Istorinio pastato savininkus pas paminklosaugininkus atvesdins policija

Fotografijoje - Kultūros vertybė, buv. skerdykla, statyta 1913 m., Liepų g.53a, Klaipėdoje po gaisro 2009-05-19

Savininkų ieškos pareigūnai

Aušra PILAITIENĖ LR korespondentė  2009-07-23

Klaipėdos paveldosaugininkai kreipėsi į policiją, kad ši surastų buvusios skerdyklos, esančios Liepų gatvėje, savininkus.

Vienas vertingiausių pramoninio kultūros paveldo objektų Klaipėdoje jau seniai niokojamas ir neprižiūrimas. 1913 metais statyta skerdykla šiuo metu priklauso Vilniaus bendrovei „Minoleta".

Keletą metų pastate budėdavo sargai, tačiau pernai jų atsisakyta. Buvusią skerdyklą iškart pradėjo niokoti vandalai – dingo unikalios glazūruotos plytelės, tašyti granitiniai grindinio akmenys. Pradėjo byrėti stogo čerpės.

Į Kultūros paveldo departamento Klaipėdos padalinio nurodymus užtikrinti vertybių apsaugą niekas nekreipė jokio dėmesio.

Gegužės pabaigoje skerdykloje gaisras sunaikino bokštelį ir dalį čerpių stogo.

Pastatas buvo su nedidele varpine ir joje sumontuotu laikrodžiu. Paveldosaugininkai džiaugiasi bent jau tuo, kad laikrodis prieš kurį laiką išmontuotas ir išvežtas restauruoti.

Dėl kiauro stogo įmirko perdangos, o pastato savininkai jo neremontuoja.

Paveldosaugininkai ketina jiems surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir skirti baudą už kultūros vertybių nesaugojimą.

Jokių mobiliojo ryšio antenų ant gyvenamųjų namų

Nuotraukoje - akimirka iš TS-LKD organizuoto mitingo Klaipėdoje 2008 m. ginant Trinyčių kvartalo gyventojus nuo antro aukšto lygyje įrengtos mob.ryšio antenos.

N.P.: pagaliau pavyko prisibelsti į Seimo Sveikatos komitetą ir pristabdyti Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkų vykdomą higienos normų, skirtų mobilaus ryšio operatorių pelnui didinti, liberalizavimą. Kasdien augantis gyventojų sąmoningumas ir pasipriešinimas, šio komiteto seimo narių noras padėti žmonėms, bei itin įžūlus mobilaus ryšio operatorių bei jų papirktų valdininkų elgesys padėjo pasiekti tarpinę pergalę.

Ypač verta pagarbos visuomeniniais pagrindais pasiaukojančiai ginanti žmonių teises nuo suįžūlėjusių mob.ryšio verslininkų bei jų samdinių Genovaitė Šunokienė, kuri nebūdama specialistė, ja tapo, nes nuolat tam skiria didžiąją savo laiko dalį.

Mobiliojo ryšio antenos neturi būti statomos ant gyvenamųjų namų

Inga Saukienė, www.DELFI.lt 2009 07 22 d. 14:13

Video informacija, parengta Genovaitės Šunokienės.

http://tv.delfi.lt/video/9xc1rtfg/

Seimo sveikatos reikalų komiteto (SRK) nariai pakraupo išsiaiškinę, kokia netvarka tvyro mobiliojo ryšio antenų srityje. Pasirodo, iš daugiau nei 3700 mobilių stočių higienos pasus turi vos 147. Nei viena valstybinė institucija negali tiksliai pasakyti, kokie teisės aktai joms galioja. Gyventojų skundų tyrimui dėl nelicencijuotų antenų per pusantrų metų jau išleista per 5 mln. litų, tačiau spinduliuotės viršijimų nenustatyta. Tuo tarpu į aplinkos tyrimą įsitraukę gyventojai pateikia savus skaičius.

Bendrovės mokė valdininkus gintis?

Aplinkos sveikatos centro atstovo Mariaus Urbono teigimu, mobiliojo ryšio stotims šiuo metu leidžiama 10 mikrovatų spinduliuotė. Pernai centras atliko apie 3 tūkst. matavimų, tačiau viršijimų nenustatyta. Paskutinį kartą fiksuoti pažeidimai šioje srityje 2006 m.

Tuo tarpu Žibininkų kaime gyvenanti Genovaitė, taip pat įsigijusi mikrobangų matavimo prietaisą, tiesa, nesertifikuotą atitinkamų institucijų, tikina, kad iš tiesų spinduliuotės norma yra gerokai viršijama. „Visus savo pasirinktus prietaisus – mikrobangų krosnelę, mobiliojo ryšio telefoną – mes galime išjungti. Tuo tarpu mobiliojo ryšio antenų išjungti negalime, o jos, mūsų duomenimis, gali skleisti net 70 mikrovatų spinduliuotę. Argi tai ne viršijimas?" – komiteto posėdyje teigė moteris.

Jos teigimu, kai Žibininkų kaime prieš 6 metus ant 9 m aukščio bokštelio buvo pastatyti mobiliojo ryšio siųstuvai, vėžiu susirgo 5 žmonės, 2 iš jų mirė. Šiuo metu siųstuvas pašalintas, bet tai esą ne tik Žibininkų, bet ir visos Lietuvos problema. „Deja, žmonės, kurie išmano šią sritį, nenori arba negali apie tai kalbėti garsiai. Mat tos pačios fizikų laboratorijos finansuojamos verslo pinigais", - teigė moteris.

Anot Genovaitės, kurios iniciatyva atsirado toks vaizdo klipas, naudojamo prietaiso skaičius, atsirandančius ekrane, norint gauti mikrovatus, reikia padauginti iš 1000.

Anot jos, naujoje higienos normoje turėtų būti įteisintas reikalavimas, kad dėl antenos pasirinkimo vietos spręstų tik visuomenė. Be to, antenos neturėtų atsirasti be higienos pasų, kadangi tai vienintelė galimybė jas kontroliuoti. „Juk tai mikrobangų krosnelė už lango. Mokslininkai neriasi iš kailio, tyrinėdami šią sritį, tačiau jie nespėja su verslu. Technologija išėjo be tyrimų. Europos Parlamentas jau pritarė, kad tai yra problema, ir siūlomas taikyti atsargumo principas. Siųstuvus reikia kelti kuo toliau, kuo aukščiau", - teigė Žibininkų kaimo gyventoja.

Klaipėdos savivaldybės Tarybos nario Naglio Puteikio teigimu, nelegalios antenos dygsta visur. „Mūsų mieste 2 aukštų namų kvartale, dauboje, atsirado 6 metrų stiebas su „Tele 2" siųstuvu. 6 namai atsidūrė antenos lygyje. Kai pradėjau kelti problemą, paaiškėjo, kad higienos paso nėra. Vadinasi, šis statinys ten negalėjo atsirasti.

Tačiau vykstant Žibininkų konfliktui, bendrovės susijungė ir surengė kelis seminarus, kurių pagrindinė tema – kaip Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) valdininkams ir visuomenės centrų atstovams išvengti reikalavimo dėl higienos paso. Buvo duotas ankstesnio sveikatos ministro žodinis nurodymas į pirmą raštišką gyventojų užklausimą neatsakyti, į antrą atrašyti, kad šią vietą ketinama keisti, todėl higienos pasas netenka prasmės. Taigi per seminarus teisininkai sveikatos sistemos valdininkams parengė formuluotes, kaip gintis", - sakė uostamiesčio atstovas.

Tiesa, „Tele2" ryšių su visuomene vadovas Andrius Baranauskas paneigė šį kaltinimą. Anot jo, mobiliojo ryšio bendrovės nebuvo sudariusios panašių sutarčių, o seminarą šia tema „Tele2" kartą yra surengusi tik žurnalistams.

Vilniaus Subačiaus gatvėje gyvenanti Lidija piktinosi, kad pernai buvo kreiptasi į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, kuris nustatė, kad šioje gatvėje antena iškilo be reikalingų leidimų. Esą buvo skirta nuobauda bei pareikalauta pašalinti trūkumus. Tačiau dabar čia styro ne tik ši antena, bet netoliese ketinama kelti dar vieną.

Anot N. Puteikio, antenų spinduliuotės pažeidimai nenustatyti todėl, kad valstybinės institucijos naudoja prietaisus, kurie matuoja milivatais. Tai didesnis matavimo vienetas už mikrovatą. Būtent todėl esą prietaisai mažiau jautrūs. Tačiau specialistai tikina, kad prietaisai yra sertifikuoti ES ir patikimi.

Galiojančių įstatymų nežino nei verslininkai, nei valdininkai

Tuo tarpu visuomenės sveikatos specialistai tikina, kad šiuo metu akivaizdžių įrodymų, jog spinduliuotė kenkia žmonėms, nėra. Taip pat nėra ir statistiškai patikimų sąsajų su vėžinių susirgimų didėjimu.

Nuo šių metų gruodžio pabaigos turėtų įsigalioti ministro įsakymas, nurodantis kad antenoms higienos pasų nebereikės. Esą jie vis tiek neužtikrina saugumo. Todėl Visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba turėtų labiau orientuotis į stebėsenos planus, kitaip tariant, sistemingą kontrolę bei prevenciją.

Tačiau kol kas, panašu, antenos nekontroliuojamos niekaip. Nors dabar egzistuojančioje higienos normoje yra teiginys apie higienos paso būtinybę, kiti teisės aktai šią nuostatą neigia. Pavyzdžiui, ant stogo iškelta antena apskritai nelaikoma statiniu, tad jai išduoti higienos pasą keblu – neaišku, kuo remtis. Tos valdininkų pasimetimas nesuvokiamas N. Puteikiui – esą, jeigu statinys turi elektros prietaisą, bent jau pastarajam higienos pasas yra privalomas.

Tuo tarpu posėdyje dalyvavęs „Tele2" atstovas tikino, kad higienos pasas – perteklinis dokumentas, kurį gauti bendrovėms labai sudėtinga dėl biurokratinių kliūčių. Tuo tarpu visų kitų higienos normoje nurodytų reikalavimų laikomasi.

„Statote antenas ten, kur nepriklauso, todėl ir sunku gauti higienos pasą, - atrėžė komiteto pirmininkas Antanas Matulas. - Ar jūsų verslas, jūsų manymu, yra etiškas ir padorus? Neseniai svarstėme laidojimų paslaugų verslą – pasirodo, apie pusė įmonių veikia be leidimų ir nežinia, ar moka mokesčius. Čia dar didesnė betvarkė".

Parlamentarą taip pat papiktino žinia, kad „Tele2" norėjo išsiimti vieną higienos pasą visoms savo ryšio stotims.

„Ar tai normalu, kai prašote vieno leidimo ir statysite bet kur? Ar yra panašių analogų kitose šalyse? Turbūt reikės kreiptis į Švedijos vyriausybę, kad jos bendrovė mūsų šalyje vykdo neetišką veiklą ir spaudžia politikus. Dėl alkoholio pardavimų naktį degalinėse skandinavai jau atsiprašinėjo Lietuvos. Verslininkai įsivaizduoja, kad čia jie gali elgtis kaip trečioje šalyje. Tačiau ir vietiniai valdininkai turėtų kažkaip išsiaiškinti, jei egzistuoja prieštaravimai tarp įstatymų normų", - nuo A. Matulo kliuvo ir verslininkams, ir valdininkams.

SRK pavedė atsakingoms sveikatos apsaugos sistemos įstaigos išsiaiškinti esamą padėtį – kiek mobilaus ryšio stočių šiuo metu veikia be leidimų, ar jos nepažeidžia rekomenduojamų 50 metrų atstumo nuo gyvenamųjų namų. SAM pavesta parengti Elektroninių ryšių įstatymo pataisas, kad jos neprieštarautų higienos normai, o pačios normos netvirtinti be SRK pritarimo.

„Antenos neturėtų būti statomos ne tik ant mokyklų, darželių ir gydymo įstaigų stogų, bet ir virš gyvenamųjų namų. Norma neturėtų būti liberalizuojama. Juk dar nežinome, koks šios spinduliuotės poveikis. Kiek vaistų išleidžiama ir po 10 metų išsiaiškinama, kad jie sukelia vėžį", - tikino A. Matulas.

Gyventojus parlamentaras paragino neužsiimti vien raštų rašymu Seimui, ministrui ar prezidentui bei parašų rinkimu, o sugalvoti įvairesnių protestų akcijų prie mobilaus ryšio antenų ar jas pastačiusių bendrovių. Esą du geri renginiai – ir antena bus išmontuota.

Kitos publikacijos apie šį posėdį:

BNS 2009-07-22 15:38 alfa.lt:

Parlamentinio komiteto vadovo verdiktas: jokių mobiliojo ryšio antenų ant gyvenamųjų namų

Jungtinio demokratinio judėjimo skyrių atstovai prašo Prezidentės nepasirašyti LEO Lt įstatymų

 Jos Ekscelencijai Daliai Grybauskaitei

Nuo Lietuvos JDJ skyrių vadovų

KREIPIMASIS

Kaunas 2009.07.22

Mes, Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) skyrių atstovai, susirinkę Kaune, kreipiamės į Jūsų Ekscelenciją dėl Seime priimtų įstatymų pataisų, susijusių su AB LEO LT.

LEO LT sandoris paliečia kiekvieną Lietuvos gyventoją: aštrina neteisingumo jausmą, smukdo pasitikėjimą Valstybe, kaip turinčia ginti piliečių interesus, užkerta kelią sunkmečio metu solidarizuotis ir sutikti su valdžios vykdoma taupymo politika, nes taupoma tik neturtingųjų sąskaita, o milijardais neteisėtai grobiantys Lietuvos turtą ir taip dar sunkinantys ekonominę padėtį šalyje – neliečiami.

Palaikome JDJ pirmininko, Teisės projektų ir tyrimų centro tarybos pirmininko, advokto Kęstučio Čilinsko teisinę poziciją, kuri įrodo, kad LEO LT sandoris yra valstybei žalingas, neteisėtas ir turi būti panaikintas.

Jums pateiktas pasirašyti vadinamasis LEO pataisų paketas legalizuoja praėjusių metų sandorį ir sudaro galimybes sudaryti naują, LEO2 sandorį, kurio sąlygos priklausys tik nuo „NDX energija" savininkų, nes jiems paliekamas ankstesnis sandoris, įgalinantis dar gerokai „melžti" valstybės biudžetą. LEO2 sandorį, t.y. LEO bendrovės išsidalinimo sandorį, ketinama pradėti vykdyti palikus neatskleistas dar pirmojo sandorio aplinkybes, slepiant absurdiško kapitalo įkainojimo dokumentus. Visų pirma Jums turėtų būti atskleista visa tiesa apie pirmąjį sandorį, tik po to siūloma pasirašyti naujus projektus.

Ant neteisėtų pamatų negalima sukurti teisėtų sprendimų.

Todėl prašome Jūsų nepasirašyti pateiktų projektų, o įpareigoti Vyriausybę imtis priemonių dėl pirmojo korupcinio sandorio pripažinimo niekiniu ir viso neteisėto UAB „NDX energija" praturtėjimo grąžinimo valstybei.

Tikime, kad Prezidentė su Tautos palaikymu pasieks, kad oligarchijos simboliu tapęs nusikalstamas sandoris būtų panaikintas.

Sustabdykime Mokslų akademijos bibliotekos naikinimą

N.P.: prisidengiant taupymu, bandoma naikinti esminius kultūros dalykus. Užuot nukreipus Mokesčių inspekciją į šešėlinės ekonomikos sritį, užuot pradėjus sąžiningai kovoti su monopolijomis, bandoma eiti lengviausiu keliu ir prikibti prie silpniausių – prie bibliotekų, šiuo atveju bandoma sunaikinti Mokslų akademijos biblioteką.

Pridedu M.K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo aktyvisto Gintauto Ivinsko platinama prašymą užsistoti MA biblioteką ir pasirašyti peticiją. Aš jau pasirašiau:

Mokslų akademijos bibliotekos sunaikinimas tikrai būtų didelė žala Lietuvos kultūrai.

Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos darbuotojų ir šalies kultūros ir mokslo žmonių vardu kviečiame pademonstruoti, kad mums nėra vis vien, kaip Lietuvoje rūpinamasi unikaliu nacionalinės ir pasaulio kultūros paveldu.

Visi kartu padėkime LR švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui prisiminti jo svarbiausią priedermę – branginti ir saugoti tautos kultūrą.

Pasirašykite viešą laišką dėl Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos išsaugojimo.

Norinčius, bet negalinčius atvykti į biblioteką pasirašyti, raginame nepritarimą ministro užmojams barbariškai naikinti kultūros paveldą išreikšti internete: http://www.e-peticija.lt/peticija/22/viesas-laiskas-del-lietuvos-mokslu-akademijos-bibl

Maloniai prašome šį laišką persiųsti ir savo kolegoms, draugams ar pažįstamiems, kurie taip pat norėtų, jog biblioteka ir joje sukauptas žinių lobynas liktų ateities kartoms.

Neabejojame, kad visi kartu galime to pasiekti!

Norėdami daugiau sužinoti apie LR švietimo ir mokslo ministerijos ketinimus, galite susipažinti su šia publikacija:

http://www.alfa.lt/straipsnis/10281642/?Istorijos.lobynus.grauzia.nerimas=2009-07-14_07-32

Nuoširdžiai dėkojame už pagalbą.

Pagarbiai, Gintautas +370 626 56835

Svetainė internete - www.ciurlioniopaveldas.lt

Užterštas dumblas pilamas atgal į Klaipėdos piliavietės jachtų uosto akvatoriją

Fotografijoje - užteršto dumblo pylimas į Klaipėdos piliavietės jachtų uostą penktadienį po darbo. Kairėje nuotraukos pusėje ant kranto sėdi budintis žvalgas, kuris įspėja įgulą, jei pamato, kad kas nors pernelyg domisi šiais darbais.

N.P.: nors neturi leidimo, bet pila.

Šiandien, 2009 07 22 d, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai svarstė šį klausimą, pažiūrėjo mūsų nufilmuotus epizodus, kai visos iš dugno paimtos šiukšlės išpilamos už keliolikos metrų atgal į vandenį.

Mūsų video, nufilmuotas partizaniniu būdu per kelias savaites, padarė įspūdį: komiteto nariai reikalavo stabdyti darbus, patikrinti dumblo mėginius, bet Aplinkos ministerijos klerkai tik šaipėsi, sakydami, kad “vsio zakonno”, nes neva jie taiko Nemuno vagai valyti skirtus normatyvus.

Aplinkos apsaugos komiteto vadovybė, nors ir sklaidėsi garsiai pasipiktinimais, atrodė nekontroliuojanti ministerijos.

Visiškai priešingai atrodė Sveikatos reikalų komitetas, kuris netrukus svarstė mobilių antenų statymą šalia gyvenamųjų namų (arčiau nei per 50 metrų) ir pareikalavo, kad toms antenoms be jų žinios nebūtų liberalizuojami normatyvai. Beje, labai panaši situacija į aplinkosauginę, kai teisės aktai reikalauja ištirti dumblą prieš jį kur nors vežant, tačiau ministerijos klerkai to nedaro. Taigi, čia tas pats: higienos normos reikalauja toms antenoms higienos pasų-leidimų, tačiau Sveikatos ministerija sąmoningai leidžia šį reikalavimą pažeidinėti Bitei, Tele 2 ir Omniteliui. Todėl iš 3789 antenų (bazinių mobiliojo ryšio stočių) tokius pasus turi tik 0,5 procento, tačiau veikia visos, o baudų už tai neskiria ir tų antenų neišjungia.

Sveikatos ministerijos vadovai ir klerkai išsigando seimo Sveikatos komiteto.

Aplinkos – ne. Nes normatyvai grunto pylimui yra, o noro jų laikytis – nėra. Politikų valios priversti Aplinkos ministeriją vykdyti teisės aktus kol kas trūksta.

Dėl dugno lygintojų – komisija

Asta Aleksėjūnaitė 2009-07-22, 07:47

Nepaiso - dumblo kasimo darbai tebevyksta.

Pilies uostelio rekonstrukciją vykdanti Gargždų bendrovė "Hidrostatyba" nereagavo į aplinkosaugininkų draudimą stabdyti darbus ir toliau užsiima duobių užlyginimu po vandeniu.

Nesustabdys net baudos

Įmonė jau du kartus bausta už tai, kad jachtų uostelyje kasė gruntą nepastačiusi užtvarų, jei į aplinką pasklistų teršalų. Iškastas ir atgal į upę pilamas gruntas esą jau tirtas ir švarus, tačiau praėjusią savaitę aplink darbus atliekantį laivą "Ulina" buvo pastebėta pasklidusių teršalų. Tąkart Jūros aplinkos apsaugos agentūra bendrovę antrą kartą nubaudė 200 litų. Įmonė prieš kelias savaites jau buvo gavusi tokią pat nuobaudą. Tada Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos agentūros vadovas Andrius Kairys aiškino, kad darbai sustabdyti, kol departamentas išsiaiškins padėtį, patikrins projektą.

Tačiau penktadienį vakare darbai buvo atnaujinti.

Akumuliatorių kapinynas

"Mane pamatę darbininkai skubiai dingo. Kol atvažiavo aplinkosaugininkas, jie darbus nutraukė. Tai, kad bendrovė tiesiog spjovė į aplinkosaugininkus, dar nėra pati didžiausia bėda. Klausimų kelia pačių aplinkosaugininkų leidimas kasti gruntą ir pilti jį atgal į vandenį už kelių metrų. Kasama pačioje sekliausioje užutėkio vietoje. Ji yra arčiausiai "Klaipėdos laivų remonto" įmonės. Šios įmonės darbininkai yra pasakoję, kad būtent šioje vietoje į vandenį buvo pilamos visos įmonės atliekos ir šiukšlės. Po nepriklausomybės atkūrimo čia buvo nuskandinta daugybė akumuliatorių. Jų nepriimdavo surinkėjai, nes juose buvo kadmio. Abejoju šio grunto tinkamumu neva jūros vandens išgraužtoms duobėms lyginti", - dienraščiui pasakojo Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas Naglis Puteikis.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas A.Kairys dienraščiui pareiškė, kad, jo nuomone, "Hidrostatybos" paaiškinimas, jog užutėkyje esą išgraužtas dugno duobes reikia užlyginti, yra visai įmanomas dalykas.

"Projekte buvo tai numatyta. Jie darbus atliko, tačiau neefektyviai. Artėja regata ir rangovas aiškina, kad vietomis uostelio dugnas tesiekia dviejų metrų gylį, vietomis jis gilesnis. Todėl jie nusprendė iš seklesnės vietos iškasti dumblą ir perpilti į duobes", - įtikinėjo A.Kairys.

Specialistai kraupsta

Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto profesorius Sergejus Oleninas tikino, kad apie tokius vykdomus darbus jis girdi pirmąkart.

"Per mano darbo praktiką dar nesu girdėjęs, kad kas nors dumblu kaip kelininkas duobes po vandeniu lygintų. Galima tvirtinti dugną, tačiau tikrai ne dumblu. Juk tai užutėkis, gali būti, kad dugne kaupiasi sąnašos ir šiukšlės, tačiau ne jomis reiktų užpylinėti duobes. Dumblas turi būti išgabentas, o ne suverčiamas atgal. Tai jokio efekto neduos", - kraupo profesorius.

Dėl šių darbų šiandien pasitarimą šaukia Seimo Aplinkos komitetas. Tuo tarpu Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Kęstas Komskis patikino, kad šių darbų užsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė tik vakar pateikė dalį prašytos dokumentacijos.

"Sulaukiau mero skambučio su klausimais, kokių tiksliai prašome dokumentų. Iki tol tegavome vieną savivaldybės raštą. Sprendimą galėsime priimti tik susipažinę su konkurso sąlygomis", - sakė K.Komskis.

Bet kuriai visuomenei didžiausią grėsmę kelia skurdas ir per didelis turtas

Tada ir dabar.  Kęstutis Petrauskis „Valstiečių laikraštis" 2009 07 22 d. delfi.lt:

„...A.Kubiliui teks ne tik suvaldyti viešuosius finansus, karpyti pensijas, socialines išmokas, atlyginimus viešojo sektoriaus darbuotojams, mažinti biurokratų skaičių. Nors ir sudėtingas, bet tai pats lengviausias darbas. Svarbesnis yra strateginis uždavinys – paversti Lietuvą šiuolaikiška, atvira, modernios ekonomikos šalimi.

Ar pavyks kiek pakeistam ministrų kabinetui įgyvendinti viešojo sektoriaus reformas? Ar pavyks pritraukti inovatyvių investicijų, skatinti XXI amžiaus technologijų industrijų plėtrą?

Pagaliau, ar A.Kubilius pajėgs kaip lyderis brėžti atviros, šiuolaikiškos Lietuvos gaires? Regint kai kuriuos konservatorių sprendimus, kyla daug abejonių. Taikliai tokias tendencijas apibūdino Tomas Venclova: „primityvėjimas ir provincialėjimas".

Paradoksalu, bet konservatoriui A.Kubiliui, po beveik dešimtmečio socialdemokratų (kairiųjų!) valdymo, teks išspręsti ir dar vieną esminį klausimą, be ko Lietuvoje nebus politinės, ekonominės, socialinės darnos – garantuoti daugiau socialinio teisingumo. Kaip rašė XVIII amžiaus dvasininkas, mąstytojas ir ekonomistas Tomas Maltusas, „bet kuriai visuomenei didžiausią grėsmę kelia skurdas ir per didelis turtas".

Ar A.Kubilius sugebės? Po pavasarinio blaškymosi kyla daug abejonių. Ar jos bus išsklaidytos, parodys darbai ir sprendimai."

Griūvančios vertybės šeimininkai maudosi olandų piniguose, bet stogo jai nedengia

Foto: Nevieta - istorinėje Palangos dalyje pastatytas didžiulis apžvalgos ratas užstoja kultūros paveldo vertybe pripažintą vilą ‚Komoda'.

N.P.: Istorinės vilos vilą "Komoda" savininkai gauna didžiulius pinigus iš olandų atrakcionų už šios vilos sklypo nuomą, tačiau neranda kelių tūkstančių Lt medžių nukirtimui nuo istorinio pastato ir laikino stogo uždengimui.

Todėl už istorinio pastato nepriežiūrą gavo 3000 Lt administracinę baudą. Pradžiai. Kol nenukirs medžių ir neuždengs nuo lietaus.

Palangos klerkus nuramino pinigai?

 „Klaipėda" 2009 07 17 d. Virginija Spurytė

Nevieta: istorinėje Palangos dalyje pastatytas didžiulis apžvalgos ratas užstoja kultūros paveldo vertybe pripažintą vilą "Komoda".

Nors ne viena institucija buvo konstatavusi, jog Palangoje medžius išpjovusių olandų pastatytas apžvalgos ratas turi būti išmontuotas, jis vis dar veikia, o valdiškos įstaigos priekaištų nebeturi.

Valdininkai apsigalvojo

„Reikalai dėl priverstinio apžvalgos rato išmontavimo juda, tačiau blogąja prasme", – sakė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Naglis Puteikis.

Jis neslėpė apmaudo, jog kelios valdiškos institucijos tarsi numojo ranka į anksčiau pačių nustatytus pažeidimus.

Prieš kelias savaites buvo konstatuota, jog J.Basanavičiaus gatvėje pramogautojus viliojantis olandų bendrovės „Leander LTU" pastatytas apžvalgos ratas iškilo neteisėtai. Išsiaiškinta, kad jis yra ypatingas statinys, todėl jam reikalingas statybos leidimas, kurį suderinti turėjo ir paveldosaugininkai.

„Su mumis jo niekas nederino, nes tikrai nebūtume pritarę tokioms statyboms, mat apžvalgos ratas užgožia sklype esančią kultūros paveldo vertybe pripažintą vilą „Jūrapilis", geriau žinomą kaip „Komoda", – tuomet teigė paveldosaugininkai.

Jie žodžiu pareikalavo, kad apžvalgos ratas būtų išmontuotas. Olandams nesutikus geranoriškai vykdyti tokio nurodymo, reikalavimas buvo surašytas.

Nerado įkasto strypo

Tačiau situacija pasikeitė, kai valdiškos institucijos pakeitė savo nuomonę. Anot N.Puteikio, iš kelių statybas kontroliuojančių įstaigų, tarp jų ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, gautas išaiškinimas, jog apžvalgos ratas nėra ypatingas statinys, o tik įrenginys, todėl jam nereikia statybos leidimo.

„Buvome nuvykę į vietą. Tas apžvalgos ratas nėra sujungtas su žeme, todėl nėra statinys, o tik įrenginys, nes jis pastatytas kaip didelis kranas. Jei būtų įkastas nors mažiausias strypelis, apžvalgos ratas būtų statinys ir jam reikėtų statybos leidimo. Tačiau dabar yra kitaip", – teigė Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorė Lilija Misiulienė.

Jos žodžiais, statybų techniniame reglamente išties yra nurodyta, kad apžvalgos ratas yra ypatingas statinys, tačiau olandų įrenginio niekaip negalima pripažinti statiniu.

„Gaila, kad likome vieni basi ir nuogi dilgėlėse. Tačiau mes neatsitrauksime, nes esame įsitikinę, jog apžvalgos ratas yra ypatingas statinys, jam reikia leidimų, be to, jis pastatytas nevietoje, nes užgožia kultūros vertybę", – dėstė N.Puteikis.

Vakar jis išsiuntė paklausimą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų priežiūros inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kad ši išaiškintų, kas yra apžvalgos ratas.

Sutarties nenutraukė

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos specialistai prieš kelias savaites buvo nustatę dar vieną pažeidimą – valstybinė žemė, kurioje pastatytas apžvalgos ratas vilioja poilsiautojus, yra visuomeninės paskirties, todėl joje komercinės veiklos negali būti. Tokį pažeidimą nustatę žemėtvarkininkai valstybinės žemės nuomininkei bendrovei „Kurorto statyba" skyrė 500 litų baudą ir išsiuntė įspėjimą apie sprendimą nutraukti nuomos sutartį. Tačiau vakar sutartis vis dar galiojo.

„Klaipėdos" žiniomis, bendrovė „Kurorto statyba", kuri valstybinę žemę buvo pernuomojusi įmonei „Leander LTU", šiai išsiuntė įspėjimą apie vienašališkai nutraukiamą subnuomos sutartį. Todėl neaišku, kokiu pagrindu apžvalgos ratas J.Basanavičiaus gatvėje vis dar vilioja poilsiautojus.

Vienas „Kurorto statybos" argumentų vienašališkai nutraukti nuomos sutartį buvo tas, jog „Leander LTU" savavališkai sklype išpjovė medžius. „Klaipėda" rašė, jog olandai, norėdami turėti daugiau erdvės atrakcionams, savavališkai išpjovė 14 želdinių. Už tai aplinkosaugininkai jiems skyrė 350 litų baudą ir priskaičiavo beveik 20 tūkst. litų atlyginti gamtai padarytą žalą.

Valdiškas ir privatūs bankai krizę įveikinėja spindesiu

N.P.: du susilaikymo krizėje ar sunkmetyje bankiniai pavyzdžiai Lietuvos žmonėms. Pirmąjį rodo vikingų ir gotų palikuonys (dauguma privačių bankų  - iš  Skandinavijos), antrąjį pavyzdį rodo savi, baltiški genai. Gal Reinoldijus Šarkinas kilo iš kuršių, nes ankstyvaisiais viduramžiais jie buvo tokie nuožmūs piratai, kad vikingai nedrįso nei jų pakrantėse kurtis, nei aukštyn Nemunu plaukti (visose kitose Baltijos pakrantėse kūrėsi ir plaukė visomis upėmis aukštyn drąsiai):

Kuklumas ir saikas: "Didžiausi vadovų atlyginimai buvo energetikos sektoriaus bendrovėse, kur jie vidutiniškai uždirbo apie 33 600 Lt per mėnesį. Nedaug nuo energetikos sektoriaus atsiliko telekomunikacijų sektorius."

Taupumas ir susilaikymas: "VVidutinis darbo užmokestis [Lietuvos banke] siekia daugiau kaip 4 tūkst. litų… - iš viso jame pluša 843 tarnautojai. Šis bankas savo darbuotojams 2008 metais išdavė būstui įsigyti skirtų paskolų už 17 mln. litų".

N.P.: Europinės Liaudies (konservatorių, krikdemų ir pan.) partijos nustato progresinius mokesčius tokiems vadovams nuo 2000 Lt arba nuo 2000 EUR.

O valdiškam bankui, kuris išdykauja su paskolomis savo darbuotojams reikia dėti apynasrį, atlikti radikalų algų mažinimą, o etatų skaičių rėžti be gailesčio. Jei tik Seimas surastų valios savyje, nes Vyriausybė į Lietuvos banko reikalus kištis negali.

Padovanok savo idėją miestui – sausainis ir botagas

N.P.: vilniečiai ėmėsi puikios pilietines iniciatyvas žadinančios akcijos. Kartu skirs baudas nesilaikantiems viešosios tvarkos. Toks viešo gyvenimo organizavimo modelis  tinka bet kuriam miestui, rajonui, gyvenvietei. Pavydžiu vilniečiams tokios iniciatyvos:

Vilniaus valdžia nusprendė - laikas tvarkytis

Nors akcija „Vilnius - mano namai" prasidėjo nuo liepos 1-osios, Vilniaus miesto taryba skubos tvarka tik vakar patvirtino jos projektą. Akcija vyks iki 2011 m. pabaigos. Jos metu sostinės valdžia ketina organizuoti aplinkos puoselėjimo ir miesto tvarkymo konkursus. Bus renkamos tvarkingiausios teritorijos, novatoriškiausios aplinkos tvarkymo iniciatyvos. Į akciją įjungti ir miesto architektai, kurie konsultuos gyventojus estetiškos aplinkos kūrimo klausimais.

Savivaldybės tinklapyje jaus paskelbta akcija „Padovanok savo idėją Vilniui", kurios dalyviai gali siūlyti, kaip tvarkyti jų gyvenamąją aplinką, pagražinti miesto veidą. Ateityje bus organizuojama daugiau pilietinių akcijų, diskusijų, skirtų miesto puoselėjimui. Per visą akcijos laikotarpį Vilniaus miesto valdžia bei būsimų akcijų dalyviai taip pat skleis informaciją apie ekologines miesto problemas, jų sprendimo būdus.

Į programą ketinama įtraukti visus miesto gyventojus, Vilniuje veikiančias bendroves, nepelno siekiančias organizacijas. Visi gyventojai ir darbuotojai bus skatinami rūpintis greta namų ar darboviečių esančiomis viešosiomis erdvėmis: prakais, gėlynais, kiemais, žaidimų aikštelėmis ir kitais panašiais objektais.

Šiuo tikslu Vilniaus miesto savivaldybės vadovai pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu dėl viešosios tvarkos palaikymo mieste. Policijos pareigūnai kartu su savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojais dažniau patruliuoją žmonių susibūrimo vietose. Ypač paplūdimiuose, riedutininkų aikštelėse, parkuose, skveruose ir kitose vietose, kur dažniausiai niokojama ir šiukšlinama aplinka, geriami svaigieji gėrimai, trikdoma vietos gyventojų ramybė ir taisyklių nesilaikant vedžiojami šunys.

Asmenys, kurie nesilaikys nustatytų miesto švaros taisyklių, bus baudžiami įspėjimu arba pinigine bauda nuo 20 iki 2 tūkst. litų.

LEO LT išsidalinimas vietoj panaikinimo?

N.P.: K.Čilinsko nuogąstavimai ir pranašystės pildosi? Pacituosiu delfi.lt 2009 07 09 d.:

„Atsižvelgdamas į teisininkų pastabas Seimas ima švelninti įstatymą, kuris galėtų atverti kelią prieštaringai vertinamą energetikos bendrovę "Leo LT" reorganizuoti ar išardyti. Seimo teisininkai pateikė beveik dvi dešimtis griežtų pastabų Vyriausybės pasiūlytiems projektams dėl "Leo LT", rašo „Kauno diena". Teisininkų pastabos iš esmės keičia projektus. Jeigu Seimas pritars teisininkų pareikštai pozicijai, Vyriausybei teks su "NDX energija" tartis dėl "Leo LT" įstatinio kapitalo ir dėl valstybei priklausančių akcijų dalies padidinimo iki dviejų trečdalių.

K.Čilinskas: „Leo LT" „papudravimas" ir bendrovės išsidalijimas - vietoje sandorio panaikinimo?

Diena Media inf. 2009-07-15, 15:28

Nepaisydamas praėjusią savaitę iš Vyriausybės vadovo Andriaus Kubiliaus sulauktos aštrios reakcijos, šiandien vykstančiam Seimo Ekonomikos posėdžiui, Teisės projektų ir tyrimų centro tarybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas pateikė griežtesnį vertinimą AE įstatymo pataisoms, skirtoms "Leo LT" sandoriui.

Visų pirma, teigia K.Čilinskas, su teise nesuderinama tai, kad pataisomis neteisėtas sandoris iš principo legalizuojamas, tik atgaline data kiek „papudruojamas". Pasak K.Čilinsko, iš tikrųjų, kaip nurodyta pačioje bendrovės „Leo LT" sukūrimo sutartyje, sandoris dėl valstybinio energetinio kapitalo 38,3 proc. dalies perleidimo bendrovės „NDX energija" savininkams buvo baigtas 2008 m. gegužės mėnesį.

K.Čilinskas tvirtina, kad nuo to laiko ši bendrovė tapo minėto, maždaug 3 mlrd. litų vertės kapitalo savininke, o sandoryje neįrašytas politikų pažadas, kad mainais už tuos valstybės milijardus bendrovė skirs savo lėšas naujos AE ir jungčių statybai, liko tik kaip visuomenės apgaulė.

Teisininko vertinimu, finansinių įsipareigojimų nebuvimas buvo nurodytas kaip Konstitucijos pažeidimas ir Konstitucinio Teismo nutarime. Todėl, pasak K.Čilinsko, vadovaujantis Lietuvos Civilinio kodekso ir ES teisės nuostatomis, apgaulingas, neteisėtas, viešai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris turi būti pagal vyriausybės ieškinį teisme pripažintas negaliojančiu ir visa, ko pagal sandorį neteko valstybė, jai sugrąžinta taikant restituciją.

Pasak teisininko, Seimui pateiktas pataisas Vyriausybė motyvuoja noru atgaline data padaryti valstybės įtaką didesnę, nei nustato 2008 m. sandoris. Tačiau iš tikrųjų, teigia K.Čilinskas, teisėje galioja taisyklė, kad įstatymai atgal neveikia, todėl 2009 m. priimtos įstatymo pataisos niekaip negali paveikti 2008 m. įvykdyto sandorio.

Visuomenė žino pavyzdį: „Alitos" privatizavimo sandorį patvirtinęs vyriausybės nutarimus, remiantis Konstitucinio teismo nutarimu yra negaliojantis, tačiau pats pats 35 mln.žalą valstybei padaręs privatizavimo sandoris tebeveikia, nes jį negaliojančiu gali pripažinti tik teismas, nurodo K.Čilinskas. O Vyriausybė į teismą nesikreipia.

Vadinasi, teigia K.Čilinskas, Vyriausybė, nesikreipdama į teismą ir dėl „Leo" sandorio negaliojimo, o tik pataisomis „pudruodama" AE įstatymą, išsaugo valstybei žalingą 2008 m. sandorį.

Galimybę išgelbėti „NDX energiją" nuo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir kapitalo grąžinimo (restitucijos) valstybei rodo ir Vyriausybės pateiktos Civilinio kodekso pataisos, pagal kurias „Leo LT" bendrovei nebebus galima taikyti Civiliniame kodekse numatyto sandorio negaliojimo ir restitucijos taisyklių.

K.Čilinsko nuomone, privatiems savininkams įtakos neturintis įstatyminių „Leo LT" nuostatų „papudravimas" Seime gali būti reikalingas parodyti Europos Komisijai. Vyriausybė dar birželio mėnesį turėjo pateikti Komisijai sandorio dokumentus, įskaitant neteisėtą įkainojimą, kai bendrovės akcijos buvo įkainotos keliasdešimt kartų brangiau nei tos pačios vertės valstybės kapitalo akcijos ir taip bendrovės dalis tapo 38,3 proc.

Teisininko žodžiais, Vyriausybė tuos dokumentus slepia ir vietoj jų parengė „Leo LT" „papudravimo" pataisas. Anot K.Čilinsko, jei EK gautų tikruosius dokumentus, tai, vadovaudamasi ES praktika, pareikalautų, kad privati bendrovė grąžintų valstybei viską, kuo privatūs savininkai praturtėjo neteisėto sandorio metu.

Pasak K.Čilinsko, tiek ankstesnės, tiek šios Vyriausybės vadovai oficialiai pabrėžė neturį nieko bendro su bendrovės „NDX energija" savininkais, o šie nuolat teigia, esą visi sprendimai priimami prieš jų valią, tačiau iš tikrųjų ši bendrovė niekada nerašė prieštaravimų dėl „Leo LT" projektų.

Priešingai, nurodo teisininkas, Prezidentas, Valdas Adamkus viešai patvirtino, kad bendrovės savininkai įtikinėjo jį pasirašyti įstatymą. K.Čilinsko teigimu, jei paviešintas faktas apie savininkų kontaktus su šalies vadovu, tai realu įtarti, kad yra ryšiai su Vyriausybės vadovais, nuo kurių priklauso, ar „Leo LT" bendrovė bus draugiškai „išardyta", t.y., išsidalinta, ar, priešingai, šis sandoris bus pripažintas niekiniu ir visas neteisėtai perleistas valstybės turtas grąžinimas valstybei. K.Čilinskas teigia, kad dabartinio ministro pirmininko bendradarbiavimą su privačiais savininkais galimai įrodo tai, jog jis ne kartą viešai tvirtino, jog Seime priėmus minėtas pataisas, privatūs savininkai sutiks tartis dėl „Leo LT" išsidalinimo („išardymo"). Vadinasi, Vyriausybės vadovas žino, kad privatiems savininkams prieš sudarant „Leo LT" pasidalinimo sandorį, svarbu, kad Civilinio kodekso pataisomis būtų užkirstas kelias pripažinti negaliojančiais šiuos susitarimus, tikina teisininkas.

Todėl K.Čilinskas siūlo Seimui ne „pudravimo" pataisas priimti, o prašyti Vyriausybės pateikti Seimui bendrovės VST („NDX energija") iš vienos pusės ir bendrovių „Lietuvos energija", „Rytų skirstomieji tinklai" iš kitos pusės, kapitalo įvertinimo bei bendrovės „NDX energija" ir valstybės dalių „Leo LT" bendrovėse kapitalo nustatymo dokumentus.

Taip pat siūloma įpareigoti Valstybės kontrolę padaryti įmonės „Leo LT" finansinį auditą ir nustatyti, kiek lėšų valstybė prarado įsteigus „Leo LT" bendrovę (turto vertinimas, išlaidos advokatams ir kt.) ir kiek lėšų valstybė prarado ryšium su „:Leo LT" bendrovės administravimu (darbo užmokestis, kitos išmokos, įvairūs sandoriai ir t.t.), ir kiek lėšų valstybė prarado dėl to, kad „Leo LT" steigimo sandoriu remiantis, šios bendrovės privatūs savininkai turėjo iki šiol galimybę nemokamai naudotis dvejomis valstybinėmis elektrinėmis: Kauno HE ir Kruonio HAE.

K.Čilinskas taip pat siūlo Seimui sukurti Seime laikinąją tyrimo komisiją, pavesti jai ištirti, kokia žala valstybei padaryta „Leo LT" steigimo sandoriu ir kurie pareigūnai yra kalti dėl ydingo sandorio sudarymo ir pavesti Generaliniam prokurorui kreiptis į teismą su ieškiniu dėl „Sutarties dėl nacionalinio investuotojo steigimo" pripažinimo negaliojančia kartu Generaliniam prokurorui prašant teismo sustabdyti sandorio galiojimą, kol teismas išnagrinės bylą. K.Čilinskas nurodo net 9 teisinius pagrindus, dėl kurių sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu ir pritaikyta restitucija.