2009-04-06

K.Prunskienė 2007 metais užsakė žiniasklaidoje ‚pijaro‘ už 10 mln Lt

[N.P.: apie tai rašo A.Račas savo blog'e, radęs šią informaciją viename iš komentarų po savo publikacijomis. Sumos tikrai labai įspūdingos.

Įdomu būtų sužinoti visų ministerijų ir kitų valstybė įstaigų bendrą tokių užsakymų sumą.]

Informacinės medžiagos rengimas… už 10 mln. litų

Racas.lt : Balandis 3, 2009:

alfa.lt prie savo pasiūlymo paspėlioti radau gan įdomų komentarą

Autorius nežinomas, todėl negaliu 100 proc. garantuoti, kad tai yra faktas, tačiau komentaro forma ir struktūra vis dėlto leidžia manyti, kad tai gali būti tikri duomenys…

Pagalvojau, gal kas nematė, nes informacija tikrai gana įdomi:

1. „Su Ministerija (Žemės ūkio) suderintos informacinės medžiagos rengimas ir publikavimas laikraščiuose". (Vieno iš komentatorių prašymu, atkreipiu dėmesį, kad šios sutartys buvo pasirašytos K.Prunskienės vadovavimo ministerijai laikotarpiu)

UAB „Ekstra" žurnalas — 116 820Lt, sutarties trukmė: 2007-02-23 — 2008-12-31.

UAB "Lietuvos rytas" — 750 000 Lt, sutarties trukmė: 2007-07-05 — 2009-12-31.

UAB "Naujasis aitvaras" (reklamuotis „Vakaro žiniose") — 300 000 Lt, sutarties trukmė: 2007-06-07 — 2009-12-31 .

UAB "Ūkininko patarėjas" — 600 000 Lt, sutarties trukmė: 2007-06-07 — 2009-12-31.

UAB "Valstiečių laikraštis" — 600 000 Lt, sutarties trukmė: 2007-06-07 — 2009-12-31.

UAB "Respublikos leidiniai" — 750 000 Lt, sutarties trukmė: 2007-06-07 — 2009-12-31.

UAB "Veido periodikos leidykla" — 240 000 Lt, sutarties trukmė: 2007-06-07 — 2009-12-31.

UAB "Lietuvos žinios" — 300 000 Lt, sutarties trukmė: 2007-06-08 — 2007-12-31.

UAB "Respublikos leidiniai" (rusų kalba) — 174 000 Lt, sutarties trukmė: 2007-06-14 — 2009-12-31.

UAB "Šiaulių kraštas" — 138 000 Lt, sutarties trukmė: 2007-06-18 — 2009-12-31.

UAB "Brolių Tomkų leidyba"(reklamuotis „Vakarų ekspresų") — 192 000 Lt, sutarties trukmė: 2007-06-19 — 2009-12-31.

UAB "Lietuvos rytas" (reklamuotis „Panevėžio ryte") — 138 000 Lt, sutarties trukmė: 2007-07-31 — 2009-12-31.

UAB "Diena Media News" (reklamuotis „Kauno dienoje") — 90 000Lt, sutarties trukmė: 2007-12-10 — 2009-12-31.

2. „Su Ministerija iš anksto suderintos informacinės medžiagos rengimo ir publikavimo interneto

- svetainėje w w w .balsas.lt

UAB "Naujosios komunikacijos prekyba" 102 599,82 Lt, sutarties trukmė: 2007-11-15 — 2009-12-31;

- svetainėje w w w .alfa.lt

UAB "Alfa media" 180 776Lt, sutarties trukmė: 2007-12-17 — 2009-12-31;

 

- svetainėje w w w .bernardinai.lt

Viešoji įstaiga 'Bernardinai.lt' 120 000 Lt, sutarties trukmė: 2007-11-21 — 2009-12-31;

 

- svetainėje w w w .manoukis.lt/euroukis

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos filialas žurnalo "Mano ūkis" redakcija 260 000 Lt, sutarties trukmė: 2007-11-22 — 2009-12-31;

 

- svetainėje w w w .lrytas.lt

UAB "Lrytas" 295 944 Lt, sutarties trukmė: 2007-11-26 — 2009-12-31.

 

3. „Su Ministerija suderintos informacinės medžiagos rengimo ir sklaidos regioninėje, rajoninėje žiniasklaidoje organizavimas bei koordinavimas"

 

UAB "ANTIKOS STILIUS" — 4 349 100 Lt, sutarties trukmė: 2008-02-01 — 2011-02-01.

… Mano labai grubiais skaičiavimais - iš viso apie 10 milijonų…

Gana įspūdinga…

Valdiškas Klaipėdos ‚elitas‘ maudosi prabangoje

Nuotraukoje: AB "Klaipėdos vanduo" generalinis direktorius Leonas Makūnas

[N.P.: 2009 02 26 d. Klaipėdos miesto tarybos posėdyje perskaičiau pareiškimą, kuriame siūliau valdantiesiems pradėti taupymą, ypač statybų sąmatų patikrinimo srityje, tačiau valdžia ne tik kad nesureagavo, bet ir net atsirašymo neatsiuntė (seniau atsiųsdavo raštą, kurio esmė – jei kausi apie ratus, tai atsako apie batus).

Todėl 2009 03 26 d. pakartojau ankstesnio pareiškimo esmę, bet jau adresavau raginimą taupyti savivaldybei pavaldžioms įmonėms. Kaip pavyzdį nurodžiau Lietuvoje neregėtą prabangą – kiekvienam pavaduotojui „Klaipėdos vandenyse" po automobilį, o pavaduotojų 7, kai kontrolierių  - tik 13. I r pateikiau pasiūlymą – padaryti kaip „Klaipėdos naftoje" – vienas valdiškas automobilis, o keliems vadovaujantiems darbuotojams – kelių šimtų  litų išmoka už tai, kad naudotųsi savo asmeniniu automobiliu įmonės reikmėms.

Ir vėl mirtina tyla iš valdžios pusės.

Ačiū Dievui, žurnalistas Mindaugas Milinis neleido valdžiai užsimiršti.

Ypač patiko, kad stebėtojų tarybos pirmininkas, istorikas, politikos apžvalgininkas Vygantas Vareikis priekaištus dėl išlaidavimo atvirai vadina „laužtais iš piršto". Matyt, istorijoje dar nebuvo atvejo, kad kas nors taupytų. Ypač įvairių rūšių liberalai. O šios įmonės vadovas Leonas Makūnas yra nomenklatūrinis LiCS-o (Zuokininkų) partijos aktyvistas. Kaip ir dauguma šios įmonės vadovų.]

Vadovų aistra – tarnybinės mašinos

Mindaugas Milinis, "Lietuvos žinios" 2009 balandžio mėn. 6 d. 08:05

Uostamiesčio savivaldybei priklausančios AB "Klaipėdos vanduo" vadovai net sunkmečio sąlygomis neatsisako privilegijos turėti itin didelį tarnybinių automobilių parką. AB "Klaipėdos vanduo" generalinis direktorius Leonas Makūnas turi net septynis pavaduotojus. LŽ šaltinių teigimu, penkiems jų skirti tarnybiniai automobiliai.

Kai kurie pavaduotojai šiomis mašinomis per dieną nuvažiuoja vos keliolika kilometrų, tad veikiausiai jomis naudojasi tik keliaudami iš namų į darbą ir atgal. Vienas L.Makūno pavaduotojas, pasak šaltinių, tarnybiniu automobiliu kasdien į darbą važiuoja iš kito Vakarų Lietuvos rajono, o vakarais grįžta juo namo.

AB "Klaipėdos vanduo" iš viso turi 66 automobilius: 34 lengvuosius ir lengvuosius-krovininius, 32 krovininius ir specialiosios paskirties.

Penkiomis lengvosiomis tarnybinėmis mašinomis naudojasi generalinis direktorius ir gamybinių departamentų vadovai. Kitų dviejų departamentų direktoriai ir tarnautojai važinėja vienu automobiliu. Jo vairuotojas esant reikalui vežioja ir patį L.Makūną.

Bendrovės duomenimis, visiems automobiliams suteikiamas limitas. Vandenruošos departamento vadovas Aidas Birgėla per dieną gali nuvažiuoti 70 kilometrų (faktiškai tiek ir nukeliauja), Nuotekų departamento vadovas Algimantas Jagnieškus - 56 (faktiškai - 45), Tinklų departamentui vadovaujanti Dalia Venckūnienė - 56 (faktiškai - 16), Ūkio aptarnavimo departamento vadovas Tadas Dobožinskas - 56 (faktiškai - 19), generalinis direktorius L.Makūnas - 158 (faktiškai - 57).

Bendrovės atstovai pripažįsta, kad kai kurie darbuotojai tarnybiniu automobiliu iš tiesų važiuoja namo, o rytais juo atvyksta į darbą. Tai vadinama išskirtiniais atvejais, kai atliekant avarinius ar sudėtingus profilaktinius darbus neįmanoma laikytis įprasto grafiko ir būtina, kad atsakingas darbuotojas bet kuriuo paros metu galėtų prisistatyti į darbo vietą. Todėl kitame mieste gyvenantiems darbuotojams, neturintiems galimybės naudotis asmenine transporto priemone, leidžiama grįžti namo bendrovės automobiliu.

AB "Klaipėdos vanduo" didžiausia akcininkė - Klaipėdos miesto savivaldybė. Uostamiesčio tarybos narys, "Klaipėdos vandens" stebėtojų tarybos pirmininkas Vygantas Vareikis tikina, kad priekaištai bendrovei, esą ji neefektyviai valdo savo turtą ir išlaidauja, laužti iš piršto. "Juk tai viena pirmųjų įmonių, kuri taupydama lėšas ėmė jungti etatus, o L.Makūnas vienas pirmųjų susimažino algą", - aiškino jis. L.Makūno darbo užmokestis sudaro 5 vidutinius įmonės darbuotojų atlyginimus ir siekia 10 tūkst. litų neatskaičius mokesčių.

Kita Klaipėdos savivaldybės įmonė - AB "Klaipėdos energija" - turi septynis lengvuosius automobilius, skirtus administracijai. Vienu jų važinėja generalinis direktorius Vytautas Valutis. Šiam automobiliui joks limitas nenustatytas. Kitomis šešiomis mašinomis per dieną galima nuvažiuoti ne daugiau kaip po 60 kilometrų. Šiais automobiliais naudojasi departamentų, kuriems jie priskirti, darbuotojai. Dar viena uostamiesčio savivaldybės įmonė - Klaipėdos autobusų parkas - turi tik du lengvuosius automobilius.

Šis straipsnis perspausdintas:

Delfi, Vadovų aistra – tarnybinės mašinos

Alfa Vadovų aistra – tarnybinės mašinos

15min, Vadovų aistra – tarnybinės mašinos

"Lietuvos žinios" Vadovų aistra – tarnybinės mašinos

Klaipėdos "šimkinizavimas": reketavo pastatyti uošviams paminklą

Valdininkas įtariamas reikalavęs pastatyti uošviams paminklą

www.DELFI.lt 2009 balandžio mėn. 6d. 10:28

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorai kartu su Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos pareigūnais baigė pirmą ikiteisminį tyrimą dėl buvusio Klaipėdos miesto savivaldybės pareigūno Alfonso Šimkaus galimai nusikalstamų veikų. Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui Vitalijui Gulenkovui surašius kaltinamąjį aktą, byla pirmadienį perduota nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba, kurstymo kitą asmenį iššvaistyti jo žinioje buvusį svetimą turtą bei kurstymo kitus asmenis suklastoti tikrus dokumentus ir juos panaudoti pareikšti buvusiam Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriui 63 metų A. Šimkui.

Dviejų akcinių bendrovių direktoriai – 47 metų J. R. bei 41 metų A. L. – įtariami padėję valdininkui piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, dokumentų klastojimu ir jų panaudojimu, o vienas iš jų – ir jo žinioje buvusio svetimo turto iššvaistymu.

Reikalavo paminklo uošviams

Buvusiam valstybės tarnautojui inkriminuojama 13 nusikalstamos veikos epizodų. Jis įtariamas 2006-2008 metų laikotarpiu, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, reikalavęs iš bendrovių direktorių keletą kartą apmokėti jo automobilio benzino išlaidas bei pastatyti jo mirusiems uošviams paminklą ir suklastoti dokumentus, apmokant paminklo gamybos bei pastatymo išlaidas. Bendrovių vadovai valdininko prašymus įvykdė, todėl dabar jie bus teisiami kartu su juo.

Ši byla išskirta į atskirą tyrimą iš praėjusių metų rugpjūtį Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos pareigūnų pradėto didelės apimties ikiteisminio tyrimo dėl nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei dėl nusikaltimų nuosavybei ir turtinėms teisėms.

„Tyrimas dėl kitų galimų nusikalstamų buvusio valstybės tarnautojo bei kitų privačių asmenų veiksmų vyksta toliau", – sakė tyrimui vadovaujantis ir valstybinį kaltinimą byloje palaikysiantis prokuroras Vitalijus Gulenkovas.

2009-04-03

Klaipėdos apskrities valdžia liko kurčia kurčiųjų pedagogų prašymams

Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Gedimino pr. 11, LT-01103 Vilnius, tel. (8 5) 266 3711,

faks. (8 5) 266 3895, el. p. kanceliarija@lrvk.lt

 

PASIŪLYMAS

 

DĖL VĖLUOJANČIŲ ALGŲ KLAIPĖDOS KURČIŲJŲ IR NEPRIGIRDINČIŲJŲ PAGRINDINĖS MOKYKLOS DARBUOTOJAMS

 

Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos darbuotojams jau antras mėnuo vėluoja avansų ir algų išmokėjimai, o jų steigėjai – valdininkai ir politikai  - atlyginimus, kurie yra keli kartus didesni, išsimoka sau laiku.

Šios mokyklos, kurioje dirba 31 žmogaus kolektyvas, iš jų - 22 pedagogai, steigėjas yra Klaipėdos apskrities viršininko administracija.

Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos darbuotojams avansas turėjo būti išmokėtas prieš 20 dienų, tačiau jie dar nematė nei avanso, nei vėluojančios algos.

Klaipėdos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos atstovai prašė Klaipėdos apskrities administracijos vadovų, kad jie pervestų algas laiku, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.

„Trūksta pinigų" – toks buvo valdžios atsakymas.

Tačiau jų netrūksta šios mokyklos vyriausių asignavimų valdytojų - Klaipėdos apskrities viršininko administracijos vadovų ir departamentų direktorių - algoms, kurių užtektų kelių tokių mokyklų kolektyvų atlyginimams išmokėti.

Esu įsitikinęs, kad tokioje situacijoje, ekonominės krizės metu valdžia galėtų vadovautis jūrinės garbės kodeksu, kuris reikalauja, kad kapitonas iki paskutinio momento išliktų garbingu laivo vadu. Tai ne tik būdas padėti silpnesniam, bet ir gairės valdžiai kaip štormo metu išsaugoti žmonių pagarbą sau ir išlikti oriems.

Todėl siūlau minėtai mokyklai skirtas algas pervesti ne per Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, o tiesiai į Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos sąskaitą.

Taip pat siūlau nustatyti algų išmokėjimo eiliškumą iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamoms įstaigoms tais atvejais, kai trūksta pinigų algoms: pirmiausia išmokėti atlyginimus mažiausiai uždirbantiems, po to – socialiniams darbuotojams, mokytojams, vėliau – valstybės tarnautojams, o vadovams ir politikams algas išmokėti paskutiniams.

Tarybos narys Naglis Puteikis

 

Nuoroda: „Klaipėda" www puslapis 2009-04-03, 10:17:

Klaipėdos kurčiųjų mokyklos mokytojams vėluoja atlyginimai

 

2009-04-02

Klaipėdiečio kyšių sąraše buvo ir 9000 Lt vertės antkapio paminklas

Į korupciją įsivėlusio A.Šimkaus byla pasiekė teismą

Gina Kubiliūtė / 15min.lt 2009 balandžio 1d. 16:46

 Trečiadienį teismui perduota skandalingai išgarsėjusio Klaipėdos savivaldybės valdininko Alfonso Šimkaus byla.

Pernai rudenį teisėsaugos akiratin patekęs buvęs Klaipėdos Miesto ūkio plėtros departamento direktorius A.Šimkus įtariamas priėmęs kelis stambius kyšius.

Kaip trečiadienį „15min" sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Ignas Laucius, teismui perduota tik dalis bylos.

„Įtariami yra trys asmenys – du iš statybos įmonių bei buvęs valdininkas. Tačiau ištirti ne visi epizodai – dar negavome visų specialistų išvadų. Sunku pasakyti, kada bus ištirta likusi bylos dalis – gal po kelių mėnesių", – svarstė I.Laucius.

Įtariama, kad A.Šimkus iš bendrovės „Klaipėdos keliai" gavo 120 tūkst. litų vertės automobilį VOLVO S60, o „Klaipėdos želdiniai" jam „padovanojo" 55 tūkst. vertės automobilį „TOYOTA RA4". Taip pat įtariama, kad bendrovė „Hidrostatyba" nemokamai už 132 tūkst. litų suremontavo butą Palangoje, nupirko buitinės technikos bei baldų. Kyšių sąraše buvo įtrauktas ir 9 tūkst. litų vertės antkapio paminklas. Taip pat kelis kartus nemokamai įpilta į jo automobilį degalų.

A.Šimkui buvo pareikšti įtarimai galimu piktnaudžiavimu tarnyba, reikalavimu duoti kyšį, dokumentų klastojimu ir patikėto svetimo turto pasisavinimu.

2009-04-01

Jokių išeitinių pašalpų savo noru atsistatydinusiems tarnautojams

Fotografijoje: Parlamentaras E. Jurkevičius užregistravo teisės akto pakeitimą, kuris nebeleistų išmokėti išeitinių kompensacijų savo noru iš darbo išėjusiems valdininkams.

Politikai pasišovė atimti kompensaciją iš pasitraukusios valdininkės

Denisas NIKITENKA VE 090401

Jei parlamentarai pademonstruos raumenis ir pilietinę poziciją, ateityje prisidirbę politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai nebegalės gauti išeitinių kompensacijų, pareigų atsisakydami savo noru.

Po "Vakarų ekspreso" publikacijų atitinkamas Vietos savivaldos įstatymo pataisas parengė klaipėdietis parlamentaras Evaldas Jurkevičius. Jis vakar tikino, kad teisės akto pakeitimas jau užregistruotas.

Sujudimas kilo po to, kai dviejų mėnesių algos dydžio, apie 20 tūkst. litų neatskaičius mokesčių, išeitinę kompensaciją gavo neblaivi automobiliu avariją padariusi ir, įtariama, kyšį policininkams siūliusi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Paulauskienė.

Savo ruožtu vakar į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą su prašymu stabdyti kompensacijos valdininkei skyrimą kreipėsi ir uostamiesčio Tarybos narys Naglis Puteikis.

Užregistravo pataisą

E. Jurkevičius "Vakarų ekspresui" buvo žadėjęs, kad pasidomės ydinga tvarka, pagal kurią net ir valstybės tarnautojo vardą pažeminę politinio pasitikėjimo valdininkai gauna kompensacijas.

Politikas įvardijo du įstatymus, kurie D. Paulauskienės atveju reglamentuoja atleidimą iš pareigų: tai - Valstybės tarnybos ir Vietos savivaldos įstatymai.

Pirmasis draudžia išmokėti išeitines kompensacijas, jei žmogus traukiasi savo noru, o antrasis tai leidžia daryti.

Parlamentaras E. Jurkevičius užregistravo teisės akto pakeitimą, kuris nebeleistų išmokėti išeitinių kompensacijų savo noru iš darbo išėjusiems valdininkams.

"Mano manymu, Valstybės tarnybos įstatymas yra viršesnis. Tačiau Vietos savivaldos įstatyme palikta landa, pro kurią ir "išlenda" asmeninio, politinio pasitikėjimo valdininkai. Tuo naudojamasi. Tad D. Paulauskienės atveju, vadovaujantis minėtu įstatymu, dviejų mėnesių algos dydžio kompensacija lyg ir galėjo būti skiriama", - sakė politikas.

Seimo narys įsitikinęs, kad abu įstatymai vienas kitą dubliuoja, tad užregistravo Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo būtų panaikinta ta įvardyta "landa".

"Sieksiu, kad tas straipsnis dėl atleidimo aplinkybių ir kompensacijų būtų pripažintas niekiniu. Projektas užregistruotas, o kada jis bus įtrauktas į posėdžių darbotvarkę, - spręs Seimo valdyba", - į kolegų sąmoningumą apeliavo klaipėdietis.

Raštas prokurorams

Tuo metu N. Puteikio rašte prokurorams teigiama, kad Klaipėdos miesto taryba neturėjo teisės išmokėti išeitinę pašalpą savo noru iš darbo pasitraukusiai tarnautojai.

"Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, praėjusią savaitę savo noru iš pareigų pasitraukusiai D. Paulauskienei nutardama išmokėti dviejų mėnesių atlyginimo dydžio išeitinę išmoką, grubiai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymą. Pagal minėtą Įstatymo 5 straipsnį valstybės tarnautojams socialinės garantijos - šiuo atveju išeitinės pašalpos klausimą - reglamentuoja išimtinai tik Valstybės tarnybos įstatymas", - rašoma politiko skunde.

Anot N. Puteikio, Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnis vienareikšmiškai ir kategoriškai draudžia išeitines išmokas politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams, kurie atsistatydina savo iniciatyva.

"Valstybės tarnybos įstatymas numato tik tris atvejus, kada išmokama 2 atlyginimų dydžio išeitinė išmoka: kai į tarnautojo vietą teismo sprendimu grąžinamas anksčiau jas ėjęs valstybės tarnautojas, kai netenkama darbingumo ir kai dėl laikinojo nedarbingumo valstybės tarnautojas nedirba nustatytą dienų skaičių per metus", - teigia Tarybos narys.

Jis kreipėsi ir į Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybą, prašydamas sustabdyti išeitinės pašalpos išmokėjimą D. Paulauskienei, imtis priemonių dėl minėto Tarybos sprendimo panaikinimo bei dėl neteisėtai išmokėtų pinigų sugrąžinimo į savivaldybės biudžetą.

Parkomatai Klaipėdoje pinigus savaitgaliais priima neteisėtai

 

N.P.: VE humoristinis priedas „Bulvaras" šaiposi iš uostamiesčio  valdžios, kuri specialiai neperprogramuoja parkomatų, kad užsižiopsoję vairuotojai mokėtų pinigus už stovėjimą net tada, kai mokėti nereikia.

Vilniuje parkomatai sureguliuoti taip, kad monetos tiesiog iškrenta kiaurai, jei pasibaigęs mokamo stovėjimo laikas. O Klaipėdoje – visą laiką ima pinigus ir išspausdina bilietus. O kad klaipėdiškiai gali suprogramuoti taip, kad žmonės nebūtų apgaudinėjami,  rodo tai, kad bilietą išspausdina  į priekį  - pvz. jei įmeti monetas šeštadienį, tai biliete nurodomas stovėjimo laikas pirmadienį nuo 8.00, kad vėl parsideda mokamas stovėjimas.

Kompiuterių asas VE 2009 04 01

Per miesto Tarybos posėdžius po beveik kiekvieno klausimo (nesvarbu, ar būtų diskutuojama apie batus, ar apie ratus) itin mėgstantis pasisakyti politikas Naglis Puteikis, pasirodo, dar yra ir kompiuterių asas. "Juk sureguliuoti parkomatų kompiuterius, kad jie savaitgaliais ir vakarais neimtų pinigų, nėra sudėtinga. Savivaldybės trečiame aukšte sėdi keturi kompiuteristai, aš galiu pas juos nuvesti", - VšĮ "Klaipėdos keleivinis transportas" direktoriui Gintarui Neniškiui rėžė N. Puteikis. Dabar aišku, kodėl jis puošiasi akiniais. Matyt, nenori atsilikti nuo kompiuterių asų ir gadina savo akis prie žydrųjų monitorių.

Parkomatai Klaipėdoje pinigus savaitgaliais priima neteisėtai

N.P.: VE humoristinis priedas „Bulvaras" šaiposi iš uostamiesčio  valdžios, kuri specialiai neperprogramuoja parkomatų, kad užsižiopsoję vairuotojai mokėtų pinigus už stovėjimą net tada, kai mokėti nereikia.

Vilniuje parkomatai sureguliuoti taip, kad monetos tiesiog iškrenta kiaurai, jei pasibaigęs mokamo stovėjimo laikas. O Klaipėdoje – visą laiką ima pinigus ir išspausdina bilietus. O kad klaipėdiškiai gali suprogramuoti taip, kad žmonės nebūtų apgaudinėjami,  rodo tai, kad bilietą išspausdina  į priekį  - pvz. jei įmeti monetas šeštadienį, tai biliete nurodomas stovėjimo laikas pirmadienį nuo 8.00, kad vėl parsideda mokamas stovėjimas.

Kompiuterių asas VE 2009 04 01

Per miesto Tarybos posėdžius po beveik kiekvieno klausimo (nesvarbu, ar būtų diskutuojama apie batus, ar apie ratus) itin mėgstantis pasisakyti politikas Naglis Puteikis, pasirodo, dar yra ir kompiuterių asas. "Juk sureguliuoti parkomatų kompiuterius, kad jie savaitgaliais ir vakarais neimtų pinigų, nėra sudėtinga. Savivaldybės trečiame aukšte sėdi keturi kompiuteristai, aš galiu pas juos nuvesti", - VšĮ "Klaipėdos keleivinis transportas" direktoriui Gintarui Neniškiui rėžė N. Puteikis. Dabar aišku, kodėl jis puošiasi akiniais. Matyt, nenori atsilikti nuo kompiuterių asų ir gadina savo akis prie žydrųjų monitorių.

Parkomatai Klaipėdoje pinigus savaitgaliais priima neteisėtai

N.P.: VE humoristinis priedas „Bulvaras" šaiposi iš uostamiesčio  valdžios, kuri specialiai neperprogramuoja parkomatų, kad užsižiopsoję vairuotojai mokėtų pinigus už stovėjimą net tada, kai mokėti nereikia.

Vilniuje parkomatai sureguliuoti taip, kad monetos tiesiog iškrenta kiaurai, jei pasibaigęs mokamo stovėjimo laikas. O Klaipėdoje – visą laiką ima pinigus ir išspausdina bilietus. O kad klaipėdiškiai gali suprogramuoti taip, kad žmonės nebūtų apgaudinėjami,  rodo tai, kad bilietą išspausdina  į priekį  - pvz. jei įmeti monetas šeštadienį, tai biliete nurodomas stovėjimo laikas pirmadienį nuo 8.00, kad vėl parsideda mokamas stovėjimas.

Kompiuterių asas VE 2009 04 01

Per miesto Tarybos posėdžius po beveik kiekvieno klausimo (nesvarbu, ar būtų diskutuojama apie batus, ar apie ratus) itin mėgstantis pasisakyti politikas Naglis Puteikis, pasirodo, dar yra ir kompiuterių asas. "Juk sureguliuoti parkomatų kompiuterius, kad jie savaitgaliais ir vakarais neimtų pinigų, nėra sudėtinga. Savivaldybės trečiame aukšte sėdi keturi kompiuteristai, aš galiu pas juos nuvesti", - VšĮ "Klaipėdos keleivinis transportas" direktoriui Gintarui Neniškiui rėžė N. Puteikis. Dabar aišku, kodėl jis puošiasi akiniais. Matyt, nenori atsilikti nuo kompiuterių asų ir gadina savo akis prie žydrųjų monitorių.

Ar tikrai išmoka valdininkei paskirta teisėtai ir nėra jokių pažeidimų?

Egidijaus Jankausko/dienraščio „15 minučių" nuotr. N.Puteikis teigia, kad Klaipėdos taryba neturėjo teisės išmokėti išeitinę pašalpą savo noru iš darbo pasitraukusiai tarnautojai.

Dėl kompensacijos užvirė aistros

Gina Kubiliūtė / Laikraštis „15 minučių"

Uostamiestyje užvirė aistros dėl išeitinės išmokos, į kurią pretenduoja susikompromitavusi ir savo noru iš darbo pasitraukusi valdininkė.

Praėjusią savaitę Klaipėdos taryba pritarė susikompromitavusios Daivos Paulauskienės atleidimui iš pareigų. Jai bus išmokėta daugiau nei 20 tūkst. Lt dviejų mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka bei kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Reikalauja imtis priemonių

Vakar Klaipėdos tarybos narys Naglis Puteikis išplatino pranešimą, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba neturėjo teisės išmokėti išeitinę pašalpą savo noru iš darbo pasitraukusiai tarnautojai. Jo teigimu, įstatymas kategoriškai draudžia mokėti išeitines išmokas atsistatydinusiems valstybės tarnautojams. Pranešime jis nurodo, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas 41 str. vienareikšmiškai ir kategoriškai draudžia išeitines išmokas politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams, kurie atsistatydina savo iniciatyva. Valstybės tarnybos įstatymas numato tik tris atvejus, kada išmokama dviejų atlyginimų dydžio išeitinė išmoka: kai į tarnautojo vietą teismo sprendimu grąžinamas anksčiau jas ėjęs valstybės tarnautojas, kai netenkama darbingumo ir kai dėl laikinojo nedarbingumo valstybės tarnautojas nedirba nustatytą dienų skaičių per metus.

N.Puteikis kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą ir Vyriausybės atstovę Klaipėdos apskrityje, prašydamas sustabdyti išeitinės pašalpos išmokėjimą atsistatydinusiai Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai. Jis taip pat prašė imtis priemonių dėl minėto savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo bei dėl neteisėtai išmokėtų pinigų sugrąžinimo į savivaldybės biudžetą.

Pažeidimų nemato

Tačiau Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos vyresnioji patarėja Daiva Kerekeš tvirtino, kad valdininkei išmoka paskirta teisėtai ir nėra jokių pažeidimų. „Tokia yra mūsų išvada. Mes dėl to konsultavomės ir su Valstybės tarnybos departamentu. Kai valstybės tarnautojas atsistatydina savo noru ir negali grįžti į eitas pareigas yra mokama kompensacija", – sakė D.Kerekeš.

Anot jos, negalima maišyti dviejų dalykų – politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojo ir politinio asmeninio pasitikėjimo pagrindu priimto valstybės tarnautojo. Anot pašnekovės, D.Paulauskienė į darbą buvo priimta politinio asmeninio pasitikėjimo pagrindu. „Klaipėdos savivaldybės administracijos vadovo pavaduotoja priimta politinio asmeninio pasitikėjimo pagrindu. Ji nėra ta politinio asmeninio pasitikėjimo tarnautoja, kurią priėmė valstybės politikas ar valstybės kolegiali institucija. Ji buvo priimta kolegialios savivaldybės institucijos.

Todėl jai ir priklauso kompensacija", – aiškino D.Kerekeš.

Pasak moters, atleista valdininkė galėjo negauti kompensacijos tik tuo atveju, jei būtų buvęs pradėtas tyrimas dėl tarnybinio nusižengimo. „Nesvarbu, jei nusižengimas buvo padarytas ne darbo metu. Tyrimą turėjo inicijuoti meras. Tačiau vėl yra niuansas – D.Paulauskienė tada buvo atostogose", – sakė D.Kerekeš.

Valdininkė D.Paulauskienė susikompromitavo, kai vasario pabaigoje Palangoje Vytauto gatvėje neblaivi vairavo automobilį ir padarė avariją. Ji atsitrenkė į pramonininko Bronislovo Lubio namo tvorą. Moteriai buvo nustatytas 2,03 promilės girtumas. Valdininkė norėdama išvengti atsakomybės policijos pareigūnams siūlė kyšį.