2008-04-17

DĖL VERSLO INTERESŲ PROTEGAVIMO KLAIPĖDOS PILIAVIETĖS SPECIALIOJO PLANO PROJEKTE

DĖL KULTŪROS PAVELDO VERČIŲ IGNORAVIMO IR VERSLO INTERESŲ PROTEGAVIMO PARENGTAME KLAIPĖDOS PILIAVIETĖS SPECIALIAJAME PLANE

 

Valstybinei kultūros paveldo komisijai,

LR Kultūros ministrui,

Kultūros paveldo departamento direktorei,
 

DĖL KULTŪROS PAVELDO VERČIŲ IGNORAVIMO IR VERSLO INTERESŲ PROTEGAVIMO PARENGTAME KLAIPĖDOS PILIAVIETĖS SPECIALIAJAME PLANE

 

2008 04 14
 

Klaipėdos piliavietės kompleksas su  jo gretimybėmis yra išskirtinis LR paveldo objektas. XIII a. čia prasidėjo ir nenutrūkstamai tęsėsi Vakarų Europos civilizacijos sklaida į Lietuvą. Šioje teritorijoje užsimezgė seniausio Vakarų Europos miesto Lietuvoje – Klaipėdos branduolys. Jo vaidmuo tarpkultūriniame regiono dialoge tik pradėtas suvokti. Todėl kiekvienas žingsnis šioje teritorijoje turėtų būti itin pasvertas, kultūros paveldo vertės saugomos, atskleidžiamos (LR teritorijų planavimo įstatymo I sk. 1 str. 27 p.; I sk. 3 str. 4 p.). Susipažinus su rengiamu Klaipėdos piliavietės specialiuoju planu tenka apgailestauti dėl jo kokybės ir akivaizdaus kultūros paveldo verčių nepaisymo, ignoravimo bei aukojimo statybos verslo interesams.

 

Klaipėdos piliavietės specialaus plano skaidrumas kelia abejones jau dėl finansavimo būdo. Žinoma, kad specialiojo plano rengimas buvo finansuojamas suinteresuotos pusės – UAB „Eika" ir AB „Achema". Niekam nėra paslaptis bendrovės UAB „Eika" siekiai komerciniams tikslams pritaikyti visą piliavietės teritoriją bei jos gretimybes vykdant projektą „Jūros vartai". Taip pat čia numatyta aukštų modernių pastatų statybos intervencija. Tai ne kartą buvo deklaruota ir žiniasklaidoje (plačiau http :// www .jurosvartai .lt/ ; 2008 03 05 Vakarų ekspresas). Specialiojo plano rengėjai galimai buvo įtakojami ne paveldosauginių, bet finansuotojo lūkesčių. Tokias tendencijas atspindi ir kiti projektuotojo UAB „Uostamiesčio projektas" elementarūs restauravimo principų ignoravimo pavyzdžiai piliavietės gretimybėse: pritaikant – restauruojant XVIII a. Karališkąjį sandėlį išorinis medinių lentų apkalas virto gofruotos skardos imitacija; atkuriant ryžių sandėlį visai nepaisyta ikonografijos, medžiagiškumo, fachverko konstrukcijos; vadinamojo keltininko namelio komplekso pritaikymo – restauravimo metu buvo sužalota dalis vidinių perdangų, pilnai neatkurti dekoro elementai, į fasadą įvesti nebūdingi stiklo priestatai ir t.t..

 

Minėtų projektuotojų veiklą apvainikavo stiklinio priestato suprojektavimas bei pastatymas ant dalies XVII a. bokšto liekanų. Nors apie jį žinojo projektuotojai bokšto liekanų kampas buvo nuardytas, o akmenys nustumti į upę. Virš likusių iki galo neištirtų bokšto pamatų suformuota paaukštinta mašinų stovėjimo aikštelė, nors tai buvo galima daryti šalia. (2007 03 29 Vakarų ekspresas)

Dar daugiau abejonių šio specialiojo plano skaidrumu kelia jokiais paveldosauginiais argumentais negrindžiamas piliavietės saugomos teritorijos sumažinimas vos ne iki 1/3 buvusio ploto ir apibrėžimas tik dabar formuojamu aplinkinio griovio riba. Pažymime, kad iki šiol neaišku, kas ir kokiu pagrindu apibrėžė šio griovio perimetrą, išdavė leidimus žemės kasimo, įlaido kalimo bei kitiems darbams. Dabar formuojamas griovys neprimena nei XVII a., nei XX a. pr. fosos formos. Tai iliustruoja ne tik gausi kartografinė (planai, brėžiniai), bet ir ikonografija (piešiniai, nuotraukos). Akivaizdžiai ignoruojamos kompleksinės objekto vertės – buvę 4 bastionai/ salos. Šiuo metu aptikti du. Tikėtina juose aptikti ir seniausių piliavietės bei miesto raidos kultūrinių sluoksnių. Būtent tokią vietą tarp Sukilėlių gatvės ir griovio ketinama užstatyti 4 aukštų statiniais. Esą taip bus užtikrintas vaizdas į piliavietę iš miesto pusės.

 

Kitą panašų, niekada nebuvusių statinių kompleksą, numatyta statyti tarp griovio ir Žvejų gatvės. Panašu, kad specialiojo plano rengėjai čia vadovavosi ne paveldosauginėmis nuostatomis, o jau išdalintų sklypų išdėstymu ir jų savininkų interesais. Rengėjai nepateikė jokio kito argumento dėl kurio reikėtų piliavietės teritoriją mažinti ar atsisakyti anksčiau nustatytų ribų su minėtais sklypais imtinai. Naujai apibrėžiant piliavietės teritoriją ant jos ribos atsidūrė ir kiti svarbūs šio komplekso objektai. Minėtasis, jau XVII a. 4 d. planuose užfiksuotas, bokštas. Jis užtikrino pilies saugumą iš marių bei saugojo upės žiotis. XIX a. bokšto dalis buvo integruota į vėlesnį pastatą stovėjo iki 1922 m. Specialiojo plano rengėjų nesudomino ir netoli bokšto aptiktas požeminis tunelis. Pilies komplekso dalį - tunelį mini XVIII a. ir XX a. pradžios šaltiniai. Vien šių aplinkybių užtenka piliavietės specialiojo plano korekcijai.

 

Atkreipiame dėmesį į dar kelis specialiojo plano rengėjų „nepastebėtus" aspektus susijusius su piliavietės gretimybėmis. K. Demerecko studija (ją užsakė UAB „Uostamiesčio projektas") skirta pietinio Dangės žiočių rago ir  piliavietės gretimybių raidai patvirtino, kad pilies egzistavimo laikotarpiu čia nebūta aukštesnių nei 2,5 aukšto pastatų. XVIII a. pabaigos dominante buvo tristogis sandėlis (vėlesnis ryžių malūnas) ir tvirtovės komendanto namas ant pilies pylimo. Tristogis sandėlis buvo pastatytas taip, kad netrukdytų pilies įgulai stebėti marias. XIX – XX a. piliavietės prieigas papildė laivų statyklos kompleksas. 1934 – 1938 m. prieš piliavietę iškilo ažūrinis elingas.  1939 – 1944 m. prie upės karo reikmėms pastatytas 3,5 – 4 aukštų cechas buvo svetimkūnis (visiems oponuojantiems siūlome atidžiai įsižiūrėti į pačio cecho korpuso nuotrauką ir langus, o ne laiptinės – bokštelio langelius). Netrukus jis buvo subombarduotas.

 

Nesuprantamas specialiojo plano rengėjų noras orientuotis į šį trumpai karo tikslams tarnavusį cechą, o ne kitus 1,5 – 2,5 statinius (jų fotografijos yra išlikusios). Įteisinus 6 aukštų pastatų statybą prie upės kranto būtų didelis praradimas istoriniam kraštovaizdžiui iš Pietinio upės rago, marių, Kuršių nerijos nacionalinio parko: 1. nebedominuotų piliavietė; 2. nebedominuotų jūrinio paveldo objektai – elingas ir atkurto ryžių sandėlio siluetas; 3. galimybė išsaugoti XIX – XX a. pr. istorinio kraštovaizdžio ir piliavietės verčių dalį būtų negrįžtamai prarasta.

 

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus iš Kultūros paveldo departamentą ir  reikalaujame:

 

1.         Atšaukti Klaipėdos piliavietės specialiojo planą, kol nebus sugrąžinta piliavietės apsaugos riba.

2.         Atsižvelgiant į istorinio kraštovaizdžio vertes ir išplečiant apsaugos teritorijas apimant susijusias gretimybes (bastionų, bokšto liekanas, požemį) inicijuoti Klaipėdos piliavietės specialiojo plano papildymus.

3.         Siekiant išsaugoti piliavietės ir jūrinio paveldo objektų dominavimą nenumatyti aukštesnio kaip 2,5 aukšto užstatymą prie upės pakrantės ir tarp gatvių ir pilies griovio.

4.         Skubiai imtis tyrimo dėl atsakingų KPD pareigūnų veiklos įvertinimo, galimo privačiųjų ir viešųjų interesų supainiojimo ar  korupcinių santykių su specialiojo plano finansuotoju.

 

Valstybinę kultūros paveldo komisiją prašome paskatinti Kultūros paveldo departamentą imtis ryžtingesnių veiksmų apsaugant Vakarų Europos kultūros paveldą Klaipėdos mieste ir inicijuoti Kultūros departamento Klaipėdos teritorinio padalinio pareigūnų veiklumo/neveiklumo įvertinimą  dėl šiame kreipimesi minėto konkretaus atvejo.

 

Alternatyvios kultūros paveldo komisijos narys Klaipėdoje                                                               Dainius Elertas

Komentarų nėra: