Valdininkų uždarbį išpučia solidūs priedai LR 2008 08 16

 

Premjero G.Kirkilo uždarbis – mažiausias iš trijų pirmųjų Lietuvos asmenų. Tačiau šalies vidurkį jis vis tiek viršija dešimteriopai. 

 

Martynas ČERKAUSKAS LR korespondentas 2008-08-16

 

 Registruotiems lrytas.lt dienraščio vartotojams:

http://www.lrytas.lt/?data=20080816&id=eko16_a3080816&p=3&sk_id=99&view=2

 

Realios darbuotojo pajamos – bent porą kartų didesnės už oficialią algą. Išgirdę apie tai privačioje įmonėje, mokesčių inspektoriai ieškotų vokelių. O valdiškoje tarnyboje tokia padėtis – teisėta.

Rugpjūtį įsigaliojęs įstatymas, suteikiantis galimybę visuomenei sužinoti šalies vadovų ir valstybės tarnautojų uždarbį, atskleidė ir valdiškų atlyginimų sistemos trūkumus.

Oficialios Seimo narių ar ministrų algos, kurias buvo galima ir anksčiau sužinoti, atrodo palyginti nedidelės.

Bet kas mėnesį kišenę dar papildo tūkstantiniai priedai ir kompensacijos, kurie nelaikomi darbo užmokesčiu. Tuo tarpu eiliniai valstybės tarnautojai dėl per mažų atlyginimų bėga į privačias įmones.

Žaidimas skaičiais

Iki šiol buvo skelbiama, kad prezidento Valdo Adamkaus atlyginimas atskaičius mokesčius siekia beveik 19 tūkst. litų. Bet prie šalies vadovo atlyginimo pridėjus jam skiriamas reprezentacines išlaidas, per mėnesį ši suma išauga dar 6,5 tūkst. litų.

Kur kas sunkiau rinkėjams buvo sužinoti tikrąsias Seimo narių pajamas.

Jeigu kuris nors Seimo narys bandė įtikinti, kad vidutinis jo atlyginimas atskaičius mokesčius tesiekia apie 4 tūkst. litų, vadinasi, jis pamiršo pridėti neapmokestinamus priedus už transporto, ryšių, kanceliarines išlaidas, priedą už stažą valstybės tarnyboje (išdirbus trejus metus atlyginimas didinamas po 3 proc. kasmet).

Tad reali parlamentaro alga yra bent 7 tūkst. litų didesnė.

Seimo vadovai dar gauna pinigų reprezentacinėms išlaidoms. Pavyzdžiui, parlamento pirmininkas Česlovas Juršėnas, kurio oficialus atlyginimas neatskaičius mokesčių kiek viršija 8 tūkst. litų, be parlamentarams priklausančių priedų, kas mėnesį gali papildomai išleisti 13 tūkst. litų.

Pridėjus dar 1,5 tūkst. litų priedą už stažą, Č.Juršėnas gali mėgautis didesne suma negu prezidentas – 27 tūkst. litų.

Suma padidėja kelis kartus

Dar geriau ministrams. Kiekvieno alga, nepridėjus priedų už stažą, neatskaičius mokesčių siekia viso labo 6860 litų. Tačiau ministrai dar gauna reprezentacinėms reikmėms skiriamą priedą – 8,6 tūkst. litų.

Į Seimą išrinkti ministrai dar gauna jau minėtus kelis tūkstančius litų už kanceliarines, transporto ir kitas išlaidas, nors paprastai Vyriausybės nariai turi ministerijų išlaikomus limuzinus su asmeniniais vairuotojais, gali nevaržomai šnekėti mobiliuoju telefonu.

Paskelbus valdininkų algas, paaiškėjo ir kuriozinių atvejų. Pavyzdžiui, V.Adamkaus asistentė Božena Krasovskaja uždirba 6400 litų – keliais šimtais litų daugiau nei patarėjai. Prezidentūra net paskelbė, kiek uždirba jos kiemsargis – 1152 litus.

Turi veržtis diržus

Tuo tarpu eilinių valdininkų uždarbis auga lėčiau nei infliacija.

„Galimybę didinti atlyginimus ir taip išlaikyti kvalifikuotus tarnautojus riboja įstatymai. Šiuo metu visos galimybės kelti algas jau išnaudotos, todėl gerų specialistų bėgimas į privačias bendroves ir ministerijas mums kelia daug nerimo", – pripažino Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas.

Sostinės savivaldybėje pastaruoju metu laisvos 70-80 darbo vietų – dešimtadalis visų etatų. Tačiau kvalifikuotų teisininkų, ekonomistų, miesto plėtros srityje dirbančių jaunų žmonių poros tūkstančių litų atlyginimas netenkina.

Pavyzdžiui, per metus iš 30 savivaldybėje dirbusių teisininkų į kitą darbą išėjo net 8. Tik apšilę kojas savivaldybėje, buvę studentai privačiose bendrovėse ar kitose valstybės institucijose nesunkiai suranda darbą už 3 tūkst. litų ir daugiau.

Privilegijos jau nerūpi

„Prieš kelerius metus daug žmonių veržėsi į valstybės tarnybą. Juos viliojo stabilumas, socialinės garantijos, galbūt ramesnis darbas, tačiau šiemet viskas pasikeitė. Kvalifikuoti valstybės tarnautojai vis dažniau ieško galimybių pereiti į privatų sektorių, kur atlyginimai didesni", – tvirtino darbuotojų atrankos bendrovės „CV Market Lietuva" personalo vadovė Jovita Suslonova.

Tai, kad specialistai dėl mažų atlyginimų vis dažniau traukiasi iš valstybės tarnybos, pripažįsta ir Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos departamento vadovas Osvaldas Šarmavičius.

Keli tūkstančiai pareigybių šiuo metu laisvos. Jei ieškoma aukštos kvalifikacijos specialisto, konkursai dažnai visai neįvyksta.

Įžvelgia stagnaciją

Buvęs finansų viceministras Vitas Vasiliauskas, prieš ketverius metus pasitraukęs iš valstybės tarnybos, tapo advokatu. Jis pripažįsta, kad grįžti į ministeriją jam būtų finansiškai nenaudinga.

„Eičiau tiktai gavęs įdomų pasiūlymą įgyvendinti kokį nors projektą.

Darbas valdiškose įstaigose daugeliui nepatrauklus dėl jose įsigalėjusios stagnacijos", – įsitikinęs buvęs viceministras.

Jį glumina ir nedideli valstybės politikų atlyginimai.

„Svarbius sprendimus šaliai priimantys asmenys privalo jaustis laisvi, nepriklausyti nuo jokių rėmėjų, todėl jie turėtų uždirbti daugiau.

Tuomet nereikės didinti algų skiriant įvairių priedų ir priemokų", – sako V.Vasiliauskas.

 

Šalies vadovų ir valdininkų uždarbis

 

Pareigybė Lt per mėnesį neatskaičius mokesčių

 

Prezidentas V.Adamkus 32 270

Seimo pirmininkas Č.Juršėnas 30 051

Premjeras G.Kirkilas 23 568

Aplinkos ministras A.Paulauskas 23 809

Žemės ūkio ministrė K.Prunskienė 23 603

Finansų ministras R.Šadžius 16 228

Viceministrai ir ministerijų sekretoriai 6500-8000

Lietuvos banko valdybos pirmininkas R.Šarkinas 25 819

Konstitucinio teismo pirmininkas K.Lapinskas 16 763

Didžiausią stažą turintis Aukščiausiojo teismo teisėjas 8246

Generalinis prokuroras A.Valantinas 12 932

Kariuomenės vadas V.Tutkus 11 255

„Sodros" direktorius M.Mikaila 9619

Seimo nariai 13 500

Vilniaus meras J.Imbrasas 6518

Prezidento ir premjero patarėjai 5830 (be priedų)

Premjero atstovė spaudai N.Pumprickaitė 8170

Prezidento asistentė B.Krasovskaja 6400

Prezidento sekretorė 3584

Departamentų direktoriai 5608

Skyrių vedėjai 3561

Vyriausieji specialistai 2544

Vyresnieji specialistai 2367

Specialistai 2245

 

Pastaba. Prie valstybės vadovų, ministrų, Seimo narių pajamų priskirti priedai už stažą, reprezentacines, kanceliarines ir kitokias išlaidas. Vidutiniai atlyginimai apskaičiuoti 2007 m. pabaigoje. Kai kurios institucijos tikslių atlyginimų nenurodė, todėl juos teko skaičiuoti žurnalistams. Pateiktas uždarbio dydis yra neatskaičius mokesčių. Pastarieji neskaičiuojami nuo reprezentacinių ir kanceliarinių išlaidų.

Vaiduoklius vaizduojančios skulptūros geriau tiktų buvusių kapinių vietose

 

Projekto autorių nuotrauka. Didesnių fotografijų įdėta analogiškuose pranešimuose vtv.lt „Klaipėdą papuoš dar viena skulptūra – Vaiduoklis", ir 15min.lt „Piliavietėje apsigyvens „Vaiduoklis"

 

Klaipėdos savivaldybė kartu su restauratoriais miestą puošia ... vaiduokliais

 

Pvz. siūlyčiau tokius „baisuoklius" statyti šalia UAB „Inred" (UAB „Invalda" grupė) daugiabučio, kuris pastatyto ant kapinių.

Praeivis galėtų spėlioti, kas toje skulptūroje pavaizduotas – ar UAB „Inred" vadovas Vladas Šeporaitis, o gal tai mirusiųjų vėlės pakilo iš kapų, norėdamos atkeršyti už ramybės drumstimą saiką praradusiems šios grupės plėtristams.

 

Klaipėdą papuoš dar viena skulptūra – "Vaiduoklis"

"Vakarų ekspreso" inf.

 

Klaipėdą netrukus papuoš dar vienas mažosios plastikos kūrinys – skulptūra "Vaiduoklis". Ši idėja laimėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus skelbtą Meninio objekto sukūrimo ir pastatymo projekto konkursą.

Antrus metus Savivaldybės skelbiamame mažosios plastikos projektų konkurse varžėsi keturi kūrybiniai projektai. "Vaiduoklį" vertinimo komisija pripažino laimėtoju. Skulptūros idėją, pagrįstą autentiška legenda, konkursui pasiūlė ne vieną miesto erdvę meno kūriniais jau papuošusios UAB "Pamario restauratorius" suburta kūrybinė grupė – skulptorius Svajūnas Jurkus, architektai Vladas Balsys ir Vaidotas Dapkevičius.

"Vaiduoklis" – personažas iš "Rytprūsių padavimų" ("Ostpreussische Sagen") knygoje išlikusios senos klaipėdietiškos legendos. "Juodasis vyras iš Memelio",- taip pavadintoje istorijoje pasakojama, jog 1595 m. vasario 19-osios vakarą Klaipėdos pilies sargybinis Hansas Fon der Heidė iš Didmaršeno staiga išvydo tiltą per griovį, o ant to tilto – vyrą, apsigobusį ilga juoda mantija. Vaiduoklis esą paklausė kariškio, ko šis čia stovi, pasidomėjo, ar netrūksta maisto. Kariūno atsakymas, kad maisto ir gėrimų pilyje nestokojama, Juodajam vyrui, regis, nelabai patiko... Išpranašavęs, jog greitai bus pritrūkta grūdų ir malkų, vaiduoklis dingo, o pilies įtvirtinimai smarkiai sudrebėjo...

Skulptūra "Vaiduoklis" bus pastatyta legendoje aprašytoje vietoje - piliavietės teritorijoje, įplaukos į Pilies uostą krantinėje, greta pasukamojo tiltelio. Tikimasi, jog ji taps dar vienu patraukliu Klaipėdos senamiesčio akcentu.

Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Goda Giedraitytė sako, jog šio konkurso tikslas – praturtinti viešas erdves miestiečiams ir turistams patraukliais mažosios plastikos kūriniais, kurie tampa turistinių maršrutų dalimi, skleidžia gerą garsą apie Klaipėdą.

Kandidatai Klaipėdos m. į 2008 Seimą 2008 08 18 dienai

Vieši ir slapti duomenys apie vienmandates apygardas Seimas'2008 m. rugpjūtis 16 d.

	Danės 19	Baltijos 20	Marių 21	Pajūrio 22
TS-LKD	Čapas Nerijus	Jurkevičius Evaldas	Bilotaitė Agnė	Žeimys Pranas
TT	Vitkevičienė Irena	Razbadauskas Artūras	Stanislovas Tomas	Mažrimas Artūras
LRLS	Grubliauskas Vytautas	Šulcas Artūras	Masiulis Eligijus	Vaišvila Audrius
LiCS	Budinas Saulius (Taraškevičius Rimantas?)	Vareikis Vygantas	Plečkaitis Vidmantas	Palaitis Raimundas
LSDP	Anužis Valdemaras? 080901 - KLP SODROS vad.	Čepas Vytautas	Šiaulienė Irena 2004 buvo Baltijos apyg.	Dobilinskas Sigitas
DP	Romanovas Jonas	Boreikina Birutė	Žilys Mindaugas	Petrauskienė Aldona
NS	Sakalauskas Kazys	nekels		Genoveita Krasauskienė
Rusų alj.	?	Lochankina Tamara (?)	Rozova Irina	?
Valst.	Staponkienė Aldona	Valevičius Vytautas	Ševelkaitienė Regina	Želvys Valdas
Rusų sąj.	Titov Viačeslav ?	?	?	Šeršniov Jurij?
Neprikl.	Sabataitis Egidijus ?	Skarbalius Egidijus
Neprikl.		Puodžiūnas Valdemaras „Klaipėdos" vyr.red.
Valinsko	?	?	?	?

Šaltiniai:

TS-LKD "kurnių" duomenys;

VE 080523: Žygis į Seimą pajūryje pakvips paraku (http://www.ve.lt/?data=2008-05-23&rub=1065924810&id=1211476438 ).

K 080708: Partijos metė kozirius (http://www.klaipeda.daily.lt/dialog.print.php?id=1215446685)

K 080727 Prieš rinkimus – į žmones http://www.klaipeda.daily.lt/dialog.print.php?id=1217174649

VE 080802 Valstiečiai liaudininkai - už darbus be skandalų http://www.ve.lt/?data=2008-08-02&rub=1065924810&id=1217612286

Trintukai ir sąvaržėlės toliau skaldo R.Pakso partiją Klaipėdoje

Trintukai ir sąvaržėlės toliau skaldo R.Pakso partiją Klaipėdoje

 

TT atstovas Klaipėdos m. savivaldybės taryboje nevykdo savo partijos prezidiumo nutarimo dėl "vokelinių" atlyginimų atsisakymo

 

Partija „Tvarka ir teisingumas" (liberalai demokratai)

Valerijonas Bernotas Socialinių reikalų komiteto pirmininkas mob.: 8 687 43 404 valerijonas.bernotas@klaipeda.lt valiusb@walla.com

Benas Šimkus Mero pavaduotojas 8 46 396 002 mob.: 8 686 35 307 benas.simkus@klaipeda.lt

 

Šiandien suėjo 10 dienų nuo R.Pakso vadovaujamos „Tvarkos ir teisingumo" partijos prezidiumo sprendimo, įpareigojančio du jų partijos Klaipėdos m. savivaldybės taryboje narius - V.Bernotą ir B.Šimkų - atsisakyti jų pačių iniciatyva pasididintos „vokelinio" atlyginimo dalies – taip vadinamos išmokos už trintukams ir sąvaržėlėms.

Šių dviejų politikų iniciatyva ši vokelinė, neapmokestinama ir neatsiskaitomai panaudojama išmoka nuo 300 Lt kas mėnesį pačių tarybos narių sprendimu buvo padidinta iki 1000 eiliniams (o jų – mažuma) iki 1200 Lt per mėnesį komitetų ir komisijų pirmininkams, kolegijos nariams.

Vicemeras B.Šimkus savo partijos prezidiumo sprendimą įvykdė – raštu atsisakė „atlyginimo vokelyje". Jam bepigu – jis gauną pilną makulatūriškai - tušinukinį išlaikymą iš savivaldybės „for free" ir visą parą.

Sunkiau iš valdiškos duonos tokioje visiškai neįtakingoje ir skurdžiai besiverčiančioje įstaigoje, kaip Pasienio ir transporto valstybinėje veterinarijos tarnyboje vyriausiuoju gydytoju -valstybiniu inspektoriumi bandančiam pragyventi Valerijonui Bernotui, kuris be to dar ir neturi jokių aplinkybių, dėl kurių gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas (bent taip nurodoma jo atitinkamoje 2008 m. deklaracijoje VTEK tinklapyje).

Ir uždirba tik 2902 lt per mėnesį (tiesa tai 2007 metų duomenys).

TS-LKD specnazo (infiltruotų į Tvarką ir teisingumą žvalgybininkų) duomenimis V.Bernotas kategoriškai atsisako parašyti raštą savivaldybės administracijai, kad jis atsisako tų „kanceliarinių" 1200 litų kas mėnesį

O diena „X" (kai savivaldybės buhalterija automatiškai permes į jo asmeninę sąskaitą šią slaptąją algą) nenumaldomai artėja. Tų pačių TS-LKD žvalgybininkų pastangomis įtakojami įtakingi TT prezidiumo nariai reikalauja, kad veterinarijos inspektorius V.Bernotas už tokio moralaus TT prezidiumo sprendimo amoralų nevykdymą būtų automatiškai „permestas", t.y. katapultuotas iš TT.

Tokiu atveju tai būtų 3 iš 4 TT frakcijos Klaipėdos m. taryboje narių netektis per paskutinius 16 mėnesių.

Vieni nuostoliai nuo tų „vokelių" kai kurioms partijoms.

V.Bernotas kadaise yrę buvęs įtakingu TS nariu Klaipėdoje – vienos iš grupių seniūnu.

Gal sumanys grįžti?

 

Paremkime Gruziją

<img src="http://www.tsajunga.lt/messutavimigruzija/messutavimigruzija.jpg" alt="Mes su tavimi, Gruzija" style="width:120px; height:60px;" />

 Įsidėkite vėliavą į savo BLOGą ar tinklapį.

Ir taip palaikykime Gruziją! 

Karinė slėptuvė: istorija kartojasi KLAIPĖDA VE 080808

 

Fotografijoj - Verslininkams panūdus tvarkyti senamiestyje esančią teritoriją ir iškilus grėsmei šios slėptuvės egzistavimui, paveldosaugininkai ėmėsi inicijuoti jos paskelbimą kultūros vertybe.

 

Antrojo pasaulinio karo laikų slėptuvę Daržų gatvėje griovė UAB "Gensina" K.SINSKAS

  Giedrė NORVILAITĖ

 

Uostamiesčio paveldosaugininkai Kultūros vertybių registrą norėtų papildyti dar viena karine slėptuve. Tuo tarpu ją jau apgriovę verslininkai piktinasi, kad ne vienerius metus buvę nežinioje, ką su ja daryti, o pagaliau pradėję darbus, yra baudžiami.

Antrojo pasaulinio karo laikų slėptuvė Daržų gatvėje apgriauta bendrovei "Gensina" ėmusis naikinti nuo sovietmečio šalia jos stovinčius apirusius garažus.

Anot buvusio Kultūros padalinio departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo politiko Naglio Puteikio, verslininkai apniokojo ir iki Antrojo pasaulinio karo čia stovėjusios sinagogos pamatus.

"Kampinis akmuo nustumtas, slėptuvės viršus pradėtas daužyti, voliojasi durys su unikalia vokiška rankena. Parašiau ir Kultūros paveldo departamentui, ir Vilniaus bei Klaipėdos žydų draugijoms. Kodėl jie leidžia griauti sinagogos vietą?" - piktinosi N. Puteikis, beje, pasižymėjęs ir tuo, jog dar prieš netekdamas vedėjo posto aršiai gynė I. Simonaitytės bibliotekos kieme esančią karinę slėptuvę, netgi grasinimais prie jos prisirakinti.

Skyrė baudą

Dabartinio KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo Vitalijaus Juškos teigimu, projektą, kuriame buvo numatyta griauti šešis šalia "Euterpės" viešbučio esančius menkaverčius garažus, Nuolatinė statybos komisija suderino ir išdavė tam leidimą, tačiau apie slėptuvę bei žemės darbus nebuvo nė užuominų.

Tačiau vėliau inspektoriai nustatė, jog buvo nugriauti ne tik minėti statiniai, bet apgriauta ir slėptuvė, be to, be privalomos archeologų priežiūros čia vykę žemės darbai. Už pažeidimą skirta 1000 litų bauda. Bendrovei nurodyta sustabdyti darbus, kol teritorija nebus išžvalgyta archeologų.

Anot V. Juškos, ketinama kreiptis į reikiamas institucijas, kad Antrojo pasaulinio karo laikų slėptuvė, analogiška esančiai I. Simonaitytės bibliotekos kieme, jau įtrauktai į Kultūros vertybių registrą, taip pat būtų į jį įrašyta. Taip pat norima inicijuoti archeologinius tyrimus, kurie padėtų nustatyti šioje vietoje iki karo stovėjusios sinagogos vietą, ir apsvarstyti galimybę į registrą įtraukti ir jos pamatus.

"Žemėlapiuose sinagoga matoma iki 1942 metų. Atėjus Hitleriui ji buvo padegta, nugriauta ir, kur tiksliai stovėjo, nenustatyta. Liekanų virš žemės paviršiaus nepastebime, nesant archeologų išvadų, negalime teigti, kad yra išlikusių sinagogos fragmentų", - pabrėžė V. Juška.

"Kodėl tik dabar?"

Tuo tarpu UAB "Gensina" vadovas Kęstutis Sinskas stebisi, kodėl paveldosaugininkai sukruto tik dabar. Anot jo, dar 2003 metais patvirtintame detaliajame plane toje vietoje, kur stūkso slėptuvė, buvo numatytas pastatas, o pačios slėptuvės - nė žymės.

Verslininkai išsinuomojo sklypą, nupirko apleistus garažus ir planavo čia statyti komercinės paskirties pastatą.

"Dar 2006 metais dėl griovimo rašėm prašymus tuometiniam Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjui N. Puteikiui. Tuomet buvo neapsispręsta, ką daryti, ir taip palikom. Ruošėm garažų griovimo projektą ir išsiaiškinom, kad Registrų centre slėptuvė neregistruota, ji niekur neegzistuoja. Civilinė sauga sakė, kad jos nenaudoja. Su projektu ir visais raštais - KPD nurodė atlikti archeloginius tyrimus, kai bus griaunami pamatai - nuėjom į Nuolatinę statybos komisiją ir gavom leidimą griauti", - pasakojo K. Sinskas.

Anot jo, garažai turėjo vieną bendrą sieną su slėptuve, taigi ji ir buvo griaunama, tačiau jokie pamatai nejudinti, žemės darbai taip pat nevykę.

"Mes nelindome į žemę nė per centimetrą. Nukasėme 30 cm sluoksnį nuo slėptuvės, 1,2 metro iškilusios į viršų, stogo, iš šono, kur buvo užpilta. Nė vieno pamatėlio, net garažų, nieko nejudinome. Keista KPD pozicija - niekur jokios pastabos neįrašė, nors dar prieš porą metų buvo atėję visko fotografuoti, o tik pajudinome, iškart baudas deda", - guodėsi verslininkas.

Pirmadienį teritorijos jau turėtų ateiti žvalgyti archeologai. Kas bus daroma toliau, anot K. Sinsko, priklausys nuo to, kaip paveldosaugininkai nuspręs pasielgti su slėptuve.

Panaši istorija su Antrojo pasaulinio karo laikų tuneliu-slėptuve susiklostė restauruojant I. Simonaitytės biblioteką. Pagal projektą, bibliotekos vidiniame kiemelyje buvo numatyta įrengti vietą vaikų ir suaugusiųjų kultūriniams renginiams, o virš kiemo išsikišęs tunelis tam trukdė, tačiau po liepsningų kivirčų slėptuvė buvo išsaugota.

AB „Klaipėdos laivų remontas“ uostamiesčio svečiams reklamuojasi samdydama valkatas

Klaipėdos mero draugai iš „Achema" ir „Eika" konsorciumo sutaupė ant „Klaipėdos įvaizdžio"

 

Fotografijose:

1. ir 2. Grandinių tiltas 1933 ir 2005 m. 

3. Užsienio turistai susidomėję stebi, kaip girgždėdamas sukasi senasis Grandinių tiltas. Prie technikos paveldu pripažinto įrenginio dirba šie sutinę ir apsiblausę vyrai (nuotr. dešinėje).  A.Pilaitienės (Lrytas) nuotr.

 

Klaipėdai su įvaizdžiu nesiseka.

Užpraeitą savaitę politiniai trintukai su miesto vadovais priešakyje pasiketurgubina vokelinius atlyginimus neva tai kanceliarinėms išlaidoms – apie tai skamba visa Lietuvos spauda ir pusė televizijų bei radijų (1, 2, 3 ir 4).

O jau šią savaitę AB „Klaipėdos laivų remontas" sutaupė ant „Klaipėdos įvaizdžio": istorinio grandinių tiltuko per įplaukimą į Pilies fosą sukiojimui vietoj normalių darbininkų ar moksleivių nusisamdė porą , kaip rašo „Lietuvos rytas" mėlynanosių.

Šį istorinį tiltuką (kita nuoroda čia) minėtas konsorciumas įsigijo pusvelčiui prichvatizuodamas minėtą AB „Klaipėdos laivų remontą".

Ko vardan vieno kito sutaupyto cento nepadarys stambusis verslas.

Užtat „gerai pasireklamavo" patys ir Klaipėdai „garbės" užteko – apie tai antruose puslapiuose parašė „Lietuvos rytas" ir pridėjo įspūdingų fotonuotraukų. (žr. str.apačioje).

Beje, tai Klaipėdos  m. mero R.Taraškevičiaus draugų iš „Achemos" ir „Eikos" konsorciumo valdomos AB „Klaipėdos laivų remontas" įmonės „ekonomiškos ekonomijos", kaip mėgdavo sakyti draugas Leonidas Brežnevas (TSRS kompartijos generalinis sekretorius) rezultatai.

Ši oligarchų kompaniją jau vieną kartą pakišo savo draugą merą Rimantą, kai įkalbėjo pasirašyti neteisėtą savivaldybės kratinių perdavimo neatlygintinai naudotis AB „Klaipėdos laivų remontas" įmonei sutartį 20 metų (1 ir 2).

Ir kiek sutaupė minėto konsorciumo dalyviai? Pasiubagavo iš Klaipėdos m. savivaldybės kišenės - sutaupė keletą tūkstančių litų, kuriuos galėjo mokėti savivaldybei. Bet ne, reikia taupyti i reinvestuoti.Va ir prisireinvestavo: mero prestižas smuktelėjo, o dabar atėjo laikas ir konsorciumui pačiam save „pasireklamuoti" ir uostamiestį „pagarsinti".

Tiesa, Klaipėdos abi prokuratūros ir Vyriausybės atstovė dar žaidžia ping-pongą – permetinėja viena kitai kaip karštą bulvę mano prašymą kreiptis į teismą dėl neteisėto krantinių perdavimo privačiai įmonei. Iki šio neteisėto  perdavimo savivaldybė už savo turto – krantinių - - nuomą gaudavo pajamas. Dabar tas pajamas gauna minėtas konsorciumas, o savivaldybė aimanuoja, kad trūksta pajamų. Bet, kaip matome, dar labiau trūksta pinigų oligarchams, o Vyriausybės atstovei ir abiejų Klaipėdos prokuratūrų vadovams – ryžtingumo.

 

Istorinis tiltas - Klaipėdos valkatų rankose LR 2008 08 05

 

Aušra PILAITIENĖ LR korespondentė

(šio straipsnio santrumpą persispausdino ir VŽ).

 

ĮVAIZDIS: Į Lietuvą atplaukę kruizinių laivų keleiviai pirmiausia pamato neįprastą darbą dirbančius girtuoklius

Į Klaipėdą atplaukusius kruizinių laivų keleivius pasitinka ne tik Danės krantinėje restauruoti istoriniai pastatai, bet ir valkatos sutinusiais veidais.

Įžengę į senosios piliavietės teritoriją užsieniečiai susidomėję stebi, kaip mėlynanosiai rankomis sunkiai suka senąjį metalinį tiltelį.

Per jį veda kelias iš kruizinių laivų terminalo į senamiestį.

Vakar didžiulis kruizinis laineris „Empress" į Klaipėdą atplukdė beveik 2 tūkstančius ispanakalbių turistų.

Ir juos sudomino technikos paveldo vertybe pripažintas šimtametis sukamas tiltelis.

Žmonės jį fotografavo ir filmavo – panašūs įrenginiai kitose šalyse seniai išnykę.

Nuotraukose ir vaizdajuostėse išliks ne tik archajiškas tiltelis, bet ir prie jo dirbantys vyrai pagiringais veidais.

Metaliniais strypais sukdami senus mechanizmus jie svaidėsi rusiškais keiksmažodžiais.

Tapo galvos skausmu

XIX amžiaus pabaigoje pastatytas Grandinių tiltas tapo galvos skausmu ir miesto savivaldybei, ir uosto įmonėms – niekas nenori jo sukinėti.

Anksčiau tilteliu rūpinosi piliavietės teritorijoje įsikūrusi bendrovė „Klaipėdos laivų remontas". Prie šio įrenginio triūsė pasitempę uniformuoti vyrai, už tai gaunantys atlygį.

Dabar Senasis pilies uostas rekonstruojamas – kalami poliai, gilinamos krantinės. Kol vyksta remontas, miesto valdžia reikalauja, kad tiltelis turi būti pasuktas taip, jog juo visuomet galėtų vaikščioti žmonės.

Bet rekonstruojamame uostelyje liko keletas keleivius vežiojančių laivelių. Jiems išplaukiant į Kuršių marias, tiltelį reikia pasukti. Neaišku, kas tai turi daryti, todėl privačių laivelių savininkai kviečiasi į talką girtuoklius ir valkatas.

Keikia paminklosaugininkus

„Susiklostė keista situacija – tiltelį gali sukinėti bet kas.

Jei nori išplaukti, tuo pats turi pasirūpinti", – aiškino Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos „Pajūrio laivai" prezidentas Algirdas Valentinas.

Laivelių savininkai dėl sumaišties keikia paminklosaugininkus – esą paskelbę tiltelį istorine vertybe jie neleidžia sumontuoti variklio, kuris jį automatiškai sukinėtų.

„Tegul paminklosaugininkai ateina į uostą ir patys sukinėja tą tiltelį", – niršo A.Valentinas.

Grėsmė žmonių saugumui

Jau daug metų Klaipėdos savivaldybė žada skirti lėšų sutvarkyti šimtametį tiltelį taip, kad jis nekeltų rūpesčių miestiečiams ir svečiams. Tačiau nuo kalbų iki darbų iki šiol neprieita.

Neišsiblaiviusių vyrų sukinėjamas tiltelis kelia grėsmę žmonių saugumui. Už kelis litus dirbantiems benamiams nesvarbu, kad žmonės šokinėja nuo krantinių ant tiltelio, kai jis dar sukamas.

Kruizinių laivų terminale vykstant koncertams tiltelį apgula minios žiūrovų. Tuo metu budintys apsaugininkai neleidžia tiltelio bet kam sukinėti.