Fotografijoj - Verslininkams panūdus tvarkyti senamiestyje esančią teritoriją ir iškilus grėsmei šios slėptuvės egzistavimui, paveldosaugininkai ėmėsi inicijuoti jos paskelbimą kultūros vertybe.
Antrojo pasaulinio karo laikų slėptuvę Daržų gatvėje griovė UAB "Gensina" K.SINSKAS
Giedrė NORVILAITĖ
Uostamiesčio paveldosaugininkai Kultūros vertybių registrą norėtų papildyti dar viena karine slėptuve. Tuo tarpu ją jau apgriovę verslininkai piktinasi, kad ne vienerius metus buvę nežinioje, ką su ja daryti, o pagaliau pradėję darbus, yra baudžiami.
Antrojo pasaulinio karo laikų slėptuvė Daržų gatvėje apgriauta bendrovei "Gensina" ėmusis naikinti nuo sovietmečio šalia jos stovinčius apirusius garažus.
Anot buvusio Kultūros padalinio departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo politiko Naglio Puteikio, verslininkai apniokojo ir iki Antrojo pasaulinio karo čia stovėjusios sinagogos pamatus.
"Kampinis akmuo nustumtas, slėptuvės viršus pradėtas daužyti, voliojasi durys su unikalia vokiška rankena. Parašiau ir Kultūros paveldo departamentui, ir Vilniaus bei Klaipėdos žydų draugijoms. Kodėl jie leidžia griauti sinagogos vietą?" - piktinosi N. Puteikis, beje, pasižymėjęs ir tuo, jog dar prieš netekdamas vedėjo posto aršiai gynė I. Simonaitytės bibliotekos kieme esančią karinę slėptuvę, netgi grasinimais prie jos prisirakinti.
Skyrė baudą
Dabartinio KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo Vitalijaus Juškos teigimu, projektą, kuriame buvo numatyta griauti šešis šalia "Euterpės" viešbučio esančius menkaverčius garažus, Nuolatinė statybos komisija suderino ir išdavė tam leidimą, tačiau apie slėptuvę bei žemės darbus nebuvo nė užuominų.
Tačiau vėliau inspektoriai nustatė, jog buvo nugriauti ne tik minėti statiniai, bet apgriauta ir slėptuvė, be to, be privalomos archeologų priežiūros čia vykę žemės darbai. Už pažeidimą skirta 1000 litų bauda. Bendrovei nurodyta sustabdyti darbus, kol teritorija nebus išžvalgyta archeologų.
Anot V. Juškos, ketinama kreiptis į reikiamas institucijas, kad Antrojo pasaulinio karo laikų slėptuvė, analogiška esančiai I. Simonaitytės bibliotekos kieme, jau įtrauktai į Kultūros vertybių registrą, taip pat būtų į jį įrašyta. Taip pat norima inicijuoti archeologinius tyrimus, kurie padėtų nustatyti šioje vietoje iki karo stovėjusios sinagogos vietą, ir apsvarstyti galimybę į registrą įtraukti ir jos pamatus.
"Žemėlapiuose sinagoga matoma iki 1942 metų. Atėjus Hitleriui ji buvo padegta, nugriauta ir, kur tiksliai stovėjo, nenustatyta. Liekanų virš žemės paviršiaus nepastebime, nesant archeologų išvadų, negalime teigti, kad yra išlikusių sinagogos fragmentų", - pabrėžė V. Juška.
"Kodėl tik dabar?"
Tuo tarpu UAB "Gensina" vadovas Kęstutis Sinskas stebisi, kodėl paveldosaugininkai sukruto tik dabar. Anot jo, dar 2003 metais patvirtintame detaliajame plane toje vietoje, kur stūkso slėptuvė, buvo numatytas pastatas, o pačios slėptuvės - nė žymės.
Verslininkai išsinuomojo sklypą, nupirko apleistus garažus ir planavo čia statyti komercinės paskirties pastatą.
"Dar 2006 metais dėl griovimo rašėm prašymus tuometiniam Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjui N. Puteikiui. Tuomet buvo neapsispręsta, ką daryti, ir taip palikom. Ruošėm garažų griovimo projektą ir išsiaiškinom, kad Registrų centre slėptuvė neregistruota, ji niekur neegzistuoja. Civilinė sauga sakė, kad jos nenaudoja. Su projektu ir visais raštais - KPD nurodė atlikti archeloginius tyrimus, kai bus griaunami pamatai - nuėjom į Nuolatinę statybos komisiją ir gavom leidimą griauti", - pasakojo K. Sinskas.
Anot jo, garažai turėjo vieną bendrą sieną su slėptuve, taigi ji ir buvo griaunama, tačiau jokie pamatai nejudinti, žemės darbai taip pat nevykę.
"Mes nelindome į žemę nė per centimetrą. Nukasėme 30 cm sluoksnį nuo slėptuvės, 1,2 metro iškilusios į viršų, stogo, iš šono, kur buvo užpilta. Nė vieno pamatėlio, net garažų, nieko nejudinome. Keista KPD pozicija - niekur jokios pastabos neįrašė, nors dar prieš porą metų buvo atėję visko fotografuoti, o tik pajudinome, iškart baudas deda", - guodėsi verslininkas.
Pirmadienį teritorijos jau turėtų ateiti žvalgyti archeologai. Kas bus daroma toliau, anot K. Sinsko, priklausys nuo to, kaip paveldosaugininkai nuspręs pasielgti su slėptuve.
Panaši istorija su Antrojo pasaulinio karo laikų tuneliu-slėptuve susiklostė restauruojant I. Simonaitytės biblioteką. Pagal projektą, bibliotekos vidiniame kiemelyje buvo numatyta įrengti vietą vaikų ir suaugusiųjų kultūriniams renginiams, o virš kiemo išsikišęs tunelis tam trukdė, tačiau po liepsningų kivirčų slėptuvė buvo išsaugota.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą