Labai daug pinigų ir nė trupučio pagarbos istorijai bei paveldui

Nuotraukoje - viena didžiausių paminklosaugos barbarysčių Lietuvoje per paskutinius 20 metų – viešbučio 'Jono namai kitaip' statybos ant kapinių Turgaus 37, Klaipėdoje, vizija.

N.P.: savivaldybės pretenzijų esmė – jei reikia skubiai įsisavinti ES (t.y. neva „svetimus", tarsi jie nebūtų mokesčių mokėtojų) milijonus, tai negali būti taikomi jokie paminklosauginiai reikalavimai.

Verslininko D.Anužio reikalavimų esmė – kaip drįso paminklosaugininkai pareikalauti atkurti tai, kas sugriauta per karą.

Visus Klaipėdos m. savivaldybės valdinininkus ir politikus erzina, kad nebeleidžiame griauti senų paveldinių pastatų ir dar labiau juos pykdo, kad nesutinkame statyti stiklobetoninių monstrų istorinėje miesto dalyje.

O vienija žemiau paminėtus valdininkus ir politikus viena didžiausių paminklosaugos barbarysčių Lietuvoje per paskutinius 20 metų – jų entuziastingas pritarimas viešbučio statyboms ant buvusių kapinių ir buvusios pirmosios Jono bažnyčios Turgaus 37, Klaipėdoje. Tai seniausia bažnyčia Lietuvos teritorijoje.

Ši istorija įsimintina ne tik kaip itin grubus įstatymų pažeidimas, bet ir kaip didžiulė šmeižtos ir melo kompanija. Itin vertas paminėjimo Daiva Valaitytės (manau, kad tai slapyvardis) straipsnis "Jono namai" ženklins naują Klaipėdos raidos etapą" 2007 m. spalio 31 d. „Vakarų eksprese", kuriame nėra teisingo beveik nė vieno sakinio.

Apie tai detaliau www ir bloguose:

Bernardinai.lt 2007-02-20 Dainius Elertas. Klaipėdos miestiečių bažnyčia: atrasti ar parasti?

Partizano blog;e 2008-12-23 Klaipėdos paveldo byla (3 dalis) : mirusiųjų ramybės trikdytojai;

Mano 2008-03-18 blog'e: Ne neteisėtoms statyboms ant seniausių bažnyčių, kapų ir Valstybės saugomose teritorijose

O apie visą žemiau pateikiamą smerkimo renginį pasakyčiau taip: "Tai tipiška naujųjų lietuvių – valdininkų/politikų, bei neva verslininkų, kurie turi labai daug pasipūtimo ir pinigų pozicija, kurioje nerasta nė trupučio europinio išsilavinimo, pagarbos istorijai ar paveldui.

Sukilimas prieš Naglį Puteikį

Jurga PETRONYTĖ 2009 09 10 d.

Vieni uostamiesčio verslininkai, pavargę kovoti su N. Puteikiu, dėl net trejus metus vilkinamo projekto apskundė jį teismui.

Savivaldybės atstovai piktinasi, kad paveldosaugininkams vilkinant priimti sprendimus dėl piliavietės, baigėsi ES struktūrinių fondų paraiškų priėmimo terminas, o jo vertė buvo 20 mln. litų.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas Naglis Puteikis ir įstaigos specialistai vilkina ir stabdo strateginius uostamiesčio savivaldybės investicinius projektus, vengia atsakomybės, viršija įgaliojimus.

Tokius kaltinimus kultūros viceministro Liudo Šukio akivaizdoje vakar N. Puteikiui žėrė architektai, Klaipėdos savivaldybės administracijos atstovai, verslininkai. Iš atostogų iškviestas N. Puteikis teigė, jog kalantieji jį prie kryžiaus tiesiog nenori paisyti paveldosaugos reikalavimų, taikomų senamiestyje.

Korida

Kelias valandas vakar Klaipėdos savivaldybėje trukęs darbinis posėdis atskleidė visuomenei nematomas popierines valstybinių įstaigų kautynes. Kiekvienas dalyvis jose tarsi bulius laikosi savo principų, ieško savo teisybės ir kovoja iki paskutinio kantrybės lašo. Gaila tik, kad žiūrovai, t.y. klaipėdiečiai, šioje koridoje yra būtent tie, kurie pralaimi.

Jie laukia nesulaukia, galbūt niekada ir nesulauks, kada bus baigta Danės krantinių rekonstrukcija, kada bus pradėtas Klaipėdos piliavietės atstatymo projektas, kada bus pastatytos saugyklos Mažosios Lietuvos istorijos muziejui ir įrengta viešoji erdvė visuomeniniams renginiams jo kieme, kada pajudės iš mirties taško Kultūros fabriko projektas.

Tai - strateginiai investiciniai projektai ne tik Klaipėdos miesto, apskrities, bet ir valstybės mastu. Finansuojami jie ne tik iš miesto, valstybės biudžetų, bet ir Europos Sąjungos lėšomis. Objektų projektavimas ir įgyvendinimas įspraustas į griežtus terminus, tačiau jų derinimas su paveldosaugininkais bet kokius terminus viršija.

Architektai, projektuotojai (UAB "COWI Baltic", UAB "A405", projektavimo firma "Pilis", Klaipėdos piliavietės projekto atstovai) į posėdį atsinešė šių derinimų įrodymus - storiausius segtuvus popierių, po keletą kartų perdarytus objektų maketus. Pasakodami savo projektų derinimo istorijas, jie demonstravo ir skaitė raštus, esą įrodančius, jog uostamiesčio paveldosaugininkai neapibrėžia sąlygų projektavimo sąvadui išdavimo laiko ir jį nuolat vilkina, kad pateikia aiškiai neapibrėžtas sąlygas ir nuolat formuoja naujas, kurių nebuvo projektavimo sąvade. Piktinosi, kad jiems rašomos nepagrįstos ir nekonkrečios pastabos ir projektus su šia institucija tenka derinti pernelyg ilgai - 4-9 mėnesius.

Architektų nepasitenkinimo sulaukė ir tai, jog Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniame padalinyje nėra specialisto - architekto-eksperto, - kuris galėtų pagrįstai ir profesionaliai teikti pastabas dėl pastatų konstrukcinių bei architektūrinių dalykų, sprendimai priimami remiantis tik patariamojo pobūdžio visuomeninės komisijos nuomone.

Taip pat išreikšta pozicija, jog jaučiama politinė kova ir susidorojimas su savivaldybės užsakomais projektais.

Problema - tiltelis

Danės upės krantinių nuo Biržos tilto iki žiočių rekonstrukcijos bei jachtų, mažųjų laivų uosto Klaipėdos piliavietėje įrengimo projektus rengusios UAB "Cowi Baltic" atstovai piktinosi, jog Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinis padalinys suplakė rekonstrukcijos metu įgriuvusios Danės krantinės (40 metrų) ir šalia jos esančios Žvejų g. 8, 8a pastatų projektą su visu Danės krantinių rekonstrukcijos projektu ir nederina viso projekto sąlygų.

Savivaldybės atstovai piktinasi, kad paveldosaugininkams vilkinant priimti sprendimus dėl piliavietės, baigėsi ES struktūrinių fondų paraiškų priėmimo terminas, o jo vertė buvo 20 mln. litų.

Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius priminė, jog KPD Klaipėdos teritorinio padalinio reikalavimu buvo atlikta ir su padaliniu suderinta visų Danės krantinių paveldosauginė ekspertizė, gautas leidimas teikti projektą nuolatinei komisijai. "Derinimų procesas su paveldosaugininkais vyksta vangiai. Atsakymų reikia laukti 2-3 mėnesius. Šiandien esame priversti krantinių projektą skirti į dvi dalis: savivaldybės ir uosto direkcijos", - sakė meras.

N. Puteikis pareiškė neturintis pretenzijų projektuotojams, tačiau visi Danės krantinių rekonstrukcijos darbai daugiau kaip metus esą vykdomi savavališkai ir nesuderinti nustatyta tvarka. Jis pabrėžė, jog pretenzijos skirtos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai priklausančiai krantinės daliai.

"Mums svarbiausias dalykas - pasukamas tiltelis. Bendrovė "Klaipėdos laivų remontas" neigia esanti šio tiltelio savininkė, rangovas atsisako tiltelį rekonstruoti, savivaldybė - finansuoti. Taip pat nevykdomi numatyti archeologiniai tyrimai ir nekasama toliau Klaipėdos piliavietės fosa. Tai šiurkštūs nukrypimai nuo projekto sąlygų, kurios buvo išdėstytos projekto specialiajame plane", - sakė N. Puteikis.

Meras į tai atkirto: "Visus archeologinius tyrimus atliko Vlado Žulkaus komanda. Užtenka iš mūsų tyčiotis."

Nemylimi ir mylimi architektai

Naujo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus saugyklos pastato statybos ir teritorijos sutvarkymo bei viešosios erdvės - aikštės Bažnyčių g. - rekonstrukcijos projekto rengėjai - UAB "A405" - išdėstė nesibaigiančią savo derinimų su paveldosaugininkais istoriją. Jų projektas, laimėjęs architektūrinį konkursą, paveldosaugininkams pasirodė per daug modernus. Vykdydami reikalavimus, architektai padarė tradicinį projektą, tačiau ir šis neįtiko. Kiemelio projektui paveldosaugininkai neduoda specialiųjų planavimo sąlygų, reikalaudami nestatyti pakylos, po kuria ir suprojektuotos muziejaus saugyklos, bei reikalauja modernias medžiagas paslėpti po fachverko imitacijomis. Galiausiai ginčo arbitrais architektai pasikvietė Valstybinę paminklosaugos komisiją, vadovaujama Jono Glemžos.

N. Puteikis: "Problemos kyla dėl to, jog architektai pradeda konkursą nepaklausę paveldosaugos sąlygų. Buvo suprojektuotas per modernus pastatas senamiesčiui."

Klaipėdos apskrities architektų organizacijos pirmininkė Ramunė Staševičiūtė: "Geriausi architektūriniai projektai yra tie, kurie daromi be jokių sąlygų. Kai išrenkamas laimėtojas, tada rengiamas detalusis planas, kuriame jau numatomos visos sąlygos, taip pat ir paveldosauginės. Šis konkursas vyko tokiu pačiu principu. Tačiau kai atsiranda patariamieji balsai, - architekto idėja nukenčia".

N. Puteikis: "Detalusis planas buvo patvirtintas su pažeidimais, kurie buvo apskųsti. Aš tada nedirbau. Mūsų siekis - senamiestyje išsaugoti arba atkurti paveldą. Architektai nori moderno, tačiau viską galima suderinti. Štai ryžių malūno projektą su architekte Snieguole Stripiniene suderinome. Iš septinto karto, bet suderinome, užtat S. Stripinienė yra mylimesnė architektė."

Nuplaukė 20 milijonų

Savivaldybės Ekonomikos ir strategijos departamento direktoriaus Ričardas Zulcas pasakojo, kaip KPD Klaipėdos teritorinio padalinys vilkina sprendimų dėl piliavietės priėmimą.

"Sausio mėnesį Ūkio ministerijoje įvyko pasitarimas su KPD vadovybe Vilniuje. Buvo sutarta, jog šis valstybinės reikšmės projektas bus svarstomas nedelsiant. Gegužės mėnesį pateikę galimybių studijos projektą iki liepos 1 d. negavome paveldosaugininkų atsakymo. ES struktūrinių fondų paraiškų priėmimo terminas pasibaigė. Jo vertė buvo 20 mln. litų. Kas prisiims atsakomybę?" - klausė R. Zulcas.

Minėtos lėšos būtų tekusios archeologiniams piliavietė tyrimams, tad į diskusiją įsiterpė archeologas prof. Vladas Žulkus: "Svarstant tokius ypač svarbius objektus reikia susitarti, kas bus galutiniai ekspertai. Dabar tai nėra aišku. Ar KPD Klaipėdos teritorinis padalinys yra kompetetingas vertinti šį valstybinės reikšmės objektą?".

"Piliavietė - tai mūsų miesto kvintesencija. Kauniečiai paskubėjo, dabar visuomenė protestuoja prieš projektą streikais. Norite to paties ir Klaipėdoje? Norime tik išsiaiškinti, kokio amžiaus piliavietės vaizdą norima atkurti ir reikalaujame, kad būtų visuomenės pritarimas šiam projektui", - dėstė N. Puteikis.

"Su visuomenės pritarimu patvirtintas Klaipėdos miesto strateginis planas. Jame piliavietės atkūrimas - vienas iš pagrindinių prioritetų. Vyko galimybių studijos vieši svarstymai. Kokio dar visuomenės pritarimo reikia?" - replikavo Klaipėdos savivaldybės administracijos Urbanistikos departamento vedėjo pavaduotojas Kęstutis Vaitiekūnas.

Ne tos partijos statybininkai

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius socialdemokratas Aloyzas Každailevičius atkreipė dėmesį, jog KPD Klaipėdos teritorinis padalinys tendencingai stabdo savivaldybės projektus.

Tuomet kultūros viceministras L. Šukys leido sau pajuokauti: "Užsakykite konservatorių partijos statybininkus - nebus problemų".

N. Puteikis atsikirto, jog neteko pareigų partijos Klaipėdos skyriuje po to, kai nesuderino poros konservatoriams priklausančių organizacijų projektų.

"Čia skundžiami objektai sudaro tik 1-2 procentus visų projektų, kuriuos mums tenka derinti. 98 procentus projektų suderiname be problemų", - aiškinosi N. Puteikis.

K. Vaitiekūnas priminė, jog N. Puteikis yra pasišalinęs iš nuolatinės komisijos posėdžių, o tai traktuojama kaip sprendimų ir tiesioginės atsakomybės vengimas.

Kreipėsi į teismą

Emocingą susirinkimą vainikavo į darbotvarkę neįtrauktas UAB "Memelio miestas" generalinio direktoriaus Dariaus Anužio pasisakymas. Verslininkas teigė, jog pavargo kovoti su KPD Klaipėdos teritorinius padaliniu kaip Don Kichotas ar Sanča Panča su vėjo malūnais ir apskundęs paveldosaugininkus teismui dėl trejus metus vilkinamo Herkaus Manto 11 esančio sklypo dokumentų derinimo.

Konfliktas dėl šio projekto kilo dėl to, jog po šiuo sklypu esama dalies Dramblio ir Gerlacho namų pamatų, o verslininkai norėjo ant jų pastatyti modernios architektūros statinius. "Čia minėtos komisijos nariai man parodė senų pastatų atvirukus ir pareiškė, jog turėčiau atstatyti tokius pastatus", - tvirtino D. Anužis.

Verslininko teigimu, buvo atlikta paveldosauginė ekspertizė ir archeologiniai tyrimai. Iš tiesų surasta dalis Gerlacho namo pamatų, deja, nustatyta, kad kita jų dalis patenka po gyvenamuoju namu ir važiuojamąja kelio dalimi, o tai viršija verslininkų projektuojamo sklypo ribas. Tada, anot D. Anužio, pateiktas kitas architektūrinis projektas, kurio fasade integruotas istorinį namą atkartojantis fasadas, tačiau ir tas paveldosaugininkams neįtikęs.

D. Anužis viešai papriekaištavo, jog KPD Klaipėdos teritorinis padalinys kol kas akivaizdžiai ignoruoja vieną ambicingiausių mieste projektų - buvusioje uosto teritorijoje planuojamą kvartalą "Memelio miestas". Paveldosaugininkai buvo kviesti dalyvauti šio projekto tarptautinio architektūrinio konkurso komisijoje, išsakyti nuomonę jo rezultatų svarstymuose, tačiau atsako nebuvo sulaukta.

"Tikiu, kad N. Puteikis yra žodžio meistras. Jis sutuoktų Mergelę Mariją su Liuciferiu, o popiežius liktų nieko nesupratęs. Jis suras pasiteisinimą", - savo kalbą užbaigė D. Anužis, sukeldamas auditorijos juoką.

"Tai tipiška naujo lietuvio pozicija, kuris turi labai daug pinigų ir nė trupučio pagarbos istorijai bei paveldui", - atrėžė N. Puteikis.

Oficialus Klaipėdos miesto savivaldybės pranešimas spaudai apie šį įvykį:
Savivaldybės tinklapyje: 2009-09-10 Aukščiausioji valdžia spręs klaipėdiečių konfliktą
„Klaipėdos“ tinklapyje 2009-09-10 N.Puteikis sulaukė kritikos
15min.lt 2009 09 10 10:11 Klaipėdoje sukilta prieš N.Puteikį:
Trečiadienį Klaipėdos miesto savivaldybėje vykusiame išvažiuojamajame posėdyje kultūros viceministras Liudas Šukys kelias valandas stebėjo audringą diskusiją tarp savivaldybės atstovų, architektų, verslininkų ir Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo Naglio Puteikio.
Didinti straipsnio tekstą Mažinti straipsnio tekstą
Šią vasarą Klaipėdos miesto savivaldybė sulaukė projektavimo įmonių, dirbančių su miesto plėtrai ir strateginių tikslų įgyvendinimui svarbiais Savivaldybės projektais, įtrauktais į valstybės planuojamų projektų sąrašus, raštų dėl sunkumų, su kuriais susiduria, derindamos objektų techninius projektus su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniu padaliniu.
Įmonės informavo Savivaldybės administraciją apie sudėtingą ir ilgalaikį derinimo procesą bei projektų derinimo procedūrų vilkinimą.
Dauguma projektų yra numatyti Klaipėdos miesto plėtros strateginiame plane 2007-2013 metams, kaip kad „Danės upės krantinių nuo Biržos tilto iki upės žiočių tvirtinimas bei jachtų, mažųjų laivų uosto Klaipėdos piliavietėje įrengimas“; „Naujo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus saugyklos pastato statyba ir teritorijos sutvarkymas etapais“ ir kiti.
Savivaldybė, išanalizavusi informaciją ir pridėtą medžiagą, kreipėsi į aukštesnes institucijas, prašydama imtis neatidėliotinų veiksmų, sprendžiant Klaipėdos mieste susidariusią situaciją.
Kreipimasis buvo išsiųstas LR prezidentei D.Grybauskaitei, LR ministrui pirmininkui A.Kubiliui, LR Seimo pirmininkui A.Valinskui, LR Kultūros ministrui R.Vilkaičiui, LR Ūkio ministrui D.Kreiviui, LR Aplinkos ministrui G.Kazlauskui bei Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorei D.Varnaitei.
Rašte savivaldybė konstatavo, jog ją neramina įžvelgiamos tendencijos mastas – bendra minėtų projektų vertė viršija 50 milijonų litų.
Tuo metu, kai valstybė siekia, kad paspartėtų ekonominis augimas, kuo greičiau būtų pradėtos įsisavinti ES lėšos, Klaipėdoje klostosi priešinga situacija.
Savitiksliai Kultūros paveldo departamento darbo metodai, pasireiškiantys projektų įgyvendinimo terminų neįvertinimu ir nesiorientavimu į galutinio rezultato siekimą, žlugdo projektavimo įmonių ir savivaldybės įsipareigojimų įgyvendinimą.
Savivaldybė pakvietė atitinkamas institucijas suorganizuoti išvažiuojamąjį posėdį ir, vietoje įvertinus susiklosčiusią situaciją, pasiūlyti neatidėliotinus jos sprendimo būdus.
Reaguodama į savivaldybės raštą, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė D.Varnaitė 2009 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu sudarė komisiją, kuriai yra pavesta išnagrinėti susidariusią situaciją Klaipėdoje. LR Seimo pirmininkas A.Valinskas 2009 m. rugpjūčio 25 d. situaciją pavedė išsiaiškinti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui. 2009 m. rugsėjo 1 d. Vyriausybės kancleris ministro pirmininko pavedimu kreipėsi į LR Kultūros ministeriją ir Kultūros paveldo departamentą, prašydamas išnagrinėti situaciją ir apie priimtus sprendimus informuoti Vyriausybę.
Trečiadienį Savivaldybėje įvyko LR Kultūros ministerijos inicijuotas išvažiuojamasis posėdis. Susitikimo, užtrukusio net 3 valandas, metu vyko arši Klaipėdos architektų ir KPD padalinio vadovo diskusija apie įgyvendinamų projektų derinimo eigą ir problemas. Pagrindiniai architektų priekaištai buvo dėl neapibrėžto sąlygų projektavimo sąvadui išdavimo laiko, nuolat formuluojamų naujų sąlygų, kurios nebūna numatytos projektavimo sąvade, nekonkrečių ir dažnai nepagrįstų pastabų, suminio (bendro) projekto derinimo terminų vilkinimo (analizuoti projektai yra derinami nuo 4 iki 9 mėn.).
Architektų sąjungos pimininkė akcentavo architekto-eksperto, kuris galėtų pagrįstai ir profesionaliai teikti pastabas dėl pastatų konstrukcinių ir architektūrinių dalykų, nebuvimo Kultūros paveldo departamento padalinyje.
Savivaldybės specialistai akcentavo KPD padalinio atsakomybės už bendrus, visuomenės poreikiams reikalingus projektus. Pabrėžta ir partnerystės stoka, valstybinių institucijų bendradarbiavimo klausimas – skirtingi terminai, nėra bendros vizijos, siekio kartu įgyvendinti projektus. Išsakyti pasiūlymai, susiję su įstatyminės bazės korektūromis: aiškiai reglamentuoti terminus, įvesti architektų – ekspertų specialistų pareigybes, pakeisti eskizų derinimo procedūrą, suderinti statybos ir paveldosaugos teisės aktus.
Pabaigoje pasisakęs UAB „Memelio miestas“ generalinis direktorius D.Anužis, pristatė ilgą savo projekto H.Manto 11 rengimo ir derinimo eigą bei teigė, jog, atsidūręs akligatvyje, nusprendė tiesos ieškoti teisme.
Reziumuodami architektai išsakė savo lūkesčius ir viltį, jog artimiausiu metu bus rastas bendras kompromisas ir projektai bus įvertinti skubos tvarka bei priimtas palankus sprendimas, o ateityje bus bendradarbiaujama argumentuota specialistų kalba. Tačiau N.Puteikis tik pasiūlė keliems projektams kreiptis į Valstybinę kultūros paveldo komisiją, kuri arbitro teisėmis galėtų išspręsti susidariusius ginčus. O kitiems – ir toliau derinti savo projektus darbo eiga. Tačiau konkrečių terminų KPD padalinio atstovas nenurodė.

Lietuvos krepšinio treneris Butautas sulaikytas Bulgarijoje

Čia, aišku, yra pokštas. Internete plinta nežinomo pokštininko sukurtas vaizdelis „Lietuvos krepšinio treneris sulaikytas Bulgarijoje, kurioje slapstosi po pralaimėjimo Lenkijoje". Kas nesidomi „daktarų" nusikalstama grupuote, bei krepšiniu, paaiškinsiu: neseniai Bulgarijoje buvo sulaikytas ten besislapstęs vienas Lietuvos nusikaltėlių vadų Henrikas Daktaras (montaže jo nuotrauka). O Lietuvos krepšinio treneris Butautas laikomas vienu didžiausių kaltininkų dėl Lietuvos komandos rinktinės serijos pralaimėjimų Europos čempionate Lenkijoje, kur Lietuvos rinktinė pirmą kartą nuo 2001 metų nepateko į geriausių komandų aštuntuką (J.Mačiulis: esame vieninteliai tokie beviltiški).

Visa politinė klasė turi prisiimti atsakomybę dėl Valinsko

R.Daukanto karikatūrų blogas www.daukantas.com . „Neišvengiamybė'. Skelbiama autoriui leidus.

N.P.: tai Valdo Vasiliausko žodžiai iš jo analitinio straipsnio „Virto ąžuolai: laiminga pabaiga" 2009-09-15 07:20 | „Lietuvos žinios". Taip ir šie: „pasirodo, nebūta nei klastos, nei didesnių pinigų - tik dvidešimt atsitiktinių sutrikusių žmonių, nutarusių nuo krizės pasislėpti valdiškuose namuose. Taip ir nesupratusių, kuo jie tapo po transformacijos - lyg direktoriais ar šiaip dideliais valdininkais, tik neaišku, ką valdančiais. Kaip tas viršininko pavaduotojas anekdote: dar ne viršininkas, bet jau kiaulė. Bemaž toks buvo vyraujantis žiniasklaidos ir komentatorių požiūris į šiuos politikos naujakrikščius. Juos kasdien negailestingai lupo, kas netingėjo, tačiau niekas nesirengė pasiūlyti meduolio."

Taip pat noriu įdėti į savo blog'ą kaip į šio laiko metraštį kito apžvalgininko Girniaus straipsnį, nes manau, kad abiejuose pateikta tiksli šio reiškinio „Valinsko partijos iškilimas" diagnozė ir tikslūs palyginimai su ankstesniais panašiais reiškiniais.

Mano nuomone, Valinską kaip politiką sužlugdė (kad ir kaip bepasibaigtų balsavimas dėl jo atstatydinimo iš Seimo pirmininkų) begalinis pasipūtimas.

Tiesa, tai yra beveik visų žymesnių Lietuvos politikų liga, ar gal nepataisomas, prigimtinis jų būdo bruožas.

Istorinės klaidos atitaisymas

Kęstutis Girnius | Alfa.lt 2009-09-14 07:26

Viliuosi, kad paskutinį kartą rašau apie Arūną Valinską, kuris antradienį turėtų būti atstatydintas iš Seimo pirmininko pareigų. A.Valinskas lieka šou meistras, stengiasi drama ir patosu apgaubti savo pašalinimą iš pareigų, vaizduoti save politinio susidorojimu auka. Kilnuolis nori patikrinti, „kiek mes per 20 metų nuėjome nuo laikraštinės demokratijos iki teisinės".

A.Valinskas nėra pašalinamas dėl įtariamų ryšių su nusikaltėlių pasauliu. Jo išrinkimas Seimo pirmininku buvo didelė politinė klaida, kuri pagaliau atitaisoma. Susitikimai su „Daktarų" grupuotei priskiriamu Rolandu Michalskiu buvo tas lašas, kuris perpildė kantrybės taurę, paskata politikams daryti, ką jie seniai turėjo daryti. Jis yra silpnas ir neveiksmingas Seimo pirmininkas, kuris dabar vadovauja nykštukinei septynių narių frakcijai. Net jeigu jis būtų buvęs genialus pirmininkas, jis turėjo pasitraukti netekęs savo bendražygių paramos. Bet savikritika nėra A.Valinsko stiprybė.

Nors A.Valinskas tikrai nėra kvailas ir turi šmaikštų liežuvį, nuo pat pirmųjų jo pirmininkavimo dienų buvo aišku, kad jis - ne tas žmogus toms pareigoms. Jis netenkino nė vieno Seimo pirmininko darbui keliamų reikalavimų. Jo žinios apie įstatymo leidybą ir Seimo darbą buvo perdėm ribotos, politinė patirtis - per menka, laikysena - įžūli ir arogantiška, o kompromiso menas ir derybininko įgūdžiai jam svetimi.

A.Valinsko pavardė mirgėte mirgėjo žiniasklaidoje, bet nebuvo rašoma ir kalbama apie jo pirmininkavimą ir darbą Seime. Iš pradžių dėmesio sulaukė jo paties pradėtas vaikiškas karas su žiniasklaida dėl žurnalistų darbo vietų mažinimo Seime. Vėliau viską užgožė nesiliaujančios kovos su savo sukurtos partijos nariais. „Prisikėliečiai" žiniasklaidoje aiškinosi savo santykius vieni kitus drabstydami purvais. Susipykusių turgaus bobų ginčuose A.Valinskas rado savo vietą. Be to, nemažai dėmesio sulaukė klausimai apie jo pajamas bei jo turto deklaracijas, kurios buvo kelis kartus keičiamos ir kurių naujausia versija vargu ar atitinka tikrovę. Kas ne kas, bet Seimo pirmininkas turėtų nebūti potencialus Mokesčių inspekcijos taikinys.

Nestebina, kad A.Valinskui nesisekė pirmininkauti Seime. Kitaip negalėjo būti. Kad ir kiek žmonės tyčiotųsi iš seimūnų, jų darbas tikrai nėra lengvas. Perdėta tvirtinant, kad kompetentingus Seimo narius galima suskaičiuoti ant abiejų rankų pirštų, bet jų pertekliaus tikrai nėra. Nesuprantu, ką Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai galvojo, kai nutarė A.Valinską rinkti Seimo pirmininku, kaip įsivaizdavo, kad jis susidoros su sudėtingomis pareigomis.

Vakarų šalyse parlamentarai paprastai parlamente tarnauja 10-20 metų, kol įgyja pakankamai patirties, kad galėtų tapti komitetų pirmininkais ar vicepirmininkais. (Nepatyrusiems Seimo komitetų pirmininkams tenka nemaža dalis atsakomybės už parlamento neveiksmingumą, nors jie nekalti dėl savo žinių ir patirties stokos.) A.Valinskas buvo išrinktas beveik pirmą savo deputatavimo dieną. Gal konservatoriai manė, kad jie galės valdyti nepatyrusį politiką. Tai rodytų, jog jie nepasimokė iš praeities. 1999 metais konservatoriai premjeru paskyrė Rolandą Paksą, tikėdamiesi, kad jis klusniai vykdys partijos vadų nurodymus. Jie tada klydo, kaip ir klydo, paaukštindami A.Valinską.

Seimo pirmininkas yra antrasis Lietuvos valstybės žmogus. Konstitucija nurodo, kad prezidentui išvykus į užsienį ar dėl ligos negalint eiti pareigų jį pavaduoja Seimo pirmininkas. Nevalia patikėti šio posto nepatyrusiam, nepatikrintam asmeniui, turinčiam tokį asmeninį šleifą, nors jis po rinkimų vadovavo antrajai didžiausiai Seimo frakcijai. Reikėjo „prisikėliečiams" siūlyti dar kokią kitą ministeriją, reikalui esant net ir Užsienio reikalų, bet nebuvo galima leisti A.Valinskui tapti Seimo vadovu.

Dažnai atsakomybę už politikos nesklandumus stengiamasi suversti paprastiems žmonėms, nes šie dėl savo politinės brandos stokos remia populistines partijas, kurios Lietuvos politikoje kelia tik sąmyšį. Tačiau A.Valinską Seimo pirmininku nutarė išrinkti patyrę politikai, o ne eiliniai piliečiai. Paprasti žmonės greičiau permatė A.Valinską negu partijų bosai. Vienmandatėje apygardoje konservatorius Antanas Matulas A.Valinską lengvai aplenkė ir pirmame, ir antrame ture. Nors A.Valinskas nuolat šmėkščiojo televizorių ekranuose, jam nepasisekė surinkti 20 tūkst. rinkėjų parašų, suteikiančių galimybę dalyvauti prezidento rinkimuose, nors tai lengvai padarė politikos naujokas Česlovas Jezerskas. Naujausios apklausos rodo, kad A.Valinskas tebėra nepopuliariausias Lietuvos politikas.

Koalicija tiesiogiai nuo A.Valinsko nenukentėjo, bet Seimas, kaip politinė institucija, nukentėjo. Dar kartą kyla klausimas, kaip galima gerbti Seimą ir politines partijas, jei jos negerbia savęs ir svarbiausių valstybės institucijų. A.Valinsko pirmtakui Viktorui Muntianui iškelta kriminalinė byla dėl piktnaudžiavimo faktine tarnybine padėtimi, siekiant asmeninės naudos, ir dėl dokumentų klastojimo. Bet jo ir A.Valinsko portretai kaba ir kabės Seimo rūmuose.

Reikės rinkti naują Seimo pirmininką, bet nevalia skubėti. Seimas turi nepaprastai atsargiai ištirti visus galimus kandidatus ir kandidates, užtikrinti, kad jie nėra pažeidžiami, kad jų biografijose nėra kompromituojančios medžiagos ar neaiškių istorijų, kurios verstų abejoti naujojo pirmininko sąžiningumu ir pilietiškumu. Po V.Muntiano ir A.Valinsko fiasko naujasis Seimo pirmininkas, kaip ir Cezario žmona, turi būti be priekaištų, o atrankos procesas skaidrus ir nepriekaištingas./

Klaipėdos paveldo niokotojai nelaimingi, nes jiems neleidžiama griauti

Fotografijoje: Vienas seniausių Klaipėdos malūnų Tilžės g., kurį prieš kelerius metus vieningai nutarė nugriauti Klaipėdos m. architektų sąjunga, savivaldybės valdžia ir taip vadinamai ekspertai.

Klaipėda prieš Naglį Puteikį

Jurga PETRONYTĖ, ve.lt 2009 09 09

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas Naglis Puteikis ir įstaigos specialistai vilkina ir stabdo strateginius uostamiesčio savivaldybės investicinius projektus, vengia atsakomybės, viršija įgaliojimus.

Tokius kaltinimus kultūros vicemininstro Liudo Šukio akivaizdoje trečiadienį N. Puteikiui žėrė architektai, Klaipėdos savivaldybės administracijos atstovai, verslininkai.

Iš atostogų iškviestas N. Puteikis teigė, jog kalantieji jį prie kryžiaus tiesiog nenori paisyti paveldosaugos reikalavimų, taikomų senamiestyje.

Karštos žodžių kautynės savivaldybėje truko net kelias valandas.

Plačiau apie batalijas - ketvirtadienio, rugsėjo 10-osios, "Vakarų eksprese".

Kaunas yra Kaunas: moteriškas apatinis trikotažas - medžioklei

N.P.: štai kas mane žavi Kaune ir kauniečiuose: nuotraukoje - parduotuvė Kauno urmo bazėje: „Apranga žvejybai, medžioklei ir ne tik..."

Neregėti bankininkų pelnai piktina visuomenę įvairiose šalyse

Diagramoje - bankų pelnas Lietuvoje 2000-2009

N.P.: dalis Europos politikų susirūpino pernelyg didelėmis bankų laisvėmis, deja tai vyksta ne Lietuvoje. Lietuvoje politikai kiša galvas į smėlį, kad tik nematyto to, ką mato pvz. Vytautas Daujotis: „Lietuvos Banko vadovai ir darbuotojai gali skolintis iš Lietuvos banko už 4 proc. palūkanų ir tuo pačiu laikyti indėlius komerciniuose bankuose gaunant 9 proc. palūkanų. Esant tokiems korupciniams ryšiams, Lietuvos bankas iš principo negali tinkamai reguliuoti komercinių bankų veiklos".

Prancūzija neria apynasrį bankams

2009-09-04 07:37 „Lietuvos žinios"

Neregėtos premijos, kuriomis save apdovanoja net žlungančių bankų vadovai, piktina ne tik piliečius, bet ir vyriausybes. Prancūzija, palaikoma Vokietijos, siekia įvesti taisykles, padėsiančias tarptautiniu mastu kontroliuoti bankininkų apetitą.

Visi Europos Sąjungos (ES) finansų ministrai, išskyrus Didžiosios Britanijos, per susitikimą Briuselyje palaikė Prancūzijos iniciatyvą įvesti griežtas bankų reguliavimo taisykles. Pirmiausia jos liečia bonusus - premijas, priemokas, kompensacijas ir atlygį - aukščiausio lygio bankų vadovams ir vadybininkams. Posėdyje dalyvavo ir kelių valstybių premjerai, tačiau nepasirodė Didžiosios Britanijos finansų ministras Alistairas Darlingas. Siekiant, kad Prancūzijos pasiūlymas, kurį pateikė prezidentas Nicolas Sarkozy, būtų patvirtintas Didžiojo dvidešimtuko (G-20), britų palaikymas būtinas. G-20 susitikimas Pitsburge (JAV) vyks rugsėjo 24-25 dienomis. Bankininkų bonusai bus viena svarbiausių šio susitikimo temų.

Visko iškart negaus

Kovos su didelėmis išmokomis bankų vadovams programą N.Sarkozy pristatė rugpjūčio 26 dieną. Reikalaujama, kad finansų organizacijos būtų įpareigotos paviešinti duomenis apie skirtas premijas, taip pat skelbti bankininkų ir maklerių veiklos rizikos bei veiksmingumo įvertinimus. Prancūzijos vyriausybė ketina įpareigoti bankus neįtraukti garantuotų premijinių į sutartis su naujais darbuotojais. „Šiame žaidime negalite visą laiką tik laimėti", - pareiškė N.Sarkozy didžiausių Prancūzijos bankų, tokių kaip „BNP Paribas", „Societe Generale" ir „Credit Agricole", vadovams.

Jau esama bankų vadovybė gaus premijas pagal naują schemą: trečdalis bonuso sumos bus išmokama opcionais arba pačiomis akcijomis. Likusius du trečdalius bankininkai galės gauti ne anksčiau kaip po trejų metų. Šio likučio dydis priklausys nuo maklerio, jo skyriaus ir visos kompanijos veiklos. Jei veikla bus nuostolinga, kompensacijos dydis gali sumažėti. Labiau komerciškai rizikingi bankai turės rizikuoti ir didesne savo kapitalo dalimi.

Prancūzijoje kontroliuoti bankininkų premijas pavesta buvusiam Tarptautinio valiutos fondo vadovui Micheliui Camdessus.

 Paskelbęs šį planą N.Sarkozy pabrėžė, jog viena pati Prancūzija nesiims įvesti naujų taisyklių, nes tuomet „šalį paliks visi". Todėl jis pasiryžęs siekti, kad naujosios taisyklės būtų taikomos visose G-20 šalyse.

Priešai ir sąjungininkai

Tikriausiai N.Sarkozy planui labiausiai priešinsis Didžioji Britanija ir JAV. Nors reikia pasakyti, kad ir pati britų valdžia stengiasi kovoti su bonusais. Neseniai ir šioje šalyje buvo paskelbtos naujos premijų mokėjimo taisyklės. Jų esmė - kompensacijos mokėjimas dalimis.

Didžiausio palaikymo siekiant tarptautiniu mastu kontroliuoti bankininkų apetitą N.Sarkozy sulaukia iš Vokietijos kanclerės Angelos Merkel. Jos požiūris į opiausias šiuolaikinės ekonomikos problemas, tokias kaip „mokesčių oazės" ir neadekvačios premijos, kuriomis save dosniai apdovanoja bankininkai, visiškai sutampa su N.Sarkozy. Taip šiedu lyderiai siekia, kad valstybės išvengtų didelių finansinių institucijų žlugimų, dėl kurių paskui nori nenori tenka suteikti pagalbą iš biudžeto.

A.Merkel ragina sukurti bankų rizikos įvertinimo kriterijus, kurie padėtų matyti tikrą paveikslą finansų rinkoje. Vokietijos ir Prancūzijos vadovai drauge sieks, kad „išdžiūtų mokesčių oazės" ir prasidėtų diskusija dėl naujos strategijos apskritai atsisakyti valstybės paramos programų bankų sektoriui.

Atlygis už blogą darbą

Be to, A.Merkel ir N.Sarkozy nori įvesti dar ir vadinamųjų malusų sistemą, kuri būtų tarsi priešingybė bonusams. „Malus" išvertus iš lotynų kalbos reiškia „blogas". Kitais žodžiais, jiedu reikalauja, kad už neigiamus darbo rodiklius bankininkai būtų baudžiami „malusais" - piniginiais išskaitymais iš pajamų.

Neregėti bankininkų pelnai piktina visuomenę įvairiose šalyse. Prancūzijoje kritika šiek tiek pritilo, kai didžiausi šalies bankai atsisakė išmokėti premijas aukščiausiems vadovams už 2008 metus mainais į 10,5 mlrd. eurų valstybės pagalbą.

Rinkai pavasarį mažumėlę nusistovėjus daugelis Vakarų bankų, tarp jų ir prancūzų, parodė neblogus antrojo ketvirčio rezultatus ir grįžo prie premijų praktikos.

Užguitas ir apiplėštas valstietis sako –‚Jei valdžia galėtų, tai mus šaudytų‘

N.P.: piktas, bet teisingas filosofo Vladimiro Liaučiaus interviu su filosofu Arvydo. apie dabartinę civilizaciją bei padėtį Lietuvoje. Jie ką išgąsdintų negatyvistinis jo tonas, atkreipiu dėmesį, kad interviu pabaigoje A.Šliogeris sako: „kad ir kokia būtų Lietuvos valstybė, priimu ją kaip savo likimą. Su skausmu, neapykanta, neviltimi – ir viltimi: juk sakau, kad stebuklas yra įmanomas".

A.Šliogeris: visi mūsų „nacionaliniai projektai" yra aferos

Vladimiras Laučius, www.DELFI.lt „Valstiečių laikraštis" 2009 09. 02 d. 00:10

Lietuvoje neįmanomas joks nacionalinis projektas – visi jie baigiasi aferomis, tokiomis, kaip privatizavimas, žemės grąžinimas, Valdovų rūmų statyba arba „Leo LT". Taip DELFI tvirtino filosofas Arvydas Šliogeris. Jo nuomone, dabartinė krizė Lietuvoje taip pat yra aferos padarinys: už tuos, kurie ėmėsi astronominius kreditus ir statėsi „pilaites" ne pagal pajamas, dabar smunkančiu savo gyvenimo lygiu sumoka kiti. Kaip toje reklamoje: „runkeliai" gali sakyti „aš moku", „aš moku", o „pilaičių" savininkai – konstatuoti: „Jie moka".

Lietuvos respublika neįvyko

- Veik prieš du dešimtmečius per referendumą lietuviai masiškai balsavo už tai, kad Lietuva būtų nepriklausoma demokratinė valstybė. Kaip per dvidešimt metų pavyko įgyvendinti šiuos siekinius?

- Fotografuojant juostiniu fotoaparatu, iš pradžių gaunamas negatyvas, ir tik po kurio laiko, ryškinant juostą, atsiranda pozityvas. Aš gana aktyviai dalyvavau Sąjūdžio veikloje. Yra du požiūrio taškai: tas, kuris buvo tada, ir tas, kuris atsirado dabar. Vienas iš jų atitinka foto negatyvą, kitas – foto pozityvą.

Baltijos kelias, Nepriklausomybės paskelbimas buvo kaip tas foto negatyvas: galėjome tik spėlioti, kas bus. Tai buvo didelių vilčių metas. Ir tai buvo būtent „negatyvas", nes sovietmetis buvo kalėjimas: tauta dar nebuvo „išsiskleidusi". Per dvidešimt metų pereita į „pozityvą": tauta „išsiskleidė". Ir turiu pasakyti, kad pozityvas – visai ne toks, kokio galima buvo tikėtis prieš 20 metų „fotografuojant".

Lietuvos Respublika, kokios mes tikėjomės, neįvyko. Neneigiu gerų dalykų, bet ji yra daug prastesnė, nei tikėjomės; vaizdas – labai liūdnas. Švenčiant Baltijos kelio metines, manyje buvo daugiau liūdesio nei džiaugsmo.

- Kokios, Jūsų vertinimu, yra didžiausios neigiamybės?

- Mūsų valstybė egzistuoja tik kalbose – kaip Platono „Valstybėje". Man tikros, vakarietiškos valstybės esmę – valstybės, kurios pamatus padėjo senovės graikai – išreiškia žodis „respublika". Pagal šiuos kriterijus, mes valstybės neturime.

Viena didžiausių problemų – neturime politinės klasės. Apskritai neturime politiko tipo. Yra priartėjusių prie politiko modelio, bet nėra nė vieno, apie kurį galėčiau sakyti, kad tai – valstybės vyras, valstybininkas. Daug kalbama apie pilietinę visuomenę, bet aš tokį dalyką laikau fantomu. Pilietinės visuomenės niekada nebuvo, nėra ir nebus. Bet pilietinė valdžia – gali ir privalo būti. Respublika be pilietinės valdžios yra neįmanoma.

Visus mus valdo egoistinis interesas; tai natūralu. Tik krikščioniškų angelų choruose būna „žmonijai tarnaujančių" šventuolių. Savo ruožtu daugelis mąstytojų, pradedant Platonu, bandė aprašyti, kas yra valstybininkas. Valstybininkas yra tas, kuris 50 proc. skiria savo egoistiniams poreikiams ir 50 proc. atiduoda bendruomenei; tas, kuris galvoja ne tik apie savo piniginę, ūkį ar šeimą, bet ir apie valstybę.

Lietuvoje tokių žmonių nėra. Priežastis aiški: 400 metų vergijos. Lietuva yra okupuota nuo Liublino unijos laikų. Lenkų okupacija tam tikru atžvilgiu buvo dar žiauresnė nei bolševikų, nes ji pakirto tautos šaknis. Politinė klasė buvo sunaikinta. Etninis substratas paverstas vergais; vadinu tai istoriniu „užšaldymu". O kai įvyksta jo „atšildymas", išlenda psichologinės matricos, mąstysena, kuri buvo užšaldymo metu. Lietuvių tauta buvo užšaldyta feodalinėse struktūrose, pasižyminčiose silpna centrine valdžia ir vietos kunigaikštukų viešpatavimu.

Ir dabar visa tai atsikuria. Mūsų centrinė valdžia – labai silpna. Kodėl? Nes ji neturi autoriteto. Kaimuose žmonės apie ją sako tiesiai šviesiai: „vagys". Kaip gali būti stipri autoriteto neturinti valdžia? Aš nesakau, kad jie – vagys; sakau tik, ką apie mūsų Seimą ir vyriausybę galvoja mūsų piliečiai.

Mus valdo kunigaikštukai ir valdžios baimė

- Gal jie apie bet kurią valdžią taip galvotų?

- Tai blogai, nes liudija, kad valdžia – silpna. Reali valdžia persikelia į rajonus, kur valdo provincijos „kunigaikštukai": merai, savivaldybių valdininkija, klebonai. Jie yra dabartiniai feodalai. Atsikūrė feodalinės struktūros, kurios tiesiog mandagiai vadinamos kitais vardais. Vietos valdžia yra despotiška. Nemačiau provincijoje žodžio laisvės. Pavartęs vieną kitą laikraštuką, matau juose panegirikas vietos vadukams.

- Kodėl apie autoriteto, pasak Jūsų, neturinčią centrinę valdžią galvojama: „Visi jie vagys", o apie vietos valdžią taip nemanoma?

- Lygiai taip pat ir apie vietos valdžią manoma, tik bijoma atvirai pasakyti. Ir centrinės valdžios atžvilgiu esama tos baimės. Gali Rūta Grinevičiūtė leisti sau kalbėti apie personalijas, dar vienas kitas. Bet provincijoje šito nėra. R. Grinevičiūtės laidoje,skirtoje Alytaus mero „garbei", užguitas ir apiplėštas valstietis sako: „Jei jie galėtų, tai mus šaudytų". Tie dalykai vyksta visoje Lietuvoje. Tai kokia čia respublika? Ideologija, kurią mums primetė Vakarai, yra respublikoniška, bet tikrovė – visai kitokia.

Gyvename vėlyvųjų imperijų laikais. Ir Amerika, ir didžiosios Europos valstybės yra imperiniai dariniai, o ne respublikos. Respublikų metas baigėsi. Neturėkime iliuzijų: Europos Sąjunga – imperinė struktūra. Gali būti visi tie Europos parlamentai, bet tai – tik ideologinis fantomas. Savo ruožtu imperinės struktūros yra labai palankios tam vietos feodalizmui, kuris klesti Lietuvoje.

Ekonominė krizė lietuviškai: už vagis sumoka „runkeliai"

- Bet ar šiandienėje Lietuvoje apskritai esama nacionalinio lygio politinės mąstysenos ir politinės valios?

- Aš teigiu, kad Lietuvoje neįmanomas joks nacionalinis projektas, jokia nacionalinė programa. Privatizavimas buvo afera. Žemės grąžinimas – afera, besitęsianti dar ir šiandien. Lito įvedimas – afera. Lietuviški bankai – afera.

- Kodėl lito įvedimas – afera?

- Todėl, kad lito įvedimas dėl įvairių „otkatų" kainavo maždaug triskart brangiau, nei turėjo kainuoti. „Mažeikių naftos" istorija – afera. Valdovų rūmai – afera. „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009" – afera. „Leo LT" – afera. Be to, įvykdyta nekilnojamojo turto afera: šito turbūt nesuprasite, turiu paaiškinti.

Per televiziją buvo rodoma tokia reklama: surikiuoti prie kasos septyni vaikinai, aštuntas stovi atskirai. „Kas moka?" Vienas sako: „Aš moku". Kitas sako: „Aš moku". Visi tai pakartoja, išskyrus tą aštuntą, kuris atsako: „Jie moka". Dabar paklauskime savęs: kas Lietuvoje moka už visas tas, it grybai po lietaus, pridygusias „pilaites"? Mes mokame! Už tas pilaites moka „runkeliai". Krizė, kurią šiandien išgyvename, Lietuvoje pirmiausia yra susijusi būtent su nekilnojamojo turto afera.

Gal tik 10-20 proc. namus pasistačiusių žmonių galėjo pasistatyti juos už realius pinigus. Kiti statėsi už „tuščius" pinigus. Į Lietuvą, mano skaičiavimais, atkeliavo apie 100 mlrd. litų „tuščių" Europos Sąjungos pinigų. Dauguma – per Skandinavijos bankus. Kurį laiką galima mokėti už įsigyjama turtą „tuščiais" pinigais, bet galiausiai tenka sumokėti tikrais pinigais. Dabar tikrais pinigais moka ne tie, kurie skolinosi: mokame mes visi. Štai kur pagrindinė krizės Lietuvoje priežastis. Nors, tiesa, ir Amerikoje – kažkas panašaus.

Žmogus, uždirbantis 3, 5 ar net 10 tūkst. litų ir imantis milijoninę paskolą yra vagis. Tai – naivi vagystės forma. Kalbu ne apie tai, kad jis vagia iš savo vaikų ir būsimų kartų. Jis vagia tiesiogiai – nes vis tiek tikrais pinigais užmokės ne jis. Užmokės mokytojai, ūkininkai, ir net sąžiningi verslininkai. „Runkeliai". Ir save aš priskiriu prie „runkelių".

Investicijos – tai dabartinės kolonizacijos pavidalas. Jų geidžia ir jos yra reikalingos tokiems, kaip mes. Bet tai – kolonizacija. Kaip ir paskolos: tai labai efektyvus būdas paralyžiuoti šalį. Juk neuždirbti pinigai demoralizuoja, gadina žmogų. Pumpuoti „tuščius" pinigus – vadinasi, atimti iš tautos natūralios pažangos galimybę.

Vakarų pasaulį užvaldė bankai ir biurokratai

- Ar Lietuvoje vyrauja tautą demoralizuojantys veiksniai, ar vis dėlto esama natūralios pažangos?

- Kas gali labiau demoralizuoti tautą nei tai, kas vyksta televizijoje, laikraščiuose? Kai matau šitą vaizdą, mano žvilgsnis ir į Baltijos kelią – liūdnas. Pasirodo, juostiniu fotoaparatu fotografavome gražuolę, o išryškinus nuotrauką paaiškėjo, kad tai, švelniai tariant, monstras.

Per masines informavimo priemones vykdomas ideologinis teroras. Mums kiša į galvas žodžius „demokratija", „kapitalizmas", „socializmas", „pilietinė visuomenė", „žmogaus teisės", bet visa tai – ideologiniai fantomai.

Technologinės visuomenės projektas yra totalitarinis projektas. Totalitarinės visuomenės tikslas – totaliai kontroliuoti kiekvieną bendruomenės narį. Kaip manote, ar Lietuvoje tai iškilę į paviršių? Jau dabar telefoninių pokalbių klausomasi, SMS žinutės saugomos metus. Ir tai dar – palyginti smulkmenos. Totalinės kontrolės būdas – biurokratija. Tai pamatinė Vakarų imperijų galybė. Lietuvoje ji yra pasiekusi stačiai apokaliptinį mastą. Tapęs premjeru Andrius Kubilius žadėjo kovoti su biurokratija. Bet biurokratijos ne sumažėjo, o padaugėjo.

Biurokratijos koncentracijos pavyzdys – bankai, tai – parazitinė institucija. Be jos negali apsieiti, bet jie – parazitai. Baisu yra tai, kad bankai tapo ekonomikos svorio centru. XIX a. Europoje to nebuvo: centras buvo gamykla. Dabar – bankas. Jis yra parazitas, nes operuoja „tuščiais" pinigais ir nesukuria jokio produkto. Bankas yra ekonomikos biurokratijos centras. Natūralu, kad kartu jis yra ir kontrolės instrumentas. Jis kontroliuoja viską – ne tik ekonomiką. Ši bankų visagalybė yra technologinės visuomenės degradacijos požymis. Nors ta degradacija yra nuoseklios raidos padarinys.

Nėra išeities

- Ar yra išeičių iš šitos padėties? Kur link mes judame?

- Išeičių nėra. Gal artėjame prie galingų „geologinių" slinkčių. Neįmanoma sukurti tobulo totalitarizmo. Nors naiviai tikima, kad įmanoma. JAV nacionalinė skola viršija trilijoną. Dabar ramiu tonu sakoma, kad 2014 m. ji gali sudaryti devynis trilijonus.

Juk tai – bomba. Klausimas – kada ji sprogs. Tai, kas dabar vyksta ir vadinama krize, tėra juokas, laikinas susirgimas. Ligonio temperatūra pakilo, bet, įjungus „tuščių" pinigų mašiną, temperatūra nukrito. Bet kiek tai gali trukti? Manau, kad neilgai. Nors negyvos, mašininės visuomenės gali egzistuoti labai ilgai.

- Ar ši degraduojanti technologinė visuomenė neturi savisaugos instinkto, kuris jai padėtų išvengti pražūties?

- Tai ir yra baisiausia. Kuo silpna totalitarinė visuomenė? Respublika yra gyvas organizmas. Jei jums nukirs ranką ar nupjaus ausį, jūs greičiausiai liksite gyvas. O jei išimsite iš automobilio vieną detalę, jis sustos. Visuomenė, pagrįsta mašinos principu, neturi savisaugos mechanizmo. Juk mašina serga nepagydomu imunodeficito sindromu.

- Bet nejau šiandien įmanoma kas nors panašaus į organinę visuomenę?

- Tai – savita būtinybė. Visuomenė bus priversta vėl tapti organinė.

- Per kataklizmus?

- Kitaip neįsivaizduoju.

Po Zvonkės užpakaliu

- Kokie požymiai liudija mūsų liūdną baigtį ir kada jos galime laukti?

- Aš ne Palmira. Kai noriu pasitikrinti, kreipiuosi į senovės Atėnų arba Romos istoriją. Nes tai – istorija grynu pavidalu. Ji leidžia suvokti tai, kas vyksta dabar. Periklio Atėnuose buvo 20 tūkst. laisvų piliečių: visas politinis gyvenimas – prieš akis, tavęs nemulkina jokie ideologiniai fantomai. O ant mūsų visų galvų yra užmauti ideologiniai šalmai. Beveik kiekvienas mūsų žodis perfiltruojamas per ideologines mašinas. Mums tik atrodo, kad mes kalbame faktais. Iš tikro per mus kalba George'o Orwell'o Didysis Brolis.

Kaip ta ideologija pateikiama? Sovietmečiu prieš ją buvo lengva atsilaikyti, nes ji buvo užrašyta ant tanko. O dabar ji užrašyta ant Zvonkės pasturgalio, kuris kai kam yra labai gražus.

- Ar Lietuva taip ir liks po tuo gražiu daiktu?

- Be abejo. O ką mes galime padaryti?

Grimztame į barbarybę

- Gal Lietuvoje vis dėlto gali atsirasti ta politinė klasė, kurios, pasak Jūsų, dar nėra?

- Kolega, politinės klasės formuojasi šimtmečiais. Antai Roma savo politinę klasę – senatą – formavo 400 metų. Neįtikėtinai palankiomis sąlygomis.

Gal ir galėčiau sakyti: „Kada nors atsiras". Bet juk Vakarų ateitis – jau praeityje. Ir tai ne mano atradimas, o Osvaldo Spenglerio, J.Baudrillardo ir kitų įžvalgiausių Vakarų mąstytojų. Pavyzdžiui O. Spenglerio prognozių – ne pranašysčių! – tikslumas stulbina. Jis prognozuoja sugrįžimą į barbarybę apie 2050 metus, barbariškoms struktūroms veržiantis į civilizuoto gyvenimo centrą.

Nejau nematote, kas vyksta? Tai akivaizdžiai prasideda nuo 1968 metų. Kokia yra oficiali ideologija? Tai – barbarybės apologija. Amerikiečių filmai yra barbariški, kaip ir Lietuvos televizijos. Propaguojami barbaro orientyrai – jėgos ir tarpkojo kultas, chamizmas ir debilumas. Barbarybės tribūna – televizijos ekranai. Protingiems žmonėms tai – ne naujiena, bet, kaip ir Spenglerio, jie neleidžiami ten, kur gali būti klausomasi ir girdima.

Stebuklas yra įmanomas

- Tai kokius mes sau galime kelti politinius tikslus, jei Lietuvoje nebus nei pilietinės valdžios, nei politinės klasės, nei nacionalinių projektų? Ko tada siekti?

- Siekti vis tiek sieksime. Žmogaus situacija šioje žemėje tokia, kad jis negali nesiekti. Gal koks budistas galėtų valgyti žoles ir medituoti; bet aš taip negaliu, ir dauguma žmonių, manau, taip gyventi negali. Visada tikiu stebuklo, netikėtumo galimybe. Visos prognozės man visada kelia įtarimų. Bet juk aš dabar kalbu apie tas prognozes, kurios jau pasitvirtina.

Gal tikrai vieną dieną pabusime ir pamatysime įgyvendinamą nacionalinį projektą – pastatytą lazerių gamyklą. Kodėl tai sakau? Todėl, kad esama konkrečių mano nevilties pamatų.

1988-1989 metais, kai kartu su Vytautu Radžvilu, Mariumi Šaulausku ir Aleksandru Dobryninu kūrėme liberalų partiją, mums atrodė svarbu perengti keletą strateginių argumentuotų siūlymų. Vienas jų buvo – kad Lietuva per 10 metų pastatytų bent 7 modernias gamyklas. Mūsų požiūriu, to nepadarę, nesukursime savo ekonomikos. Buvo net komandos gabių žmonių, inžinierių, galėjusių tai daryti – statyti lazerių, fermentų gamyklas. Tie projektai iki šiol guli stalčiuose. Kam jie reikalingi? Juk nėra „otkato"!

Šiaip ar taip, kad ir kokia būtų Lietuvos valstybė, priimu ją kaip savo likimą. Su skausmu, neapykanta, neviltimi – ir viltimi: juk sakau, kad stebuklas yra įmanomas.

- Bet jei viskas yra taip, kaip Jūs sakote, kokie tada apskritai motyvai dar gali skatinti žmones domėtis politika ir eiti į rinkimus?

- Į pastaruosius Seimo rinkimus nėjau, todėl – nežinau. Pasirinkimo nebėra. Paskutinė politinė intriga, tiesa, buvo Dalia Grybauskaitė: šalia kelių klounų sėdėjo žmogus, panašus į žmogų. O Tautos prisikėlimo partijos atsiradimas ir sėkmė per rinkimus mane šokiravo. Tai atviras išsityčiojimas iš visko – net iš ideologijos, skleidžiančios kalbas apie valstybę, laisvę ir parlamentarizmą. Žemiau kristi nebeįmanoma: tai padugnių, barbarų lygis.

Kada surinksime žuvusiųjų per II pasaulinį karą Lietuvos piliečių pavardes

Nuotraukoje - 1939 09 01 d., auštant 4 val.48 minutės vokiečių kreiseris ‚Šlezvigas-Holšteinas' iš kelių šimtų metrų atstumo atidengė ugnį į lenkų įtvirtinimus ‚Vesterplatę', taip pradėdamas Antrąjį pasaulinį karą

N.P.: Prieš 70 metų prasidėjo karas. Lenkija jau tuoj surinks visas II pasaulinio karo aukų pavardes, o kada mes padarysime tą patį?

II pasauliniame kare žuvo beveik 6 mln. Lenkijos piliečių

BNS  2009 rugpjūčio mėn. 26 d. 21:51

Per Antrąjį pasaulinį karą nuo 1939 iki 1945 metų žuvo 5,6-5,8 mln. Lenkijos piliečių, skelbiama Lenkijos Tautos atminimo instituto (IPN) leidinyje.

Pasak IPN vadovo Januszo Kurtykos, knygą "Polska 1939-1945. Straty osobowe i ofiary represji pod dwiema okupacjami" (Lenkija 1939-1945. Žmonių netektys ir represijų aukos per dvi okupacijas) išleido Antrojo pasaulinio karo pradžios 70-ųjų metinių proga profesoriai Wojciechas Materski ir Tomaszas Szarota.

Joje apibendrinti dešimtmečius trukusio Lenkijos istorikų ir demografų tyrimo rezultatai apie lenkų aukas Antrojo pasaulinio karo metais.

Tarp aukų minimi lenkai, žydai, lietuviai, ukrainiečiai, baltarusiai, čekai, Lenkijos pilietybę turėję vokiečiai.

J.Kurtyka sakė, jog ši knyga yra "oficialus Lenkijos valstybės balsas".

Dar jis pridūrė, kad "dauguma aukų krito nuo nacių rankų", tuo tarpu "sovietinėmis represijomis siekta daugiau ekonomiškai išnaudoti lenkus".

Anot dienraščio "Dziennik", istorikams pavyko nustatyti ne tik žuvusiųjų karo metais skaičių, bet ir asmenų, patyrusių represijas - trėmimus, areštus, kalinimą koncentracijos stovyklose. Tai apie 1 mln. 800 tūkst. sovietų zonoje ir apie 10 mln. vokiečių zonoje.

Visas Antrojo pasalinio karo aukų Lenkijoje pavardes ketinama paskelbti po kelerių metų, sakė J.Kurtyka.

Du istoriniai pasukami tiltai Latvijoje ir Lietuvoje

Nuotraukose:

Pats žymiausias ir vienintelis Latvijoje pasukamas Karostos pėsčiųjų tiltas, pagal garsaus inžinieriaus Eifelio brėžinius pastatytas 1906 metais, be remonto veikė lygiai 100 metų. Bet 2006 metais gruzinų tanklaivis "Anna" plaukdamas kanalu taip rėžėsi į tilto konstrukcijas ir mechanizmą, kad iš jo liko tik metalo laužo krūva. Liepoja tiltui gelbėti iškart kreipėsi pagalbos į ES. Po dvejus metus trukusių ir 4,3 mln. eurų (per 23 mln. litų) kainavusių parengiamųjų ir rekonstrukcijos darbų šių metų rugpjūčio 28 dieną istorinis tiltas iškilmingai atidaromas ir vėl veiks papildytas automatinio valdymo technologijomis.

Pasukamas tiltelis Klaipėdos Piliavietėje per Danės užutekį prieš karą ir dabar iki jo restauravimo pradžios. Pasukamas pėsčiųjų tiltas per piliavietės kanalą – technikos paminklas. Pastatytas 1855 metais, vadinamasis "Grandinių" tiltas veikia ir šiandien. Keliaujant Pasukus tiltelį, laivai bei jachtos gali įplaukti ir išplaukti iš Pilies uosto. Pasukamas tiltelis– vienintelis tokio tipo mechanizmas Lietuvoje. Tilteliui pasukti naudojama žmogaus jėga. Jį galima pasukti dviese.

Vidos Bortelienės straipsnyje  "Liepojos uostą gilins ir plės"( 2009 rugpjūčio mėn. 27 d. "Lietuvos žinios") rašoma:

"Su Karostos gidu Andrejumi prie tilto (žr. nuotrauką aukščiau) kalbėjomės ir apie tai, kad iš šios istorijos galėtų pasimokyti, kaip gelbėti kultūros vertybes, už Lietuvos paveldą atsakingi valdininkai. Mat Klaipėdoje esantį panašų, tik gerokai mažesnį, bet senesnį, technikos vertybe paskelbtą pasukamą Pilies tiltelį, išardytą ir paliktą nežinioj, jie reikalauja iš pagrindų rekonstruoti. Tik niekas nesiūlo nei kas tai galėtų padaryti, nei iš kur gauti lėšų - per milijoną litų."

N.P: Kodėl nerestauruojamas pasukamas Klaipėdos Pilies tiltelis? Klaipėdos Pilies tiltelio restauravimas jau yra numatytas ES, Vyriausybės ir Klaipėdos m. savivaldybės bendrai finansuojamame Danės krantinių rekonstravimo projekte. Šiam projektui buvo skelbtas konkursas, jo sudėtyje – ir tiltelio pilnas restauravimas, kuris pagal tą projektą turėjo būti įgyvendintas dar pernai birželio mėnesį. Taip parašyta rangovo pasirašytoje sutartyje. Tačiau konkurso laimėtojas "Hidrostatyba" atsisako šį projektą vykdyti, ne nori tam tilteliui numatytą milijoną Lt panaudoti savo įmonės reikmėm. Projekto techninis prižiūrėtojas apie tai tyli, tokiu būdu abu pažeidžia įstatymus, nes tai prilygta konkurso sąlygų, bei pasirašytos sutarties nevykdymui. Klaipėdos m. savivaldybė, vykdanti šio projekto užsakovo funkcijas, taip pat šį įstatymo pažeidimą slepia, nes Klaipėdos m. meras yra "Hidrostatybos" savininko asmeninis draugas.

Jei abu minėti draugai nepažeidinėtų sutarties bei įstatymų, tas tiltelis jau būtų restauruotas ir pastatytas į vietą dar pernai.

Bet rangovas, tiesą sakant, neturi kur dėtis, nes atsisakymas vykdyti konkurse laimėtą projektą ar jo dalį užtraukia milžinišką finansinę baudą. Todėl Klaipėdos Pilies tiltelis bus restauruotas, manau, kad vėliausiai kitų metų pavasarį galėsime jį pasukinėti.