Valstybinei kultūros paveldo komisijai,
Kultūros paveldo departamento direktorei,
Klaipėdos miesto tarybai,
Klaipėdos miesto savivaldybei,
2008 03 31
Klaipėdos miesto savivaldybėje tapo įprasta nekreipti dėmesio į pavienių kultūros paveldo naikinimo atvejus. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius pripažino, kad 2008 01 15 seniausias Lietuvoje navigacijos bokštas buvo nugriautas, supjaustytas, išgabentas be jos leidimo(Klaipėdos m. savivaldybės administracija 2008-20-26 Nr.(311)–R52–192). Šis incidentas papiktino miesto gyventojus, nevyriausybines organizacijos ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos narius. Juoba, kad vienas iš minėto objekto nugriovimo įsakymo iniciatorių yra Klaipėdos miesto tarybos narys. Tačiau jokios atsakomybės iš navigacijos bokšto sunaikinimą inicijavusių Valstybinio jūros uosto direkcijos pareigūnų miesto savivaldybė nepareikalavo.
Panašus likimas gali ištikti ir Klaipėdos m. savivaldybės balanse esantį buv. I-sios Smeltės mokyklos pastatą (Nemuno g.145). Į prastėjančią šio neogotikos statinio dekoro elementų būklę, būtinybę suteikti kultūros paveldo objekto statusą visuomenininkai atkreipė dėmesį rengtoje akcijoje ir įvairias raštais. Tačiau ir šį kartą Klaipėdos savivaldybė nieko nesiima. Klaipėdos miesto savivaldybės abejingumo pasekmes atskiriems kultūros paveldo objektams, kompleksams atskleidžia 2008 03 30 vykęs gaisras buv. Klaipėdos apskrities ligoninės pastate (Kulių vartų 14). Apie skubius prevencinius veiksmus, kad būtų išvengtas tolesnis šio komplekso žalojimas, rašėme savivaldybei dar 2006 05 06, 2006 07 28. Šiuo metu atvirai ruošiamasi (iškasta duobė, sukalti kuoliukai) vieno iš 2002 m. miesto savivaldybės lėšomis atidengtų Klaipėdos riboženklių vagystei (Vakarų ekspresas 2008 03 20). Panašu, kad miesto dienraštyje paskelbta informacija Savivaldybės administracijos nesudomino.
2006 – 2008 m. kultūros paveldo objektų naikinimo praktika įgijo sisteminį pobūdį. Lengva ranka užsimota ne tik, prieš pavienius objektus, kompleksus, bet ir ištisas valstybės saugomas kultūros paveldo teritorijas – Klaipėdos senamiestį (U17) bei istorinę miesto dalį (U16). Konstatuojame, kad žalojantys sprendimai buvo priimti Klaipėdos miesto tarybos bei administracijos. Aukštybinių pastatų schema bei Bendrasis miesto planas buvo tvirtinamas neatsižvelgiant į miestiečių nuomonę, visuomeninių organizacijų protestus nei į Valstybinės kultūros paveldo komisijos rekomendacijas (2007 02 23 LR VKPK sprendimas „Dėl kultūros paveldo išsaugojimo Klaipėdoje). Taip buvo sukurtas precedentas tolesniam senamiesčio (U17) bei istorinės miesto dalies naikinimui. 2007 – 2008 m. Klaipėdos miesto savivaldybė neatsižvelgdama į viešąjį interesą ir LR įstatymus, Kultūros ministrą, Valstybinės kultūros paveldo komisiją bei proteguodama siauros verslininkų grupės interesus leido senamiestyje ant seniausios miesto bažnyčios liekanų, žymiausių Mažosios Lietuvos asmenų kapavietės iškilti viešbučiui – apartamentams (Klaipėdos m. taryba 2008-02-14 Nr.T4-22). Taip pat, bandoma įteisinti pseudomodernaus pastato statybas senamiesčio viduryje (šalia Didžioji Vandens g. 8) ir taip suardyti nuo XVII a. išlikusią urbanistinę kvartalo struktūrą. Todėl nestebina Klaipėdos miesto savivaldybės ir miesto tarybos sprendimai formuoti statyboms sklypus „bauhaus" stiliaus parko teritorijoje apribotoje Pievų Tako, I. Kanto, Gintaro gatvių istorinėje miesto dalyje. Abu pastaruosius itin neigiamai įvertino Valstybinė kultūros paveldo komisija (LR VKPK 2008-02-25 Nr.VII-56-(1.12)) . Simptomiška, kad 2008 01 03 – 04 istorinėje miesto dalyje Klaipėdos taryba ketina įteisinti neteisėtai pastatytą daugiaaukštį S. Daukanto 13 a. ir dalį šalia stovinčio XIX a. sienų griovimą.
Visos šios statybos vyksta net neparengus specialiųjų planų. Be to Klaipėdos miestiečių iniciatyvinė grupė, nuo pat savo susiformavimo 2006 m. pavasarį, reikalavo skubiai parengti Senamiesčio (U17) ir miesto istorinės dalies (U 16) išsaugojimo koncepciją. Taip pat buvo prašoma kompleksinės Klaipėdos miesto kultūros paveldo koncepcijos parengimą įtraukti į Klaipėdos miesto strateginį planą. Tiesa, pastarajame dokumente atsirado „Senamiesčio atgaivinimo ir paveldo išsaugojimo programa 05" tačiau laikyti jos kompleksine koncepcija negalima. Tai geriausiu atveju įvardintina tik kaip kai kurių paveldo objektų ir jų aplinkos pritaikymo turistiniams, rekreaciniams, komerciniams poreikiams veiksmų planas. Tačiau jame nėra net užuominos apie kompleksiškumą bei saugojimo, verčių išskyrimo kriterijus. Todėl be koncepcijos minėta programa vertintina tik kaip kultūros paveldo kompleksiškumo naikinimo instrumentalizavimo priemonė. Tuo labiau, kad minėtame Strateginiame plane kaip vienas iš uždavinių keliamas pseudomodernaus statinio Didžioji Vandens 8 statyba. Klaipėdos m. savivaldybės administracija iki šiol teigė, kad įtraukti į Klaipėdos miesto strateginį planą esą nėra galimybės. Šiame kontekste daugiau nei keistai atrodo Klaipėdos miesto mero rašto teiginys: „2007 – 2013 metams Klaipėdos miesto plėtros plane yra numatyta parengti kompleksinę Klaipėdos miesto kultūros paveldo koncepciją, kurios organizatoriai – vykdytojai yra Kultūros paveldo departamentas bei Nevyriausybinės visuomeninės organizacijos.". Tokiu atveju Klaipėdos miesto savivaldybė yra raštiškai įsipareigojusi remti technologiniais, žmogiškaisiais, informaciniais ir kitais nepiniginiais resursais. Įdomu, kodėl iki šiol apie minėtos koncesijos rengimo įtraukimą į Miesto strateginį planą nebuvo informuoti šios idėjos iniciatoriai Klaipėdos miestiečių iniciatyvinė grupė? Bet kuriuo atveju – be kompleksinės Klaipėdos miesto kultūros paveldo koncepcijos parengimo neįmanomas apskritai joks Senamiesčio ir miesto istorinės dalies „atgaivinimas".
Tad lieka konstatuoti, kad Klaipėdos miesto Savivaldybė ir miesto Taryba, desperatiškai, paskubomis tvirtindama detaliuosius planus miesto paveldo kompleksuose ir pavieniams paveldo objektams bei jų gretimybėms, nesant parengtos kompleksinės paveldo koncepcijos, nors apie jos parengimą buvo informuotos ir vyko diskusijos, sąmoningai prisideda prie miesto paveldo naikinimo.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus iš Klaipėdos miesto Savivaldybės ir Klaipėdos miesto Tarybos reikalaujame:
1. Netvirtinti jokių specialiųjų, detaliųjų planų Klaipėdos senamiesčio (U17) ir istorinėje miesto dalyje (U16) iki bus parengta kompleksinė Klaipėdos miesto kultūros paveldo koncepcija.
2. Suspenduoti ir atšaukti dabartinio Klaipėdos m. bendrojo plano kultūros paveldo dalies sprendinius (7.1, 7.2, 7.3, 7.4, 7.10, 7.11, 7.14, 7.16, 7.19, 7.26) pažeidžiančius detaliuosius planus.
3. Klaipėdos miesto savivaldybę nedelsiant oficialiai pranešti Klaipėdos miestiečių iniciatyvinei grupei ir Kultūros paveldo departamentui apie kompleksinės Klaipėdos miesto kultūros paveldo koncepcijos rengimo įtraukimą į Klaipėdos miesto plėtros strateginį planą.
4. Skubiai pranešti kaip ir kokiais nepiniginiais resursais Klaipėdos m. savivaldybė ketina prisidėti prie kompleksinės Klaipėdos miesto kultūros paveldo koncepcijos rengimo.
5. Imtis iniciatyvos ištaisyti kultūros paveldo objektų, kompleksų vertingosioms savybėms padarytą žalą aukščiau minėtais atvejais.
Valstybinę kultūros paveldo komisiją prašome paskatinti Kultūros paveldo departamentą imtis ryžtingesnių veiksmų apsaugant Klaipėdos miesto kultūros paveldą ir inicijuoti Kultūros departamento Klaipėdos teritorinio padalinio pareigūnų veiklumo/neveiklumo įvertinimą dėl šiame kreipimesi minėtų konkrečių atvejų.
Alternatyvios kultūros paveldo komisijos narys Klaipėdoje Dainius Elertas
Atsakymo laukiame: Šilutės pl. 57, Klaipėda
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą