Miestiečių iniciatyvinė grupė suteikė didžiausiems paveldo objektų naikintojams Klaipėdos Vandalų titulus

N.P.: šiek tiek paminklosaugos istorijos - kaip klaipėdiečiai išradingai kovojo su kultūros vertybių griovimu Klaipėdoje 2006-2007 metais.

Šio straipsnio ar jo dalies neutralumas Vikipedijos naudotojams atrodė ginčytinas. Deletionpedijos projekte saugojami Vikipedijoje dėl abejotino reikšmingumo, abejotinų faktų, ginčytino neutralumo ištrinti straipsniai. Projektas pagrįstas tokiu pat principu kaip ir Laisvoji enciklopedija Vikipedija, kuriamas naudojant MediaWiki programinę įrangą. Deletionpedijoje šiuo metu [N.P.: 2009 12 08] yra 131 straipsnis.

Klaipėdos vandalai – Klaipėdos vandalų vardus Miestiečių iniciatyvinė grupė, dalyvaujanti 16 Lietuvos visuomeninių judėjimų vienijančios Alternatyvios kultūros paveldo komisijos veikloje, suteikė labiausiai paveldo objektų naikinimo sferoje Klaipėdoje pasižymėjusiems fiziniams ir juridiniams asmenims, politikams ir savivaldos pareigūnams.

„Paveldo naikintojų – Klaipėdos vandalų" 2006–2007 m. sąrašas buvo patvirtintas 2007 m. rugsėjo 21 d. Miestiečių iniciatyvinės grupės surengtame viešame pažintiniame renginyje. Trylikai laureatų buvo įteikti jiems suteiktus „Klaipėdos vandalų" vardus liudijantys Nusipelniusio Barbaro ordinai.

2006–2007 m. „Klaipėdos vandalo" vardo laureatai

1. dr. Albinas Kuncevičius, archeologas, nuo 2005 m. – Kultūros paveldo departamento direktorius (toliau – KPD), Liberalų ir centro sąjungos narys,

• 2006 03 21 nurodė KPD Klaipėdos teritoriniam padaliniui leisti objekto Herkaus Manto g. 20 savininkams, statybos metu išgriovusiems pastatą, „likviduoti kultūros paveldo objekto avarinį stovį bei atkurti sunykusius elementus",
• 2007 02 23 rašte Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai „Bega" išreiškė KPD poziciją, kad buvusį celiuliozės virimo cechą galima griauti, „pagal galimybę" išsaugant tik „rytinio fasado elementus",
• 2007 08 17 atleido iš pareigų KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vedėją, bandžiusį stabdyti paveldo vertybių grobstymą restauruojamame objekte Herkaus Manto g. 25 (pretekstas – vedėjo veiksmai uždraudžiant restauratoriams „tęsti statybos darbus neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų").

2. Rimantas Taraškevičius, politikas, nuo 2001 m. – Klaipėdos miesto savivaldybės meras, Liberalų ir centro sąjungos narys,

• Kaip savivaldybės tarybos vadovas, atsakingas už 2004 ir 2005 m. priimtus Klaipėdos m. savivaldybės tarybos sprendimus, 1. įteisinusius UAB „Palangos statyba" inicijuotą „K ir D" centro statybą sklype Naujojo Sodo g. 1 bei 2. leidusius ant Klaipėdos m. gynybinių įtvirtinimų statyti 12 aukštų gyvenamąjį namą UAB-ei „Laivyno inžinerijos centras" sklype Taikos pr. 4a,
• Kaip savivaldybės tarybos vadovas, nuosekliai rėmė vadinamąją „pramonės konversiją" paveldo zonose Dangės upės pakrantėse, įskaitant suteiktą leidimą investicijų AB „Invalda" grupei priklausančios nekilnojamojo turto plėtros bendrovei „inRED" (UAB „Naujoji švara") statyti viešbutį ant seniausių Klaipėdos kapinių ir bažnyčių vietos Turgaus g. 37.

3. Judita Simonavičiūtė, politikė, 2004–2007 m. dirbusi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktore, Liberalų ir centro sąjungos narė,

• Kaip buvusi savivaldybės administracijos vadovė, atsakinga už 2004 ir 2005 m. priimtus Klaipėdos m. savivaldybės administracijos parengtus sprendimus, 1. įteisinusius UAB „Palangos statyba" inicijuotą „K ir D" centro statybą sklype Naujojo Sodo g. 1 bei 2. leidusius ant Klaipėdos m. gynybinių įtvirtinimų statyti 12 aukštų gyvenamąjį namą UAB-ei „Laivyno inžinerijos centras" sklype Taikos pr. 4a,
• Kaip buvusi savivaldybės administracijos vadovė, atsakinga už sudarytas sąlygas investicijų AB „Invalda" grupei priklausančios nekilnojamojo turto plėtros bendrovei „inRED" (UAB „Naujoji švara") statyti viešbutį ant seniausių Klaipėdos kapinių ir bažnyčių vietos Turgaus g. 37.

4. prof. Algis Vyšniūnas, architektas, nuo 2002 m. – VGTU Urbanistikos katedros vedėjas, 2005–2006 m. rengė Klaipėdos aukštybinių pastatų išdėstymo schemą (specialųjį planą), pagal kurią buvo leista 30–40 m aukščio pastatus įsileisti į valstybės saugumą kultūros paveldo teritoriją – „istorinę miesto dalį", o penkiais aukštybiniais pastatais leista apjuosti vadinamąjį „senamiestį".

5. Kastytis Macijauskas, architektas, Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius, „Tėvynės Sąjungos" (Lietuvos konservatorių) narys,

• 2005–2007 m. nuosekliai rėmė dar nepatvirtintos Klaipėdos aukštybinių pastatų išdėstymo schemos principus, leidžiančius aukštybinių pastatų statybas urbanistinio paveldo teritorijose,
• Nuosekliai rėmė vadinamąją „pramonės konversiją" paveldo zonose Dangės upės pakrantėse, įskaitant suteiktą leidimą investicijų AB „Invalda" grupei priklausančios nekilnojamojo turto plėtros bendrovei „inRED" (UAB „Naujoji švara") statyti viešbutį ant seniausių Klaipėdos kapinių ir bažnyčių vietos Turgaus g. 37.

6. Almantas Mureika, architektas, Klaipėdos m. vyriausias architektas, savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos aps. organizacijos valdybos narys,

• 2005–2007 m. nuosekliai rėmė dar nepatvirtintos Klaipėdos aukštybinių pastatų išdėstymo schemos principus, leidžiančius aukštybinių pastatų statybas urbanistinio paveldo teritorijose,
• Nuosekliai rėmė vadinamąją „pramonės konversiją" paveldo zonose Dangės upės pakrantėse, įskaitant suteiktą leidimą investicijų AB „Invalda" grupei priklausančios nekilnojamojo turto plėtros bendrovei „inRED" (UAB „Naujoji švara") statyti viešbutį ant seniausių Klaipėdos kapinių ir bažnyčių vietos Turgaus g. 37.

7. Edmundas Andrijauskas, architektas, projektavimo UAB „Andrijauskas ir partneriai" akcininkas ir projektų vadovas, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos aps. organizacijos valdybos narys, 2005–2007 m. nuosekliai rėmė dar nepatvirtintos Klaipėdos aukštybinių pastatų išdėstymo schemos principus, leidžiančius aukštybinių pastatų statybas urbanistinio paveldo teritorijose, dalyvavo rengiant projektus Herkaus Manto g. 20 (nugriautas XVIII a. pastatas), Minijos g. 11 (senojoje miesto dalyje pastatytas aukštybinis pastatas).

8. Margarita Ramanauskienė, architektė, projektavimo UAB „Klaipėdos projektas" projektų vadovė, nekilnojamųjų kultūros vertybių III kategorijos apsaugos specialistė,

• 2004 12 26 atliko paveldosaugos ekspertizę, nekvalifikuotai nustačiusią senojo malūno Tilžės g. 4, Klaipėdoje, vertes,
• 2006 03 16 atliko paveldosaugos ekspertizę, rekomendavusią „demontuoti ir permūryti naujai" autentiškas mūrines sienas XVIII a. objekte Herkaus Manto g. 20 (objektą projektavo UAB „Klaipėdos projektas", projekto vadovas – architektės sutuoktinis Ričardas Ramanauskas).

9. Juozapas Tilvikas, architektas, projektavimo UAB „Klaipėdos projektas" direktorius,

• 2004 12 26 atliko paveldosaugos ekspertizę, nekvalifikuotai nustačiusią senojo malūno Tilžės g. 4, Klaipėdoje, vertes,
• 2006 03 16 atliko paveldosaugos ekspertizę, rekomendavusią „demontuoti ir permūryti naujai" autentiškas mūrines sienas XVIII a. objekte Herkaus Manto g. 20 (objektą projektavo jo paties vadovaujama UAB „Klaipėdos projektas").

10. Povilas Ramonas, inžinierius, P. Ramono IĮ Klaipėdoje vadovas, nekilnojamųjų kultūros vertybių III kategorijos apsaugos specialistas,

• 2006 03 16 atliko paveldosaugos ekspertizę, rekomendavusią „demontuoti ir permūryti naujai" autentiškas mūrines sienas XVIII a. objekte Herkaus Manto g. 20,
• 2007 m. pr. vadovavo buvusio Klaipėdos celiuliozės fabriko celiuliozės virimo cecho Nemuno g. būklės vertinimo komisijai, cecho savininkės – jūrų krovinių kompanijos „Bega" – naudai konstatavusiai pastato avarinę būklę.

11. Aldas Kliukas, restauravimo UAB „Pamario restauratorius" direktorius, nekilnojamųjų kultūros vertybių III kategorijos apsaugos specialistas, 2007 m. sudarė sąlygas grobstyti paveldo vertybes „Pamario restauratoriaus" restauruojamame objekte Herkaus Manto g. 25 (dingo unikalios medinės žaliuzės, senovinė ketaus krosnis ir daug kitų istorinių dekoro, interjero ir architektūros detalių).

12. Arūnas Kuraitis, nekilnojamojo turto ir investicijų valdymo UAB „Kleta" direktorius,

• 2006 m. sudarė sąlygas sunaikinti buvusį Ferdinando aikštės berniukų mokyklos pastatą M. Šerniaus g. 12 (2006 07 31 pastate kilo gaisras, 2007 03 06 didžioji pastato dalis nugriauta),
• inicijavo dalies istorinio Vitės kvartalo užstatymą su europietiškais paveldotvarkos principais prasilenkiančiais „Vitės centro" pastatais.

13. IĮ „Inkomsta", inžinierinių komunikacijų statybos įmonė,

• 2006 m. pavasarį atlikdama subrangovo paslaugas A. Griciaus autotransporto įmonei statant administracinį gamybinį pastatą Jūrininkų pr., sunaikino dalį Žardės geležies amžiaus archeologinės gyvenvietės,
• 2007 03 06 atlikdama subrangovo paslaugas statant „Vitės centrą", sunaikino didžiąją dalį buvusios Ferdinando aikštės mokyklos pastato.

Pokyčiai, įvykę Klaipėdos mieste, tarpininkaujant Klaipėdos vandalų vardus gavusiems asmenims

2006 m. nugriauto XVIII amžiaus pastato Herkaus Manto g. 20 vieta

2007 m. atstatytas XVIII amžiaus pastato Herkaus Manto g. 20 muliažas

• Pastatas Herkaus Manto g. 20, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybė miesto istorinės dalies (U16) teritorijoje, statyta 1781 m., iki XX pr. pastate veikė prieglauda ir ligoninė, 1902–1908 m. jame veikė pirmoji Klaipėdoje mokytojų seminarija, 1920–1936 m. – pirmoji miesto savivaldybės viešoji biblioteka, kelerius metus iki 1931 m. jame glaudėsi pirmasis Klaipėdoje muziejus. Iki 2005 m. pastate veikė restoranas „Lūja". Pastatas galutinai nugriautas 2006 03 31, kadangi trukdė įgyvendinti jungtinį UAB „Borita", UAB „Boritila" ir UAB „Irita" investicinį projektą – greta pastatyti aštuonių aukštų gyvenamąjį namą su požeminiu garažu.

2006 m., per Šv. Velykas, sugriautas Klaipėdos malūnas Tilžės g. 4

• Pastatas Tilžės g. 4, buvęs malūnas senamiesčio (U17) teritorijoje, unikalus buvusio pietinio Klaipėdos priemiesčio, kuriame aktyviai plėtota malūnininkystė, akcentas. Nuo XVII amžiaus malūno sklype plėtota pramoninė veikla, apie malūno veiklą anksčiausi duomenys iš XIX a. antrosios pusės, 1910, 1929 ir pokario metais malūnas rekonstruotas. 1945 m. tai buvo pirmoji Klaipėdoje gamybinę veiklą atnaujinusi įmonė; grūdų malimo funkciją pastatas atliko iki XX a. pr. ir paskutiniu metu priklausė bendrovei „Kretingos grūdai". Pastatas pradėtas griauti 2006 m. balandį (per Šv. Velykas) vykdant nekilnojamojo turto bendrovės „Aidila" ir UAB „Prie Rąžės" administruojamą investicinį projektą statyti malūno vietoje modernų kvartalą.

Buvusios Ferdinando aikštės mokyklos pastatas, iki nugriovimo ir gaisro 2006 m.

http://deletionpedia.co.cc/index.php/Vaizdas:Serniaus_12_(po_griovimo).JPG

Buvusios Ferdinando aikštės mokyklos pastatas, po nugriovimo 2007 m. kovo mėnesį.

• Pastatas Martyno Šerniaus g. 12, buvusi Ferdinando aikštės berniukų mokykla miesto istorinės dalies (U16) teritorijoje, pastatyta miesto magistrato 1865 m. iš labdario pirklio Johanno Ludwigo Wienerio palikimo lėšų, veikė šiame pastate iki 1937 m. 1938–1939 m. pastate veikė lietuviška Liudviko Rėzos pradinė mokykla, po karo – 1-oji pradinė mokykla, vėliau – 1-oji septynmetė mokykla, 1965 m. patalpos perduotos Žvejybos prekybos valdybai. 8–9 dešimtmečiuose jūrų prekybos uostui išgriovus didelę buvusio Vitės kvartalo dalį, buvęs mokyklos pastatas liko vienu iš nedaugelio šio kvartalo ženklų. 2005 m. UAB „Kleta", greta planavusi verslo centro statybą, gavo leidimą pastatą restauruoti, tačiau 2006–2007 m. pastatas buvo pirma padegtas, o vėliau – nugriautas inžinerinių tinklų statybos įmonės „Inkomsta", kuriai jis esą trukdęs atlikti darbus greta statomame verslo centre.

1899-1900 m. statytas celiuliozės virimo cechas

• Celiuliozės virimo cechas Nemuno g., pastatytas 1899–1900 m., yra pagrindinis unikalaus, analogų Lietuvoje neturinčio, pramoninio paveldo komplekso – buvusio Klaipėdos celiuliozės fabriko – elementas. Gamybinė veikla pastate nutraukta po ekologinių protestų 1988 m., tada išmontuoti ir vertingi autentiški celiuliozės virimo katilai. 1992 m. pastatas atiteko jūrų krovinių kompanijai „Bega", kuri ieško sau naudingos pastato pritaikymo galimybės. Po visuomenės protestų 2006 m. birželio 13 d. cechas, kaip sudedamoji celiuliozės fabriko pastatų komplekso dalis (G82K), buvo įtrauktas į Nekilnojamojo kultūros paveldo registrą, tačiau „Begos" vadovybė pasiekė, kad KPD direktorius A. Kuncevičius 2007 02 23 rašte pritartų jai naudingai vizijai nugriauti didžiąją pastato dalį. Jūrų krovinių kompanija „Bega" tik 2006 m. sugebėjo įstiklinti langus fasadinėje apleisto pastato dalyje.

• „K ir D" centras Naujojo Sodo g., dviejų 20 aukštų pastatų su daugiaaukšte automobilių stovėjimo aikštele ir pramoginiu korpusu kompleksas, pastatytas 2005–2006 m. miesto istorinės dalies (U16) teritorijoje, greta buvusios miesto rotušės (architektai: Edgaras Neniškis, Rolandas Liola, konstruktorius Tautvydas Tubis). Kompleksas pastatytas greta esantį „Klaipėdos" viešbutį valdančios UAB „Palangos statyba" iniciatyva tris kartus per penkerius metus keičiant sklypo detalųjį planą, prisidengiant dar nepatvirtintos Klaipėdos aukštybinių pastatų išdėstymo schemos rengėjų rekomendacijomis, nepaisant Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos nuomonės. 2006 m. per kelias dienas buvo surinkta daugiau kaip 1,5 tūkst. parašų klaipėdiečių, pasisakančių prieš tokių aukštybinių pastatų statybą senojoje Klaipėdos dalyje.

• Pastatas Taikos pr. 4a, 12 aukštų gyvenamasis namas su požemine automobilių stovėjimo aikštele ir komercinėmis patalpomis pirmuosiuose aukštuose, pastatytas 2005–2007 m. UAB „Laivyno inžinerijos centras" iniciatyva senamiesčio (U17) teritorijoje, unikalių XVII–XVIII a. miesto gynybinių įrengimų zonoje, buvusios šių įrengimų fosos (gynybinio griovio) vietoje ir vieno iš šių įrengimų elementų – neblogai išlikusio bastiono „Preussen" vizualinės apsaugos juostoje. Detalusis planas 2004 m. parengtas UAB „Projus" (archit. Algirdas Sviderskas).

XVI-XVIII a. miesto bažnyčių aikštės vieta 2007 m. Kairėje - buvęs silkių rūšiavimo sandėlis, dešinėje - archeologinių tyrimų vieta.

• Seniausių Klaipėdos kapinių ir bažnyčių vieta Turgaus g. 37, paveldosauginiu požiūriu unikalus kompleksas senamiesčio (U17) teritorijoje, kurį XVI–XVIII a. sudarė dvi bažnyčios – miestiečių Šv. Jono ir lietuvininkų, bažnyčių aikštė ir laidojimo vieta. Tai – seniausių šiuo metu identifikuotų Klaipėdos bažnyčių vieta. Bažnyčių ir palaidojimų liekanos buvo aptiktos 1981 m. Vlado Žulkaus ir 2006–2007 m. Gintauto Zabielos vykdytų archeologinių kasinėjimų metu. Iš istorinių šaltinių žinoma bažnyčioje buvus palaidota nemažai nusipelniusių Klaipėdai žmonių. XVIII a. pr. bažnyčių pastatai buvo iškelti į kitą vietą, XIX a. sklype buvo pastatytas išlikęs silkių rūšiavimo sandėlis, vėliau pritaikytas druskos laikyti. Pokario metais greta jo veikė saldainių fabrikas, po nepriklausomybės atkūrimo privatizuotas. Paskutinioji „Klaipėdos konditerijos" gamyklą įsigijusi AB „Invalda" 2005 m. iškėlė ją iš senamiesčio ir 2006 m. perpardavė Ukrainos konditerijos korporacijai „Roshen", pasilikdama senąsias gamybines patalpas ir 52 arų sklypą senamiestyje. 2006 m. „Invalda Real Estate" pradėjo buvusio konditerijos fabriko griovimo darbus, rengdama sklypą viešbučio statybai. 2007 m. vasarą „Invaldos" grupei priklausanti nekilnojamojo turto vystymo bendrovė „inRED" atsisakė viešbučio idėjos ir paskelbė statysianti keturių aukštų nuomojamus apartamentus su komercinėmis patalpomis. Nepaisant visuomenės protestų, 2007 m. rudenį „Invaldai" priklausanti UAB „Naujoji švara" ant seniausių Klaipėdos kapinių ir bažnyčių vietos pradėjo keturių aukštų pastato „Jono namai" statybą. 2007 09 21 Valstybinė kultūros paveldo komisija ir 2007 10 12 Kultūros ministerija konstatavo, kad UAB „Naujoji švara" pradėjo statybos darbus pažeidžiant procedūras ir turėdama neteisėtai išduotą statybos leidimą.

• Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos senieji rūmai Herkaus Manto g. 25, statyti kaip turtingo Klaipėdos medienos pirklio Hermanno Gerlacho gyvenamasis namas, po savininko mirties 1913 m. atiteko jo našlei, kuri pardavė pastatą miesto savivaldybei, 1936 m. iškėlusiai į jį savivaldybės biblioteką. Iki 2006 m. pastate buvo Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės bibliotekos centriniai rūmai, 2006 m. pradėti restauruoti UAB „Pamario restauratorius". Restauravimo metu 2007 m. vasarą buvo nugriautas 1936 m. statytas priestatas su katiline, KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Naglis Puteikis 2007 08 31 paskelbė, kad restauratoriai pavogė 1936 m. įrengtą carinėje Rusijoje pagamintą ketaus krosnį, medines susukamas žaliuzes, sunaikino palanges ir kitas smulkias architektūrines detales. Restauratoriai savo kaltę neigė, KPD vadovybė N. Puteikio veiksmus sustabdant restauravimo projektą traktavo kaip neteisėtus ir atleido jį iš pareigų.

Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją.