančių paveldosaugininkų" figūruoja frazė "savavališkai vykdomi tvarkybos darbai".

Projekto vadovas neprapuls - jis pats yra bendrovės "Archinova" direktorius ir gali tiesiog laikinai pabūti tik vadybininku, jis - architektas ir gali pelnytis duoną projektuodamas verslo ir gyvenamuosius namus. Nėra tikslo jo ginti - jis užsigrūdinęs, jo oda, pasak paties, kieta, ir greičiausiai atestatą susigrąžins. Tegina jį darbai - šūsnis Restauratorių sąjungos diplomų už geriausius metų projektus (Kalvarijos sinagogų kompleksas, Šv.Kotrynos bažnyčia, P.Vileišio rūmai ir kt.), jį puošia Gedimino ordinas, kuriuo buvo apdovanotas už Prezidentūros rekonstrukciją; kiti projektai, realizuoti valstybinės reikšmės objektuose. Tik jis pats savikritiškai pabrėžia, kad vykdant ankstesnius projektus - kad ir Trakų bažnyčioje ar Vilniaus rotušės aikštėje, Šv.Mykolo ar Šv.Onos bažnyčioje, nekalbant apie senesnius objektus, iš tikrųjų formaliai žiūrint "kabliukų" buvo galima rasti kur kas daugiau negu atliekant galerijos remontą.

Trumpai - kas įvyko

"Iš pradžių mūsų niekas neinformavo, kas yra gerai ar negerai. Jokių oficialių raštų - visą savaitę apie tai girdėjome tik iš žiniasklaidos, - pasakoja A.Gvildys. - Istorija prasidėjo, kai nuo Kalėdų iki Velykų Vilniaus arkivyskupija sugalvojo sutvarkyti koridorių, jungiantį Aušros Vartų koplyčią su bažnyčia. Kaip ir visada nustatyta tvarka iš Kultūros paveldo departamento (KPD) gavome projektavimo sąlygas, vadinamąjį laikinąjį apsaugos reglamentą, kur juodu ant balto parašyta atlikti dalies patalpų paprastąjį remontą, esamos grindų ir laiptų dangos keitimą ir pan. Pagal šias sąlygas atlikti projektą buvo išduotas leidimas.

Dabar staiga KPD direktorė Diana Varnaitė per žiniasklaidą paskelbė, kad darbai vykdomi be suderinto projekto, pasiuntė Vilniaus teritorinio padalinio darbuotojus patikrinti, tie patikrino, raportavo, kad darbai vyksta pagal projektą. Po kelių dienų vėl skandalas, jau atsiranda Naglis Puteikis iš Klaipėdos teritorinio padalinio ir ieško ten "nusikaltimo". Na, žinoma, jis visada visur pažeidimų randa. Kadangi projektas aprobuotas, pradėjo ieškoti procedūrinių dalykų. Galiausiai nusprendę, kad vietoj paprastojo remonto buvo atliekamas kapitalinis, sušaukė atestacinę komisiją, kurioje dalis - KPD darbuotojų. Komisijos verdiktas buvo aiškus iš pradžių".

Piligrimystės laiptai

Nei laiptai, nei plytelės paminklo pase nebuvo nurodytos kaip vertingosios savybės. Jos buvo apibrėžtos taip: "Atsiradimo data: XVII, XVIII, XIX a.". Įdomu tai, kad, kilus skandalui, internetiniame KPD puslapyje staiga pradėjo keistis vertingosios paminklo savybės, bet kas įdomiausia, ir tada neatsirado preteksto XX amžiaus betoninių laiptų laikyti neliečiamybe. O apie jų sakralumą geriausiai žino bažnyčia, pati ir užsakiusi remonto darbus. A.Gvildys aiškina, kad pagal istorinius tyrimus iki XIX a. antros pusės nei šitų laiptų, nei bažnyčios jungties su koplyčia nebuvo. Buvo įėjimas iš vienuolyno pusės, į koplyčią buvo lipama mediniais laiptais. 1906 metais koplyčia sujungta su bažnyčia koridoriumi ir sudėtos tos cemento pakopos, kad pasauliečiai galėtų pakliūti jau ne iš vienuolyno pusės. 1932 metais atliktas paskutinis koplyčios laiptinės ir galerijos remontas. Dabar ant tų nudilusių pakopų buvo uždėti marmuriniai antpakopiai.

Specialistų išvados

Kardinolas Vilniaus arkivyskupas metropolitas Audrys Juozas Bačkis oficialiai yra pareiškęs, kad vertinimas dėl Aušros Vartų koplyčios žalojimo bei naikinimo "mažų mažiausiai nėra adekvatus" ir kad spręsti apie "vietų, erdvių ir objektų sakralumą bei jo apsaugą" yra išskirtinė Bažnyčios kompetencija.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija padarė išvadą, kad atlikti darbai priskiriami paprastajam remontui.

Dėl tvarkybos darbų, atliktų Vilniaus Aušros Vartų ansamblyje, Restauratorių sąjungos taryba, beje, išvardijusi ir pažeidimų, konstatavo, kad esminių kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių pažeidimų nepadaryta.

ICOMOS (Tarptautinė paminklų ir paminklinių vietų taryba) nacionalinis komitetas konstatavo, kad atlikti darbai nepakenkė vertybei, nukrypimai nuo projekto nėra adekvatūs visuomenėje sukeltam ažiotažui.

Departamento viešieji ryšiai

Apie paveldosaugos sargų nekompetenciją kalba ir paminklotvarkos ekspertas Jakovas Mendelevičius, bendrovės "Elvora" direktorius, kurio patirtis šioje srityje - nuo 1975 metų. Jis sako: "Iš esmės jie nedirba savo darbo. Tai yra "viešieji ryšiai", veiklos imitacija - ir Antano istorija, ir istorija nutikusi man, yra ta imitacija". Prieš dvejus metus, vos pradėjusi darbą Bernardinų bažnyčioje, J.Mendelevičiaus bendrovė buvo apkaltinta gotikinių kontraforsų griovimu. "Tą pačią dieną prisistatė KPD atstovė su televizija, tą pačią dieną per televiziją pasakyta, kad mano bendrovė griauna gotikinius kontraforsus, nors ne visi departamente žino, kas yra gotika ir kas yra kontraforsai. Man buvo skirta bauda. Paprašiau, kad specialistų komisija nuspręstų, gal iš tiesų padariau žalos paveldui. Atėjo komisija, nustatė, kad nieko bloga nepadariau, bet komisijos akto nepasirašė direktorė. Man teliko kreiptis į teismą. Laimėjau jo pirmąją instanciją.

Iš tikrųjų tuo metu aš buvau išardęs plytas, kad pakeisčiau restauracinėmis, nes kai mūrijau jas prieš 20 metų, tokių nebuvo. Televizija rėkte rėkė, kad griaunu paveldą, bet kai laimėjau teismą, niekas apie tai neinformavo ir niekam tai nebuvo įdomu. Jie daro parodomąjį tribunolą, o kai reikia koncerto, visada pasikviečia Puteikį..."

Jo nuomone, atestacinė komisija, kaip ir apskritai KPD kompetencija, kelia daug abejonių, nes joje dominuoja ne specialistai, o valdininkai, kurių žodis dažniausiai esti lemiamas. Jam kelia abejonių ir paminklo Lietuvoje sąvoka, aprėpianti galybę objektų, be galimybės jais pasirūpinti. Jam apmaudu, kad per visą nepriklausomybės laikotarpį nesugebėta padaryti argumentuoto nekilnojamojo paveldo sąrašo, kad ta pati projektavimo sistema taikoma visiems objektams, nediferencijuojant jų pagal svarbą ir vertę. Departamentas turėtų rūpintis kultūros paveldo įstatymų baze ir tobulinti įstatymus, kurie taip buksuoja, kad daugelis yra linkę eiti įprastu keliu - prieš įstatymą.

"Lietuvoje yra apie 6000 paminklų, tuo tarpu Norvegijoje ar Švedijoje 300, - kalba J.Mendelevičius. - Kodėl 300? Todėl, kad kai jie skelbia, jog yra saugoma valstybės, tai reiškia, kad jis yra valstybės finansuojamas, kontroliuojamas, prižiūrimas. Galiu jums parodyti saugotinų paminklų su juos puošiančiais 5 metrų beržais. Ar gali valstybė šitaip negerbti savęs, kad skelbtųsi sauganti objektą, kurio nesaugo?"

Paminklas, anot jo, yra tokia vertybė, kurioje žmogus gyventi negali. "Čiurlionio negalima patobulinti, bet Stuokos-Gucevičiaus katedrą galima ir reikia. Ji bus tobulinama ir visą laiką keisis. Architektūra yra darinys, pritaikytas prie gyvenimo. Būtina išsaugoti jo esmę, tačiau mažų pakeitimų negalima išvengti".

Rašys protokolus ir baus

Paveldo užkulisiuose pajuokaujama, kad tikrasis departamento vadovas yra jau minėtasis N.Puteikis, su kuriuo direktorė nuolat besikonsultuojanti telefonu. Tiesa ar netiesa, ne esminis klausimas. Svarbu tai, kad specialistai signalizuoja, jog paveldosaugos sistema išgyvena giliausią krizę. Tuo susirūpinusi Restauratorių sąjunga jau išplatino kreipimąsi į valdžios institucijas.

O Kultūros paveldo departamentas vėl paleido į pasaulį žinią apie savo veiklą - esą parengęs priemonių planą griūvantiems dvarams ir istoriniams statiniams gelbėti. Iš tikrųjų jis skamba kaip grasinimas, kur savininkai a priori laikomi potencialiais sabotuotojais, kuriuos reikėtų bausti, nes jie TYČIA laiko statinius kiaurais stogais ir t.t. TYČIA slapstosi ir panašiai...

Tuoj po jo tyčia ar netyčia N.Puteikio dienoraštyje (puteikis.blogspot.com) atsirado įrašas: "Tokį įsakymą pasiūliau departamentui išleist dar pernai, bet centrinio aparato vidurinės grandies vangumas yra toks..., todėl žemiau aprašomą įsakymą teko "išspausti" vos ne prievarta"...

Žodžiu, vėl paminklosaugininkų eskortas važinės po Lietuvą, fotografuos, rašys aktus ir baus.

Tik paminklams kas iš to?

Iš Restauratorių sąjungos kreipimosi

Kultūros paveldo departamentas neinicijuoja įstatymo pataisų, rengia abejotinus savo turiniu poįstatyminius aktus, laiku nenustato objektams jų vertingųjų savybių, manipuliuoja nenustatytais apsaugos prioritetais ir tokiu būdu neskaidriais reikalavimais stabdo arba apsunkina investicijas į kultūros paveldo objektus ar teritorijas. Nevykdo jis ir pokyčių priežiūros bei analizės. Atrodo, jog savosios veiklos pagrindiniu prioritetu laiko projektų derinimą-nederinimą bei specialistų baudimą.

Kam turtas yra svarbesnis už pareigą ir garbę?

N.P.: linksma skaityti į paniką įpuolusių daugelio ligšiolinį elitą aptarnavusių politikos apžvalgininkų virkavimus, kad „D.Grybauskaitės metinis pranešimas Seime sukelia įspūdį, jog su visais reliktais įžengėme į daug prastesnės kokybės (net per kelias padalas) politinio gyvenimo sezoną". Kam svarbu politinė kokybė, o man ir , tikiuosi, daugumai žmonių svarbu, kad Prezidentė pasakė tai, ką dauguma iš mūsų galvojame:

„PAMIRŠOME ŽMOGŲ.Šią pirmapradę vertybę užgožė kraštutinis ekonomizmas, įsivyravęs visuose lygmenyse. Visos problemos kildinamos tik iš pinigų stygiaus...

Ne pinigų stygius pykdo žmones, o teisingumo ir solidarumo trūkumas": (visa Prezidentės kalba yra čia:

V.Laučius. D.Grybauskaitė pataikė į dešimtuką

Vladimiras Laučius, www.DELFI.lt 2010 birželio mėn. 8 d. 14:27

Autorius yra „The Economist" partnerio Lietuvoje žurnalo „IQ" vyr. redaktorius.

Pirmas Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas Seime yra tarsi premjero Andriaus Kubiliaus politinės elgsenos ir mąstysenos kritika. Prezidentė sako: paniekinome ir pamiršome žmogų. Premjeras sako: norite mažesnių akcizų? Karpysiu pensijas! Nesmerkiate kontrabandos? Nukirpsiu jums ir pensijas, ir algas! Nepatinka nauji mokesčiai? Sulauksite valstybės bankroto!

Premjero požiūris į žmogų yra labai panašus į tą, kurio prezidentė, sprendžiant iš jos pranešimo, reikalauja atsisakyti. Tiesa, dabartinio premjero ji kol kas nesiūlo atsisakyti. O šis savo ruožtu toliau arogantiškai šantažuoja Lietuvą: ak, jums, niekingi žmogeliai, mokesčiai nauji nepatinka?! Akcizai jums, neišmanėliai, atrodo per dideli? Tai aš jums tuoj per kišenę smogsiu, kad „užsilenktumėte"! Paniekos ir šantažo kalba.

Prezidentė savo pranešime sako: „Nepritariau ir nepritarsiu chaotiškam mokesčių kėlimui. Siekiu, kad pagarba žmogui atsispindėtų sąžiningoje ir protingoje socialinės apsaugos sistemos reformoje, kuri vis niekaip neprasideda". Į kieno daržą šie akmenys, jei ne į A. Kubiliaus Vyriausybės? Tačiau viešai prezidentė šią Vyriausybę remia. Vis dar. Lyg ir matyti šioks toks prieštaravimas?

„Prirašę dešimtis tomų strategijų ir programų, kuriose puikuojasi šimtai kilnių prioritetų, pametėme svarbiausiąjį. Paniekinome vienintelį veiksmų vertinimo matą. Pamiršome žmogų", - sako prezidentė. Kas jau kas, o A. Kubilius – tikras strategijų ir programų, kurių yra prigalvojęs bei prigaminęs nesuskaičiuojamas šūsnis, rekordininkas. Užtat žmogus jam rūpi nebent kaip funkcijų visuma, padedanti kamšyti biudžeto skyles ir įgyvendinti savo politines svajones („žinių ekonomika", „silicio slėnis", „2V", 2K, PSD, TS-LKD).

Panašu, kad D. Grybauskaitės metinis pranešimas atskleidžia ryškėjančias takoskyras tarp Prezidentūros ir Vyriausybės. Yra pagrindo prognozuoti, kad prasidėjus ar įpusėjus rudens politiniam sezonui šios takoskyros ne tik neišnyks, bet dar labiau išryškės. Nebent pasikeis Vyriausybės tonas, veiksmai ir elgsena. Jei konservatoriams-krikdemams iki to laiko nepavyks suburti tvirtesnės valdančiosios daugumos, tai būsima padėtis valstybėje ekonominę krizę, tikėtina, papildys politinės krizės apraiškomis.

Ar pirmam prezidentės D. Grybauskaitės metiniam pranešimui Seime galima ką nors esmingai prikišti? Žinoma – kaip ir bet kuriam ankstesniam prezidento metiniam pranešimui. Pavyzdžiui, jame per mažai ir per aptakiai kalbama apie užsienio politiką. Vidaus politikos atžvilgiu sakoma, kad „priėjome tašką, kuriame reikia esminio lūžio". Sakoma, kad Lietuva „jau subrendo permainoms". Tačiau juk daug kas yra panašiai kalbėjęs. Trūksta aiškesnės vizijos: kas toliau? Kas turėtų būti po prieito „taško", minėto lūžio ir permainų?

Antai prezidento Valdo Adamkaus vizija visada buvo daugmaž aiški: ideologiškai kalbant – liberali. Kandidato į prezidentus ar prezidento įsipareigojimas tam tikrai ideologijai – ypač Lietuvoje, kur valstybės vadovas yra nepartinis – leidžia geriau suvokti to kandidato ar prezidento idėjines nuostatas, principus, politinę viziją, net jei jis daug apie tuos dalykus viešai nekalba. Savo ruožtu prezidentės D. Grybauskaitės ideologija – neaiški, todėl jos programinėms kalboms nepakenktų didesnis dėmesys valstybės ateities vizijai bei jos įgyvendinimo idėjiniams ir praktiniams pagrindams. Neužtenka pasakyti: „Žmogus – svarbiausia".

Vis dėlto šis metinis pranešimas daugeliu atžvilgiu laikytinas bene geriausia valstybės vadovo metų kalba Seime per visą nepriklausomybės periodą. Vien tai, kad prezidentė, kaip ji pati įspėjo savo kalboje, atsisakė „tradiciniu tapusio žanro - įprastinės visų šalies gyvenimo sričių apžvalgos, rikiuojant jas įprastà tvarka", suteikė pranešimui gyvumo ir išsklaidė tradicinę reakciją – žiovulį. Tai, kad pranešime nebuvo kai kuriems ankstesniems pranešimams būdingos politologinės probleminių reiškinių aptarties, taip pat veikiau laikytina privalumu nei trūkumu: prezidentas yra politikas, o ne politologas.

 Ekonomizmas kaip politinio mąstymo ir veikimo yda nuo pat nepriklausomybės pradžios neretai užgoždavo ir išskirtinai politinius, ir moralinius visuomenės bei valstybės gyvenimo prioritetus. Visa ko suvedimas į grynai ekonominį išskaičiavimą, pinigus ir biudžeto buhalteriją pamažu depolitizuoja ir demoralizuoja valstybę. Nes ekonomizmas įpratina mąstyti ekonominėmis kategorijomis ten, kur taikytini pirmiausia politiniai ir moraliniai principai.

V.Laučius

Ko gera, stipriausia D. Grybauskaitės metinio pranešimo vieta – ta, kur kalbama apie ekonomizmo įsigalėjimą. „Kategoriškai nesutinku su besąlygine ekonomikos viršenybe. Tai - iš esmės klaidingas požiūris, lemiantis ydingą pasaulio matymą, neadekvačius veiksmus ir, deja, labai skausmingus praregėjimus". Ypač netikėta tai, kad „ekonominių prioritetų aukštinimo ideologija" griežtai sukritikavo politikė, didelę dalį savo populiarumo pelniusi kaip ekonomistė.

Ekonomizmas kaip politinio mąstymo ir veikimo yda nuo pat nepriklausomybės pradžios neretai užgoždavo ir išskirtinai politinius, ir moralinius visuomenės bei valstybės gyvenimo prioritetus. Visa ko suvedimas į grynai ekonominį išskaičiavimą, pinigus ir biudžeto buhalteriją pamažu depolitizuoja ir demoralizuoja valstybę. Nes ekonomizmas įpratina mąstyti ekonominėmis kategorijomis ten, kur taikytini pirmiausia politiniai ir moraliniai principai.

Ekonomizmas nesunkiai skatina žmogaus ir visuomenės norą pasipelnyti bet kuria kainą ir uždega žalią šviesą korupcijai, apie kurią savo pranešime taip pat gana svariai kalbėjo valstybės vadovė. Politikas ar valstybės tarnautojas, mąstantis ekonomizmo skiepijamais šablonais ir kaip antraeilius dalykus vertinantis moralės bei politikos reikalavimus, nebesugeba elgtis nei kaip doras pilietis, nei kaip tikras valstybininkas. Čia glūdi ir korupcijos šaknys. Prezidentė savo kalboje šį ryšį teisingai atskleidė.

Ir įspėjo, ragindama griežtinti bausmes nusižengusiems pareigūnams, ilginti senaties terminus bei tobulinti korupcijai kelią užkirsti turinčius teisės aktus: „Su žmonėmis, kuriems turtas yra svarbesnis už pareigą ir garbę, reikia kalbėti jiems suprantama kalba". Trumpai ir aiškiai.

Klasikinis principas, nusakantis svarbiausią valstybės gyvenimo tikslą bei išreiškiantis politikos ir moralės vienovę, nuo senovės yra teisingumas. Jis aprėpia ir ekonomiką, bet, klasikiniu reikalavimų, niekad nepaklūsta ekonomizmui. D. Grybauskaitė savo pranešime pasakė: „Valstybė stipri tiek, kiek žmonės tiki jos teisingumu. Tai sakydama, galvoju ne tik apie įstatymo raidę. Galvoju apie visapusį - socialinį, ekonominį, bendražmogiškąjį teisingumą plačiąja šio žodžio prasme".

Prezidentės žodžiai apie teisingumą kartu su minėta ekonomizmo kritika – kad ir netiesiogiai – yra svarus įsipareigojimas klasikinei politikai, nuo kurios mūsų dabartinis demoralizuotas bei depolitizuotas gyvenimas esmingai nutolo. Ateitis parodys, ar pavyks valstybės vadovei laikytis šio įsipareigojimo.

Gėda bailiam Klaipėdos rajono teismui

N.P.: Man ir mano darbuotojams, taip pat ir principingoms statybų inspektorėms (taip taip, suprantu, kad sunku patikėti, bet net ir visiškai „akloje" ir „kurčioje" Klaipėdos apskrities statybų inspekcijoje tokių principingų viena kita darbuotoj pasitaiko) beveik kiekvieną kartą vykdant pareigas, ypač drausminant savavalius statytojus ir kitus pažeidėjus, yra grasinama. Paskutinis pavyzdys  – šiandien Palangoje.

Grasinimų kultūra Lietuvoje klesti. Vaikų terorizavimas mokykloje – didžiausias ES. Ir visa tai turi labai aiškią priežastį – teisėsaugos pareigūnai neatlieka savo pareigų: policija nenagrinėja piliečių pareiškimų dėl smurto, juos dangsto prokuratūros darbuotojai. O čia dar ir teismas rodo gėdingą bailumo pavyzdį:

Ko vertas teismas, jei neįžvelgė akivaizdaus terorizmo nieko dėto žmogaus atžvilgiu - ir dar prie jo mažamečių vaikų. Jei teismas bijo įžūlaus terorizuotojo, tai kaip turi jaustis paprasti piliečiai? Juk jie neturi galimybės kiekvieną kartą kreiptis Aukščiausią teismą: "pirmosios instancijos - Klaipėdos rajono apylinkės teismas pernai birželį A. Pukelį nuteisė 7,8 tūkst. litų bauda už grasinimus policijos pareigūnams, o kaltės dėl  viešosios tvarkos pažeidimo neįžvelgė."

Aš to teisėjo(os) ar teisėjų vietoje atsistatydinčiau:

Aukščiausiasis Teismas Šviniui buvo negailestingas

VE.lt inf. 2010-06-08, 17:10

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (AT) sprendimu  Arūnas Pukelis, žinomas kaip Šviniaus pravarde pakrikštytas prieštaringos reputacijos Tauragės verslininkas, privalės sumokėti beveik 20 tūkst. litų baudą.

Teismų maratonas prasidėjo po to, kai 2008-ųjų birželį A. Pukelis grasino jį sustabdžiusiems policijos patruliams, o tą patį mėnesį nepilnamečių vaikų akivaizdoje išplūdo tuometinį Tauragės apskrities viršininko pavaduotoją Raimondą Matemaitį.

Šis pylos sulaukė už tai, kad savo automobiliu bandė aplenkti prabangų A. Pukelio visureigį "Mercedes-Benz".

Pirmosios instancijos - Klaipėdos rajono apylinkės teismas pernai birželį A. Pukelį nuteisė 7,8 tūkst. litų bauda už grasinimus policijos pareigūnams, o kaltės dėl  viešosios tvarkos pažeidimo neįžvelgė. 2009-ųjų pabaigoje Klaipėdos apygardos teismas pasielgė atvirkščiai - skyrė 6240 litų baudą už viešosios tvarkos pažeidimą.

Nuo abiejų žemesnės instancijos teismų skiriasi galutinis ir neskundžiamas AT sprendimas - jis skelbia, jog Švinius kaltas dėl abiejų nusikaltimų, už kuriuos jam skiriama 19,5 tūkst. litų bauda.

Medžių kirtimas be leidimo - įprastos melagystės

E.Kazlaučiūnaitės (lrytas) nuotraukoje -prie Palangos gyventojo R.Cirtauto sodybos garsiajame Mingės kaime liko tiktai šimtamečių uosių kelmai. 

N.P.: Įprastos melagystės, siekiant kuo didesnio pelno - nebus medžių ant lietuviško Venecijos pylimų, bus pigiau tvirtinti pylimą. Šie medžiai yra sudėtinė saugomo Minijos kaimo vertingųjų savybių dalis, todėl visų medžių kirsti negalima. O tuso, kuriuos galima, reikia kirsti su Kultūros paveldo departamento leidimu. Taip parašyta ir įstatyme ir Aplinkso ministro įsakyme. Ir tai kuo puikiausiai žino ir meras, ir administracijos direktorius ir rangovai. Ir aplinkosaugininkai, kurių neprincipingumas tiesiog stulbina.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas yra tokių anticivilizacinių sprendimų lyderis Lietuvoje, o Aplinkos ministerija apsimeta, kad to nemato (prisiminkime, kaip šis departamentas "nematė", kaip kita panaši statybos kompanija pilstė užterštą gruntą Klaipėdos piliavietės jachtų uoste, o Aplinkos ministerijos aukšti valdininkai juos dangstė - ten, beje, taip pat buvo "plaunami" ES pinigai.

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. Nr. D1-87 įsakymas „DĖL SAUGOTINŲ MEDŽIŲ IR KRŪMŲ KIRTIMO, PERSODINIMO  AR KITOKIO PAŠALINIMO ATVEJŲ, ŠIŲ DARBŲ VYKDYMO IR LEIDIMŲ ŠIEMS DARBAMS IŠDAVIMO, MEDŽIŲ IR KRŪMŲ VERTĖS ATLYGINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO":

10. Leidimo medžių ir krūmų kirtimui art kitokiam pašalinimui nereikia, kai jie auga:

10.1. pylimų (polderių) šlaituose, melioracijos griovių (išskyrus sureguliuotas upes ir upelius) šlaituose ir jų apsaugos zonose;...

13.5. leidimą savivaldybė derina su:...

13.5.3. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritoriniu padaliniu, kai medžiai ir krūmai kertami, genimi ar pertvarkomi nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir jos apsaugos zonoje;

Teritorija, kurioje turėjo būti kertami medžiai, yra kultūros vertybės teritorijoje - Minijos (Mingės) kaimas Šilutės r. sav.,  (Kintų sen.) yra kultūros vertybė Nr. 10322.

Todėl leidimas kirsti šiuos medžius privalėjo būti gautas iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio.

Lietuviškoje Venecijoje – skausmingos permainos

Alfa.lt 2010-06-07 07:21

Alvydas ZIABKUS LR korespondentas 2010-06-07  - Lryto str. čia.

Lietuviškąja Venecija vadinamas Mingės (Minijos) kaimas Šilutės rajone per kelias dienas pasikeitė neatpažįstamai. Į dvi dalis kaimą skiriančios Minijos upės pakrantėse buvo iškirsti visi medžiai, rašo „Lietuvos rytas".

„Širdis verkė, kai darbininkams pjaunant uosius į upę krito šakos su lakštingalų lizdais, kuriuose jau cypsėjo išsiritę paukščiukai.

Aš viską filmavau, kad vėliau mano vaikai ir anūkai suprastų, kas yra barbarai", – dienraščiui pasakojo medžių kirtimą stebėjęs vienos Mingės kaimo sodybos savininkas palangiškis Rimantas Cirtautas.

Upės pakrantėje prie jo sodybos praėjusį ketvirtadienį buvo nurėžti du šimtamečiai uosiai. Vietoj jų liko kyšoti metro skersmens kelmai.

Taip praėjusią savaitę Mingėje prasidėjo Europos Sąjungos finansuojamo 6,6 mln. litų vertės krantinių tvarkymo darbai.

Iki 2013 metų čia ketinama trinkelėmis išgrįsti ir apšviesti pusantro metro pločio takus ir upės šlaitus sutvirtinti betoninėmis konstrukcijomis.

Tačiau net ir neturėdami visų institucijų suderinto leidimo bendrovės „Šilutės polderiai" darbininkai abipus upės kilometro ruože pirmiausia skubėjo išpjauti apie 150 medžių.

„Kas vertė taip skubėti, kad medžiai buvo kertami nelaukiant, kol čia lizdus sukrovusios lakštingalos baigs auginti savo jauniklius?

Seni žmonės nuo gegužės iki Joninių, kol paukščiai neišskrido iš lizdų, medžių net negenėdavo", – darbų skubos negalėjo pateisinti Mingėje sodybą turintis kaunietis, socialinių mokslų daktaras docentas Romualdas Piktys.

Nemuno deltos regioninio parko vyriausiasis ekologas Robertas Kubilius nustebo sužinojęs, kad medžiai jau išpjauti: „Ministro įsakymu Nemuno deltoje medžius galima kirsti ne anksčiau kaip liepos 16 dieną."

Mingėje medžius leidusiai išpjauti komisijai vadovavęs Kintų seniūnas Antanas Kližentis pripažino, kad krantinių tvarkymo techninis projektas dar nėra suderintas, o medžiams pjauti nebuvo prašyta Kultūros paveldo departamento sutikimo.

Anot A. Kliženčio, kirtimo darbus skubino pirmasis atsiskaitymas ir finansavimas už atliktus darbus iki liepos mėnesio. Be to, medžių pjovimas yra parengiamieji darbai ir su techniniu projektu tai nėra susiję.

KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo Naglio Puteikio teigimu, seniūnas meluoja: „Visi darbai privalo būti numatyti techniniame projekte.

Mingės kaimas yra architektūros paminklas, todėl bet kokiam kraštovaizdžio keitimui turi pritarti paveldosaugininkai."

Savaitgalį į Mingę atvykęs R. Piktys nebepažino kaimo.

Netekęs pakrantės augalijos kaimas prarado ir savo išskirtinumą.

„Turistus iš Lietuvos ir užsienio čia traukė kaimo autentika. Urbanizuotų upių pakrančių esame prisižiūrėję miestuose.

Mingėje buvo gražus senosios architektūros ir gamtos derinys. Dabar plaukiantys Minijos upe, užuot klausęsi vieversių čiulbėjimo, matys atsivėrusias kaimo piktžaizdes – apleistus ir griūvančius pastatus", – sakė R. Piktys.

Inžinieriaus ekonomisto išsilavinimą turintis R. Piktys įsitikinęs, kad atliekant krantinių rekonstrukciją medžius pakrantėje buvo įmanoma išsaugoti.

Jam pritaria ir Mingės kaime prieplaukas projektavęs kraštovaizdžio architektas Egidijus Vidrinskas: „Upės krantinę tvirtinančius polius buvo galima kalti iš upės pusės, o projektuojamas takas galėjo vingiuoti šalia medžių."

R.Piktys mano, kad pakrantėje medžius buvo skubama šalinti, kad techninį projektą derinantiems specialistams nešautų į galvą pareikalauti išsaugant medžius polius kalti brangesniu būdu – nuo upės.

Dabar, kai saugoti nebeliko ko, technika gali privažiuoti ir iš kranto.

Bendrovės „Šilutės polderiai" direktorius Rimantas Letukas tvirtino, kad per Mingės kaimą tekančios Minijos upės pakrantėje po karo buvo supilti pylimai, kurie kaimą saugo nuo potvynių.

„Ant jų negali augti medžiai, kurių šaknys ardo pylimus.

Medžiai būtų šalinami nepriklausomai nuo krantinės rekonstrukcijos darbų", – „Lietuvos rytui" aiškino jis.

Tačiau, N. Puteikio nuomone, savavališkai 150 medžių išpjovusi ir Lietuvą garsinantį kaimą sudarkiusi bendrovė šitaip bando pasiteisinti: „Tuomet kam buvo reikalingas paveldosaugininkų sutikimas?

Jei ant pylimų medžiai negalėtų augti, įstatymai leistų juos kirsti be leidimų."

 

Lrytas: http://www.lrytas.lt/?data=20100607&id=akt07_a2100607&view=2

Delfi: http://www.delfi.lt/news/daily/ecology/mingeje-prie-minijos-upes-iskirsti-visi-medziai.d?id=33202137

Kainų komisija gyventojus skurdina,o dujų pardavėjus turtina

N.P.: Politikai nedirba, klerkai savivaliauja, todėl nors Lietuva jau seniai pagal išlaidas komunalinėms paslaugoms, palyginti su žmogaus pajamomis, pirmauja ES (išlaidos komunalinėms paslaugoms vidutiniškai viršija pusę statistinio Lietuvos gyventojo pajamų, įskaitant ir kaimų gyventojus), tačiau ir toliau brangsta ne tik dujos. Šiemet kažkodėl įvairiuose rajonuose ne kartą kilo šildymo kainos, brango vanduo, elektra.

Kodėl taip vyksta?

Todėl, kad politikai nekontroliuoja nei padėties valstybėje, nei jos institucijų darbo, nereaguoja į gyventojų skundus, nereikalauja, kad dirbtų atsakingos institucijos. Politikai faktiškai nusišalino nuo valstybės valdymo ir viešo intereso gynimo:

Kuo pelningiau dirba „Lietuvos dujos", tuo lengviau Kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – VKEKK) leidžia papildomai "nuskausminti" vartotojus – ji nesenai sutiko, kad buitiniams vartotojams dujos būtų branginamos 15-20 proc.:

Dujos nebrangs tik ateities kartoms

2010 06 02 d. Danas NAGELĖ, zinios@vakarozinios.lt

Bus "nuskausminti" ir "Lietuvos dujų" klientai, nors ši bendrovė nuolat žeriasi milžinišką pelną. 2008-aisiais ji gavo 73,3 mln. grynojo pelno, pernai - 94,8 mln. litų, o šiemet per pirmuosius 3 mėnesius - net 71,6 mln. litų, arba 144 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį ("Vakaro žinios" (2010 06 02). Negana to, VKEKK atstovė Loreta Kimutytė "paguodė", kad kainos dar tikriausiai kils ir nuo kitų metų sausio.

"Lietuvos dujų" atstovai aiškina, kad dujų kaina didės dėl dujų importo kainos didėjimo. Tačiau, remiantis VKEKK pateikta statistika, prieš pusantrų metų tūkstančio kubinių metrų dujų importo kaina siekė 530 JAV dolerių, o dabar nesiekia nė 337.

"Niekada neatsižvelgiama, ar tiekėjų pelno marža nėra per didelė. Jie priskaičiuoja didesnes algas darbuotojams, parodo investicijas į plėtrą, kad marža neatrodytų tokia didelė, o VKEKK pritaiko formulę ir visa tai pateisina", - vandens, dujų ir kitų žaliavų tiekėjų besotiškumu piktinosi seimo narys P.Luomanas.

Apžvalgininko mintys apie TS-LKD lyderio rinkimus Klaipėdoje

Nuotraukoje –žurnalistas ir politikos apžvalgininkas Valdemaras Puodžiūnas.

N.P.:Ačiū autoriui už retą žanrą Klaipėdos žiniasklaidoje - politinę apžvalgą. Tikrai buvo labai įdomu skaityti. Esu dėkingas Jums už pareikštas mintis, nes žvilgsnis iš šono yra labai reikalingas bet kokiems politikams dalykas. Su nekantrumu lauksime kitų Jūsų apžvalgų politinio Klaipėdos gyvenimo klausimais.

Konservatoriai ir džiazas

Valdemaras Puodžiūnas Kl.lt 2010-06-03, 05:00

Džiazuojanti Klaipėda būtų palankiai įvertinusi konservatorių improvizaciją patikėti miestelėnams rinkti partijos sąrašo lyderį.

Toks sumanymas galėjo tapti simboliška alternatyva tiesioginiams mero rinkimams, kurių idėja kai kurių tų pačių konservatorių rankomis buvo užgniaužta.

Tačiau per visą šalį nuplevenusi žinia apie Klaipėdos konservatorių drąsą, pagirtą net paties partijos lyderio ministro pirmininko, pasirodė esąs tik šnipštas.

Teigti, kad susirinkiman susirinkę eiliniai partijos nariai tiesiog išsigando visuomenės, būtų pernelyg naivu ir nevisiškai teisinga. Nuotykio užkulisiai slepia nesutarimus ir skaldymąsi. Galbūt jie pabūgo patys savęs?

Vilniaus pavyzdys, kai buvo atsisakyta eiti į viešumą, bei gąsdinimas kitų partijų siekiais iškreipti žmonių valią paveikė Klaipėdos konservatorius-krikščionis demokratus. O tai – jau ir silpnumo apraiškos. Turėdamas tokį didelį partijos narių palaikymą, Naglis Puteikis galėjo sau būdingu kategorišku stiliumi lengvai įrodyti, jog populiarumo pasitikrinimas tarp klaipėdiečių yra reikalingas. Tačiau to nepadarė. Suvaidinęs demokratijos vergą, leido kitiems įtikinti daugumą nepasitikėti miestelėnais.

Kitų politinių partijų elgesys viešuose konservatorių sąrašo lyderio rinkimuose, be abejo, nebūtų pasyvus. Tačiau nevertėtų pamiršti, kad partijoms priklauso tik apie penkis procentus piliečių. Tad visokios galimos suktybės iš esmės negalėjo iškreipti rezultatų. Nebent balsavimo organizacija būtų labai prasta ir klaipėdiečiai nesiteiktų dalyvauti, o dauguma konservatorių visai ignoruotų sumanymą. Bet net ir tokiomis aplinkybėmis politinių partijų interesai dėl konservatorių lyderio aiškiai išsiskirtų. Dėl mažesnės grūsties politiniame centre socialdemokratai ir liberalai galbūt išvis nebūtų balsavę arba pasisakę už N.Puteikį, o į darbiečių ir tvarkiečių balsus galėjo pretenduoti kitas kandidatas į sąrašo pirmąją poziciją Marius Usonis. Pastarasis neįvertino vienos grynai lietuviškos aplinkybės: nepaglosčius asmeniškai bent pusę partiečių, tikėtis tokių liberalių žingsnių palaikymo konservatorių (!) gretose yra neįmanoma. M.Usonio puoselėta idėja sąrašo lyderį rinkti viešai signalizuoja ir apie netvirtas jo paties pozicijas tarp partijos eilinių. O žaisti politinį pokerį partijos viduje, pasitelkus visus rinkėjus, gan rizikinga ir savotiškai įžūlu bendrapartiečių atžvilgiu.

Konservatoriai ir džiazas [11]

Tačiau, nepaisant visko, tokie rinkimai būtų atnešę teigiamų balų visai konservatorių-krikščionių demokratų partijai. Tai – puikus pavyzdys kitoms partijoms bei akivaizdus skaitymosi su visuomenės nuomone demonstravimas.

Įsitikinimas, jog sąrašo lyderio rinkimai yra išimtinai partijos vidaus reikalas, irgi ginčytinas. Juk kiekvienos politinės partijos noras tarnauti miestelėnams realizuotinas tik turint daugumą savivaldybėje. Tad siekiant balsų bet koks suartėjimas su visuomene bei jos valios paisymas gali tapti vienu iš sėkmės komponentų.

Klaipėda praleido unikalią Lietuvoje progą parodyti kylančios politinės kultūros pavyzdį. Kur kitur, jei ne čia – liberalios nuotaikos ir pasaulėjautos užburtame mieste – galima tikėtis tikro atvirumo, įvairovės, nuomonių pliuralizmo ir pasitikėjimo žmogumi.

Kai kurie konservatoriai ėmėsi pernelyg aukštos natos, o dauguma apskritai nepanoro padžiazuoti. Galbūt ir dėl to, kad tikras džiazas pradeda trijų dienų uostamiesčio okupaciją.

M.Usonio nuomonė apie TS-LKD lyderio rinkimus Klaipėdoje

N.P.: toks pats straipsnis išspausdintas šiandien ir ve.lt – nuoroda čia.

Žemiau pateikiamas yra nepasirašytas – matyt korektūros klaida, bet nuotrauka pridėta ta pati, kaip ir ve.lt.

Tik atvira žmonėms partija turi ateitį

Kl.lt 2010-06-03, 08:20

Praėjusį sekmadienį Tėvynės sąjungos Klaipėdos skyrius visuotiniame susirinkime išsirinko savivaldos rinkimų sąrašo lyderį.

Susirinkimui siūliau galutinę sprendimo teisę patikėti visiems klaipėdiečiams, pateikiant jiems rinktis iš dviejų daugiausiai palaikymo susirinkime gavusiųjų kandidatų.

Mano pasiūlymą palaikė tik 39 skyriaus nariai. Mažuma. Arba, optimistiškai tariant, – net 39 skyriaus nariai balsavo už demokratiško atvirumo klaipėdiečių bendruomenei principą. Dėkoju jiems, kad susirinkime jie stojo mano - ir klaipėdiečių pusėje.

Tačiau ryški susirinkimo dauguma atmetė tokį pasiūlymą ir lyderį išsirinko savame rate.

Esu tikras, kad dėl to pralaimėjo ir mūsų organizacija, ir klaipėdiečiai.

Galbūt tai, kas įvyko, yra šiam laikui dėsninga ir suprantama. Gal dar nesame pasiruošę būti atviri visuomenei. Galbūt per daug dar yra baimių ir nepasitikėjimo žmonių sprendimais. Bet esu tikras, kad jau netolima ateitis parodys, jog tik atvira žmonėms partija turi politinę perspektyvą.

Linkiu susirinkime išrinktam lyderiui, jo artimiesiems, sėkmės telkiant skyrių rinkiminei kampanijai ir siekiant Klaipėdos rinkėjų palaikymo.

Tėvynės sąjungos frakcija miesto taryboje likusį kadencijos laiką nuosekliai, kaip ir iki šiol, dirbs ieškodama pamatuotų, žmonėms reikalingų miesto valdžios sprendimų. Būdami opozicijoje, kaip ir iki šiol, likusį kadencijos laiką budriai prižiūrėsime valdančiąją daugumą, kad priimami sprendimai būtų protingi, dalykiški, naudingi klaipėdiečiams.

Užs. 598367

M.Usonis: tik atvira žmonėms partija turi ateitį

Tik atvira žmonėms partija turi ateitį

Ve.lt 2010-06-03,

Marius USONIS, TS-LKD frakcijos Klaipėdos miesto taryboje seniūnas

Praėjusį sekmadienį Tėvynės sąjungos Klaipėdos skyrius visuotiniame susirinkime išsirinko savivaldos rinkimų sąrašo lyderį.

Susirinkimui siūliau galutinę sprendimo teisę patikėti visiems klaipėdiečiams, pateikiant jiems rinktis iš dviejų daugiausiai palaikymo susirinkime gavusiųjų kandidatų.

Mano pasiūlymą palaikė tik 39 skyriaus nariai. Mažuma. Arba, optimistiškai tariant, - net 39 skyriaus nariai balsavo už demokratiško atvirumo klaipėdiečių bendruomenei principą. Dėkoju jiems, kad susirinkime jie stojo mano - ir klaipėdiečių pusėje. (http://www.youtube.com/watch?v=TeWGNUCsqIQ).

Tačiau ryški susirinkimo dauguma atmetė tokį pasiūlymą ir lyderį išsirinko savame rate.

Esu tikras, kad dėl to pralaimėjo ir mūsų organizacija, ir klaipėdiečiai.

Galbūt tai, kas įvyko, yra šiuo laikmečiu dėsninga ir suprantama. Gal dar nesame pasiruošę būti atviri visuomenei. Galbūt per daug dar yra baimių ir nepasitikėjimo žmonių sprendimais. Bet esu tikras, kad jau netolima ateitis parodys, jog tik atvira žmonėms partija turi politinę perspektyvą.

Linkiu susirinkime išrinktam lyderiui, jo artimiesiems sėkmės telkiant skyrių rinkiminei kampanijai ir siekiant Klaipėdos rinkėjų palaikymo.

Tėvynės sąjungos frakcija miesto Taryboje likusį kadencijos laiką nuosekliai, kaip ir iki šiol, dirbs ieškodama pamatuotų, žmonėms reikalingų miesto valdžios sprendimų. Būdami opozicijoje, kaip ir iki šiol, likusį kadencijos laiką budriai prižiūrėsime valdančiąją daugumą, kad priimami sprendimai būtų protingi, dalykiški, naudingi klaipėdiečiams.

Užs. Nr. 2010/K355