Šarūno Vaitkaus nuotrauka: prisidengiant atrakcionais vykdomas barbariškas Palangos medžių kirtimas siekiant išvalyti sklypą naujoms statyboms ties istoriniu ‚Komodos' pastatu 2009-06-10, maskuojamieji statybos darbai po medžių nukirtimo raunami kelmai, o į jų vietą užpilamas smėlis.
N.P: siūlau savo kolegos iš Palangos straipsnį apie dvigubus aplinkosaugininkų standartus. Paspalvojimai žaliai ir raudonai, bei pajuodinimai - mano.
Ką saugo gamtos sergėtojas?
Palangos miesto savivaldybės tarybos narys Šarūnas Vaitkus
Viena didžiausių Palangos vertybių, kuria didžiuojasi visi palangiškiai, tarp jų – ir aš, yra kurorto kraštovaizdis ir gamta, kurią privaloma saugoti ir ją puoselėti.
Atrodytų, kad tai turėtų daryti aplinkosaugininkai – Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūra. Ši institucija įkurta tam, kad jos specialistai rūpintųsi ir kontroliuotų, kad Palangos pakelės ir miškai nebūtų teršiami šiukšlėmis, kad kurorte savavališkai nebūtų kertami medžiai, kad teršalai ir atliekos nebūtų verčiamos į jūrą, Rąžę bei aplink Palangą ir Šventąją esančius kitus vandens telkinius.
Deja, tenka pripažinti, kad aplinkosaugininkai turi kur kas „svarbesnių" darbų. Šią savaitę vienas uolus Palangos miesto agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius Remigijus Buožius nubaudė du pedagogus už tai, kad šie mokyklos, patalpose, į kurias negali patekti pašaliniai asmenys, laikė kelias perdegusias dienos šviesos lempas. 500 litų asmeninėmis baudomis nubausti Palangos senosios gimnazijos bei „Baltijos" pagrindinės mokyklos pedagogai.
Sveiku protu nesuvokiama, kaip galima taip griežtai ir pirmą kartą be įspėjimo bausti už tokį pažeidimą. Tai labiau panašu į darbo imitavimą, o ne į darbą ir sąžiningą pavestų pareigų atlikimą.
Pedagogai sutinka, kad jie nusižengė Atliekų tvarkymo taisyklėms, nes kelias perdegusias lempas mokyklos patalpose laikė ilgiau kaip tris mėnesius. Bet tos patalpos buvo rakinamos, į jas jokie pašaliniai asmenys negalėjo patekti. Ir pats griežtasis inspektorius nebūtų nustatęs pažeidimo, jei, pavyzdžiui, pedagogai nebūtų parodę, kur laikomos tos lempos.
Priežastis, kodėl jos nebuvo išvežtos per tuos tris mėnesius, akivaizdi ir logiška. Už kiekvieną bendrovės, išvežančios tas lempas, iškvietimą reikia mokėti. Remiantis R.Buožiaus logika, reikėtų daryti taip: vos tik perdega lempa, iškart kviesti specialią bendrovę, kuri ją išvežtų, ir kaskart mokyklai pateiktų sąskaitą. Ugdymo įstaigų materialinė padėtis labai prasta, o finansavimas vis mažinamas. Todėl toks pavienės lempos išvežimas gali turėti didelę kainą, pavyzdžiui, būtinybę mokytojus varyti nemokamų atostogų, nes pristigs pinigų algoms.
Beje, kai tik R.Buožius nustatė „pažeidimą" lempos iš mokyklų buvo išvežtos. Paprasčiau tariant, pažeidimas greitai buvo pašalinti. Tačiau R.Buožius į tai neatsižvelgė ir po kelių dienų priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir skyrė baudas pedagogams – kiekvienam po 500 litų. Mokytojai baudas privalės sumokėti iš savo kišenės, todėl jų šeimose Kalėdos tikrai nebus linksmos, nes pedagogai ir taip skaičiuoja kiekvieną litą.
R.Buožiui niekas netrukdė mokyklų atstovas už „pažeidimą" skirti po įspėjimą. Tokiu būdu aplinkosaugininkas bent jau būtų kompensavęs savo padarytą pažeidimą, nes gamtos sergėtojai privalo bendradarbiauti su fiziniais ir juridiniais asmenimis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės srityje, nustatyta tvarka informuoti visuomenę apie aplinkos kokybės pokyčius, dalyvauti aplinkosauginio švietimo veikloje. Paprasčiau tariant, R.Buožius turėjo bendradarbiauti ir su mokyklomis bei jų vadovus informuoti, kad negalima įstaigose laikyti perdegusių lempų.
Galvoje kirba įvairiausios mintys, kodėl inspektorius toks stropus. Galbūt jam reikėjo įvykdyti metinį baudų surinkimo planą. Juk metai baigiasi, o jis, matyt, nuo plano atsilieka. Tačiau kodėl tuomet inspektorius neieško pažeidimų ten, kur jų tikrai galima rasti. Neabejoju, kad „prisikabinti" galima ir prie didžiųjų prekybos centrų, ir prie degalinių. Tačiau kam bausti gigantus, kurie gali pasipriešinti ir, pavyzdžiui, pasirūpinti, kad uolus inspektorius netektų darbo. Kur kas lengviau ir saugiau paskutinį kąsnį atimti iš pedagogų.
Įdomu, kodėl R.Buožius toks stropus nebuvo šiųmetės vasaros pradžioje, kai reikėjo bausti J.Basanavičiaus gatvėje maumedžių giraitę savavališkai iškirtusius olandų verslininkus, kurie tokiu būdu „prasiplatino" vietą, kad joje tilptų daugiau atrakcionų.
Tas pats R.Buožius tuomet nustatė, kad savavališkai buvo iškirsti devyni medžiai – eglės, paprastieji ir europiniai maumedžiai, klevai, kurių skersmuo siekė nuo 17 iki 36 centimetrų. Inspektorius taip pat išsiaiškino, jog buvo iškirsti ir penki krūmai, prie kurių aplinkosaugininkas kažkodėl priskyrė ir plačialapius klevus. Tiesa, liudininkai teigė, kad buvo iškirta mažiausiai dvidešimt medžių, tačiau gamtos sergėtojas nerado ar nenorėjo rasti tai patvirtinančių įrodymų.
Už tai, kad užsieniečiai verslininkai J.Basanavičiaus gatvėje kaip reikiant pamosavo kirviais, sudarkė labiausiai saugomos ir istoriškai vertingiausios Palangos vietos kraštovaizdį, R.Buožius olandams skyrė 350 litų baudą.
Kur logika? 350 litų už miesto centre įžūliai bei savavališkai iškirstus medžius ir 500 litų už mokykloje laikomas kelias perdegusias lempas.
Atsakymą R.Buožius turi ir jį pateikė žiniasklaidai. Cituoju: „Aišku, pažeidimas netoleruotinas ir tai negerai. Bet devyni medžiai nėra daug. Blogai tik tai, kad jie nupjauti miesto centre, arti J.Basanavičiaus gatvės. Bet juk gyvenime visko būna".
Tiesa, jis dar pasidžiaugė, jog žiniasklaida aprašys, kaip „griežtai" aplinkosaugininkai nubaudė verslininkus už savavališkai iškirstus medžius. Esą kiti išsigąs ir taip nesielgs.
Apibūdinti tokį darbą, o tiksliau – darbo imitavimą, galima tik vienu žodžiu – parazitavimas. Džiaugiuosi, kad Vyriausybė vis dažniau prabyla apie įstaigas, kurių funkcijos iki šiol neaiškios, o jų „reikšmingi" darbai prasilenkia su logika naikinti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą