LR Kultūros paveldo departamentui
LR Aplinkos ministerijai
LR Aplinkos ministrui A. Paulauskui
Žiniai: LR Prezidentui V. Adamkui
SOS: statybos ant Algirdo kapo
Pirmadienį, balandžio 7 dieną, 15 val., Širvintų rajono savivaldybėje bus svarstomas rajono bendrasis planas.
Vietos valdžia numatė užstatyti ne tik archeologiniais radiniais garsėjančius Turlojiškių pilkapius, bet ir spėjamą vietą, kur 1377 metais buvo iškilmingai sudeginti Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo palaikai.
Jeigu šis planas būtų patvirtintas, rengiantis Lietuvos tūkstantmečio minėjimui gali būti sunaikintas visame pasaulyje pripažintos ir gerbiamos gediminaičių dinastijos atstovo kapas.
Turlojiškių pilkapyną ir apylinkes archeologai pradėjo tyrinėti visai neseniai – 2004 - 2006 metais – bet jau aptiko itin įdomių X-XI amžių dirbinių bei išskirtinę apvalią sagę, datuotiną XIV amžiumi. Visi radiniai saugomi Nacionaliniame muziejuje Vilniuje. Turlojiškių kapai išsiskiria įkapių turtingumu, rodančiu aukštą čia palaidotų protėvių socialinį statusą.
Naujausių istorinių tyrimų duomenimis, dar tik pradėto tirti pilkapyno kaimynystėje gali būti ir Algirdo palaidojimo vieta. Janas Dlugošas XV amžiuje rašytoje Lenkijos istorijoje nurodė, kad Algirdas buvo sudegintas Kukaveičio miške netoli Maišiagalos pilies ir gyvenvietės. Istorinių šaltinių analizė leidžia manyti, kad ši vietovė - ant Variekos ežero kranto plytinti vaizdinga aukštuma, istoriniuose šaltiniuose vadinama Kukaveičiu.
Jeigu ši hipotezė pasitvirtintų, tai būtų unikalus Lietuvos istorijos atradimas – vienintelis dabartinėje Lietuvos teritorijoje žinomas Didžiojo Kunigaikščio kapas.
Atsižvelgiant į naujus atradimus, 2007 metais Tulojiškių pilkapynas pripažintas nekilnojamąja kultūros vertybe, nustatyta jo teritorija ir suteikta teisinė apsauga.
Tačiau bendrajame plane pilkapiai nėra net pažymėti, o juose esantį miškelį numatyta paversti urbanizuojama teritorija. Patvirtinus tokį bendrąjį planą, būtų sunaikinta ypač vertinga archeologinė vietovė bei sukurtos teisinės prielaidos užstatyti vaizdingas ežero pakrantes privačiomis vilomis.
Tarp tų, kurie ketina statytis ant Turlojiškių pilkapyno – ir Aplinkos ministro A. Paulausko uošvienė Aksenija Stankevič. Prieš metus žiniasklaida jau aprašė skandalingą jos sklypo įsigijimo istoriją, susijusią su A. Paulausko partijos nario V. Tretjakovo machinacijomis: http://www.lrytas.lt/?data=&id=11724420831172399564&sk_id=&view=4&p=1
Bandydami pasipriešinti miško ir istorijos paminklo naikinimui, Turlojiškių kaimo ir apylinkių gyventojai kreipėsi į Širvintų rajono valdžią peticija (tekstą pridedame).
Alternatyvi kultūros paveldo komisija palaiko šį vietos gyventojų kreipimąsi ir archeologus, sunerimusius dėl Turlojiškių pilkapių likimo.
Reikalaujame, kad:
- Kultūros paveldo departamento atstovai dalyvautų Širvintų rajono bendrojo plano svarstyme ir gintų viešąjį interesą, neleisdami vietos valdžiai sunaikinti nacionalinio kultūros paveldo vertybės
- Aplinkos ministerija patikrintų, ar parengtas ir ruošiamas tvirtinti Širvintų rajono bendrasis planas neprieštarauja Lietuvos įstatymams ir kitiems teisės aktams.
Prašome Aplinkos ministro A. Paulausko paveikti artimą giminaitę, kad ji nenaikintų visai Lietuvai svarbios kultūros vertybės.
Plačiau apie Turlojiškių pilkapyno problemas: http://ekoblogas.wordpress.com/2008/01/08/kaip-urbanizuojami-miskai/
Daugiau informacijos:
Archeologas dr. Vykintas Vaitkevičius 8 698 27 589
Turlojiškių kaimo gyventojas Vytenis Dapkevičius 8 687 41 856
Janina Gadliauskienė 8 611 84 445 (Alternatyvi kultūros paveldo komisija)
Rasa Kalinauskaitė 8 612 13 668 (Alternatyvi kultūros paveldo komisija)
1 komentaras:
Pamastymai ir požiūris plačiau
Situacija įprastinė Lietuvai. Sakyčiau kasdieniška. Vis vyksta dalybos - paklodės tampymas į savo pusę prisidengiant viešojo
intereso gynimu.
Aš esu teisybės (kurios niekada nebuvo ir nebus) - o ne vienos (priešų) ar antros (draugų) pusės gynėjas.
Tiesiog keisti sutapimai ar aplinkybės visos tos situacijos verčia žiūrėti plačiau.
Pirmiausiai labai keistai atrodo, kad Turlojiškių kapinynas kaip Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo palaikų sudeginimo vieta
atrandamas tik po to, kai tame pilkapyne įsikuria pagal išsilavinimą archelogas Turlojiškių kaimo gyventojas Vytenis Dapkevičius.
Antras klausimas, kuris labiausiai verčia abejoti, kad ten ginamas viešas interesas, ar pats Turlojiškių kaimo gyventojas Vytenis
Dapkevičius gyvenantis Turlojiškių pilkapyne ir renovuodamas savo sodybą oficialiai suderino ir gavo leidimą vykdyti žemės
kasinėjimo darbus. Ar tiesiog archeologams galima su draugais ir be leidimų. Ar galima pasiteisinti, kad kai kasinėjo pilkapynas
dar nebuvo oficialiai pripažintas nekilnojamąja kultūros vertybe. Ir apskritai ar ten ištikrųjų buvo atlikti išsamūs kasinėjimai,
kurie patvirtino Turlojiškių kapinyno ribas? Ar nebuvo jos nubrėžtos ten kur jų kažkam reikia, kur palankiau ir patogiau. Be tiek
to - galbūt ten viskas yra teisinga ir sąžininga, o aš klystu.
Pažiūrėkim ir kitos pusės interesus. Ar čia kas nors neįprasto, kad žmonės nori įsikūrti gražioje vietoje prie vandens. Nematau
dėl ko tai reikėtų drausti. Reikia tik reikalauti, kad nebūtų keičiamas įprastas gamtovaizdis. O kad paskui tokie naujakuriai
apriboja kitų teises čia jau kitas klausimas. Ir jis turi būti sprendžiamas visai kitais keliais. Ar naujakuriai pirkdami tą žemę
žinojo ir buvo informuoti, kad ten yra kultūros paveldo vertybė ar valstybė (tiksliau visi mes mokesčių mokėtojai) pasiūlė
išpirkti iš jų tą sklypą visuomenės poreikiams ar nors dalinai kompensuoti dėl to patiriamus nuostolius. Kitas klausimas, ar taip
jau blogai, kad jie iškirto miško lopinėlį, kad turėtų kur įsikurti. Ar čia tikrai jau tokia didelė žala gamtai ir visuomenei, kad
iškirs 10 arų miško (žemos ekonominės vertės), kuris įveistas dirbamoj žemėj prieš 50 metų. Gal jis užtai kažkur kitur pasodins
10 hektarų ar tarkim pinigais sąlyginai atlygins žalą gamtai. Kodėl miško žemė didesnė vertybė, nei ne miško. Ir žemės ūkio
paskirties žemę galima keisti į namų valdą, o miško ne. Visa gamta yra vienodai vertinga ir miškas, ir pieva, ir rugių laukas, ir
nesvarbu ar jis yra saugomoje teritorijoje ar ne. Ir ar nors viena senoji lietuvio sodyba (pirtis), kurių apstu Lietuvos paupiuose
ir paežerėse sugadino kraštovaizdį, daro neigiamą poveikį aplinkai, apribojo kitų teises.
Pagaliau trečia pusė. Ar būtų Turlojiškių pilkapynas paskelbtas kultūros paveldo vertybe taip operatyviai ir tikslingai, jeigu
tame miškelyje būtų pradėję įsikūrinėt Turlojiškių kaimo gyventojo Vytenio Dapkevičius giminės, artimieji, draugai.
Mąstykim visi
Būkim biedni bet teisingi
Miškininkas Kazimieras Giniūnas iš Prienų rajono gyvenantis gražioje vietoje prie vandens, Turlojiškių kaimo gyventojo Vytenio
Dapkevičiaus geras pažysta
Rašyti komentarą