2008-04-20

Vienintelė Lietuvoje viešoji pirtis gali būti privatizuota BNS LZ DELFI ALFA BALSAS 080419

Klaipėdos viešąją pirtį norima privatizuoti R BRAZINSKAS LZINIOS DELFI 080419

http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=16747710

http://www.alfa.lt/straipsnis/c69227

http://www.balsas.lt/naujiena/192482

Mindaugas Milinis, "Lietuvos žinios"

2008 balandžio mėn. 19 d. 18:53

Klaipėdoje vėl pradėta diskutuoti dėl viešosios pirties privatizavimo. Jų iniciatorius - miesto Tarybos narys Rolandas Bražinskas teisinasi norįs tik išsiaiškinti, ar efektyviai valdomas miestiečių turtas.

Per Klaipėdos miesto savivaldybės Privatizavimo komisijos posėdį buvo pradėta diskutuoti dėl Klaipėdos miesto tarybai priklausančių įmonių ateities. Bene daugiausia dėmesio skirta viešąją miesto pirtį administruojančios UAB "Vildmina" ateities perspektyvoms.

Uostamiestyje veikianti viešoji pirtis - kone vienintelė išlikusi neprivatizuota tokio tipo įstaiga Lietuvoje. Praėjusiais metais joje apsilankė per 50 tūkst. klaipėdiečių. Šiuo metu vienkartinio apsilankymo pirtyje kaina siekia 14 litų. Į pirtį eina ne tik patogumų neturintys klaipėdiečiai, bet ir tikrieji pirties teikiamų malonumų mėgėjai.

„Tokio garo, kaip Klaipėdos pirtyje, daugiau niekur nerasi, - LŽ sakė verslininkas Šarūnas Jagminas. - Po dušu palįsti galiu bet kur. Čia gerinu sveikatą, pirtis labai padeda nugarai, sąnariams."

„Kaip verslininkas esu įsitikinęs, jei bendrovė miestui nemoka dividendų, gauna kelis litus pelno, ją vertėtų parduoti, kol ji dar turi paklausą", - įsitikinęs tarybos narys R.Bražinskas. Tokiam siūlymui pritarė ir Klaipėdos miesto savivaldybės vicemeras Benas Šimkus, dažniausiai per posėdžius retai kada ištariantis bent žodį.

Pirties privatizavimas svarstomas jau ne pirmą kartą. 2002 metais grupė klaipėdiečių surinko parašus dėl miesto pirties išsaugojimo, todėl ji buvo išbraukta iš privatizuojamų objektų sąrašo.

Kaimynystė su vaiduokliais

Nors šį kartą idėja parduoti pirtį nesulaukė didesnio palaikymo, tačiau tolesnei jos veiklai koją gali pakišti kaimynystė su kita bendrove, kuri valdo XIX a. viduryje pastatytas dujų saugyklas ir čia ketina statyti pramogų ir verslo objektą su restoranais, konferencijų salėmis ir kazino.

Ilgus metus riogsoję apleisti dujų saugyklų pastatai priklauso mįslingai bendrovei UAB „Vaiduoklių draustinis", kurioje, be direktoriaus, nėra nei vieno samdomo asmens. Informacijos tarnybos apie šią bendrovę neturi duomenų, tačiau UAB „Creditreform" duomenų bazėje direktoriumi nurodomas Romualdas Jalinskas. Tokią pačią pavardę turintis žmogus prieš keletą metų kartu su R.Bražinsku dirbo radijo stotyje "„aluna". Dabar R.Bražinskas yra bendraturtis mieste veikiančios radijo stoties "Vox Maris", kuri įsikūrusi miesto centre esančiuose lošimo namuose ir bendradarbiauja su jų savininkais.

Pirtį gins nuogaliai

Prisiekęs pirtininkas Š.Jagminas pasiryžęs bet kokiomis priemonėmis ginti pirtį nuo privatizavimo: „Jei reikės, išgarsinsime Klaipėdą visoje Europoje, nes nuogi ateisime į savivaldybę. Juk žinome, kuo baigiasi privatizavimai - pastatą nugriauna, o atsiradusiame sklype stato dangoraižius."

Sužinojęs, kad idėją privatizuoti pirtį pasiūlė R.Bražinskas, Š.Jagminas sakė manąs, jog jam talkinant savo tikslų gali siekti Žilvinas Jacka, žinomo palangiškio verslininko Gedimino Jackos sūnus.

Pats R.Bražinskas tikina, kad su UAB "Vaiduoklių draustinis" nėra susijęs, o Žilvino Jackos nepažįstąs. „Noriu tik sužinoti, kaip efektyviai valdomas savivaldybės turtas", - LŽ įrodinėjo R.Bražinskas.

Pirtį valdančios bendrovės „Vildmina" direktorius Vytautas Eitmanavičius stebėjosi, kad nebuvo pakviestas į pasitarimą, kur buvo aptariama ir jo vadovaujamos įmonės ateitis.

Vienintelė Lietuvoje viešoji pirtis gali būti privatizuota BNS LZ ALFA 080419

http://www.alfa.lt/straipsnis/c69227

2008-04-19 13:11 BNS

Klaipėdoje vėl pradėta diskutuoti apie vienintelės Lietuvoje viešosios pirties privatizavimą. Jų iniciatorius - miesto savivaldybės tarybos narys Rolandas Bražinskas teisinasi norįs tik išsiaiškinti, ar efektyviai valdomas miestiečių turtas.

Per Klaipėdos miesto savivaldybės Privatizavimo komisijos posėdį buvo pradėta diskutuoti apie miesto tarybai priklausančių įmonių ateitį. Bene daugiausia dėmesio skirta viešąją miesto pirtį administruojančios bendovės „Vildmina" ateities perspektyvoms, šeštadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios".

Reklama

R.Bražinskas sako, kad bendrovė uostamiesčiui nemoka dividendų, gauna kelis litus pelno, todėl ją vertėtų parduoti, kol pirtis dar turi paklausą. Tokiam siūlymui pritarė ir Klaipėdos miesto savivaldybės vicemeras Benas Šimkus.

Vokiečių karinės žvalgybos fotografijose Lietuvos sostinė 1944 m. liepos dienomis DELFI 080419

Dingęs Vilnius – iš „apuoko" skrydžio

"Vilniaus nuotraukose aiškiai užfiksuotas dar vienas įdomus objektas – senosios žydų kapinės prie Neries, dabartinių Koncertų ir sporto rūmų vietoje. Turint galvoje, kokios aistros kyla dėl dabar greta kylančių naujų pastatų, ginčijantis, ar jie įsibrauna į buvusių kapinių teritoriją, šios nuotraukos gali praversti nustatant istorinę tiesą."

Visas str. – Dingęs Vilnius – iš „apuoko" skrydžio

Arūnas Ivaškevičius, "Vilniaus diena" 2008 balandžio mėn. 19 d. 00:01

http://whatson.delfi.lt/news/culture/article.php?id=16739750

Lietuvą netikėtai pasiekusios unikalios vokiečių žvalgybinės aviacijos nuotraukos leidžia pažvelgti į kitokį Vilnių – tokį, kurio didelė dalis 1944 m. nesugrąžinamai pražuvo karo gaisruose.

Nelaukta dovana

„Vilniaus diena" gavo progą viena pirmųjų susipažinti su didelės istorinės vertės aerofotografijomis, prieš porą savaičių papildžiusiomis Vilniaus rotušės nuotraukų banką.

Šiose vokiečių karinės žvalgybos fotografijose Lietuvos sostinė ir jos apylinkės užfiksuotos lemtingomis 1944 m. liepos dienomis, kai vokiečiai, gavę paties Adolfo Hitlerio įsakymą kautis „iki paskutinio kraujo lašo", įnirtingai gynėsi nuo dešimteriopai gausesnių miestą šturmuojančios Raudonosios armijos dalinių.

2008-04-17

DĖL VERSLO INTERESŲ PROTEGAVIMO KLAIPĖDOS PILIAVIETĖS SPECIALIOJO PLANO PROJEKTE

DĖL KULTŪROS PAVELDO VERČIŲ IGNORAVIMO IR VERSLO INTERESŲ PROTEGAVIMO PARENGTAME KLAIPĖDOS PILIAVIETĖS SPECIALIAJAME PLANE

Valstybinei kultūros paveldo komisijai,

LR Kultūros ministrui,

Kultūros paveldo departamento direktorei,

DĖL KULTŪROS PAVELDO VERČIŲ IGNORAVIMO IR VERSLO INTERESŲ PROTEGAVIMO PARENGTAME KLAIPĖDOS PILIAVIETĖS SPECIALIAJAME PLANE

2008 04 14

Klaipėdos piliavietės kompleksas su jo gretimybėmis yra išskirtinis LR paveldo objektas. XIII a. čia prasidėjo ir nenutrūkstamai tęsėsi Vakarų Europos civilizacijos sklaida į Lietuvą. Šioje teritorijoje užsimezgė seniausio Vakarų Europos miesto Lietuvoje – Klaipėdos branduolys. Jo vaidmuo tarpkultūriniame regiono dialoge tik pradėtas suvokti. Todėl kiekvienas žingsnis šioje teritorijoje turėtų būti itin pasvertas, kultūros paveldo vertės saugomos, atskleidžiamos (LR teritorijų planavimo įstatymo I sk. 1 str. 27 p.; I sk. 3 str. 4 p.). Susipažinus su rengiamu Klaipėdos piliavietės specialiuoju planu tenka apgailestauti dėl jo kokybės ir akivaizdaus kultūros paveldo verčių nepaisymo, ignoravimo bei aukojimo statybos verslo interesams.

Klaipėdos piliavietės specialaus plano skaidrumas kelia abejones jau dėl finansavimo būdo. Žinoma, kad specialiojo plano rengimas buvo finansuojamas suinteresuotos pusės – UAB „Eika" ir AB „Achema". Niekam nėra paslaptis bendrovės UAB „Eika" siekiai komerciniams tikslams pritaikyti visą piliavietės teritoriją bei jos gretimybes vykdant projektą „Jūros vartai". Taip pat čia numatyta aukštų modernių pastatų statybos intervencija. Tai ne kartą buvo deklaruota ir žiniasklaidoje (plačiau http :// www .jurosvartai .lt/ ; 2008 03 05 Vakarų ekspresas). Specialiojo plano rengėjai galimai buvo įtakojami ne paveldosauginių, bet finansuotojo lūkesčių. Tokias tendencijas atspindi ir kiti projektuotojo UAB „Uostamiesčio projektas" elementarūs restauravimo principų ignoravimo pavyzdžiai piliavietės gretimybėse: pritaikant – restauruojant XVIII a. Karališkąjį sandėlį išorinis medinių lentų apkalas virto gofruotos skardos imitacija; atkuriant ryžių sandėlį visai nepaisyta ikonografijos, medžiagiškumo, fachverko konstrukcijos; vadinamojo keltininko namelio komplekso pritaikymo – restauravimo metu buvo sužalota dalis vidinių perdangų, pilnai neatkurti dekoro elementai, į fasadą įvesti nebūdingi stiklo priestatai ir t.t..

Minėtų projektuotojų veiklą apvainikavo stiklinio priestato suprojektavimas bei pastatymas ant dalies XVII a. bokšto liekanų. Nors apie jį žinojo projektuotojai bokšto liekanų kampas buvo nuardytas, o akmenys nustumti į upę. Virš likusių iki galo neištirtų bokšto pamatų suformuota paaukštinta mašinų stovėjimo aikštelė, nors tai buvo galima daryti šalia. (2007 03 29 Vakarų ekspresas)

Dar daugiau abejonių šio specialiojo plano skaidrumu kelia jokiais paveldosauginiais argumentais negrindžiamas piliavietės saugomos teritorijos sumažinimas vos ne iki 1/3 buvusio ploto ir apibrėžimas tik dabar formuojamu aplinkinio griovio riba. Pažymime, kad iki šiol neaišku, kas ir kokiu pagrindu apibrėžė šio griovio perimetrą, išdavė leidimus žemės kasimo, įlaido kalimo bei kitiems darbams. Dabar formuojamas griovys neprimena nei XVII a., nei XX a. pr. fosos formos. Tai iliustruoja ne tik gausi kartografinė (planai, brėžiniai), bet ir ikonografija (piešiniai, nuotraukos). Akivaizdžiai ignoruojamos kompleksinės objekto vertės – buvę 4 bastionai/ salos. Šiuo metu aptikti du. Tikėtina juose aptikti ir seniausių piliavietės bei miesto raidos kultūrinių sluoksnių. Būtent tokią vietą tarp Sukilėlių gatvės ir griovio ketinama užstatyti 4 aukštų statiniais. Esą taip bus užtikrintas vaizdas į piliavietę iš miesto pusės.

Kitą panašų, niekada nebuvusių statinių kompleksą, numatyta statyti tarp griovio ir Žvejų gatvės. Panašu, kad specialiojo plano rengėjai čia vadovavosi ne paveldosauginėmis nuostatomis, o jau išdalintų sklypų išdėstymu ir jų savininkų interesais. Rengėjai nepateikė jokio kito argumento dėl kurio reikėtų piliavietės teritoriją mažinti ar atsisakyti anksčiau nustatytų ribų su minėtais sklypais imtinai. Naujai apibrėžiant piliavietės teritoriją ant jos ribos atsidūrė ir kiti svarbūs šio komplekso objektai. Minėtasis, jau XVII a. 4 d. planuose užfiksuotas, bokštas. Jis užtikrino pilies saugumą iš marių bei saugojo upės žiotis. XIX a. bokšto dalis buvo integruota į vėlesnį pastatą stovėjo iki 1922 m. Specialiojo plano rengėjų nesudomino ir netoli bokšto aptiktas požeminis tunelis. Pilies komplekso dalį - tunelį mini XVIII a. ir XX a. pradžios šaltiniai. Vien šių aplinkybių užtenka piliavietės specialiojo plano korekcijai.

Atkreipiame dėmesį į dar kelis specialiojo plano rengėjų „nepastebėtus" aspektus susijusius su piliavietės gretimybėmis. K. Demerecko studija (ją užsakė UAB „Uostamiesčio projektas") skirta pietinio Dangės žiočių rago ir piliavietės gretimybių raidai patvirtino, kad pilies egzistavimo laikotarpiu čia nebūta aukštesnių nei 2,5 aukšto pastatų. XVIII a. pabaigos dominante buvo tristogis sandėlis (vėlesnis ryžių malūnas) ir tvirtovės komendanto namas ant pilies pylimo. Tristogis sandėlis buvo pastatytas taip, kad netrukdytų pilies įgulai stebėti marias. XIX – XX a. piliavietės prieigas papildė laivų statyklos kompleksas. 1934 – 1938 m. prieš piliavietę iškilo ažūrinis elingas. 1939 – 1944 m. prie upės karo reikmėms pastatytas 3,5 – 4 aukštų cechas buvo svetimkūnis (visiems oponuojantiems siūlome atidžiai įsižiūrėti į pačio cecho korpuso nuotrauką ir langus, o ne laiptinės – bokštelio langelius). Netrukus jis buvo subombarduotas.

Nesuprantamas specialiojo plano rengėjų noras orientuotis į šį trumpai karo tikslams tarnavusį cechą, o ne kitus 1,5 – 2,5 statinius (jų fotografijos yra išlikusios). Įteisinus 6 aukštų pastatų statybą prie upės kranto būtų didelis praradimas istoriniam kraštovaizdžiui iš Pietinio upės rago, marių, Kuršių nerijos nacionalinio parko: 1. nebedominuotų piliavietė; 2. nebedominuotų jūrinio paveldo objektai – elingas ir atkurto ryžių sandėlio siluetas; 3. galimybė išsaugoti XIX – XX a. pr. istorinio kraštovaizdžio ir piliavietės verčių dalį būtų negrįžtamai prarasta.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus iš Kultūros paveldo departamentą ir reikalaujame:

1. Atšaukti Klaipėdos piliavietės specialiojo planą, kol nebus sugrąžinta piliavietės apsaugos riba.

2. Atsižvelgiant į istorinio kraštovaizdžio vertes ir išplečiant apsaugos teritorijas apimant susijusias gretimybes (bastionų, bokšto liekanas, požemį) inicijuoti Klaipėdos piliavietės specialiojo plano papildymus.

3. Siekiant išsaugoti piliavietės ir jūrinio paveldo objektų dominavimą nenumatyti aukštesnio kaip 2,5 aukšto užstatymą prie upės pakrantės ir tarp gatvių ir pilies griovio.

4. Skubiai imtis tyrimo dėl atsakingų KPD pareigūnų veiklos įvertinimo, galimo privačiųjų ir viešųjų interesų supainiojimo ar korupcinių santykių su specialiojo plano finansuotoju.

Valstybinę kultūros paveldo komisiją prašome paskatinti Kultūros paveldo departamentą imtis ryžtingesnių veiksmų apsaugant Vakarų Europos kultūros paveldą Klaipėdos mieste ir inicijuoti Kultūros departamento Klaipėdos teritorinio padalinio pareigūnų veiklumo/neveiklumo įvertinimą dėl šiame kreipimesi minėto konkretaus atvejo.

Alternatyvios kultūros paveldo komisijos narys Klaipėdoje Dainius Elertas

Lenkų filmas „Katynė” – skaudi istorijos žaizda DELFI 080416

Nominuotas „Oskarui" lenkų filmas kalba ne vien apie ilgai slėptas lenkų karininkų žudynes prie Smolensko

Kristina Aleksynaitė, http://whatson.delfi.lt/news/film/article.php?id=16697575

Pirmą kartą Operos ir baleto teatras tapo vieta kino filmo premjerai. Garsus lenkų kino režisierius Andrzejus Wajda, 1940-aisiais Katynės miške praradęs savo tėvą Jakubą, sukūrė sau ir visai Lenkijai itin jautrų filmą „Katynė". Tylos minute pagerbti žuvusiuosius ir pažiūrėti filmo į teatrą atvyko šalies prezidentas Valdas Adamkus, valdžios atstovai, kultūros, meno ir visuomenės veikėjai.

Skausmingus įvykius prisiminė ir ašarą braukė artimųjų netekę žmonės, kuriuos filmas privertė darkart viską iš naujo išgyventi.

Nominuotas „Oskarui" lenkų filmas kalba ne vien apie ilgai slėptas lenkų karininkų žudynes prie Smolensko, kurias įvykdė rusų NKVD. Tai drauge ir filmas apie moterų, žmonų, mamų, dukrų skausmą ir viltį pamatyti savo artimus vyrus. Žiaurūs kadrai sukrečia ir nepalieka vilties, parodydami to meto košmarą.

Žiūrint filmą, aplinkui buvo girdėti verkiančių žmonių kūkčiojimai, o pasibaigus, niekas nedrįso ploti. Susirinkusieji į Operos ir baleto teatrą tylos minute atidavė pagarbą žuvusiems prieš filmą, tylos minutėmis, kol pasibaigė filmo takelis, jis buvo ir palydėtas.

Plojimai režisieriui nuskambėjo tik uždegus teatro salės šviesas.

A. Wajda – dokumentikos S. Spielbergas

Lietuvos derybų dėl totalitarinių režimų nusikaltimų įvertinimo ES lygiu vadovas Seimo narys Emanuelis Zingeris garsų lenkų režisierių prilygino Stevenui Spielbergui.

„Ačiū A. Wajdai už tai, kad jis dokumentikoje tampa pirmuoju Spielbergu, priartinančiu tuos baisius vargus, kuriuos patyrė mūsų tėvai ir seneliai. Šitas laikotarpis privalo būti įvertintas", - kalbėjo jis.

„Prieš keletą dienų Briuselyje pirmą sykį po Romos sutarties, Lietuvos delegacija Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo dieną – rugpjūčio 23 d. (1939) – siūlė paskelbti Europos liūdesio diena", - kalbėjo jis.

Jis išsakė nuomonę, kad ši diena turėtų būti minima ne tik Lietuvoje, bet ir Europos sąjungoje.

Žudynių aukų įamžinimas Lietuvoje

Filmo pristatyme dalyvavęs Česlovas Juršėnas įsitikinęs, kad šis A. Wajdos filmas daug pasitarnaus aiškinant pasauliui apie to meto įvykius. „Deja, šiandieninėje Europoje šie istorijos puslapiai daugeliui tebėra menkai žinomi. Ne tik visos Europos istorijos sampratoje, bet ir vertybių sistemoje", - pasakojo jis.

Jis priminė faktus, kad Katynėje buvo nužudyti ir keli šimtai Vilniaus krašto įvairių tautybių žmonių, iš jų – trys lietuviai. Užmarštyje, anot jo, lieka ir faktas, kad baisių įvykių sūkuryje Lietuva priėmė tūkstančius pabėgėlius iš Lenkijos.

„Norėčiau atgaivinti seną idėją ir pakviesti įamžinti Katynės žudynių aukų atminimą Lietuvoje. Kviečiu visus pagalvoti, kokia forma galėtume tai padaryti", - paragino jis.

Paini istorija

Šiemet sukako 65 metai, kai J.Stalino įsakymu NKVD sušaudė 22 tūkst. lenkų, tarp jų - 15 tūkst. lenkų karininkų, kurie pateko į nelaisvę 1939 metų rugsėjo 17 dieną, SSRS klastingai užpuolus Lenkiją, kuri tuo metu kovojo su hitlerine Vokietija.

Praėjusį sekmadienį pirmą kartą Lenkijoje buvo minima Katynės žudynių aukų atminimo diena, kurią praėjusiais metais įvedė šios šalies Seimas.

Apie Katynėje netoli Smolensko aptiktą masinių žudynių vietą vokiečiai paskelbė 1943 metų balandžio 13 dieną. Tačiau jau po dviejų dienų Maskvos radijas apkaltino vokiečius lenkų žudynėmis, aiškindamas, kad lenkų karininkus jie sušaudė 1941 metais. Šios versijos laikėsi ne tik SSRS, bet ir liaudies Lenkijos vadovai.

Tik 1990 metų balandžio 13 dieną Maskva prisipažino, jog lenkų masines žudynes Katynėje, Charkove ir Tverėje vykdė NKVD.

1992 metais Rusijos Federacijos prezidentas Borisas Jelcinas paviešino dokumentus, apkaltinančius žudynėmis SSKP CK politinį biurą ir J.Staliną. Po metų viešėdamas Lenkijoje B.Jelcinas perdavė dalį Katynės žudynių dokumentų.

2005 metais Rusijos karinė prokuratūra užbaigė beveik 14 metų trukusį Katynės žudynių tyrimą, pripažindama, kad tai nebuvo masinės žudynės ir todėl nieko negalima teisti. Rusija nuslėpė net 116 iš 183 tyrimo bylos tomų.

Lenkijos tautos atminimo institutas jau ketveri metai atlieka savo tyrimą, apklausė 2300 liudininkų ir ieško dokumentų užsienio archyvuose.

2008-04-16

Lenkija mini 65-ąsias Varšuvos geto sukilimo metines 2008 004 15

Varšuvos geto sukilimas - didžiausias ginkluotas žydų pasipriešinimas nacistinei Vokietijai per visą holokaustą

http://www.delfi.lt/news/daily/world/article.php?id=16689953

ELTA 2008 balandžio mėn. 15 d. 17:16 Nusiųsti

Lenkijoje minimos Varšuvos geto sukilimo 65-osios metinės. Šalies prezidentas Lechas Kaczynskis dalyvavo ceremonijose prie Geto karių paminklo kartu su sukilimo liudininkais bei Izraelio prezidentu Shimonu Peresu, pranešė BBC.

Ceremonijos prasidėjo uždegant žvakes toje vietoje, kur tūkstančiai žydų buvo išsiųsti į Treblinkos koncentracijos stovyklą.

Šis sukilimas buvo didžiausias ginkluotas žydų pasipriešinimas nacistinei Vokietijai per visą holokaustą.

Sukilimas truko nuo 1943 m. balandžio 19 d. iki gegužės 16 d. ir buvo numalšintas SS dalinių. Sukilėliai greičiausiai nesitikėjo laimėti, tikriausiai jų pagrindinis tikslas buvo pabėgti arba mirti su ginklu rankose, taip atsakant į nuobaudas ir persekiojimą.

Poilsio parkas: tunelio gale vėl žiebiama šviesa PRICHVATIZAVIMAS TUNELIO PRADŽIOJE VE 080416

?data=2008-04-16&rub=1065924810&id=1208284399

Valerija LEBEDEVA

Senasis Klaipėdos poilsio parkas turėtų atgimti naujam gyvenimui - Savivaldybės tarybos Turto komitetas nusprendė inicijuoti taip pat pavadintos bendrovės reorganizaciją.

Baigiama ir parko teritorijos galimybių studija, kurioje turėtų būti numatyti optimalūs jos panaudojimo, valdymo ir priežiūros būdai.

Tikimasi, kad ryžtingi valdininkų ir verslininkų veiksmai padės tašką ilgoje ir nelinksmoje vadinamojo poilsio parko istorijoje.

UAB "Poilsio parkas" priklauso vasaros koncertų estrada bei du pastatai: vienas - Pušyno gatvėje, kitas - ties Herkaus Manto ir Prano Lideikio gatvių sankryža esantis namelis su garažais, kuriuo naudojasi automobilių remonto įmonė.

Bendrovė gyvena iš nuomos, teikiamos pastarajai įmonei, renginių organizatoriams bei atrakcionų parkui, kuris vasarą laikinai įsikuria estrados pašonėje.

Klaipėdos savivaldybės tarybos Turto komiteto narių siūlymu, esamą bendrovę reikia išskaidyti į dvi. Norima įkurti Savivaldybės įmonę vasaros estradai, kuri reikalinga miestui, administruoti, o UAB "Poilsio parkas" su likusiu turtu - privatizuoti.

Anot Savivaldybės administracijos Investicijų ir verslo plėtros skyriaus vedėjos Elonos Jurkevičienės, parko teritorijos galimybių studiją rengiantys vilniečiai specialistai atsižvelgė į pateiktas pastabas ir galutinį jos variantą užsakovams pristatys, planuojama, dar šį mėnesį. "Tuomet galėsime svarstyti, kaip pritraukti lėšas", - sakė pokalbininkė.

Apie 50 hektarų dydžio parko teritorija priklauso valstybei. Bandymai prieš kelerius metus įregistruoti sklypą ir jį išnuomoti tuomet baigėsi fiasko. Čia atrakcionų parką kurti norėjusiems ir simbolinį 1 proc. bendrovės akcijų nusipirkusiems Olandijos verslininkams pabodo laukti.

Kurį laiką praeivių saugumui parke grėsė industrinę katastrofą primenantys moraliai pasenusių atrakcionų "griaučiai". Prieš kelerius metus jie pagaliau buvo išvežti. Parke nuo to saugiau netapo - sulaukėję želdynai ir suolelių nuolaužos padorios publikos ilsėtis ir pramogauti nevilioja.

Galiausiai buvo parengtas teritorijos detalusis planas, pradėta galimybių studija.

Sovietmečiu miškingoje Girulių teritorijoje įrengtas atrakcionų parkas, ilgą laiką buvęs mėgstama klaipėdiečių poilsio ir pramogų vieta, merdėja jau gerą dešimtmetį.

2008-04-15

Gyventojus pribloškė netikėtos statybos KLP DEBRECENO 14 16 20 K DELFI 080414

Gyventojus pribloškė netikėtos statybos DEBRECENO 14 16 20 K DELFI 080414

http://www.klaipeda.daily.lt/dialog.print.php?id=1208109037

http://www.delfi.lt/news/economy/realestate/article.php?id=16668463

Giedrė Balčiūtė, "Klaipėda" 2008 balandžio mėn. 14 d.

Nekreipę dėmesio į raginimus dalyvauti ruošiamų detaliųjų planų svarstyme žmonės gali sulaukti staigmenos – išvysti, kad po jų langais kyla namas. Taip nutiko Klaipėdos Debreceno gatvės 14, 16 ir 20 namų gyventojams. Žmonės skundėsi, jog vieną rytą pažvelgę pro langus pastebėjo, kad vaikų žaidimų aikštelę užėmė statybininkai.

Pradėję klausinėti, ką statybininkai veikia, gyventojai apstulbo išgirdę, kad prie jų namų ruošiamasi statyti naują daugiabutį. Esą viskas jau suderinta, detalieji planai patvirtinti ir niekas dėl to negali reikšti pretenzijų.

„Bet juk ir taip mažai vietos, mes patys neturime kur automobilių palikti, o čia stato naują daugiabutį. Kodėl apskritai daugiabutį reikia grūsti į jau ir taip tankiai apgyvendintus rajonus? Negi nėra vietos arčiau Jūrininkų prospekto?" – piktinosi vardo prašęs neminėti gyventojas.

Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius patvirtino, kad Debreceno gatvėje vykstančios statybos – teisėtos.

Naujasis penkiaaukštis – vieno įėjimo 20 butų namas – statomas buvusio apleisto prekybos paviljono vietoje. Kažkada šį paviljoną įsigijęs verslininkas tvirtinant kvartalo detalųjį planą pasiekė, kad sklypo paskirtis būtų pakeista iš komercinės į gyvenamąją. Taip jis galėjo gauti leidimą daugiabučiam namui statyti.

Pražiopsojo svarstymą

G.Pocius mano, kad aplinkiniams gyventojams naujojo namo kaimynystė labai gyvenimo kokybės neturėtų pabloginti.

„Anksčiau toje vietoje buvo tik apleistas paviljonas, o dabar teritorija bus visiškai sutvarkyta", – komentavo vedėjas, neslėpęs, kad daugiabutis užims kiek didesnį žemės plotą, negu buvęs paviljonas.

Naujasis namas bus pastatytas taip, kad nė vienam aplinkinių namų neužstotų saulės. Šalia jo, paplatinus įvažiavimą į kiemą, bus įrengta papildomai vietų automobiliams.

Taip pat numatyta vieta buitinių atliekų konteineriams, sporto aikštelė su krepšinio stovais. Visa tai nebus atitverta ir skirta vien naujojo namo gyventojams, visu tuo galės naudotis ir kaimynai. Pasidomėjus, kodėl apie naująsias statybas tik dabar sužinojo kiti, G.Pocius pastebėjo, kad Debreceno gatvės gyventojų situacija – klasikinė. Kai buvo rengiamas „Pempininkų valdų" administruojamos teritorijos detalusis planas, dalyvauti viešame svarstyme ir pareikšti pastabas atėjo vos keli gyventojai. Tarp jų buvo ir sklypo, kuriame dabar statomas daugiabutis namas, savininkas.

Informavo spaudoje

Vedėjas teigė, kad savivaldybė apie detaliojo plano svarstymą gyventojus informavo spaudoje. Įstatymai nenumato, kad apie detaliojo plano rengimą būtina paskelbti ir papildomai gyvenamųjų namų skelbimų lentose. Papildomo informavimo reikėtų nebent tada, jeigu naujosios statybos kaip nors būtų susijusios su aplinkinių gyventojų interesais, pavyzdžiui, sumažėtų jiems paskirtos teritorijos plotas.

G.Pocius įspėjo, kad ir kiti gyventojai atidžiau sektų savivaldybės skelbimus ir neliktų abejingi vešiesiems svarstymams.

Šiuo metu ruošiamasi braižyti „Ąžuolyno valdų" administruojamos teritorijos detalųjį planą. Ateityje bus planuojamos ir kitos miesto teritorijos.

2008-04-14

Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamente apstu netikslumų, atveriančių duris šiai teritorijai darkyti

Vilniaus senamiestis nėra tinkamai saugomas

2008.04.13 20:53 http://www.balsas.lt/naujiena/191402 http://www.lrt.lt/news.php?strid=5044&id=4477702

Paveldosaugininkai teigia, kad keičiamame Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamente apstu netikslumų, atveriančių duris šiai teritorijai darkyti.

Kultūros ministerija sutinka su specialistų kritika, tačiau iš reglamento šalins tik dalį trūkumų, praneša LTV naujienų tarnyba.

Pakeitimų Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamente imtasi po to, kai tapo aišku, kad dabar galiojantis neatitinka paveldosaugos įstatymų, ir tuo naudojasi savininkai, plėsdami pastatus, užstatydami skverus UNESCO pasaulio vertybe paskelbtoje teritorijoje. „Reglamente mes keičiam sąvokas, saugojimo režimus. Mes nekeičiam paties reglamento apribojimų – nei juos griežtiname, nei švelniname", – komentuoja pakeitimus reglamente Irma Grigaitienė, Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vedėja. Pasak Kultūros ministerijos atstovės, suderintos teisinės sąvokos nebesudarys prielaidų pastatų savininkų savivalei.

Tačiau reglamento pakeitimus nagrinėjusi Valstybinės kultūros paveldo komisija teigia, kad dokumente palikta daug netikslumų. „Reglamentas taisytas, bet neištaisytas. Problemos lieka tos pačios: viena problema – terminai, kita problema – kad po terminu „tvarkyba", po tais darbais, po ta skraiste slepiami ir statybos darbai Vilniaus senamiestyje", – įsitikinęs paveldosaugininkas Algimantas Gražulis.

Paliekamos spragos, pasak paveldosaugininko, neužkirs kelio iki šiol vykusiam chaotiškam senamiesčio tankinimui, požeminių garažų statybai archeologinėje vietovėje. Be to, reglamente nenustatyti pačių vertingiausių, Lietuvos didžiosios kunigaikštystės laikotarpio statinių apsaugos prioritetai. Pakeistame senamiesčio apsaugos dokumente esą lieka landų, kuriomis naudojasi apsukrūs verslininkai.

„Tai būtų jau ilgesnis ir didesnis procesas. Mes planuojam tai padaryti antru etapu", – teigia I. Grigaitienė.

Ir Kultūros paveldo komisija, ir ministerija sutinka, kad reikia griežtinti statybų senamiestyje priežiūrą. Senamiesčio apsaugos zonoje kyla per aukšti namai. Dešiniojo Neries kranto pastatai lenkia ir Gedimino pilį.

Netikslius terminus ministerija teigia taisysianti, tačiau pakeistas reglamentas kol kas negalios – jis bus tvirtinamas tik tada, kai Vyriausybė Vilniaus senamiestį paskelbs kultūriniu draustiniu. Įstatymu ši procedūra numatyta dar prieš trejus metus, tačiau vis nepradėta.

Lenkijoje minima Katynės žudynių aukų atminimo diena 2008 04 13

Katynės žudynių aukų atminimo dieną praėjusiais metais įvedė šios šalies Seimas

2008.04.13 17:36 http://www.balsas.lt/naujiena/191378

Sekmadienį pirmą kartą Lenkijoje minima Katynės žudynių aukų atminimo diena. Ją praėjusiais metais įvedė šios šalies Seimas, pranešė Lenkijos spaudos agentūra PAP.

Tiesa paaiškėjo tik daugiau kaip po pusės amžiaus. 1990 metų balandžio 13 dieną Maskva prisipažino, jog lenkų masines žudynes Katynėje, Charkove ir Tverėje vykdė NKVD.

Lenkijos tautos atminimo institutas jau ketveri metai atlieka savo tyrimą, apklausė 2300 liudininkų ir ieško dokumentų užsienio archyvuose.

Neseniai žinomas lenkų kino režisierius Andrzejus Wajda, kurio tėvas taip pat žuvo Katynėje, sukūrė meninį filmą „Katynė". Jis buvo nominuotas šių metų Oskarui kaip geriausias užsienio filmas, tačiau jo negavo.

Ateinantį antradienį filmo premjera įvyks ir Lietuvoje. Jis bus rodomas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.

2008-04-09

Tarybos sprendimo projektas „DĖL ANKSTESNIO KIEMŲ VALYMO PERIODIŠKUMO IR APIMČIŲ SUGRĄŽINIMO„

PROJEKTAS

SPRENDIMAS

DĖL ANKSTESNIO KIEMŲ VALYMO PERIODIŠKUMO IR APIMČIŲ SUGRĄŽINIMO

2008 m. d. Nr.

Klaipėda

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, atsižvelgdama į tai, kad kiemų valymo apimčių ir periodiškumo sumažinimas padidino aplinkos užterštumą, tuo pablogino gyventojų savijautą, pakenkė jų sveikatai, pablogino miesto įvaizdį, be to šį kiemų valymo apimčių ir periodiškumo sumažinimą Klaipėdos m. savivaldybės administracija atliko savavališkai, vienašališkai ir neteisėtai, nusprendžia:

1. Įpareigoti Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktorių panaikinti ir/ar atšaukti Klaipėdos m. savivaldybės administracijos sprendimus dėl kiemų teritorijų valymo apimčių ir periodiškumo sumažinimo nuo 5 iki 3 kartų per savaitę;

2. Įpareigoti Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktorių sugrąžinti kiemų teritorijų valymą 5 kartus per savaitę;

3. Įpareigoti Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktorių sugrąžinti kiemų teritorijų valymo apimtis, kurios buvo taikomos iki valymo apimčių sumažinimo 2008 04 01 dieną.

Savivaldybės meras

Teikėjas – Klaipėdos m. tarybos narys Naglis Puteikis

2008 04 09

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL ANKSTESNIO KIEMŲ VALYMO PERIODIŠKUMO IR APIMČIŲ SUGRĄŽINIMO

1. Sprendimo projekto esmė

Įpareigoti Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktorių panaikinti ir/ar atšaukti Klaipėdos m. savivaldybės administracijos sprendimus dėl kiemų teritorijų valymo apimčių ir periodiškumo sumažinimo nuo 5 iki 3 kartų per savaitę ir sugrąžinti kiemų teritorijų valymo apimtis bei periodiškumą - 5 kartus per savaitę;

2. Projekto rengimą paskatinusios priežastys ir kuo remiantis parengtas sprendimo projektas

Kiemų valymo apimčių ir periodiškumo sumažinimas padidino aplinkos užterštumą, pablogino gyventojų savijautą pakenkė jų sveikatai, pablogino miesto įvaizdį.

3. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Panaikinti Klaipėdos m. savivaldybės administracijos atlikto savavališko, vienašališko ir neteisėto aukščiau minėto sprendimo pasekmes.

4. Kokių rezultatų laukiama

Aplinkos užterštumo sumažėjimo iki 2008 04 01 dieną, t.y. iki valymo sumažinimo, buvusio lygio.

5. Kas inicijavo sprendimo projekto rengimą

Klaipėdos m. tarybos narys Naglis Puteikis

6. Galimos neigiamos priimto sprendimo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Neigiamų pasekmių nenumatome.

7. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti sprendimo įgyvendinimas

Savivaldybės biudžeto asignavimai kiemų valymui numatyti 2008 metų savivaldybės biudžete. Kadangi įstatymai draudžia savivaldybių taryboms tvirtinti deficitinius biudžetų projektus, o kol kas nėra duomenų, leidžiančių abejoti biudžeto projektą rengusių asmenų kvalifikacija, arba įtarti juos nesilaikius įstatymų, darytina išvada, kad 2008 metų savivaldybės biudžete yra numatytos visos šiam tikslui reikalingos lėšos.

Klaipėdos m. tarybos narys Naglis Puteikis

2008 04 09

2008-04-07

Širvintiškiai priešinasi statyboms ant galimo kunigaikščio Algirdo kapo

Širvintiškiai priešinasi statyboms ant galimo kunigaikščio Algirdo kapo ELTA DELFI 2008 04 07

ELTA 2008 balandžio mėn. 7 d. 11:37

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=16589456

Širvintų rajono Turlojiškių kaimo bei apylinkių gyventojai piktinasi, kad vietos valdžia numatė užstatyti ne tik archeologiniais radiniais garsėjančius Turlojiškių pilkapius, bet ir spėjamą vietą, kur 1377 metais buvo iškilmingai sudeginti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo palaikai.

Širvintų rajono bendrasis planas turėtų būti svarstomas pirmadienio popietę. Peticijos iniciatorių teigimu, bendrajame plane pilkapiai nėra net pažymėti, o juose esantį miškelį numatyta paversti urbanizuojama teritorija. Patvirtinus tokį bendrąjį planą, būtų sunaikinta ypač vertinga archeologinė vietovė bei sukurtos teisinės prielaidos užstatyti vaizdingas ežero pakrantes privačiomis vilomis.

Peticijoje pabrėžiama, kad kaime esantys miškai ir miškeliai turi išlikti bendro naudojimo erdve, jų savininkams išlaikant tokias pat teises, kaip ir visiems kitiems miškų savininkams.

„Norime, kad nebūtų leista rengiamame rajono bendrajame plane miško vietoje prie Variekos ežero nurodyti žemės urbanizuojamą paskirtį, taip atveriant kelią naujoms statyboms gražiame pušynėlyje bei šio miškelio naikinimui", - rašoma peticijoje.

Pasak archeologo dr. Vykinto Vaitkevičiaus, jeigu šis planas būtų patvirtintas, rengiantis Lietuvos tūkstantmečio minėjimui gali būti sunaikintas visame pasaulyje pripažintos ir gerbiamos gediminaičių dinastijos atstovo kapas.

Turlojiškių pilkapyną ir apylinkes archeologai pradėjo tyrinėti visai neseniai - 2004-2006 metais - bet jau aptiko itin įdomių X-XI amžių dirbinių bei išskirtinę apvalią sagę, datuotiną XIV amžiumi. Visi radiniai saugomi Nacionaliniame muziejuje Vilniuje. Turlojiškių kapai išsiskiria įkapių turtingumu, rodančiu aukštą čia palaidotų protėvių socialinį statusą.

Archeologas, remdamasis naujausiais istorinių tyrimų duomenimis, teigia, kad dar tik pradėto tirti pilkapyno kaimynystėje gali būti ir Algirdo palaidojimo vieta. Žymus lenkų istorikas Janas Dlugoszas XV amžiuje rašytoje Lenkijos istorijoje nurodė, kad Algirdas buvo sudegintas Kukaveičio miške netoli Maišiagalos pilies ir gyvenvietės. Istorinių šaltinių analizė leidžia manyti, kad ši vietovė - ant Variekos ežero kranto plytinti vaizdinga aukštuma, istoriniuose šaltiniuose vadinama Kukaveičiu.

„Jeigu ši hipotezė pasitvirtintų, tai būtų unikalus Lietuvos istorijos atradimas - vienintelis dabartinėje Lietuvos teritorijoje žinomas didžiojo kunigaikščio kapas", - sako V. Vaitkevičius.

2007 metais Tulojiškių pilkapynas pripažintas nekilnojamąja kultūros vertybe, nustatyta jo teritorija ir suteikta teisinė apsauga.

Peticijoje reikalaujama, kad Kultūros paveldo departamento atstovai dalyvautų Širvintų rajono bendrojo plano svarstyme ir gintų viešąjį interesą, neleisdami vietos valdžiai sunaikinti nacionalinio kultūros paveldo vertybės. Šį kreipimąsi palaiko Alternatyvi kultūros paveldo komisija.

Peticijoje taip pat prašoma, kad Aplinkos ministerija patikrintų, ar ruošiamas tvirtinti Širvintų rajono bendrasis planas neprieštarauja Lietuvos įstatymams ir kitiems teisės aktams.

Klaidingai išversta Orhuso konvencija riboja visuomenės teises LZ DELFI 080407

Vertimo klaidų supainiota teisė LIETUVOS ŽINIOS 080407

http://www.delfi.lt/news/economy/law/article.php?id=16588558

Rimantas Varnauskas, "Lietuvos žinios" 2008 balandžio mėn. 7 d

Gausybė Europos Sąjungos (ES) įstatymų galios aktų netinkamai išversti į lietuvių kalbą kelia sumaištį. Vienas ryškesnių pavyzdžių - Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija) taikymas šalies teismuose.

Rusicizmų pasekmės

"Galiojanti Orhuso konvencijos vertimo į lietuvių kalbą versija yra klaidinanti - joje gausu klaidingai išverstų terminų, sąvokų, praleistų žodžių, o kai kurių lietuviškų terminų reikšmė gana artima Konvencijos originalo rusų kalba reikšmėms, tačiau prieštarauja originalų anglų ir prancūzų kalbomis reikšmėms. Akivaizdu, kad vertimas turi būti pagrįstas originalais anglų ir prancūzų kalbomis, nes Orhuso konvenciją įgyvendinantys ES reglamentai, direktyvos ir kiti teisės aktai yra teisiškai privalomi visomis 27-iomis ES kalbomis, tačiau rusų kalba nėra oficiali ES kalba. Atkreiptinas dėmesys, kad ES reglamentų terminai lietuvių kalba taip pat skiriasi nuo Orhuso konvencijos lietuviškojo vertimo terminų, nors jie turėtų sutapti", - rašoma grupės visuomenininkų prašyme Seimo Žmogaus teisių komitetui.

Objektyvumo dėlei reikėtų pasakyti, kad rusų, anglų ir prancūzų kalbos yra oficialios Orhuso konvencijos kalbos, tačiau terminijos vartojimas ir supratimas gerokai skiriasi.

Teisininko-vertėjo kvalifikaciją turintis Paulius Markevičius LŽ nurodė tik porą pavyzdžių, kaip iškraipomi, o kartu ir susiaurinami, terminai. Tarkime, terminas "environmental" (aplinkos) neteisingai išverstas kaip "aplinkosaugos". Taip susiaurinama paties termino reikšmė, nes aplinkosauga - tik viena sričių, kurias apima terminas "aplinka".

"Dar daugiau, Orhuso konvencijai tiesiogiai prieštarauja ir Teritorijų įstatymas, leidžiantis pačiam statytojui rengti teritorijų planavimo dokumentų svarstymą su visuomene ir pačiam derinti savo privatų ir visuomenės interesus - savo nuožiūra priimti arba atmesti visuomenės pastabas", - sako P.Markevičius. - Ar jums patiktų, jei teismo sprendimus įgyvendintų pats ieškovas, sudaręs sutartį su Teisingumo ministeriją dėl antstolio įgaliojimų suteikimo? Turbūt nelabai. O štai Lietuvoje tai įprasta, nors tokią praktiką draudžia ne tik Orhuso konvencija, bet ir ES reglamentai. Taip programuojami visuomenės ir verslo konfliktai, nes visuomenė per vėlai sužino apie statybų planus, kuriems leidimai ne visada išduodami skaidriai ir teisėtai. Jai telieka vienintelė alternatyva - kreiptis į teismą."

Suformavo praktiką

Orhuso konvencija leidžia visuomenei ginti viešąjį interesą aplinkos srityje. Tačiau Lietuvoje ši teisė dėl netikslaus vertimo yra ribojama iki gamtosaugos. Taip mano visuomenininkai, bandę viešąjį interesą ginti Lietuvos teismuose. Neteisingos Konvencijos vertimo į lietuvių kalbą pagrindu Lietuvos teismai nagrinėja civilines ir administracines bylas, priima sprendimus, kurie daro įtaką ir dažnai pažeidžia piliečių teises - teisę į teisingą teismą bei teisingą bylos nagrinėjimą. "Tai patvirtina ir JTO "Orhuso konvencijos taikymo vadovas", kurio pateiktas konvencijos išaiškinimas leidžia visuomenei ginti kultūros paveldą, o tai tiesiogiai prieštarauja Lietuvoje suformuotai teismų praktikai", - tvirtina P.Markevičius.

Su tokia praktika jau ne kartą ir ne vienoje byloje susidūrė Žvėryno bendruomenė.

"Prieš kelerius metus bandėme teisme ginti kultūros paveldo objektą - Žvėryno malūną nuo sunaikinimo. Tačiau nesugebėjome teismams įrodyti, kad kultūros paveldo vietovėje vietoj dviejų sandėliukų pastatyti du daugiaaukščiai namai pažeidžia įstatymus ir kraštovaizdį. Bylą pralaimėjome, nes, anot mūsų teismų, neturime teisės ginti kultūros paveldo. Liūdniausia, kad Vyriausiasis administracinis teismas suformavo teisminę praktiką, todėl kiti teismai, remdamiesi šiuo sprendimu, į tai net nesigilina ir atmeta kitus viešąjį interesą bandančius ginti ieškinius, ypač susijusius su kultūros paveldu. Kiek žinau, ar ne aštuoni tokie atvejai jau buvo", - kalba Žvėryno bendruomenės narys Vytautas Damaševičius.

Teismas atmetė

Nematydami kito būdo, visuomenininkai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami jo kreiptis į Europos Teisingumo Teismą ne tik dėl Konvencijos vertimo netikslumų, bet ir dėl ES reglamentų lietuvių kalba neatitikimo minėtiems reglamentams kitomis ES kalbomis - anglų, prancūzų, ispanų ir kitomis. Tačiau teismas atmetė prašymą konstatuodamas, kad nekyla ginčo dėl lietuviškame vertime vartojamų sąvokų.

"Mums nenurodė jokių prašymo atmetimo motyvų. Todėl liko neaišku, kuo remdamasis teismas, neturėdamas specialių filologinių žinių, nustatė Orhuso konvencijos vertimo atitikimą originalui anglų ir prancūzų kalbomis bei minėtų ES reglamentų skirtingomis ES oficialiomis kalbomis tapatumą", - stebisi P.Markevičius.

Keturių visuomen. organizacijų kreipimasis į Klaipėdos m. tarybos narius dėl Bauhauzo parko ir muziejaus priestato 080130

Gerbiamas Klaipedos miesto tarybos nary,

Esame ipareigoti persiusti Jums prisegama dokumenta. Suinteresuota kultūros ir gamtos paveldo issaugojimu Klaipedos miesto visuomene atkreipia demesi i Jums primet amus neatsakingus sprendimus bei dideliu detaliuju planu neatitikimu su Bendrojo Klaipedos miesto planu, viesumo stoka ir visuomeninio intereso nepaisyma.

Siandien balsuodamas „UZ" detaliuosius planus Senamiestyje ir Istorineje miesto dalyje asmeniskai prisidėsite:

prie Klaipedos senamiescio ir istorines miesto dalies naikintoju;

prie Klaipedos tapatybes grioveju;

prie nusikaltimo

Palaikydamas visuomeniniu organizacijų iniciatyva ir pasakes „NE", irodisi ar esate vertas Jums suteikto mandato.

Pagarbiai

Klaipedieciu visuomenniu organizaciju atstovu sueigos ipareigojimu

Dainius Elertas

Klaipėdos miesto savivaldybės Tarybai,

2008 01 30

Metodiškas ir rafinuotas žmonių apgaudinėjimas. Tik taip galima įvertinti Klaipėdos miesto Savivaldybės administracijos, kuriai vadovauja Liberalų ir Centro sąjungos narys p. R. Taraškevičius ir jo bendražygiai, veiksmus Klaipėdos Senamiesčio atžvilgiu.

Šiandien Jums yra siūloma tvirtinti ypač didelė detaliųjų planų serija. Iš jų net keletas rengti sklypams, esantiems Klaipėdos miesto istorinėje dalyje (paminklo kodas U16) ir net Senamiestyje (paminklo nr. U17). Apie vieno iš jų, Didžiojo Vandens g.8 ir jo gretimybių detaliojo plano sprendinių, svarstymą įvykusį 2006 11 02, teko išgirsti iš lūpų į lūpas, tad buvo spėta sudalyvauti ir pareikšti nuomonę. Svarstyme buvo pastebėta, kad detalųjį planą rengusieji nepaisė ypač griežtai Senamiesčio statusui keliamo tūrių reikalavimo bei būtinybės atsižvelgti į istoriškai buvusią erdvinę kompoziciją. Tuomet detaliajam planui buvo nepritarta. Galima būtų tik apgailestauti, kad eilinį kartą dėl ne nuo mūsų priklausiusių aplinkybių, taip ir neteko susipažinti su paskutiniais svarstymais. Nepaisant to, susipažinę su Jums tvirtinimui siūlomais detaliaisiais projektais, turime konstatuoti, kad siūlomame tvirtinti Didžiosios Vandens g. 8 ir gretimybių detaliajame plane, į 2006 11 02 svarstyme pateiktas pastabas nebuvo atsižvelgta – siūlomi patvirtinti tūriai akivaizdžiai ir akiplėšiškai prasilenkia su Senamiesčiui taikomomis paminklinio statuso apibrėžtimis.

Tą patį būtų galima pasakyti ir apie kitus detaliuosius planus - pvz. teritorijos tarp Pievų Tako, I. Kanto, Gintaro gatvių (atkuriamo unikalaus Bauhauzo parko teritorijoje numatoma sklypų naujoms statyboms formavimo galimybė). Piktybines paveldo verčių ignoravimo tendencijų įtvirtinimo ir tokių darbų tąsą Klaipėdos m. savivaldybėje iliustruoja ją „garsinantis" apartamentų „Jono namai" statybų ant seniausios bažnyčios pamatų bei žymiausių klaipėdiečių kapavietės precedentas.

Be to norime atkreipti dėmesį į Jūsų pačių patvirtinto Klaipėdos miesto bendrojo plano Kultūros paveldo dalies sprendinius:

„7.1. Paruošti Klaipėdos senamiesčio ir Klaipėdos miesto istorinės dalies regeneravimo programas.

7.2. Parengti Klaipėdos senamiesčio (U17) specialųjį planą, kuris patikslintų teritorijų ribas bei apsaugos zonas.

7.3. Parengti Klaipėdos senamiesčio (U17) paveldotvarkos projektą, kuris užtikrintų šios teritorijos išsaugojimą bei įteisintų paveldosaugos reikalavimus ir konkrečių tvarkymo priemonių sistemą.

7.4. Saugoti ir tvarkyti senamiesčio teritorijoje esantį gatvių tinklą, aikščių, gatvių ir posesijų struktūrą, statinių kompleksus ir ansamblius, erdvinę struktūrą ir istorinį medžiagiškumą, reljefo formas, kultūrinį sluoksnį ir viešąsias erdves.

...

7.10. Parengti Klaipėdos miesto istorinės dalies (U16) specialųjį planą, kuris patikslintų teritorijų ribas bei apsaugos zonas.

7.11. Parengti Klaipėdos senamiesčio (U17) paveldotvarkos projektą, kuris užtikrintų šios teritorijos išsaugojimą bei įteisintų paveldosaugos reikalavimus ir konkrečių tvarkymo priemonių sistemą.

7.14. Planuojant naujas statybas Klaipėdos senamiestyje, Klaipėdos miesto istorinėje dalyje ir kitose kultūros paveldo teritorijose, išsaugoti istorinį urbanistinį audinį ir charakteringą erdvinę struktūrą, paryškinant paveldo objektų savybių savitumą, dominavimą naujos architektūros atžvilgiu. Naujos architektūros siluetas, tūriai, užstatymo linijos, kompozicija, masės, mastelis ir fasadų medžiagos turi būti suderintos su tradicinėmis, sudaryti pusiausvyrą su kontekstu, jam nepakenkiant, nesumažinant bendro naudojimo erdvių.

...

7.16. Kultūros paveldo objektai saugomi kartu su visumą sudarančiu kraštovaizdžiu.

...

7.19. Senąsias kapinaites ir kapavietes saugoti ir tvarkyti viešam pažinimui ir pagarbai.

...

7.26. Želdiniai, esantys Kultūros paveldo teritorijose, turi būti saugomi, nes yra vertingi kaip sudarantys vieningą visumą su užstatymu, kuriam būdinga žmogaus veikla, gamtinės ir istorinės aplinkos dermė."

Akivaizdu, kad Jums tvirtinimui siūlomi detalieji planai sklypams, esantiems tiek Klaipėdos miesto Istorinėje dalyje (U16) tiek ir Senamiestyje (U17), neatitinka visos eilės ( pabrėžiame – ne vieno kurio nors sprendinio, bet visos eilės) Klaipėdos miesto Bendrojo plano Kultūros paveldo dalies sprendinių reikalavimų. Tai gali reikšti tik vieną – akivaizdžią savivalę.

Susiklosčius tokiai padėčiai mes kreipiamės į Klaipėdos Savivaldybės Tarybą ragindami nedaryti neatsakingų sprendimų.

Reikalaujame baigti pilietinę nuostatą reiškiančios Klaipėdos visuomenės dalies ignoravimą ir galop deramai sutvarkyti skelbimų apie projektus, kurie yra svarbūs Klaipėdos miestui ir jo žmonėms, išviešinimo tvarką, t.y. išspręsti tai, ko reikalavome nuo 2006 m. pavasario ir ne kartą informavome miesto merą p. Taraškevičių (per tą laiką padorus šeimininkas, jei negali kitaip sutvarkyti optimaliai prieinamo informacijos išviešinimo, kvietimus būtų išsiuntęs asmeniškai kiekvienam besidominčiajam, ar bent jau susiorganizavusioms grupėms, juo labiau, kad jos nesislapsto). Atsisakymas spręsti šį klausimą – traktuotinas kaip siekis instrumentalizuoti statybų biznį savo interesams, kaip sąmoningas klaipėdiečių apgaudinėjimas.

Vienintelė galima išeitis kaip logiškiau šiuo metu išspręsti Lietuvos valstybės kultūros paveldo objektų , kuriais yra Klaipėdos Senamiestis (U17) ir miesto Istorinė dalis (U16), verčių išsaugojimą - sugrąžinti Klaipėdos Senamiestyje (U 17) ir Istorinėje miesto dalyje (U16) esančių sklypų detaliuosius planus pakartotiniam svarstymui.

Panašios tendencijos pastebimos ir sprendžiant planavimo klausimus susijusius su gamtos paveldu bei gamtosauga. Visa tai verčia ieškoti būdų telkti visas pilietišką poziciją reiškiančias Klaipėdos miestiečių jėgas ir koordinuoti veiksmus.

LR Pensininkų partijos Klaipėdos skyrius Vidas Sutkus

Lietuvos piliečių sąjunga Jonas Jogutis

Klaipėdos miestiečių iniciatyvinės grupės įgaliotas asmuo Egidijus Baranauskas

Alternatyvios kultūros paveldo komisijos atstovas Klaipėdoje Dainius Elertas

Kontaktinis adresas: Šilutės 57, Klaipėda