Nuotraukoje: Lietuvos laisvosios rinkos institutas - 11-as iš 25 geriausių viešosios politikos centrų Centr. ir Rytų Europoje 2010 metais
Iš savo administracinio (20 metų valdiškose įstaigose nuo viceministro iki vidutinės gamyklos direktoriaus ir atgal, vidutiniškai ne mažiau, kaip 200 pavaldinių) patyrimo pasakysiu: kreipimosi į teismus per savaitę būna vienetai net milžiniškose ministerijose, o TM tokia nėra.
Kreipimosi į teismą dėl SEB banko, kuris neduoda duomenų apie asmens sąskaitą apskritai manau nebuvo LT istorijoje, o jei buvo, tai vienetai. Todėl negali būti, kad ministras būtų toks naivus ir nesugebantis vadovauti, kad nesigilintų. Tokio Laisvos rinkos institutas nebūtų samdęs. Galų gale ne piemuo juk jis - suaugęs, turintis gyvenimo patyrimą, teisininkas, kad ir kokius blogus dalykus jis būtų mokęsis, bet organizuotumo, susikaupimo ir įsigilinimo tai tikrai visi teisininkai turi daugiau nei pakankamai, tiesiog toks atrankos dėsnis.
Taigi, ar R.Šimašius žinojo, kad BY kažkokio disidento duomenų prašo? Manau kad jokio skirtumo, todėl kad LT įstatymai vienodai gina mūsų sąskaitas bankuose nepriklausomai nuo mūsų padėties ar pilietybės. Bet čia teoriškai gina. O praktiškai toks monstras kaip Baltarusija - štai kas jaudino TM vadą ir mažesnius klerkus. Ne pavardė rezistento, o galia, kuri reikalauja tų duomenų, štai kas gąsdino Šimašių. LT teisininkai su gigantais stengiasi nesipykti, ypač jei dirbo Laisvos rinkos institute, nes didelė dalis rėmėjų pelną kraunasi iš prekybos su BY.
O va su kuo tarėsi Šimašius - paspėliokim. Manau, kad su savo politine komanda ir kartu su keliais amžinais ministerijos aparatčikais. Ir spėju, kad jie visi VIENINGAI PRIĖJO IŠVADOS, kad ŠIUO ATVEJU mechaninė (pasiskolinu terminą iš V.Laučiaus) teisė svarbiau, nei vertybinės nuostatos. Tiesa, jie vis tiek pažeidė susitarimą su BY, nes turėjo būti kaip minimu BY teismo sprendimas, bet čia jau grįžtame prie teoremos, kad LT teisininkai visada nusileidžia stipresniam (BY spec.tarnybos ir visa valstybės mašina) silpnesniojo (rezistentėlio) sąskaita.
Jei BY būtų paprašiusi, pvz. Laisvos rinkos instituto tarybos pirmininkės Leontjevos kolegos iš Baltarusijos sąskaitų info, va tada mes visi pamatytumėm teisinės ekvilibristikos stebuklus, nes kad ir koks galingas BY, bet tenedrįsta liesti LT galingųjų, be to tie LT galingieji - tai saviškiai, o ne koks vargšas baltarusis. Štai ir prasidėtų atgalinis procesas - visa ta Šimašiaus politinė ir administracinė komandos būtų pareikalavusios BY teismo sprendimo , o net jį gavus, būtų einama per LT teismus ir per massmediją tol, kol jie būtų bankus, TM, ir pačią Leontjevos ar kito galingojo kolegą iš BY apgynę.
P.S.: Kaip viskas turėjo būti:
pagal LT įstatymus ir tą sutartį pirma turi būti Baltarusijos teismo sprendimas, tada tik Teisingumo ministerija kreipiasi į banką (ministro parašu).
Save gerbiantis bankas mandagiai praneša, kad jis vadovaujasi ne BY, o LT įstatymais, todėl be teismo sprendimo info neteiks.
Tada TM ministro parašu kreipiasi į LT teismą, jei mato pagrindą.
Tada teismas pradeda procesą, o ne raštelį rašo, procese vyksta teisminiai ginčai - TM įrodinėją, kad mirtinai būtina ta informacija apie sąskaitas, o bankas gina savo prestižą ir žmogaus teises.
Net jei bankas pralaimi pirmoje instancijoje, tai apskundžia sprendimą aukštesniam teismui - tada sprendimas neįsiteisėja ir viskas kartojama, į bylą turi būti įtrauktas ir tas asmuo, dėl kurio yra BY teismo sprendimas ir BY teisingumo ministerijos kreipimasis.
Bet šiuo atveju dramblys pareikalavo pelės galvos ir mūsų paslaugūs teisininkai ir jų kolegos bankuose išsigando.
Bet jei BY užprašytų info apie pvz. VP, Achemos, MG Baltic ir su panašiomis galingomis kompanijomis susijusių Baltarusijos piliečių sąskaitas, tai pamatytumėm mano aprašytą variantą, kuris baigtųsi europinių ir dekaloginių vertybių triumfu: BY teisėsauga nieko negautų.
O dabar triumfavo stipresniojo teisė, nes ar tas BY disidentėlis ar yra kokia nors ekonominė galia? Ne. Tai ko stebėtis. Beje,ar LT piliečiai nustebo? Manau, kad ne, juk Kusaitės byloje kitos LT institucijos taip pat per galvą vertėsi, kad tik greičiau Rusijos prokuratūra galėtų atlikti jai reikalingus veiksmus LT teritorijoje -apklausti Kusaitę ir pan.
Tad R.Šimašius ir jo Teisingumo ministerija ne vienintelė tokia paslaugi buv. SSRS atstovams.
Bet vienu dalyku tikrai galime visi pasigėrėti ir įvertinti: kaip techniškai, teisiškai virtuoziškai, su kokiu dideliu greitumu ir paslaugumu LT ministerija, LT bankai ir LT apylinkės teisėja patenkino BY interesus.
O kad čia dar kažkokie bendri ES reikalai, tai tokių dalykų nei aukštosiose teisės, nei Laisvos rinkos instituto mokymuose nemokė, o tiksliau mokė, kad nekreipti į tokius nesusijusius su verslu, pelnu, dividendais ir BVP dalykus jokio dėmesio.
Todėl LT teisininkai ir nesijaudino.
Išvada: mes - Europos Sąjungoje, o mūsų teisininkai - buvusioje SSRS (dabar vadinasi Nepriklausomų valstybių sąjunga - NVS).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą