2009-06-30

Įplaukų į biudžetą rezervai – šešėliniai biznieriai

N.P.: netikiu, kad žemiau aprašomoje istorijoje buvo galima taip paprastai kelis šimtus kartų naktimis išvežti sunkvežimius spalvoto metalo laužo keičiant numerius į Lenkiją.

Netikiu, kad to nežinojo keliolika politikų, keli šimtai įvairių slaptų tarnybų darbuotojų ir kelios dešimtys neslaptų aukštų pareigūnų iš muitinių, mokesčių inspekcijų ir pan.

Netikiu, kad nusuko tik 15 milijonų Lt, nes „...užklupti metalo prekeiviai FNTT tyrėjų maldavo neuždaryti jų į areštinę, prisipažino įvykdę nusikaltimus ir pažadėjo padengti valstybei padarytus nuostolius. Ant kelių nepuolė tik anksčiau jau ne kartą teistas A.Mikšta". Matyt ne dėl keliolikos, o dėl kelių šimtų milijonų Lt klaupėsi ant kelių.

Štai kur nemenki biudžeto rezervai Lietuvoje, kurioje iš esmės didžiausia šešėlinė ekonomika Europoje. Gal darom ką nors? Ar kas darys ką nors?:

Perkirsta nelegali metalo gysla

Arvydas LEKAVIČIUS, LR korespondentas, 2009-06-25

GROBSTYTOJAI. Ranką į valstybės biudžetą kišo ir žinoma Lietuvos bendrovė

Dažniausiai verslininkai, bandantys iš valstybės pagrobti mokesčių, kuria sudėtingas schemas, steigia fiktyvias bendroves, klastoja dokumentus. Bet kai kurie aferistai tam negaišta laiko ir mokesčius grobsto prekiaudami visai be jokių dokumentų.

Būtent tokiu keliu pasuko ne kokie smulkūs turgaus prekeiviai, o viena didžiausia Lietuvoje metalais prekiaujanti bendrovė „Torlina".

Šios beveik 400 darbuotojų turinčios įmonės savininkai kartu su garsiu šešėlinio pasaulio veikėju Aivaru Mikšta kelerius metus didžiausias Lenkijos metalo perdirbimo gamyklas aprūpindavo nelegaliai, be jokių dokumentų nupirktu metalo laužu.

Gavo apie 15 milijonų litų

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai išsiaiškino, kad šie metalo prekeiviai nuo 2005 metų į Lenkiją nelegaliai išvežė daugiau kaip 2 tūkstančius tonų spalvotojo metalo laužo ir uždirbo apie 15 milijonų litų.

Pareigūnai pareiškė įtarimus ne tik A.Mikštai, bet ir pagrindiniams „Torlinos" akcininkams – Aidui Volukevičiui, Linui Adomavičiui, Vytautui Janušaičiui. Į teisiamųjų suolą turėtų sėsti ir dar apie 20 jų talkininkų.

Manoma, kad būdą, kaip į Lenkiją dideliais kiekiais vežti be dokumentų nupirktą metalo laužą, sugalvojo ukmergiškis A.Mikšta. Šis veikėjas dar nuo senų laikų garsėjo kaip cigarečių kontrabandininkas.

...

Legalios produkcijos nereikia?

Tačiau maždaug nuo 2005 metų A.Mikšta suprato, kad cigarečių kontrabanda – pernelyg rizikinga veikla.

Susipažinęs su kelių Lenkijos metalo perdirbimo gamyklų vadovais, jis nutarė, kad labai pelninga be jokių dokumentų Lietuvoje supirkinėti metalo laužą ir jį pardavinėti lenkams.

Tuomet patys lenkai prašė, kad Lietuvoje pirktas metalo laužas būtų be jokių dokumentų, – už tokią produkciją jie siūlė didesnę kainą negu už legaliai pirktą metalo laužą.

Tokio keisto verslo paslaptis buvo paprasta – Lenkijos gamyklos iš Lietuvos atvežtą metalo laužą legalizuodavo ir iš savo valstybės biudžeto dar atsiimdavo pridėtinės vertės mokesčius.

Vilkikai važiuodavo naktimis

Manoma, kad A.Mikšta tokią aferos idėją pasiūlė „Torlinos" savininkams ir gavo teisę savarankiškai supirkinėti metalo laužą kai kuriose šios bendrovės aikštelėse Vilniuje.

Nelegalus metalo laužas buvo kraunamas į bendrovės „Eurostartas" vilkikus ir gabenamas į Lenkiją. Vairuotojai į reisus išvykdavo naktį.

Privažiavę prie gamyklos jie lietuviškus numerius pakeisdavo lenkiškais.

Taip buvo daroma, nes užsieniečiams įvežti krovinį į Lenkijos metalo perdirbimo gamyklas reikia specialių leidimų.

Kai krovinys pasiekdavo gamyklą, į Lietuvą iškart atvykdavo kurjeriai iš Lenkijos. Jie metalo tiekėjams atveždavo pinigus.

Sumos neretai siekdavo 100 tūkstančių eurų ir daugiau.

Mėgavosi prabangiu gyvenimu

FNTT pareigūnai kartu su kolegomis iš Lenkijos kelis mėnesius stebėjo įtariamuosius.

Visi jie mėgo prabangų gyvenimą – keliaudavo medžioti į Rusijos šiaurę ir kitas egzotiškas vietas, teniso aikštynuose susidurdavo su garsiais politikais ir pareigūnais.

Metalo prekeiviai ne tik važinėja naujausiais automobiliais, bet ir gyvena ištaiginguose namuose.

Pavyzdžiui, pagrindinis „Torlinos" akcininkas L.Adomavičius beveik hektaro plote prestižiniame Kauno Vičiūnų kvartale yra pastatęs du namus – sau ir svečiams.

Kieme įrengtas baseinas, krepšinio ir futbolo aikštės.

Šio prekeivio kaimynai – žinomi verslininkai.

Įkalčiai – kompiuteryje

Neseniai visi įtariamieji buvo sulaikyti. Ankstyvą rytą vienu metu į jų namus įsiveržė pareigūnai. Užklupti metalo prekeiviai FNTT tyrėjų maldavo neuždaryti jų į areštinę, prisipažino įvykdę nusikaltimus ir pažadėjo padengti valstybei padarytus nuostolius.

Ant kelių nepuolė tik anksčiau jau ne kartą teistas A.Mikšta. Tačiau jo kompiuteryje tyrėjai aptiko įkalčių – įtariamasis buvo kruopščiai suregistravęs visus metalo pirkimo sandorius – ką ir kada pirko, kada pardavė, kokį gavo pelną.

Kas gali būti dvigubai blogiau

N.P.: „Vakarų ekspreso" humoristinis puslapis ramybėje nepalieka:

VE Bulvaras 2009 06 26

http://www.ve.lt/?data=2009-06-26&rub=1065924819&id=1245952326

Dienos mįslė:

- Atspėkite, kas gali būti dvigubai blogiau už Puteikį?

Atsakymas: - Dvigubai blogiau už Puteikį gali būti du Puteikiai...

2009-06-29

Visuomeninės paskirties pastatus ir kelius valstybė pirks išsimokėtinai?

N.P.: vienas svarbesnių ir kasdien vis didesnę įtaką TS-LKD partijoje įgaunančių jso vadovų -  Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Vitas Matuzas. Jo interviu „Valstiečių laikraščiui", kurį perspausdino delfi.lt, atsiskleidžia pagrindines ekonominio būsimo valdžios elgesio gairės.

Kaip suprantu, dalį viešųjų funkcijų, pvz. gatvių palaikomąjį remontą, planuojama perduoti privatiems verslininkams. Už tai jiems valdžia mokėtų atlygį. Toks veiklos būdas, pasak V.Matuzo, leistų nesiskolinti.

Man tai panašiau į masinį koncesijų metodo taikymą. Mano galva – rizikinga, nes pvz. savivaldybių, valstybės įmonių teikiamos paslaugos, jei jas gerai kontroliuoja valdžia, yra žymiai pigesnės. Pvz. Kaune šiukšlių surinkimas. Arba municipalitetams priklausančių namų valdų veikla daugelyje Europos šalių.

Būsima finansų ministrė ir 10 milijardų projektas

delfi.lt. 2009 06 27 d. Lina Pečeliūnienė, „Valstiečių laikraštis"

KLAUSIMAS: Liberalai nenori didinti pridėtinės vertės mokesčio. Ar tikrai reikia dabar tą mokestį padidinti 2 procentiniais punktais?

ATSAKYMAS: Tik puse lūpų pasakoma, dėl ko tas didinimas. Planuojame dideles investicijas į Lietuvos ūkį bendradarbiaujant viešajam ir privačiam sektoriui. Iki 10 mlrd. litų planuojama investuoti. Jei vien tik PVM didintume, aš tikrai nesutikčiau. Kai žinau, dėl ko planuojama, sutinku.

KLAUSIMAS: Paaiškinkit, kaip čia susijęs PVM didinimas ir 10 mlrd. Lt investicijų.

Jei trumpai drūtai, tai planuojama Margaret Tečer laikų Didžioji Britanija. Privatus kapitalas bendradarbiaus su viešuoju. Tokiu būdu remontuosime, renovuosime ir statysime švietimo, sveikatos, kultūros, sporto – visuomeninės paskirties objektus ir kelius.

Bus investuojamas privatus kapitalas, o valstybė turi parodyti, kad ji sugebės per keletą metų mokėti už šias paslaugas. Taigi PVM didinimas ne vien tam, kad subalansuotume biudžetą. Tai toliau siekiantys žingsniai. Laukiamas rezultatas toks: 33 tūkst. naujų darbo vietų, per 700 mln. litų biudžeto pajamų ir „Sodros" pustrečio šimto milijonų litų pajamų. Toks metinis laukiamas rezultatas per dvejus metus įsukus šitą programą.

KLAUSIMAS: Pirmasis tą viešojo ir privataus kapitalo partnerystę išbandė Artūras Zuokas su „Rubikonu" ir griuvo.

Panevėžyje tą išbandėme, bet aš iš mero posto ne dėl to nugriuvau. Mes davėm impulsą statyboms. Miestas konkurso būdu paskyrė žemę. O privatus kapitalas pastatė sporto klubą su baseinu ir tiekė tą viešą paslaugą. Druskininkai tokiu būdu ką tik baigė konkursus – 15 metų privati kompanija, laimėjusi konkursą, prižiūrės gatves. Konkurso būdu savivaldybė pirko paslaugą – konkrečius 150 pavadinimų darbus. Miestas privatininkams mokės kasmet tam tikrą mokestį. Svarbiausia, kad toks investavimas neįeina į skolinimosi limitą.

Ekskursija: šiuolaikinių Klaipėdos barbarų keliais ☠

N.P.: Gavau el.paštu nežinomų autorių kūrinį, skirtą turizmui plėtoti. O dar sako, kad neturime ką užsienio turistams parodyti, nežinome, kaip kruizinių laivų keleivius Klaipėdos uoste iš kajučių ir šezlongų ištraukti.

Ir dar kaip turime – prašom pasigerėti:

Žymiausi XXI a. Klaipėdos barbarų sunaikinti arba naikinami objektai :

1. Griaunamas pirmasis garo malūnas, 1910 m.;

2. Siaubiamas senasis Apskrities ligoninės kompleksas, 1887 m.;

3. Apartamentai ant seniausių kapinių ir šv. Jono bažnyčios vietoje, XVI – XVIII a.;

4. Užverta nuo 1870 m. išlikusi Senamiesčio panorama nuo Dangės;

5. Griūvantis fachverkinis gyvenamasis namas, XIX a.;

6. Nugriauta ir vėl atstatyta Ferdinando aikštės berniukų mokykla, 1860 m.;

7. Nuverstas seniausias Lietuvoje bakenas, XIX a.; 

8. Nugriauta ir atstatyta pirmoji ligoninė, pirmoji lietuvių gimnazija, pirmoji biblioteka, XVIII a.;

9. Buv. miesto kapinės, kurių antkapiai naudojami Sąjūdžio paminklams kurti XVIII-XX a.;

10. Sudegintas buv. „Šachmatų klubo" pastatas, XIX a.;

11. Sudeginta senoji mėsinė, 1913-1915 m.

Švedijos bankų įtaka Lietuvos politikai ir mūsų kišenei

N.P.: Matyt, visi jaučiame, kad prie krizės prisidėjo JAV bankai ir pusbankiai, į kairę ir dešinę dalinę kaži kokius vertybinius popierius, kurie buvo neva padengti kažkokiom paskolom nekilnojamam turtui statyti ir įsigyti.

Bet JAV toli, o Skandinavijos bankai – po langu. Kaip jei veikė ir veikai mūsų kasdienybę. Apie tai praktiškai jokių analizių laikraščiuose, TV ir delfiuose.

Bet info galima rasti ir kitur: pvz. Stasio Jakeliūno bloge http://geofinansai.lt, iš kurio noriu pateikti keletą iškalbingų citatų:

Lietuvos bankų sistemos nuostoliai - 20 milijonų ar pusė milijardo?

2009 05 24

Atrodo, kad Lietuvos bankas ir Vyriausybė pasirengė spręsti bankų problemas mokesčių mokėtojų - mūsų visų - pinigais. Šio mėnesio pradžioje, priimant biudžeto pataisų įstatymą, viename iš straipsnių yra numatyta, kad valstybė galės suteikti iki trijų milijardų litų garantijų bankų paskoloms. Kitame to paties įstatymo straipsnyje numatyta, kad Vyriausybės grynojo (naujo) skolinimosi limitas padidinamas keturiais milijardais litų. Didžioji šio skolinimosi limito augimo dalis, matyt, ir būtų skirta spręsti galimoms bankų problemoms. Keista, tačiau nepastebėjau jokios išsamesnės diskusijos ir opozicijos prieštaravimų dėl šių įstatymo straipsnių Seime. 

Kyla ir dar vienas įdomus klausimas. Kodėl Švedijos bankai - SEB ir Swedbankas - bei juos prižiūrinčios Švedijos institucijos nepasimokė iš Švedijos krizės, vykusios 1991-1993 metais? Tuomet Švedijoje taip pat buvo susidaręs nekilnojamojo turto burbulas, kuriam sprogus bankai susidūrė su rimtomis "blogų paskolų" problemomis. Didelė dalis Švedijos bankų sistemos buvo nacionalizuota ir rekapitalizuota mokesčių mokėtojų pinigais. Ir šiuo metu Švedijoje yra numatytas kelių šimtų milijardų litų vertės paramos bankams paketas. Šaltinis, suprantama - tas pats - mokesčių mokėtojų pinigai.

Tokia agresyvi ir rizikinga šių bankų veikla Baltijos valstybėse kelerius pastaruosius metus, reikšmingai prisidėjusi prie nekilnojamojo turto burbulo susidarymo  - nepateisinama ir nesuprantama. Ypatingai turint omenyje vos keliolikos metų senumo patirtį Švedijoje. Nebent pasiremtume prielaida, kad tikrieji bankų verslo modeliai ir veiklos principai yra visai kitokie, negu skelbiama viešai, o jų įtaka valstybių centrinių bankų, kitų priežiūros institucijų ir vyriausybių vykdomai finansų ir bankų politikai yra neproporcingai didelė.

Švedijos bankų įtaka Lietuvos politikai ir mūsų kišenei

N.P.: Matyt, visi jaučiame, kad prie krizės prisidėjo JAV bankai ir pusbankiai, į kairę ir dešinę dalinę kaži kokius vertybinius popierius, kurie buvo neva padengti kažkokiom paskolom nekilnojamam turtui statyti ir įsigyti.

Bet JAV toli, o Skandinavijos bankai – po langu. Kaip jei veikė ir veikai mūsų kasdienybę. Apie tai praktiškai jokių analizių laikraščiuose, TV ir delfiuose.

Bet info galima rasti ir kitur: pvz. Stasio Jakeliūno bloge http://geofinansai.lt, iš kurio noriu pateikti keletą iškalbingų citatų:

Lietuvos bankų sistemos nuostoliai - 20 milijonų ar pusė milijardo?

2009 05 24

Atrodo, kad Lietuvos bankas ir Vyriausybė pasirengė spręsti bankų problemas mokesčių mokėtojų - mūsų visų - pinigais. Šio mėnesio pradžioje, priimant biudžeto pataisų įstatymą, viename iš straipsnių yra numatyta, kad valstybė galės suteikti iki trijų milijardų litų garantijų bankų paskoloms. Kitame to paties įstatymo straipsnyje numatyta, kad Vyriausybės grynojo (naujo) skolinimosi limitas padidinamas keturiais milijardais litų. Didžioji šio skolinimosi limito augimo dalis, matyt, ir būtų skirta spręsti galimoms bankų problemoms. Keista, tačiau nepastebėjau jokios išsamesnės diskusijos ir opozicijos prieštaravimų dėl šių įstatymo straipsnių Seime. 

Kyla ir dar vienas įdomus klausimas. Kodėl Švedijos bankai - SEB ir Swedbankas - bei juos prižiūrinčios Švedijos institucijos nepasimokė iš Švedijos krizės, vykusios 1991-1993 metais? Tuomet Švedijoje taip pat buvo susidaręs nekilnojamojo turto burbulas, kuriam sprogus bankai susidūrė su rimtomis "blogų paskolų" problemomis. Didelė dalis Švedijos bankų sistemos buvo nacionalizuota ir rekapitalizuota mokesčių mokėtojų pinigais. Ir šiuo metu Švedijoje yra numatytas kelių šimtų milijardų litų vertės paramos bankams paketas. Šaltinis, suprantama - tas pats - mokesčių mokėtojų pinigai.

Tokia agresyvi ir rizikinga šių bankų veikla Baltijos valstybėse kelerius pastaruosius metus, reikšmingai prisidėjusi prie nekilnojamojo turto burbulo susidarymo  - nepateisinama ir nesuprantama. Ypatingai turint omenyje vos keliolikos metų senumo patirtį Švedijoje. Nebent pasiremtume prielaida, kad tikrieji bankų verslo modeliai ir veiklos principai yra visai kitokie, negu skelbiama viešai, o jų įtaka valstybių centrinių bankų, kitų priežiūros institucijų ir vyriausybių vykdomai finansų ir bankų politikai yra neproporcingai didelė

2009-06-27

Už kanceliarinių lėšų pasisavinimą iš parlamentarų siūloma atimt mandatus ir sodint į kalėjimą

Ryčio Daukanto karikatūra: Kaip valdžios aštuonkojis pinigus reprezentacijai leidžia. Publikuojama autoriui leidus www.daukantas.lt

N.P.: Perskaitę pavadinimą, pamanėte, kad tai vyksta Lietuvoje? Kad koks nors Seimo narys ar kokios nors partijos pirmininkas griebėsi ryžtingų žingsnių gelbėti politikų reputaciją?

Deja, kol kas tai vyksta ne Lietuvoje, bet Anglijoje. Užtat kaip vyksta!

Siūlau šia tema pasiskaityti ištraukas iš „Lietuvos ryto".

Nesu „Lietuvos ryto" gerbėjas, tačiau šia proga, manau, būtina pagirti šio dienraščio redakciją, kuri kol kas išsamiausiai iš visų Lietuvos žiniasklaidos priemonių nušviečia kanceliarinių išlaidų skandalus Anglijoje ir Islandijoje. Matau, kad tam skiria ir papildomų išlaidų, nes nekopijuoja svetimų publikacijų, o šia tema rašo lryto korespondentai.

Iššūkis naujajam parlamento vadovui – sutramdyti save patį? http://www.lrytas.lt/?data=20090627&id=ryt27inp090627&p=3&sk_id=&view=2

ABEJONĖS. Didžiosios Britanijos Bendruomenių rūmų pirmininku išrinktas J.Bercow kol kas negali pasigirti nei nepriekaištinga reputacija, nei politiniu nuoseklumu, nei darbu užsitarnautu visuomenės pasitikėjimu

Vytas RUDAVIČIUS, LR korespondentas Londone

Precedento neturintis parlamentinių išlaidų skandalas institucinę krizę šalyje sukėlė dėl daug didesnių kitų parlamentarų nuodėmių.

Metų metais gyvavusi ydinga parlamentinių išlaidų praktika lėmė, kad britų politikai įprato kone visas savo asmenines išlaidas – nuo sausainių ar elektroninės aparatūros pirkimo iki prabangių butų ar sodų įrengimo – permesti ant mokesčių mokėtojų pečių.

Visų be išimties partijų atstovai buvo sugauti besielgiantys mažų mažiausiai kaip smulkūs vagiliautojai, kišantys ranką į dosnią valdišką piniginę. O blogiausi tokio parlamentarų godumo atvejai balansuoja ties kriminalinio nusikaltimo riba.

Skotland Jardo policijos detektyvai jau pradėjo penkis ikiteisminius tyrimus: tris prieš Bendruomenių rūmų narius, du – prieš Lordų rūmų atstovus.

Leiboristų partijos parlamentarai Elliotas Morley ir Davidas Chayteris jau artimiausiomis dienomis bus apklausti dėl „vaiduokliškų būsto paskolų".

Abu jie susižėrė į savo kišenes keliolika tūkstančių svarų, gaudami kompensacijas už jau seniai bankui sugrąžintas būsto paskolas.

Panašų triuką, tik su kompensacijomis už neegzistuojančius ar niekada nemokėtus vietinės valdžios mokesčius, yra atlikę ir dar mažiausiai 8 parlamentarai.

Į giliausią duobę įklimpo leiboristų atstovė Lordų rūmuose. Baronienė Uddin, melždama išmokų ir kompensacijų sistemą, kaip įtariama, gali būti neteisėtai pasisavinusi beveik 100 tūkst. svarų.

Vietoj skaidrumo – parodija

Visus šiuos politikų nusižengimus į dienos šviesą ištempė dešinės pakraipos Londono dienraštis „The Daily Telegraph". 42 žurnalistų ir apskaitos ekspertų komanda kelis mėnesius analizavo daugiau nei milijoną parlamentarų pateiktų čekių ir sąskaitų faktūrų.

Reaguodamas į visuomenėje kilusią pasipiktinimo parlamentarų godumu audrą, Bendruomenių rūmų pirmininkas Michaelas Martinas atsistatydino.

Tiesa, norėdamas bent prieš pensiją išsivalyti suteptą reputaciją M.Martinas vienu savo paskutinių įsakų nurodė oficialiame parlamento tinklalapyje išspausdinti išsamias politikų išlaidų išklotines.

Tačiau iš šios ne itin nuoširdžios iniciatyvos liko visiškas šnipštas. Mat parlamento klerkams buvo liepta juodai retušuoti bet kokią asmeninę, parlamentarų saugumui galinčią pakenkti informaciją.

Todėl daugelis ataskaitų liko tokios juodos, kad neįmanoma susigaudyti, kokias prekes ar paslaugas parlamento nariai permetinėjo ant mokesčių mokėtojų pečių. O tokia negrabi cenzūra tik dar labiau įsiūbavo britų nepasitenkinimą.

Naujasis Bendruomenių rūmų pirmininkas konservatorius J.Bercow kartu su dabartiniu leiboristų premjeru G.Brownu siūlo tokias reformas,susijusias su parlamentarų išlaidų skaidrumu.:

J.Bercow pritaria nepriklausomos institucijos, atliksiančios parlamentarų išlaidų sarginio šuns funkciją, steigimui. Būtent šis naujas darinys, kol kas pavadintas sąlyginiu Parlamentinių tyrimų komisijos vardu, turės teisę atmesti nepagrįstas parlamentarų finansines išlaidas.

Maža to, komisija turės įgaliojimus finansiškai bausti, laikinai sustabdyti bet kurio parlamentaro įgaliojimus ar netgi reikalauti parlamentaro mandato grąžinimo iš finansinei drausmei nusižengusių politikų.

Parlamentaro neliečiamybę praradusiems patiems didžiausiems nusižengėliams grėstų ir teisminė – iki vienerių metų laisvės atėmimo atsakomybė.

Apribos ir lobistinę veiklą?

„Tūpčioti vietoje ir užsiiminėti kosmetiniais pakeitimais jau per vėlu. Reikia tokių žingsnių, kokius siūlo J.Bercow ir G.Brownas. Už melagingą mokesčių mokėtojų lėšų pasisavinimą ar kitą netoleruotiną veiką parlamentarams grės labai konkrečios bausmės. Jos turėtų tapti veiksmingais stabdžiais.

Būtų labai gerai, jeigu po vasaros atostogų rudenį susirinkę parlamentarai jau žaistų pagal naująsias taisykles", – „Lietuvos rytui" tvirtino vienas už J.Bercow kandidatūrą balsavusių leiboristų Tomas Watsonas.

Kaip bus iš tiesų, kol kas neaišku. Mat naująjį projektą remia leiboristų vyriausybė, bet jam turi priekaištų opozicija.

Naujosiose taisyklėse yra numatyti trys atvejai, už kuriuos grėstų kriminalinė atsakomybė: už tyčinį melagingos informacijos pateikimą pildant išlaidų ar kompensacijų prašymus; už tyčinį finansinių interesų nedeklaravimą parlamentiniame registre; už taisyklių, draudžiančių užsiimti lobistine veikla, nepaisymą.

„Pasiūlymų esmė gera. Tačiau reikia labai konkrečiai apibrėžti, kurie veiksmai patenka į „mokamos lobistinės veiklos" kategoriją. Bus absurdiška, jei parlamentarai ims baimintis lankytis savo rinkimų apygardos įmonėse, nes bijos, kad jų kas nors neapkaltintų nelegaliu lobizmu", – abejojo opozicinės Liberalų demokratų partijos atstovas Davidas Heathas.

Konservatorių partijos gretose prieštaraujančiųjų G.Browno skubiai siūlomam reformų paketui yra gerokai daugiau. Tiesa, sutariama dėl esmės – naujoji sistema turi būti skaidri. Tačiau skiriasi požiūris į konkrečias naujoves.

Pavyzdžiui, konservatoriai teigia, jog leiboristų siūlymas visiškai uždrausti parlamentarams turėti kitą mokamą darbą už parlamento ribų yra labai negrabiai sukurptas. Todėl esą jis pridarys daugiau problemų negu jų išspręs.

Tačiau ypač ironiška tai, jog naująsias taisykles dėl lobizmo ir atlygio už pašalinę veiklą naujasis Bendruomenių rūmų pirmininkas J.Bercow vėlgi pirmiausia turėtų taikyti sau.

Mat jis iki šiol, be parlamentaro atlyginimo, per metus gaudavo papildomą 35-40 tūkst. svarų užmokestį. Tiek už „konsultanto paslaugas" jam mokėjo viena sveikatos apsaugos srityje dirbanti bendrovė, įregistruota Kaimanų salose.

Naujasis vadovas – iš arčiau

J.Bercow išrinkimas Bendruomenių rūmų pirmininku lėmė iškart tris istorinius įvykius. Pirmąkart per beveik 700 metų naujasis Bendruomenių rūmų pirmininkas buvo renkamas slaptu balsavimu. J.Bercow yra jauniausias parlamentaras, kada nors išrinktas Bendruomenių rūmų pirmininku. Ir pirmąkart šis postas atiteko britų žydui.

Beje, J.Bercow – pasaulio rekordininkas. Dar 1997-aisiais, vos tapęs parlamentaru, jis pateko į Guinnesso rekordų knygą, kai uždavė ilgiausią pasaulinio parlamentarizmo praktikoje klausimą raštu vyriausybės ministrui. Klausimo ilgis – 10 195 žodžiai.

Tačiau J.Bercow biografija nėra kuo nors išskirtinė.

* Būsimasis Bendruomenių rūmų pirmininkas gimė 1963 metais Londone kuklioje britų žydų šeimoje. Politiko tėvas – taksi vairuotojas.

* 1981-1985 metais J.Bercow studijavo politikos mokslus Esekso universitete.

* 1986-1987 metais jis buvo radikalios dešiniosios organizacijos Konservatyvių studentų federacijos vadovas. Konservatorių partijos vadovas Normanas Tebbitas šią organizaciją išvaikė kaip kuriančią perdėm negatyvų įvaizdį.

* 1987 metais jaunas politikas ištrenktas į Londono Lambeto rajono tarybą. Čia jis iš karto užėmė tarybos vicepirmininko postą ir apskritai tapo vienu jauniausių vietos politikų Jungtinėje Karalystėje.

* 1987-aisiais ir 1992-aisiais J.Bercow nesėkmingai kandidatavo į Didžiosios Britanijos parlamentą.

* 1995 metais dirbo dviejų konservatorių ministrų patarėju.

* 1997 metais trečiasis J.Bercow bandymas tapti parlamento nariu apvainikuotas sėkme.

* 2002 metais konservatorių politikas vedė leiboristų aktyvistę Sally Illman. Šeima susilaukė trijų vaikų, vienas jų – autistas.

* 2005 metais politikas laimėjo simbolinį Geriausio opozicijos parlamentaro titulą.

* 2007 metais šalies premjero G.Browno prašymu J.Bercow vadovavo specialiajai komisijai, tyrusiai, kokią pagalbą valstybė turėtų teikti šeimoms, turinčioms neįgalių vaikų. Po šio tyrimo britų vyriausybė šiam reikalui skyrė 52 milijonus svarų.

Skandalas – ir merijoje

Jau trečią mėnesį nerimstančios aistros dėl parlamentarų išlaidų sukėlė domino efektą ir kitose svarbiausiose šalies valdžios institucijose.

* Šią savaitę skandalas suliepsnojo Londono merijoje. Sostinės vicemeras Ianas Clementas buvo priverstas gėdingai atsistatydinti, kai paaiškėjo, jog tarnybine kredito kortele jis apmokėdavęs pietus, kuriais restoranuose vaišindavęs savo meilužę.

* Beje, stengdamasis sumėtyti pėdas, 44 metų I.Clementas buvo sučiuptas ir meluojantis. Bent tris kartus jis teigė, kad pietavęs ne su 23 metų meiluže Claire Dawson, o susitikinėjęs „tarnybiniais reikalais" su įvairiais verslininkais ir vietos pareigūnais. Tačiau tyrimą atlikę dienraščio „Evening Standard" žurnalistai nustatė, kad milijonierius I.Clementas pučia miglą į akis.

* Londono merui konservatoriui Borisui Johnsonui dabar taip pat teks pasiaiškinti. Mat visuomenė nori žinoti, kodėl jis iš posto savo pavaduotoją išvijo tik šią savaitę, kai informacija pasirodė žiniasklaidoje, nors apie I.Clemento nusižengimus žinojo bent keletą mėnesių.

Paveldas ir prestižas: sankcijos Vokietijai už nesaugojimą

Fotografijoje: tilto per Elbę statybos

N.P.: vokiečiai buvo įspėti dar 2006 metais: į Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą buvo įtraukti Serbijos Kosovo viduramžių paminklai (Medieval Monuments in Kosovo) ir Drezdeno Elbės slėnis (Dresden Elbe Valley) Vokietijoje. Pasaulio paveldo komitetas įspėjo Vokietiją, jog Drezdeno Elbės slėnio kraštovaizdį gali tekti visiškai išbraukti iš Pasaulio paveldo sąrašo, jei valstybė nesiims priemonių uždrausti tilto per Elbės upę šalia Drezdeno statybą.

Dėl tilto per Elbę statybos UNESCO išbraukė Drezdeną iš Pasaulio paveldo sąrašo

"Reuters"-ELTA ir lrytas.lt inf.2009-06-25 19:25

Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) dėl tilto statybos išbraukė Drezdeno Elbės slėnį iš Pasaulio paveldo sąrašo. Vokietijos miestas į sąrašą buvo įtrauktas tik 2004-aisiais metais.

UNESCO nusprendė, kad keturių eismo juostų tiltas per Elbę netoli istorinio centro darko kultūrinį miesto landšaftą. Tai yra tik antras kartas organizacijos istorijoje, kai vietovė išbraukiama iš Pasaulio paveldo sąrašo. 2007-aisiais taip buvo pasielgta su Omanu, sumažinusiu vieną savo draustinių.

Dėl tilto Drezdene statybos, kuri pradėta 2007-ųjų lapkritį, vyksta aršios diskusijos. Tiesa, dauguma miesto gyventojų mano, kad tiltas yra reikalingas, o titulas nebūtinas.

Kas paskyrė naująjį AB „Lietuvos energijos“ vadovą – LEO LT ar Vyriausybė?

Nuotraukoje: 2009 05 25 d. LEO LT gimtadienienį 'švenčia' Jungtinio demokratinio judėjimo JDJ nariai. Dešiniajame nuotraukos kampe - Seimo nario, TS-LKD frakcijos nario G.Songailos padėjėjas Algimantas Birbilas.

Pagal žemiau pateikiamą žiniasklaidos pranešimą - stilių ir teksto turinį - jį paskyrė LEO LT, ir būtent VP Market atstovai:

http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=22785606:

„Antradienį atšaukta ankstesnė ir išrinkta naujoji AB „Lietuvos energija" valdyba, kuriai vadovaus 53-ejų verslo konsultantas Aloyzas Koryzna. Neeiliniame akcininkų susirinkime valdybos nariais paskirti: iki šiol AB „Lietuvos energija" valdybos narės ir generalinio direktoriaus pavaduotojos finansų reikalams pareigas ėjusi Aldona Jakutienė, „Leo LT" valdybos narys, technologijų direktorius Valdas Bancevičius ir „Leo LT" valdybos narys, strateginių projektų direktorius Šarūnas Vasiliauskas ir A.Koryzna."

Ar aš ko nesupratau, ar iš tikrųjų yra priešingai ir visas šis paskyrimas yra Vyriausybės kontroliuojamas?

2009-06-25

Gdanske paveldas gelbsti ekonomiką. Klaipėdoje statom Valdovų rūmus-2

Legolendas, Valdovų rūmai -2, ar Klaipėdos pilis. Kičinio pseudoatstatymo Europoje nebėr nuo 1960 m. Aplink neva atstatomą pilį suplanuoti 6-ių aukštų daugiabučiai.

N.P.: Europa gerbia paveldą, paveldo apsauga padeda ekonomikai.

O pas mus atvirkščiai – kadangi kiekvienas miestas nori turėti valdovų rūmus, tai ekonomikai teks kaip tam auksiniam veršiui pasipurtyti ir pastatyti kiekviename mieste po kičinę pseudopilį.

Vilnius savo jau turi, Kaunas reiškia didelį norą. Dabar Klaipėdos ir Šiaulių eilė.

Kai 2003 metasi surengėme AB „Klaipėdos laivų remonte", kurio didžiąją dalį užima Klaipėdos pilies liekanos, pasaulio garso techniko paveldo mokslininkų seminarą, tai jie pasiūlė šią įmonę muziejifikuoti.

Mokslininkai siūlė nieko negriauti ir nieko neatstatinėti, o palikti ir laivų remonto senąją XIX ir XX amžių techniką, XX a.vidurio kalvę, XX a.pr. kraną, laivų iškėlimo įrenginį – slipą ir elingą ir pan.

Ir tokiu būdu pritraukti turistus bei pajamas iš jų, t.y. daryti tą patį, ką lenkai dabar daro Gdanske.

Tada iš tokio mokslininkų pasiūlymo buvo įvairiais būdais išsityčiota. Ypač stengėsi tai daryti meras R.Taraškevičius, vicemerė J.Simonavičiūtė, Valstybės turto fondo vadovybė, investuotojas į naujų butų statybą senamiesčiuose Robertas Dargis (UAB „Eika" savininkas). Pastarieji matė tik puikią vietą biurų ir butų statyboms šios įmonės ir piliavietės teritorijose ir nieko daugiau.

Tiesa, dar turėjo būti pastatyti Valdovų rūmai-2, kad suteiktų daugiau komercinio patrauklumo R.Dargio siekiamybei – kuo daugiau butų , kuo daugiau naujų namų šioje teritorijoje. Visiškai moraliai supuvę paminklosaugininkai iškišę liežuvius iš noro besąlygiškai tarnauti plėtristų – nekilnojamojo turto burbulistų nežabotam pelno siekimui pasirašinėjo po pačiais baisiausiais paveldą naikinančiais projektais.

Išbalansuotos plėtros stiklaininių betonmonstrių statytojai dėl pinigo pasiruošę visokių nesąmonių pridaryti aplinkai išdarkyti. Vien ko verti baisuokliai, kylantys palei Danę senųjų raudonų plytų sandėlių kaimynystėje. Rekomenduoju būtinai aplankyti šią XXI amžiaus Klaipėdos m. gėdą – paminklą miesto valdžiai ir vietiniams pseudoarchitektams, ypač jų vyriausiajam – Almantui Mureikai, kurio asmeniniu rūpesčiu ir atsirado istorinę Klaipėdos dalį darkantys šie betonoidai.

Tuo pat metu stumiama ir antroji baisuoklių ekspozicija - vietoj europietiškos Klaipėdos piliavietės ekspozicijos norima pastatyti Legolendą – Disneilendą – Valdovų rūmus-2. Tokio kičinio pseudoatstatymo Europoje niekas nedaro nuo 1960 metų. Dar papildomai aplink šią pseudopilį yra suplanuota sudaiginti 6-ių aukštų daugiabučius, aklinai uždarančius piliavietę nuo marių pusės. Tokia Legolendo - Valdovų rūmų-2 ir daugiabučių namų simbiozė – nepakartojamas Roberto Dargio ir jo pamalonintų visus paminklosaugos principus išdavusių buvusių paveldo specialistų kūrinys.

Kol mes vergaudami greitam pinigui nepataisomai gadiname savo aplinką, lenkai elgiasi priešingai ir tokiu būdu sparčiai grįžta į Europą:

Lenkai sugalvojo kaip išgelbėti Gdansko laivų statyklą

„Lietuvos žinios" 2009 06 22 d. 07:54

Lenkai bet kokia kaina siekia išsaugoti bankrutuojančią Gdansko laivų statyklą nuo uždarymo. Ieškodami, kaip ją išgelbėti, jie net sugalvojo siekti, kad statykla būtų įtraukta į UNESCO saugomų objektų sąrašą.

Lenkams pavyko įtikinti Europos Sąjungą (ES) prisidėti prie laivų statyklos gelbėjimo. Konkurencijos komisarė Neelie Kroes jau pažadėjo, kad ES sugrįš prie statyklos gelbėjimo plano, nes ji yra lenkų tautos kovos su komunizmu simbolis. Jei tas planas bus patvirtintas, Lenkijai nereikės grąžinti šimtų milijonų eurų, kurie kaip valstybės pagalba buvo neteisėtai panaudoti Gdansko laivų statyklai gelbėti nuo bankroto.

Europa stengiasi padėti

Gdansko laivų statykla tebėra Europos Komisijos tyrimo objektas nuo 2005 metų, nes pagal ES taisykles valstybė narė gali teikti bankrutuojančiai įmonei pagalbą tik laikydamasi griežtai nustatytų sąlygų. Komisija pritaria tokiai pagalbai tik tuomet, kai yra parengta reali restruktūrizavimo programa, ko lenkai nepadarė.

Tačiau lenkai taip stengiasi išgelbėti laivų statyklą, kad ir Europos Komisijai tenka daryti nuolaidų. N.Kroes sakė, kad ES tikriausiai dar šį mėnesį pritars keliems "techniniams spendimams". Susitikusi su Lenkijos finansų ministru Aleksandru Gradu komisarė teigė, kad ji liko patenkinta pagaliau parengtu restruktūrizavimo planu, kuris gali "atstatyti Gdansko laivų statyklos ilgalaikį patikimumą".

Tuo labai džiaugiasi lenkai, nes šioje įmonėje susikūrė pirmoji nekomunistinė "Solidarumo" profesinė sąjunga Lenkijoje. Joje Lecho Walęsos vadovaujami darbininkai kovodami prieš komunistinį režimą nuolat rengė streikus. 1989 metais "Solidarumui" laimėjus parlamento rinkimus, komunizmas griuvo visoje Rytų Europoje.

Miestas bando trečią kartą

Lenkai bando įtraukti Gdansko laivų statyklą ir į UNESCO saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą. Jie kreipėsi į šią organizaciją ir pagaliau sulaukė tokio atsakymą: "Solidarumo" idėja - tai svarbiausias simbolis ir didžiausias Gdansko šviesulys. Jo materialus įsikūnijimas yra Gdansko laivų statykla, kuri kaip viena iš Gdansko įžymybių turi galimybę atsirasti pasaulio paminklų sąraše."

Gdanskas to siekia jau 12 metų. Pirmas prašymas buvo pateiktas dar 1997 metais, tačiau tuomet lenkai bandė į paveldo objektų sąrašą įtraukti miesto senamiestį. Vėliau jiems prašymą teko atsiimti, nes "trūksta istorinės substancijos", t. y. dauguma gražiųjų miesto namų buvo atstatyti po Antrojo pasaulinio karo.

2005 metais Gdanskas ėmė siekti įtraukti į sąrašą ne visą senamiestį, o tik atskirus istorinius objektus ir dalį laivų statyklos Vesterptalėje. 2007 metų gegužę Lenkijos vyriausybei vėl teko paraišką atsiimti, nes Gdanskas ignoravo UNESCO komisarės Margareth Ehrstrom nurodymus - ji reikalavo, kad šalia senamiesčio nebūtų statomi daugiaaukščiai pastatai. Dabar Gdanskas bando trečią kartą. Miestas siekia, kad į sąrašą patektų Gdansko laivų statykla, dalis miesto istorinių vartų, miesto direkcijos pastatas, XIX amžiaus Karališkoji statyklos salė, Motlavos krantinė ir "Solidarumo" aikštėje stovintis paminklas žuvusiems statyklos darbininkams.

"Mums labai svarbu, kad Gdanskas galų gale atsidurtų UNESCO sąraše. Mes su kultūros ministru dedame daug pastangų, kad jis būtų įtrauktas. Šį kartą stengiamės dėl laivų statyklos", - sakė miesto meras Pawelas Adamowiczius.

Miesto vadovai yra įsitikinę, kad šį kartą galimybės didelės, nes per pastaruosius 15 metų pasikeitė vertinimo kriterijai. Šiuo metu daug noriau į UNESCO saugomų paveldo objektų sąrašą įtraukiami ne senamiesčiai, kurių jau įtraukta ir taip labai daug, o tokie objektai kaip Gdansko laivų statykla. Ir svarbiausia, kad statykla dar veikia, nes UNESCO tai laiko papildomu privalumu.

2009-06-23

„Tyra“ kaip krištolas R.Rutkelytė

„Man jau nieko nereikia. Kaip mano vyras sako, aš galiu būti gyva vandeniu ir štai ryžių saujele", — tyra kaip krištolas prabilo R.Rutkelytė, atgniauždama ištiestus delnus.

„Neturiu ir nenoriu nieko turėti saugomose teritorijose. Nebeturiu fantazijos, kaip ten gyventi", — dar pridūrė ji."

Atgal į Seimą — ginti savo sklypų

http://www.lrytas.lt/-12449977741244949178-atgal-%C4%AF-seim%C4%85-ginti-savo-sklyp%C5%B3.htm

Aldona KVEDARIENĖ 2009-06-15 07:36

Valstybės saugomų teritorijų tarnyba — vilkas, o Konstitucinis teismas — Vingių Jonas. Taip įstatymų sergėtojus pastarosiomis dienomis viešai išplūdo Seimo narė, konservatorė Rūta Rutkelytė.

R.Rutkelytė kovoja ir dėl savo žemės.

Ji tarėsi ginanti paprastų kaimo žmonių interesus, tačiau nelabai norėjo kalbėti apie savo pačios šalies saugomose teritorijose turimus sklypus.

Vieną rytą Seimo narė R.Rutkelytė, kaip ji pati pasakojo, išvedė pasivaikščioti šunį ir išvydo vyrus geriant. Vienas jų seimūnei neva papasakojo savo degradavimo priežastis: į miestą jį atvijo žaliasis terorizmas.

Žaliasis terorizmas — tai aplinkosaugininkų, konkrečiau — Valstybės saugomų teritorijų tarnybos, beribiai reikalavimai, kai kaimo žmogus nebegali nei trobesio susiremontuoti, nei gyvulio ganyti, nei žemės dirbti.

Savo žemėje, pasak Seimo narės, šeimininku jaustis negali ne tik šis prie jos namų geriantis vyras. Laisvai gyventi nebegali 800 tūkstančių laisvos šalies piliečių. Taigi — viena trečioji tautos.

Tad Seimo narė R.Rutkelytė trenkė: saugomų teritorijų sistema Lietuvoje — tautą ėdantis vilkas.

Žmonės savo teises dar bandė ginti Konstituciniame teisme. Jo sprendimą Seimo narė pakomentavo Vingių Jono žodžiais: „Taigi, taigi, kaipgis, mauči, nes gausi į dantis, nukirto Konstitucinis teismas".

Ginti paprasto žmogaus neva viena stojo Seimo narė R.Rutkelytė. Ką iš tiesų ji gina?

Konfliktas įsižiebė Belmonte

„Dabar, kai jums paspirgino padus, ateinate pas mane? Ne, nesikalbėsiu", — Belmonto senbuvis Rolandas Kazlauskas emocingai sutiko Pavilnių regioninio parko direktorę Vidą Petiukonienę.

R.Kazlauskas džiaugėsi, kad Seimo narė R.Rutkelytė Lietuvos saugomų teritorijų administracijoms užkūrė pirtį.

Pavilnių regioniniame parke, kur jis gyvena, jo tėvas Antanas Kazlauskas surentė dar vieną gyvenamąjį namą. Be projekto ir leidimo — savavališkai. R.Kazlauskas norėtų įteisinti tėvo statybas, tačiau Pavilnių regioninio parko direkcija nesutinka: saugomoje teritorijoje sklypai nedalomi.

Su Pavilnių regioninio parko direkcija R.Kazlauskas bylinėjasi, yra supykęs ant jos, tad net ir mums, atėjusiems kartu su direktore, nenori pasakoti, ką jam teko patirti, kai kitą pusę namo, kuriame jis gyvena, nupirko R.Rutkelytė. „Atėjo su Glavecku (Kęstutis Glaveckas — R.Rutkelytės vyras, taip pat Seimo narys, — red.) — butelį išgėrėme", — ironizavo jis.

Užtat R.Rutkelytė bendrasavininkiui R.Kazlauskui negaili kritikos žodžių. „Pirkau iš 94 metų močiutės. Tas kaimynas (R.Kazlauskas, — red.) jai buvo tiek sveikatos sugadinęs, kad ji nežinojo, kur dėtis", — R.Rutkelytė neva gelbėjo senutę.

Medinis namas buvo niekam tikęs — atsilaupiusiomis prieangio lentomis, pakrypusiomis gegnėmis, kiaurais langais, smunkančiomis langinėmis, bet užtat jis stovėjo ne bet kur, o visai šalia Belmonto botaninio draustinio, prie pat miškelio.

Toks jis stovi ir dabar. Tik R.Rutkelytės pusė dar labiau, veik iki pat langų, įsibridusi į dilgėles. Matyt, Seimo narė čia nė kojos nekelia.

Įsigijusi dalį namo R.Rutkelytė siekė nupirkti ir R.Kazlausko dalį. Bet suprato, kad to padaryti jai nepavyks. „Žmogus užsispyręs, savotiškas. Jis net nepriimdavo pasiūlymų, reikėdavo juos per antstolį įteikti", — pasakojo ji apie savo vargus.

Tada R.Rutkelytė kreipėsi į Pavilnių regioninio parko direkciją prašydama, kad leistų jai atidalyti 20 arų namų valdos sklypą. „Bet buvo atsakyta, kad negalima", — skundėsi Seimo narė.

Kodėl, pasak jos, tame pačiame regioniniame parke yra Belmonto žirgynas, važinėja daug mašinų, netoli Belmonto restoranas, o jos norimas statyti rąstinis namas šiaudiniu stogu — problema?

„Tegu bendrasavininkiai sutaria, nugriauna esamą namą ir stato naują. Jie gali statyti net dvibutį — jokių problemų. Draudžiama tik didinti užstatymo plotą ir dalyti sklypus", — Pavilnių regioninio parko direktorė sakė nematanti problemos Seimo narės skunduose.

„O jei savininkai vienas kitam savo dalies neparduoda, kodėl jie įstumti į tokią koliziją?" — klausė Seimo narė.

Gal regioninio parko direkcija privalėjo Seimo narę sutaikyti su jos bendrasavininkiu?

„Man direktorė pasakė, kad dėl jos tie savininkai tegu nors išsišaudo. Toks buvo padėjimas ir patarimas", — skundėsi seimūnė.

Dužo Seimo narės svajonė apie rąstinį namą šiaudiniu stogu — žiebėsi konfliktas su Pavilnių regioniniu parku.

Politikė tapo ūkininke

Nepavyko R.Rutkelytei įgyvendinti svajonės ir kitame — Neries regioniniame parke.

Dar būdama ankstesnės — 1996—2000 metų kadencijos Seimo narė R.Rutkelytė Kazokiškių seniūnijoje (Elektrėnų sav.) įsigijo 1,3 ha žemės sklypą. Ne, ne prie sąvartyno. R.Rutkelytės sklypas — ten, kur Aliosios upelis įteka į Nerį. Paaliosės kaime.

Vienu galu jis remiasi į Nerį, juosiamą žalio šilo, kitu galu — į kelią, už kurio — toks pat pušynas. R.Rutelytės sklypui iš dešinės — Danutės Aleksiūnienės sklypas. Tuo metu jiedvi su R.Rutkelyte buvo Seime, ir net toje pačioje jo Centro frakcijoje.

Seimo narės Danutės vyras Antanas Aleksiūnas buvo malūnininkas — vadovavo Vievio malūnui, o R.Rutkelytės sutuoktinis K.Glaveckas — tik seimūnas. Danutės vyras tik braukšt — ir išraitė sau sodybą kaip dvarą. Panašios norėjo ir R.Rutkelytė. „Norėjau gyventi kaime", — prisipažįsta ji. Tačiau sklypas buvo žemės ūkio paskirties, tad jokios statybos čia negalimos.

Keisti žemės ūkio paskirties nereikia tik ūkininkams. Šie statytis gali ir dirbamojoje žemėje.

Universitetinį filologo išsilavinimą turinti socialinių mokslų daktarė R.Rutkelytė Bukiškių žemės ūkio mokykloje krimto žemės ūkio mokslus, išlaikė egzaminus ir tapo ūkininke.

„Saugomose teritorijose galioja Saugomų teritorijų, o ne Ūkininkų ūkio įstatymas", — tarė Neries regioninio parko direktorė Audronė Žičkutė ir taip atšaldė politikės norus.

Sumokėjusi 22 litus už ūkininko pažymėjimą R.Rutkelytė Elektrėnų savivaldybės žemės ūkio skyriuje paprašė ją iš ūkininkių išbraukti. „Pasakė, kad ūkininkauti ji nebenori", — „Ekstrai" paaiškino savivaldybės žemės ūkio skyriaus specialistas Leonas Antanavičius.

R.Rutkelytės sklype auga pušaitės. Gal R.Rutkelytė dabar bus miškininkė?

Įsigijo Meilės kalnelį

Kur kas augesnės pušys kitame R.Rutkelytės sklype — istorinėje Merkinėje. „Vienas, du, trys", — Dzūkijos nacionalinio parko direktorius Eimutis Gudelevičius pagal šakų vainikų augimą skaičiavo pušų amžių. Joms — maždaug 40 metų.

Žaliuoja jos ant aukšto, ne mažesnio nei 45 laipsnių nuolydžio skardžio. Nuo jo kaip ant delno — Nemunas, kilpa, dvišakis vandens liežuvis, lyžčiojantis mišką, sala, pilna paukščių čiulbėjimo. Tai — Nemuno kraštovaizdžio draustinis.

Skardžio papėdėje — namelis, vienintelis visame paupyje. Sovietmečiu jį susirentė rajono kooperatyvo pirmininkas. Žinoma, neįtikėtina, kad kas galėjo leisti jį tokioje vietoje statyti, bet kooperatyvo pirmininkas anais laikais buvo įtakingesnis ir už partijos sekretorių.

„Tas kalnelis vadinamas Meilės kalneliu", — į R.Rutkelytės mišką parodė vietoj kooperatyvo pirmininko gyvenanti Bronė Jurkūnienė. Merkinės jaunos poros kopdavo ant jo palydėti saulės.

Saulėtekio pasitikti jos eidavo kitapus kelio — ant Merkinės piliakalnio. 1,6 ha R.Rutkelytės sklypas žaliuoja tik per kelią nuo legendinio Merkinės piliakalnio.

Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų knygoje įrašyta: „2006 metų sausio 27 dieną kreipėsi R.Rutkelytė prašydama jos turimą miško paskirties žemę Merkinėje pakeisti namų valda".

Kokį atsakymą jai davė Dzūkijos nacionalinis parkas? „Aišku, kad neigiamą. Kokia gi namų valda gali būti miške, ant Nemuno skardžio", — stebėjosi Dzūkijos nacionalinio parko architektas Vladas Kniubas.

„Žinoma, jeigu būtų pakeista žemės paskirtis, sklypo vertė šoktelėtų kelis kartus", — neabejojo nacionalinio parko direktorius. Tačiau, ironizavo jis, R.Rutkelytei padėti niekuo negali: „Mes — maži žmoneliai — tik vykdome Seimo priimtus įstatymus".

Sklypus jau parduoda

Draudimą statyti miško žemėje sugalvojo ne saugomų teritorijų direkcijos. Statyti miško paskirties žemėje neleidžia Miškų įstatymas, priimtas Seimo, kurio narė buvo ir R.Rutkelytė. O galutinį tašką 2006 m. padėjo Konstitucinis teismas, konstatavęs, kad ne tik saugomose teritorijoje — bet kokiame miške statybos negalimos.

Ko tikėjosi R.Rutkelytė, Merkinėje ant Nemuno skardžio pirkdama mišką? Ar politikė nemokėjo skaityti savo priimtų įstatymų? „Aš nebuvau specialistė", — atsakė parlamentarė.

„Jūs norite šnekėti apie mano nekilnojamąjį turtą ar apie problemas, kurios yra saugomose teritorijose? Aš galiu parodyti, kiek iš ten gaunu žmonių skundų", — vis suko ji kalbą nuo savo sklypų.

Ar imdamasi spręsti problemas saugomose teritorijose, kuriose pati turi savo interesų, ji neprasilenkia su Seimo nario etika?

„Nematau interesų konflikto, nes tų objektų nebeturiu", — atsakė Seimo narė.

Tarp Seimo kadencijų R.Rutkelytė vertėsi nekilnojamojo turto nuoma. Ir jo prekyba. Pavilnių regioniniame parke, be sklypo Belmonte, R.Rutkelytė turi dar du sklypus Šilo gatvėje.

Šie du sklypai yra taip pat išskirtinėje Pavilnių regioninio parko dalyje. Į vieną pusę nuo jų prasideda Iškartų kraštovaizdžio draustinis, į kitą — Vilnios slėnio šlaitai su atodangomis, piliakalniais, pilkapynais, patrankų liejykla ir palivarkais.

Išskirtinis Pavilnių regioninio parko bruožas — staigus reljefo kitimas. Beveik visas jis — labai kalvotas, o štai ta vieta, kur R.Rutkelytės sklypai, — lygi, Lyglaukiais žmonių vadinama.

„Tai — reakreacinė zona", — paaiškino Pavilnių regioninio parko direktorė. Todėl čia R.Rutkelytė galėjo statytis. Tačiau šiuos sklypus ji parduoda, tik nelabai sekasi. Iki krizės R.Rutkelytė suskubo parduoti tik sklypus ežeringų Molėtų regione, Asvejos regioniniame parke, jo kraštovaizdžio draustinyje. Ten, Smailių kaime, Dubingių seniūnijoje, ji turėjo 1,15 ha sklypą.

Pasak R.Rutkelytės, ji nebeturi nekilnojamojo turto ir Belmonte. „Labai ilgai bandžiau jo atsikratyti", — sakė ji.

Kam atkratė? Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šiųmetį kovą sklypą ir dalį namo Belmonte R.Rutkelytė padovanojo savo vyrui K.Glaveckui. O kiemo viduryje esantį rūsį — sodybos priklausinį — pardavė Erlandai Kabašinskaitei.

E.Kabašinskaitė spaudoje pagarsėjo per vadinamąjį vokelių skandalą. Tuomet buvo įtariama, kad atlyginimai nelegaliai mokami ir Klaipėdos senamiestyje esančiame grožio salone. Šis salonas priklausė Lietuvos ir Vokietijos įmonei „R.R.W.Medical Trade", kuriai vadovavo R.Rutkelytės sūnus Marius Dautartas. M.Dautarto pavaduotoja dirbo E.Kabašinskaitė.

Kam žmogui reikia rūsio?

„Aš norėjau jai viską parduoti", — sakė R.Rutkelytė. Tačiau neva negalėjusi, nes kaimynas išvaikydavęs visus pirkėjus.

Įsigijusi rūsį E.Kabašinskaitė, tiksliau, jos atstovas, tas pats advokatas, kuris gina ir R.Rutkelytės interesus, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, kad aplink jos turimą nekilnojamąjį turtą — rūsį būtų suformuotas 10 arų žemės sklypas.

„Man jau nieko nereikia. Kaip mano vyras sako, aš galiu būti gyva vandeniu ir štai ryžių saujele", — tyra kaip krištolas prabilo R.Rutkelytė, atgniauždama ištiestus delnus.

„Neturiu ir nenoriu nieko turėti saugomose teritorijose. Nebeturiu fantazijos, kaip ten gyventi", — dar pridūrė ji.

Seimo narė prasilenkė su etika

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas:

„Seimo statutas numato, kad Seimo narys turi elgtis taip, kad savo elgesiu visuomenei nekeltų jokių abejonių. Tai sako ir Viešųjų bei privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas.

Jeigu Seimo narė R.Rutkelytė tikrai turi sklypų saugomose teritorijose, nėra abejonių, kad ji privalo nusišalinti nuo bet kokių problemų tose saugomose teritorijose sprendimo. Kitokiu atveju galima manyti, kad ji siekia asmeninės naudos.

Seimo narys, turintis savų interesų, negali teikti kokių nors juos liečiančių pasiūlymų, įstatymo pataisų, o juo labiau — balsuoti.

Seimo narė R.Rutkelytė labai gerai žino, kaip turi elgtis, nes pati yra Seimo Etikos ir procedūrų komisijos narė.

Jeigu gautume skundą, kad R.Rutkelytė, turėdama sklypų saugomose teritorijose, bando spręsti kokias nors saugomų teritorijų problemas, atliktume savo tyrimą ir priimtume vienokį ar kitokį sprendimą.

Seimo narei nedera pravardžiuotis, klijuoti etikečių valstybinei institucijai, o juo labiau — Konstituciniam teismui. Pravardžiuodama Seimo narė prasilenkė su etika."