Nuotraukoje – Seimo narė A.Bilotaitė, kuri pradėjo spausti FNTT, kad pastaroji pradėtų dirbti.
N.P.: kad beveik visos teisėsaugos institucijos (tiksliau jų aukščiausi ir vidurinės grandies vadovai) nesugeba ir/ar nenori atlikti net elementarių pareigų, kurį laiką žinojo tik tie žmonės, kurie gindami teisybę ar teisingumą, patys nuo tos teisėsaugos nukentėdavo.
Teisėsaugos, kaip ir visos valdininkų armijos, supuvimą pradėjome nujausti, kai pradingus kunigui Mikutavičiui buvo suiminėjami nekalti žmonės, o kunigą nužudę nusikaltėliai būdavo paliežiami, žuvusiojo kūnas stebuklingu būdu būdavo bandomas nerasti, netyčia radus - neatpažįstamas ir laidojamas neatpažintųjų kapinėse, nors iš spaudoje aprašytų istorijų buvo aišku, kad su tais uždaviniais būtų susidoroję ir guvesni 16-mečiai.
Kedžio byla atvėrė ir likusiems žmonėms akis - teisėsauga korumpuota, neįgali.
Kasdieniame darbe beveik kasdien susiduriu su tą patvirtinančiais įrodymais: vienas Skuodo prokuroras nemato elementarių archeologinių kontrabandos įrodymų, nors jam panosėje – kapų plėšikų susirašinėjimas nurodant iškasimo datas, vietas, iškastų senovinių kalavijų užsakovų pavardes, bankų sąskaitas ir pervestus pinigus. Bet prokuroras nieko nemato ir negirdi. Viziati pas aukščiausius teisėsaugos vadovus neduoda jokių rezultatų.
Šiandien sužinau dar vieną panašią naujieną - viena Klaipėdos prokurorė atsisako kreipti į teismą dėl DNSB „Bandužiai" pirmininko įgaliojimų neteisėtumo, nors tas 8 metų nerengia nei susirinkimų, nei ataskaitų, nei revizijų (pagal įstatymą tai turi atlikti kasmet). Prokurorė motyvuoja tuo, kad žmonės nesiėmė iniciatyvos, todėl nėra ir viešo intereso. Prokurorei po nosimi gulintys keturi šimtai žmonių parašų yra „iniciatyvos nesiėmimas".
Ką galima padaryti su tokiomis tokią prokurorėmis/prokurorais?
Atėjo laikas jiems pasakyti – arba dirbate žmonėms, arba atvirai pereikite dirbti į aną pusę - pas korumpuotus DNSB pirmininkus ir panašius.
Todėl atėjo laikas ir politikams pradėti reformuoti teisėsaugą.
Džiugu, kad tokių politikų daugėja ir kad tarp jų yra klaipėdietė seimo narė Agnė Bilotaitė:
Bilotaitė- FNTT ne padeda, o trukdo kovai su finansiniais nusikaltimais
BNS 2010-06-02 15:09
Trečiadienį Seime Antikorupcijos komisijos posėdyje buvo svarstoma Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos veiklos ataskaita.
„Iš pateiktos ataskaitos susidaro įspūdis, kad FNTT nesiekia efektyviai kovoti su finansiniais nusikaltimais, o atvirkščiai – tą kovą simuliuoja bei trukdo kitoms panašias funkcijas atliekančioms institucijoms dirbti jų darbą", – mano parlamentarė, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotoja Agnė Bilotaitė.
Anot Seimo narės, FNTT išlaiko priėjimo prie bankų sąskaitų duomenų monopolį, tačiau nesugeba šio veiksmingo įrankio efektyviai panaudoti. "Tik pasikeitus tarnybos vadovui pagaliau pajudėjo plačiai žinoma istorija dėl 37 mln. litų bešeimininkių pinigų pervedimo į biudžetą. Tai rodo, kad bendradarbiavimas tarp FNTT ir kitų nusikalstamas veikas tiriančių tarnybų nėra, švelniai tariant, idealus", - konstatuoja A. Bilotaitė.
„Nerimą kelią faktas, kad FNTT dar nesugebėjo pasirašyti sutarčių nei su VMI, nei su STT dėl bendro darbo, nors tokius veiksmus atlikti tarnybą įpareigoja Vyriausybės prieš kelis mėnesius priimtas nutarimas", – teigia A. Bilotaitė.
Pasak parlamentarės, tarnyboje klesti praktika išskaidyti ikiteisminius tyrimus į smulkesnius epizodus, dėl to kaltininkai išvengia laisvės atėmimo bausmių. Neretai bylų tyrimas užsitęsia tol, kol sueina senaties terminas. Išieškomų valstybės naudai lėšų statistika tiesiog apgailėtina – iš „šešėlio" tesugebama ištraukti ne daugiau kaip 1 proc. sumų. Nors tik FNTT vykdo tyrimus pinigų plovimo išaiškinimo srityje, tačiau teismą pasiekia vos kelios bylos per metus.
Per 2009 metus FNTT skelbia išaiškinusi 79,7 milijono litų nuslėptų mokesčių. Deja, ikiteisminio tyrimo metu fiziniai ir juridiniai asmenys savo noru į biudžetą atlygino vos 8,2 mln. litų žalos, dar 1,7 mln. atlyginta ikiteisminio tyrimo bylose Baudžiamajame kodekse numatytais pagrindais. Tačiau visas FNTT išlaikymas kainavo 23,1 milijono litų – tai yra daugiau kaip dvigubai brangiau, negu atlyginta žalos valstybei. Šiuos duomenis komentuodama parlamentarė priminė, kad dėl PVM vengimo valstybė per kelis pastaruosius metus, įvairiais skaičiavimais, neteko nuo 615 iki 920 milijonų litų negautų pajamų. Įvertinusi šiuos faktus, Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotoja pasisako už kuo skubesnį šios institucijos reformavimą ir darbo efektyvinimą.
Be to, A. Bilotaitė suabejojo, ar FNTT pateikti tarnybos darbo rezultatus iliustruojantys duomenys yra apskritai patikimi. Analogiškų abejonių šių metų balandį išsakė ir Ministro Pirmininko patarėjo Gintaro Kalinausko vadovaujama darbo grupė. Grupė savo darbo išvadoje pažymėjo, kad FNTT veiklos ataskaitose pateikti duomenys apie ikiteisminius duomenis yra nepatikimi, nes ženkliai nesutampa su Generalinės prokuratūros statistika.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą