N.Puteikio veiksmus vadina susidorojimu su savo nuomonę turinčiais partiečiais

Redakcijos archyvo nuotr.: N Puteikis apskųstas konservatorių priežiūros komitetui.

N.Puteikis skundžiamas partijos organui ve.lt inf. 2009 m. Kovo 03 d.

Praėjusį sekmadienį uostamiesčio konservatorių pirmininko rinkimuose laimėjęs Naglis Puteikis gali atsidurti partijos priežiūros komiteto akiratyje.

Šis partijos įstatų laikymąsi prižiūrintis Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) organas nagrinės, ar N. Puteikis teisėtai iš užimamų pareigų atleido kelis skyriaus tarybos narius.

Pastarieji jau surašė skundą minėtam Priežiūros komitetui. Rašto autorių teigimu, prieš TS-LKD Klaipėdos skyriaus susirinkimą partijos priežiūros komitetas atsiuntė įstatų išaiškinimą, kuriame nurodoma, kiek skyriaus narių turi balsuoti už išrinkto pareigūno atšaukimą.

"Nors susirinkime nedalyvavo ir už atšaukimą nebalsavo pakankamas skyriaus narių skaičius, N. Puteikis ignoravo šį priežiūros komiteto išaiškinimą", - teigia skundo iniciatoriai.

Atleisti skyriaus vicepirmininkai Nerijus Čapas, Marius Usonis, Kęstutis Gabšys ir dėl pirmininko pareigų konkuravęs Pranciškus Vytautas Mickus šiuos N. Puteikio veiksmus vadina susidorojimu su savo nuomonę turinčiais partiečiais.

"Prieš atšaukiant skyriaus pirmininko pavaduotojus, jiems nebuvo pateikti jokie konkretūs priekaištai, neišsakyti konkretūs kaltinimai, nepaaiškinti atšaukimo motyvai. Skyriaus pirmininkas N. Puteikis, peržengdamas etikos ribas, kaltino nurodytus asmenis parsidavimu ir nepatikimumu. Atšaukiamiems asmenims nebuvo suteikta galimybė apsiginti", - tikino skundo autoriai.

Į jų vietą N. Puteikio teikimu buvo paskirti pavaduotojai - Arūnas Barbšys, Alfonsas Vildžiūnas. Skyriaus pirmininko pavaduotojas Petras Grecevičius buvo paskirtas pirmuoju pavaduotoju.

Skundo autoriai TS-LKD priežiūros komiteto prašo panaikinti N. Čapo, P. V. Mickaus, K. Gabšio ir M. Usonio atšaukimą iš pareigų ir įvertinti N. Puteikio veiksmus. Komiteto sprendimo laukiama šios savaitės pabaigoje.

Oligarchas savo pinigais Lietuvoje niekada už nieką nemoka

Uostelį gaus be konkurencijos „Klaipėda", 2009 03 03

N.P.: kaip pranašavau, taip ir atsitiko: Kaipėdos m. meras Rimantas Taraškevičius suorganizavo savo draugui ir biznio partneriui R.Dargiui visas jachtų stovėjimui tinkamas krantines nemokamai naudotis 25 metus. Visos šių krantinių išlaidos – savivaldybei ir valstybei, o visas pelnas -  R.Dargiui. Milijonieriai taps dar turtingesni.

Aišku, čia ne pirmas atvejis. ‚Alitos" ir LEO prichvatizavimas – tai didesnės aferos.

Klaipėdoje šiuo krantinių užgrobimo klausimu – visiška tyla. Kaip ir Lietuvoje.

Teisėsauga neegzistuoja. Iš valstybės atributų beliko himnas ir trispalvė.

Kur parduoda supuvusius pomidorus?

Pretendentai: Pilies pramoginių laivų uosto valdytojais tapti panoro tik viena įmonė – „Klaipėdos laivų remontas".Pilies uostelio operatoriumi be konkurencijos turėtų tapti bendrovė „Klaipėdos laivų remontas". Ji vienintelė pateikė prašymą dalyvauti koncesininko parinkimo konkurse.

Uostelio operatoriui buvo iškelti tam tikri reikalavimai. Pilies uosto valdytojas per dvejus metus į infrastruktūrą privalės investuoti 4 milijonus litų. Koncesininkas turės užtikrinti pramoginių laivų saugojimą, žuvų turgaus įrengimą bei priežiūrą, 300 metrų krantinės skirti keleivių pervežimo paslaugas teikiantiems laivams, taip pat jiems suteikti saugią švartavimo vietą rudens – žiemos sezono metu.

Uostelio valdytojas turės pasirūpinti ir elektros, švaraus vandens, kuro tiekimu bei atliekų išsiurbimu iš laivų. Operatoriui bus patikėta rūpintis ir pasukamu tilteliu.

Anot „Klaipėdos laivų remonto" direktoriaus Alvydo Butkaus, natūralu, kad jo vadovaujama įmonė dalyvavo konkurse, nes analogišką veiklą bendrovė jau vykdo Kruizinių laivų terminale ir Smiltynės jachtklube.

Nors buvo manyta, kad konkurse dalyvaus ir daugiau įmonių, tapti Pilies uosto operatoriais, be minėtos bendrovės, niekas nepanoro.

Valdžiai oponuojantis konservatorių lyderis Naglis Puteikis tvirtina, kad koncesijos sąlygos buvo parengtos būtent „Klaipėdos laivų remontui". Esą reikalavimai buvo parengti pagal bendrovės numatytus darbus, už kuriuos „Klaipėdos laivų remontas" gaus ES paramą.

Lietuvos verslo paramos agentūra patvirtino, jog bendrovė "Klaipėdos laivų remontas" yra pateikusi projektą, kurio vertė 3,75 mln. Lt. Už šiuos pinigus ketinama įrengti laivų iškėlimo ir nuleidimo į vandenį mechanizmus, aptarnavimo įrangą, jūrų transporterį, autokrautuvą, bangolaužį, bujas, pontonines krantines.

"Savivaldybė atiduoda valdyti Pilies uostą, kuris mokesčių mokėtojams kainavo 8 milijonus litų, o už tai negaus nė lito", – negailėjo kritikos N.Puteikis.

Klaipėdos m. TS-LKD: nauji iššūkiai, dideli mitingai ir daug darbų

Taip atrodžiau 1996 metais, kai 3 mėnesius pabuvau Seimo nariu, o po to pabėgau į Kultūros paveldo departamentą

Klaipėdos dienr. foto. Pasitikėjimas - N.Puteikis konservatorių Klaipėdos skyriaus pirmininko pareigose išsilaikė jau daugiau nei ketverius metus.

N.Puteikis – nepakeičiamas vadas

DELFI.lt 2009 kovo mėn. 3 d. 09:54

Klaipėdos konservatoriai-krikščionys demokratai į partijos skyriaus pirmininko pareigas grąžino iš jų savo noru pasitraukusį N.Puteikį, rašo „Klaipėda". Sekmadienį vykusiame Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų partijos Klaipėdos skyriaus visuotiniame susirinkime buvo iškeltos dvi skyriaus pirmininko kandidatūros. Be N.Puteikio, vadovauti partijos skyriui pretendavo ir Vytautas Pranciškus Mickus.

Balsavime už N.Puteikį pasisakė 247 konservatoriai, už V.P.Mickų – 50 bendrapartiečių, penki biuleteniai buvo sugadinti.

Neeiliniai skyriaus pirmininko rinkimai organizuoti todėl, kad prieš mėnesį iš šių pareigų N.Puteikis pasitraukė savo noru. Tokį sprendimą jis motyvavo kilusiais nesutarimais tarp jo ir pavaduotojų dėl skyriaus taktikos, strategijos ir veiklos formų, nes bendražygiai nebenorėjo mitinguoti.

"Šiais rinkimais pasitikrinau pasitikėjimą manimi. Tiesą sakant, įsivaizdavau, kad skyriaus pirmininko rinkimus laimėsiu, tik nesitikėjau, kad tokiu skirtumu", – teigė N.Puteikis.

Tęsinys – „Klaipėdos" dienraštyje aut. Virginija Spurytė:

http://klaipeda.diena.lt/dienrastis/miestas/n-puteikis-nepakeiciamas-vadas-203347

Iš naujo tapęs pirmininku N.Puteikis pasiūlė bendrapartiečiams iš pareigų atleisti pavaduotojus, su kuriais ir išsiskyrė nuomonės. Iki šiol partijos skyriaus pirmininko pavaduotojais buvę Kęstutis Gabšys, Marius Usonis, V.P.Mickus ir pirmasis pavaduotojas Nerijus Čapas liko eiliniai partijos nariai.

Vienintelis Petras Grecevičius, iki šiol buvęs pirmininko pavaduotu, išvengė atleidimo. Skyriaus susirinkime jis patvirtintas pirmuoju pirmininko pavaduotoju.

Naujais N.Puteikio pavaduotojais išrinkti Alfonsas Vildžiūnas ir Arūnas Barbšys.

Paklaustas, ar įvykęs partijos skilimas ir konfliktai su buvusiais pavaduotojais neturės įtakos tolimesnei jo ir partijos veiklai, N.Puteikis atsakė neigiamai.

„Pristatydamas savo veiklos programą pabrėžiau tai, kad veiksiu viešai ir to reikalausiu iš kitų. Todėl laukia nauji iššūkiai, dideli mitingai ir daug darbų", – sakė naujas senas skyriaus pirmininkas.

Visuotinio skyriaus susirinkimo metu taip pat buvo priimta rezoliucija, raginanti konservatorių partijos garbės pirmininką europarlamentarą Vytautą Landsbergį neišsigąsti naujų kandidatų ir dalyvauti šalies Prezidento rinkimuose.

Sukčiavimo mechanizmas norint nemokamai naudotis valstybės turtu

Fotografijoje: Danės užutekis Piliavietės fosoje. Kairėje už mokesčių mokėtojų pinigus įrengtos jachtų švartavimo pontoninės krantinės, kurios kartu su pagrindinėmis krantinėmis 25 metams 'už ačiū' atiteks AB 'Klaipėdos laivų remontui'.

Teismas vėl nagrinės Danės krantinių Klaipėdoje neatlygintino perdavimo bylą

BNS 2009-02-19 19:15

Klaipėdos apygardos teismas ėmė iš naujo nagrinėti Danės krantinių neatlygintino perdavimo bendrovei „Klaipėdos laivų remontas" (KLR) bylą. Sutartį pasirašęs meras teigia, kad susitarime minima krantinių dalis bendrovei nepriklauso.

Pastarąsias dvi savaites teismas aiškinasi, ar prieš ketverius metus jo paties patvirtinta taikos sutartis tarp uostamiesčio savivaldybės ir „Klaipėdos laivų remonto" sudaryta nepažeidžiant įstatymų.

Teismas šią taikos sutartį patvirtino 2005 metais. Kaip BNS sakė Klaipėdos apygardos teismo pirmininko patarėja Gintarė Daugėlaitė, ją Klaipėdos savivaldybės vardu pasirašė meras liberalcentristas Rimantas Taraškevičius, KLR direktorius Alvydas Butkus ir tuometinė Klaipėdos apskrities viršininkė Virginija Lukošienė.

Pasak G.Daugėlaitės, sutartimi bendrovei 25-eriems metams perduota neatlygintinai valdyti ir naudoti kairiosios Danės upės krantinės dalį bei „neatlygintinai valdyti ir naudotis minėtų krantinių rekonstrukcijos sukurta infrastruktūra".

Po daugiau nei trejų metų - 2008-ųjų rugpjūtį - Generalinė prokuratūra (GP) paprašė Klaipėdos apygardos teismo vėl imtis nagrinėti bylą ir nuspręsti, ar mieste esanti krantinė perduota bendrovei nepažeidžiant įstatymų.

„Prašyta teismo atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje buvo taikos sutartis tarp KLR ir savivaldybės. Prokurorai mano, kad pažeistas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo ir disponavimo juo įstatymas", - prokuratūros kreipimąsi BNS patvirtino GP atstovė spaudai Aurelija Juodytė.

Anot G.Daugėlaitės, prokuratūra ginčija taikos sutarties sudarymo procedūrą, kadangi krantinė perduota bendrovei be savivaldybės tarybos sprendimo.

Prokurorams sutartį dėl Danės krantinių perdavimo pernai pavasarį skundė Klaipėdos savivaldybės tarybos narys konservatorius Naglis Puteikis. Pasak jo, meras R.Taraškevičius tarybos posėdžio metu yra paneigęs, jog ši sutartis egzistuoja.

„Mane papiktino toks unikalus, slaptas milžiniškos dalies turto perdavimas mero verslo partneriui. Tuo metu, kai meras vedė derybas su vienu iš KLR bendrasavininkų - Robertu Dargiu, jo firma „Klaipėdos monolitas" gavo užsakymą restauruoti šiai įmonei priklausantį Ryžių malūną", - BNS tvirtino politikas.

Anot jo, meras ir R.Dargis pažįstami nuo sovietmečio.

N.Puteikio duomenimis, KLR motyvuoja savo teises į krantinę tuo, kad Stalino laikais pastatė nedidelę jos dalį, kuri esą 8 kartus mažesnė nei dabar valdoma krantinės atkarpa.

Anot N.Puteikio, šiuo metu krantinės kaina siekia 55-60 mln. litų - suma nuo 2005 metų, kai ji buvo perduota privačiai bendrovei, išaugo kone dvigubai. KLR, uostamiesčio tarybos nario teigimu, krauna pelną ne tik nemokamai naudodamasi krantine, bet ir Lietuvos valdžios bei ES skiriama parama jos renovacijai.

„KLR prašo 5 mln. litų jachtų ir katerių švartavimo įrangai iš ES fondo kaip privati bendrovė, o tam jai būtina taikos sutartis - paramą gaus tik jei turės krantinę. Dėl to teismo sprendimas vilkinamas", - aiškino politikas.

Uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius savo ruožtu BNS sakė niekada neneigęs egzistuojant taikos sutartį, tačiau, anot jo, susitarime minimos Danės krantinės priklauso Klaipėdos savivaldybei, o bendrovei jos perduotos nebuvo.

„Taikos sutartis pasirašyta, bet joje nustatyti įsipareigojimai neįvykdyti - mes turėjome perduoti KLR krantines, bet neperdavėme. Išsiaiškinome, kad negalime taip elgtis, kad turi būti skelbiamas krantinių nuomos konkursas. KLR norėjo prisiteisti, kad priklausytų jiems, bet jie neturi jokių teisinių dokumentų, įrodančių, kad jie būtų investavę į tas krantines", - tikino liberalcentristas.

Pasak R.Taraškevičiaus, prie sprendimo susitaikyti su bendrove teisme privedė tai, kad esą norėta greičiau renovuoti krantines.

„Kad greičiau užbaigti procesą - kadangi projektas buvo baigiamas rengti, reikėjo pradėti vykdyti darbus, buvo priimtas saliamoniškas sprendimas susitaikyti teisme", - susitarimo pasirašymo motyvus aiškino meras.

Politikas negalėjo pasakyti, kokia susitarime minimos krantinės vertė, tačiau kategoriškai atmetė N.Puteikio pateiktą variantą, kad ji siekia 50-60 mln. litų.

„Galvojate, pas mane galvoje visa matematika taip ir sudėta - kiekvienas krantinės metras. Absurdas, kad 50-60 mln. litų - viso projekto vertė, tai yra, visų krantinių sutvarkymas, kai bus baigtas, kainuos apie 50 mln. litų, o tos ginčytinos krantinės - vienas ketvirtadalis ar vienas penktadalis, ką dabar galiu tiksliai atsakyti", - sakė R.Taraškevičius.

Meras „naiviu" pavadino klausimą, ar sutartyje minimos krantinės iš tiesų priklauso visuomenei ir norint prie jų švartuotis jachtoms bei kateriams nereikia mokėti mokesčio KLR. Jis tvirtino, jog savivaldybė stengiasi „gražiausio šalies objekto" vardan.

„Naivesnio klausimo nesu girdėjęs... Užbaigus krantinių rekonstrukcijos darbus, bus paskelbtas konkursas krantinių operatoriaus parinkimui, kuris turės papildomai investuoti ne mažiau nei 4 milijonus - benzino kolonėlę, žvejų turgelį, laivų iškėlimo pakėlimo įrangą įrengti. Atsiprašau, bet iš jūsų klausimų matosi, kad jūs visiškai nesuprantate, apie ką mes kalbame. N.Puteikio sapalionės man visiškai neįdomios - mes darom vieną gražiausių objektų Lietuvoje, kuris papuoš ne tik miestą, bet ir visą šalį", - aiškino R.Taraškevičius.

Su KLR direktoriumi Alvydu Butkumi BNS susisiekti nei šią, nei praėjusią savaitę kol kas nepavyko - anot internete skelbiamu telefono numeriu atsiliepusių bendrovės darbuotojų, jis labai užsiėmęs.

Klaipėdos TS-LKD skyrius ragina V.Landsbergį kandidatuoti

BNS 2009-03-02 13:54

Beveik trečdalis valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) skyrių pageidauja, kad partija į prezidentus keltų buvusio savo lyderio europarlamentaro Vytauto Landsbergio kandidatūrą.

TS-LKD sekretoriato duomenimis, 22 partijos skyriai ir Krikščionių demokratų bendrija yra iškėlę V.Landsbergio kandidatūrą į valstybės vadovo postą.

Iš viso partija turi per 70 skyrių.

Nors formaliai partijos kandidatų į prezidentus kėlimas turėjo būti baigtas iki vasario 14 d., kai kurie skyriai šį klausimą dar svarsto.

Štai savaitgalį V.Landsbergio kandidatūrą parėmė Klaipėdos miesto skyrius. „Anksčiau skyriaus taryba iškėlė V.Landsbergio ir Laimos Andrikienės kandidatūras, o vakar (sekmadienį) visas skyrius priėmė rezoliuciją, kreipimąsi į profesorių, kad jis nenusiimtų savo kandidatūros. Tai lyg padrąsinimas, paraginimas jam dalyvauti rinkimuose, nepaisant kitų kandidatų", - pirmadienį sakė TS-LKD Klaipėdos miesto skyriaus pirmininkas Naglis Puteikis.

TS-LKD pirmininkas premjeras Andrius Kubilius ne kartą yra pareiškęs, kad siūlys partijai per prezidento rinkimus remti eurokomisarę Dalią Grybauskaitę.

„Kiekvienas partijos narys gali išsakyti savo poziciją", - nuomonių skirtumą aiškino N.Puteikis. Anot jo, klaipėdiečiai pirmenybę suteikė V.Landsbergiui, nes jis yra „mūsų partijos narys, žinomas žmogus, mums gerai pažįstamas".

„Jo (V.Landsbergio) atstovaujamos vertybės mums labai aiškios, jis - prognozuojamas, patikimas, išbandytas, parodęs didelį moralinį atsparumą didelėse gyvenimo negandose", - savo kandidato privalumus dėstė Klaipėdos skyriaus vadovas...

Delfi.lt: Trečdalis TS-LKD skyrių kelia V.Landsbergio kandidatūrą

Alfa.lt: Kubilius remia Grybauskaitę, o partijos skyriai kelia Landsbergio kandidatūrą

Bernardinai.lt: TS-LKD skyriai į prezidentus siūlys V. Landsbergį

Rinkimai Klaipėdos TS-LKD skyriuje – 247:50

N. Puteikis liko vadovauti Klaipėdos konservatoriams. VE redakcijos archyvo nuotr.

N. Puteikis išsaugojo sostą

Denisas NIKITENKA VE 2009 m. Vasario 28 d.

Sekmadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Klaipėdos skyriaus nariai parodė, kas yra kas: renkant skyriaus pirmininką už Naglį Puteikį balsavo 247, o už vienintelį konkurentą Vytautą Pranciškų Mickų – vos 50 žmonių. 5 balsavimo biuleteniai buvo sugadinti.

Nuo 15 val. iki vėlaus vakaro posėdžiavę konservatoriai bandė numalšinti įsiplieskusius nesutarimus tarp vadovų, tačiau nesėkmingai.

ve.lt V.P. Mickus teigė, kad dabar, po absoliutaus pasitikėjimo N. Puteikiu, nebeaišku, kaip reikės dirbti frakcijoje miesto Taryboje.

"Akivaizdu, kad žmonės nėra linkę atkreipti dėmesį į rimtus argumentus, o vadovaujasi emocijomis. N. Puteikio nepalaikė dauguma skyriaus tarybos narių, prieš jį yra nusiteikę pavaduotojai Kęstutis Gabšys ir Marius Usonis. Jie – uostamiesčio Tarybos nariai, tad nežinau, kaip reikės toliau dirbti", - pripažino V. P. Mickus.

Nesutarimai Klaipėdos m. TS-LKD skyriuje - atsistatydino pirmininkas

D.Vasiliauskienės nuotr. N.Puteikį iš pirmininko pareigų partijos kolegos žada versti šį sekmadienį.

Politikus supriešino „vokeliai"

Asta Aleksėjūnaitė „Klaipėda" 2009-02-26

Ilgai brendę Klaipėdos konservatorių vidiniai konfliktai gali virsti naujo šios partijos miesto skyriaus vadovo išrinkimu. Teigiama, kad partija skilo dėl vadinamųjų vokelių kanceliarinėms išlaidoms.

Ruošia vietą naujam vadui

Naujas Klaipėdos konservatorių skyriaus vadovas bus renkamas visuotiniame skyriaus susirinkime jau šį sekmadienį.

Dabartinio Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Klaipėdos skyriaus vadovu nepatenkinti partijos bičiuliai esą tarpusavyje vis garsiau prabyla apie Naglio Puteikio elgesį.

Šaltinių teigimu, skyriaus susirinkime partijos nariai ketina viešai pareikšti, kad jų vedlys esą konfliktiškas.

Pasakojama ir apie nelabai švarią kai kurių N.Puteikio oponentų taktiką. Jau kelias savaites partijos narius jų namuose esą lanko keletas aktyvistų ir ragina balsuojant nepalaikyti skyriaus vadovo.

Viešai pavardžių nenorėję skelbti partijos nariai piktinosi, kad partijos kolegos kaišioja N.Puteikio viešai paskelbtą premijos atsisakymo raštą, taip įrodinėdami, kad konservatoriaus elgesys nėra adekvatus. Esą normalus žmogus negali pats atsisakyti lengvai gaunamų pinigų.

Sukilo dėl išmokų

N.Puteikis dienraščiui aiškino, kad ne tik su oponentais, bet ir partijos kolegomis nuomonės išsiskyrė dėl vadinamųjų vokelių.

„Pažiūrėkite, kaip balsuoja konservatoriai dėl "vokelių" komitetuose. Bus labai įdomu, kaip jie balsuos priimant biudžetą šį ketvirtadienį", – „Klaipėdai" pareiškė N.Puteikis.

Praėjusį šeštadienį Finansų ir ekonomikos komitete svarstant savivaldybės administracijos siūlymą kanceliarines išmokas mažinti iki 20–30 proc., konservatorė Eugenija Odebrecht prasitarė nepritarsianti "vokelių" apkarpymui, nes ją, kaip verslininkę, ištiko sunkūs laikai.

Komiteto pirmininkas darbietis Alfonsas Bargaila pareiškė, kad jam taip pat reikalingos išmokos. Tarybos narys skundėsi, kad pabrangusiu benzinu yra per brangu važinėti pas rinkėjus.

Dar anksčiau šį klausimą svarstant Kontrolės komitete, N.Puteikis kolegas išvadino „vokelininkais".

Komitetas nedrįso svarstyti šio klausimo, kol nebus priimtas biudžetas.

Jaučiasi vienvaldis?

Kontrolės komiteto pirmininkė Eugenija Odebrecht „Klaipėdai" vakar patvirtino, kad partijos skyrius yra nepatenkintas N.Puteikio veikla.

„Partijos vadovo elgesys tapo nevaldomas ir nebeatitinka partijos standartų. Jis susitapatino su partija, kai N.Puteikis tėra vienas iš partijos narių. Viskas yra perlenkiama ir perspausta. Mūsų nuomonės jau nebeklausiama, mes nebenorime būti "bačkų" partija ir tik vaikščioti su ruporais po miestą", – skundėsi konservatorė.

E.Odebrecht tvirtino, kad N.Puteikis mitingus organizavo neatsiklausęs partijos draugų nuomonės, nė vieno savo pasisakymo nederino su frakcijos nariais savivaldybėje.

N.Puteikio įtarimus, kad jo partijos bičiuliai nusigręžė dėl išmokų vokeliuose, kitas šios partijos atstovas Marius Usonis neigė.

„Kad partija susipriešinusi, nesutinku. Tačiau kad partijos vadovo elgesys nebetenkina, tai taip. Matyt, netenkina jo darbo metodai ir priemonės tikslams pasiekti", – „Klaipėdai" aiškino savivaldybės tarybos narys konservatorius M.Usonis.

Kandidatai – tik du

Šį sekmadienį partijos Klaipėdos skyriaus pirmininko pareigoms užimti užsiregistravo tik du nariai – pats N.Puteikis ir buvęs jo pavaduotojas Pranciškus Vytautas Mickus.

Teigiama, kad uostamiesčio konservatorių maištą prieš vadovą palaiko partijos vadovybė Vilniuje.

„Žmogus disponuoja griaunamąja jėga. Partija nekaip atrodo su tokiais veikėjais, kaip kokie bebenčiukai paskui turime nutylėti išsišokimus", – tikino konservatorė E.Odebrecht.

Paklausta, kodėl pati nepalaiko konservatorių rinkiminiu šūkiu virtusios kovos dėl "vokelių", tarybos narė tikino, kad jos asmeninės nuomonės frakcijoje niekas neklausė.

„Čia jis vienas pats sugalvojo, neišklausęs mūsų. Balsavimo juk nebuvo. Aš manau, kad "vokelis" nėra nusikaltimas, geriau, kad tarybos nariui atlygis būtų įteisintas, atsiskaitant už išmokas. Turėtų būti nustatytas benzino limitas. Kraupaus nusikaltimo imti atlygį aš nematau. Tačiau dėl to reikėtų balsuoti. Tai pats demokratiškiausias dalykas", – aiškino E.Odebrecht.

Konservatorė pabrėžė, kad kiekvieno politiko teisė pačiam nuspręsti, ar atsisakyti, ar ne "vokelio" išmokos.

„Kodėl N.Puteikis kėsinasi į mano "vokelį"? Mes taryboje esame penki, vadinasi, turėjome balsuoti ir nuspręsti, kaip su "vokeliais" pasielgti. Aš norėjau jį pasiimti ir tik tuomet nuspręsti, kur išleisti. Gal E.Balsio menų gimnazijai būčiau skyrusi, o gal būčiau atidėjusi, sunkmečiu būčiau pasilikusi pragyvenimui. Mes gyvename žemėje, ne šventa dvasia mintame", – tvirtino E.Odebrecht.

 

[N.P.: Klaipėdos m. savivaldybė klaidina, kad vokelių  atsisakė tik 9 tarybos nariai, iš tikrųjų  - 11]:

Tarybos nariai, atsisakę išmokų:

1.      Benas Šimkus

2.      Naglis Puteikis

3.      Marius Usonis

4.      Eugenija Odebrecht

5.      Kęstutis Gabšys

6.      Vytautas Pranciškus Mickus

7.      Rimantas Taraškevičius

8.      Vidmantas Plečkaitis

9.      Judita Simonavičiūtė

10. Rimantas Cibauskas

11. Sigitas Dobilinskas

Uostamiestyje J.Petrošius - lyg antrasis Zujevas su savo vagonėliu

N.P.: Vieno iš labiausiai patyrusių Lietuvoje savavalių statybų organizatorių  Juozo Petrošiaus eilinė afera Daržų gatvėje Klaipėdoje. Šioje Klaipėdos senamiesčio gatvėje esantį paveldą nuolatos siaubia pinigams vergaujantys verslininkai, architektai, statybininkai, valdininkai ir archeologai: per pastaruosius 2 metus jau sunaikinti sinagogos pamatai, nelegaliai nugriauta  2 Pasaulinio karo vokiečių statytą slėptuvė.

Nelegalios statybos - verslininko hobis

Darius ČIUŽAUSKAS Respublika 2009 m. Vasario 25 d.

Įžūliausiomis nelegaliomis pajūrio statybomis pagarsėjęs verslininkas Juozas Petrošius vėl pateko į kovotojų su jomis akiratį. Paveldosaugininkai neteko žado išvydę jo bendrovės "Kopų lūgnė" Klaipėdos senamiestyje statomą biurų pastatą.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio specialistai sustabdė   miesto senamiestyje vykdomas biuro patalpų pastato statybas. Leidimas joms išduotas UAB "Kopų lūgnė". Pasak padalinio vedėjo Naglio Puteikio, nepaisant to, šios statybos yra neteisėtos.

"Statytojas privalėjo atlikti archeologinius tyrimus visur, kur bus statoma. Tačiau jie atlikti tik dalyje sklypo. Negana to, labai nukrypus nuo techninio projekto, čia jau pradėtas pilti betonas", - sakė N.Puteikis.

Paveldosaugininkai surašė administracinių teisės pažeidimų protokolą techniniam statybų prižiūrėtojui, kuriam gresia iki 1000 litų bauda. Jų teigimu, toks pats likimas laukia ir "Kopų lūgnės" statybų darbų vadovės.

"Sužinojome, kad su šiomis statybomis yra susijęs piktybinis pažeidėjas Juozas Petrošius. Uostamiestyje jis yra lyg antras Zujevas su savo vagonėliu. Todėl mes viską kuo nuodugniausiai išnagrinėsime ir griežtai bausime už kiekvieną nukrypimą", - tikino N.Puteikis.

Paveldosaugininkai į Daržų gatvę pasikvietė ir Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnus. Juos išvydę, iš statybvietės pabėgo penki iš septynių darbininkų. Įtariama, kad šis penketukas dirbo nelegaliai. [N.P.: darbo inspekcija gaudė taip, kad nepagautų...]

J.Petrošius oficialiai prisistato tik UAB "Kopų lūgnė", kuriai vadovauja jo sūnus, akcininku. Labiausiai šis verslininkas pagarsėjo, kai pernai rugsėjį vos už kelių kilometrų nuo Klaipėdos aptiktas milijonus litų kainavęs aštuonių gyvenamųjų namų kvartalas. Šias nelegalias statybas (neturint nei projektų, nei leidimų) vykdė minėta bendrovė.

"Respublika" rašė ir apie prestižinėje Klaipėdos vietoje laikomuose Giruliuose be jokių leidimų vietoj tualeto ir sandėliukų atsiradusį nelegalų namą. Jis stovi J.Petrošiui priklausančiame sklype, kuriam uždėtas Valstybinės mokesčių inspekcijos areštas. Statytojas reikalavimo jį nugriauti akiplėšiškai nevykdo.

Verslininkas gerai žinomas ir teisėsaugininkams. Prieš kelerius metus jis įtartas fiktyvaus žemės sklypo aukciono organizavimu. Tačiau iškeltą bylą prokurorai nutraukė.

Dvigubi parkomatų statybos standartai Klaipėdoje

Vienas iš nelegaliai pastatytų parkomatų Klaipėdos senamiestyje, kurį kovotojai prieš parkomatus 'papuošė' menine instaliacija (L.K. nuotrauka).

"Parkomatų" detektyvas tęsiasi

Denisas NIKITENKA VE 2009 m. Vasario 26 d.

Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Naglis Puteikis pareiškė ketinantis kreiptis į statybų priežiūros specialistus, kad jie įvertintų, ar "parkomatai" senamiestyje pastatyti nepažeidžiant procedūrų.

Pagal teisės aktus, būtina suderinti įrenginių pastatymo istorinėje miesto dalyje schemą su paveldosaugininkais, o įrengiant stovos skaitiklius tai nebuvo padaryta. Specialistai davė leidimą tik vykdyti žemės darbus tvirtinant aparatus.

Be to, "Vakarų ekspresas" išsiaiškino, kad "parkomatų" išdėstymo schemos kūrėjų komandai vadovavo žmogus, anksčiau užėmęs aukštas pareigas skaitiklius įrengusioje bendrovėje "Urbico".

Derino-nederino

N. Puteikiui užkliuvo ir senamiestyje pastatyti kelio ženklai, informuojantys apie mokamą automobilių stovėjimą. Esą ir jie neatitinka reikalavimų, nes yra per dideli.

"Gyventojus, norinčius senamiesčio kiemuose įrengti atitvarus, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos valdininkai siuntinėja po įvairiausias institucijas. Taip pat - ir pas mus, nes reikia viską suderinti. Tačiau pati valdžia be jokių suderinimų pastatė krūvą "parkomatų". Mes atlikome patikrinimą ir užfiksavome pažeidimus", - vakar pareiškė N. Puteikis.

Jis priekaištus žėrė spaudos konferencijoje apie stovos skaitiklių sistemos veikimo rezultatus ir taip gerokai įpykdė renginio organizatorius. Savivaldybės atstovai stebėjosi tokiu Klaipėdos miesto tarybos nario N. Puteikio išsišokimu ir tvirtino, kad jis tiesiog politikuoja, nes statybos leidimas yra su visais reikiamais paveldosaugininkų leidimais.

"Mūsų žiniomis, viskas yra gerai. Jei turite kokių nors pretenzijų, kreipkitės į prokuratūrą, teismą", - siūlė uostamiesčio vicemerė Judita Simonavičiūtė.

Tuomet, kai buvo derinamas "parkomatų" statymas, KPD Klaipėdos teritoriniam padaliniui vadovavęs vyriausiasis valstybinis inspektorius Vitalijus Juška "Vakarų ekspresui" negalėjo aiškiai pasakyti, ar paisyta visų procedūrų.

"Pats nesu matęs pasirašytų dokumentų, tačiau derinant dalyvavo mūsų vyriausioji specialistė Audronė Puzonienė. Mums rūpėjo archeologiniai dalykai, o tie įrenginiai į grindinį yra įgręžiami, nekasamos jokios tranšėjos. Visgi yra tik vienas parašas dėl leidimo vykdyti žemės darbus, bet pačios schemos mes nederinome. Kadangi kalbame apie senamiestį, šioje vietoje galima įžvelgti pažeidimą", - teigė V. Juška.

Projektavo be spaudimo

"Vakarų ekspresui" pavyko pakalbinti ir vieną iš "parkomatų" schemos kūrėjų - konkursą laimėjusios vilniečių bendrovės "A. CONS" akcininką Aivarą Šidlą. Konkurse dalyvavo tik du dalyviai. A. Šidla tikino, kad veikta kartu su UAB "Virgenis" projektuotojais. Bendra darbų sąmata siekia 170 tūkst. litų.

"Mes vadovavomės Klaipėdos miesto tarybos patvirtinta tvarka. Buvo pasiūlyti du variantai: pagal vieną mokamos zonos aprėptų didesnę teritoriją ir būtų įrengta apie 300 "parkomatų", pagal kitą - mažesnis plotas ir įrenginių kiekis. Atlikus studiją rekomenduota pasirinkti antrąjį variantą, nes jis - ekonomiškesnis ir protingesnis", - sakė buvęs "A. CONS" direktorius.

Paklaustas, ar bendrovė turėjo patirties įgyvendinti tokį projektą, A. Šidla tikino, jog uostamiesčio savivaldybės specialistai ieškojo įmonės, kurioje dirbtų patyrę ir kvalifikuoti žmonės.

"Asmeniškai esu padėjęs įgyvendinti mokamo automobilių statymo įdiegimą Trakuose. Laimėjome, nes pasiūlėme mažesnę kainą. Tai nėra labai stebuklingi pinigai, nes dirbo 4-5 žmonės. Teko investuoti, kad atliktume užduotis. Daug kainavo išlaidos transportui, reikėjo braižyti schemas, tirti komunikacijas, įsigyti specializuotos programinės įrangos, žemėlapius. Jokio klaipėdiečių spaudimo į didesnę ar mažesnę pusę nebuvo. Veikėme grupėje kartu su savivaldybės atstovais bendradarbiavimo principu", - tikino jis.

Be to, pokalbininkas patvirtino, kad anksčiau dirbo UAB "Eismas", kuri po privatizavimo tapo UAB "Urbico", verslo plėtros direktoriumi. Žinia, "Urbico" laimėjo Klaipėdos savivaldybės konkursą ir įrengė 144 stovos skaitiklius.

Baus griežčiau

Stovos skaitiklių sistemos vykdytojai, vakar pristatydami rinkliavos rezultatus, eilinį kartą gražbyliavo apie norą ne surinkti kuo daugiau pinigų, o sureguliuoti eismą senamiestyje ir centrinėje miesto dalyje. J. Simonavičiūtė gyventojų įpročius automobilius statyti netvarkingai palygino su kaliošų statymu.

"Vakarų eksprese" jau rašėme, kad nuo kovo baigiasi vadinamasis "minkštasis" kontrolės periodas, gatvėse pradės dirbti antrasis tikrintojų ekipažas, nedrausmingi vairuotojai bus baudžiami griežtai.

Pasak viešosios įstaigos "Klaipėdos keleivinis transportas" direktoriaus Gintaro Neniškio, bauda už netvarkingai pastatytą automobilį, kai jis užima dvi vietas ir panašiai, sieks 20 litų, o už kelio ženklo nepaisymą, kai vengiama mokėti už mašinos statymą - nuo 50 iki 100 litų.

"Dabartinis ekipažas dirba po 5-6 valandas per dieną ir vidutiniškai ratus užblokuoja dvylikai automobilių. Dėl rinkliavos nepaisymo nutemptų transporto priemonių kol kas nėra", - sakė jis.

Per pirmąjį ketvirtį iš rinkliavos planuojama surinkti apie 380 tūkst. litų. Iki šiol surinkta per 180 tūkst. litų. Liūto dalis - 118 tūkst. litų - surinkta už abonementus.

Tarp žmonių populiarėja atsiskaitymas SMS žinutėmis. Sausį jomis sumokėta už 700 litų, o per aštuoniolika vasario dienų gauta apie 1,5 tūkst. litų. G. Neniškio tvirtinimu, nuo trečiadienio trumposiomis žinutėmis mokėti gali ne tik bendrovės "Omnitel", bet ir "Bitės" vartotojai.

Kovo mėnesį uostamiesčio Taryba dar kartą keis rinkliavos tvarką.

 

N.P.: pirmasis pranešimas (VE 2009 02 25 d.): "Parkomatai" senamiestyje - nelegalūs?

(http://www.ve.lt/?data=2009-02-25&rub=1190113119&id=1235552378 )

Siekiama įpareigoti Klaipėdos prokurorų šeimą nugriauti pastatą kaip neteisėtai pastatytą

BIZNIS. Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro žmonos Bronislavos Lauciuvienės bendrovei 'pavyko' nusipirkti vadovaujamos bibliotekos kieme esantį sklypą ir pastatyti svečių namus.

N.P.: apie tai rašiau anksčiau: AR TIRS KLAIPĖDOS PROKURORAS SAVO ŽMONOS TURTO KILMĘ?

 

Siekia nugriauti prokuroro žmonos viešbutį

Darius ČIUŽAUSKAS

Vilniaus apygardos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė perleisti tretiesiems asmenimis sklypą bei jame stovinčius svečių namus, kurie siejami su Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro žmona Bronislava Lauciuviene. Ši pastatą uostamiesčio senamiestyje teisėsaugininkai prašo sulyginti su žeme.

Gindama viešąjį interesą, Generalinė prokuratūra kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame reikalaujama pripažinti negaliojančiu uostamiesčio centre esančio žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sandėrį ir siekiama įpareigoti UAB "Pelėda" nugriauti pastatą kaip neteisėtai pastatytą.

Be minėtos bendrovės, atsakovais šioje byloje yra Klaipėdos apskrities viršininko ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos.

Baimindamiesi, kad bylinėjantis sklypas ir pastatas gali būti perleisti tretiesiems asmenimis, - o tai labai apsunkintų teismo sprendimo vykdymą ar net padarytų jį nebeįmanomą, - prokurorai paprašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir viešame registre padaryti įrašą apie draudimą perleisti nuosavybės teises. Šį prašymą Vilniaus apygardos teismas patenkino.

Generalinė prokuratūra į teismą kreipėsi dėl Klaipėdos miesto savivaldybės bibliotekos direktorės B.Lauciuvienės privataus verslo jos vadovaujamos bibliotekos kieme.

Teigiama, kad UAB "Pelėda", kurios akcininkė yra Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro Igno Lauciaus žmona, 2003 m. nusipirko dalį bibliotekos kieme Tilžės gatvėje esančio sklypo ir pasistatė jame svečių namus su gyvenamosiomis patalpomis.

Atliekant šiuos darbus dingo savivaldybei nuosavybės teise priklausantis garažas, stovėjęs viešbučio vietoje. Nors įstatymas draudžia privatizuoti sklypus senamiestyje, buvusi Klaipėdos apskrities viršininkė Virginija Lukošienė leido parduoti šį sklypą už 78 144 litus, išsimokant per 10 m. Tuo metu, kai sudarytas šis sandėris, Klaipėdos prokurorai tyrė žemės grobimo skandalą, į kurį buvo įsipainiojusi V.Lukošienė.

Praėjusių metų pabaigoje Vyriausioji tarnybinės etikos komisija konstatavo, kad B.Lauciuvienė pažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą kaip bibliotekos direktorė pasirašydama sutartį su UAB "Pelėda", kurios akcininkė pati yra, dėl bibliotekai priklausiusio ūkinio pastato nugriovimo. Remiantis įstatymu, ji turėjo nuo šio sandėrio nusišalinti.

B.Lauciuvienė vienus metus negalės būti skatinama, jai negalės būti keliamos pareigos, o jeigu bet kokiu pagrindu pasitrauktų iš valstybės tarnybos, šioje srityje negalėtų dirbti artimiausius trejus metus. Drausminės nuobaudos B.Lauciuvienei negresia dėl senaties termino.