Fotografijoje - Kretingalės bažnyčia. D. Petkūno nuotrauka 2003 m.
N.P.: Daug kas važiuojate iš Klaipėdos į Kretingą. Tarpukelyje į akis turėjo kristi graži protestantiškai kukli bažnytėlė ir priešais ją esanti plynė. Ji primena buvusio miestelio aikštę, kuri yra savotiškas paminklas žmonių barbarybei, nes joje susipynė bažnyčios, šventoriaus ir kapinių naikinimo pačiais baisiausiais būdais istorija.
Apytiksliai nuo 1970 metų per visą Lietuvą ritosi protestantiškų kapinių naikinimo banga. Buvo šluojamos ir evangelikų reformatų ir evangelikų liuteronų kapinės Vilniuje, Klaipėdoje. Principas buvo vienodas – antkapius su buldozerių į duobę, tvoras išgriaudavo, tik kartais leisdavo vieną kitą senesnį antkapį išvežti į kokį muziejų, ar kitas kapines, bet tai buvo išimtys.
Taip buvo sunaikintos seniausios ir gražiausios kapinės Lietuvoje - evangelikų reformatų pylimo gatvėje (vietoj jų – paminklas komunarams), evangelikų liuteronų Klaipėdoje (vietoj jų – Skulptūrų parkas) ir Vilniuje ant Tauro kalno (vietoj jų – Santuokų rūmai).
Pirmais dviem atvejais minėtų kapinių teritorijose dar buvo griaunamos ir į tuometinius kultūros vertybių registrą įrašytos kapinių koplyčios, dydžiu prilygstančios mažesnio miestelio bažnyčiai. Griovė be jokių leidimų, nesilaikė net formalumo, kurį tuometinė valdžia būtų galėjusi lengvai įgyvendinti – išbraukti iš paminklų sąrašų.
Ši banga neaplenkė ir miestelių – 1974 m. su buldozeriais buvo nušluotos Kretingalės miestelio (Klaipėdos raj., buvusi Klaipėdos krašto teritorija) kapinės ir šventorius. Šios kapinės buvo labai gražioje centrinėje aikštėje, bažnyčios šventoriuj. Antkapiai suversti į duobę ir užversti žemėmis, šventoriaus tvora panaikinta, vietoje šventoriaus įrengtas purvinas žvyrkelis.
Dabar atsirado vilties, kad ši neteisybė ir barbarystė bus ištaisyta, nes veiklus kunigas, parapijos, seniūnijos ir miestelio aktyvas energingai ėmėsi tvoros atstatymo, buv.kapinių bei centrinės aikštės sutvarkymo iniciatyvos.
Klaipėdos rajono merui pasiūliau sukviesti visu prie apvalaus stalo ir pasiskirstyti darbus, nes būtina pradėti nuo tyrimų:
Prasidės kasinėjimai prie Kretingalės bažnyčios
Ve.lt 2009 10 26 Agnė RATKIENĖ, Klaipėdos rajono savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė
Kretingalės evangelikų liuteronų bendruomenės iniciatyva artimiausiu metu prie bažnyčios planuojama pradėti archeologinius tyrimus. Jų tikslas - atrasti bažnyčią juosusios akmeninės tvoros liekanas, kad būtų galima tiksliai nustatyti sklypo ribas. Beveik neabejojama, kad atlikus kasinėjimus ir radus žmonių kapų tektų uždaryti per bažnyčios teritoriją nutiestą kelią.
Dėl bažnyčios teritorijos sutvarkymo, naujo kelio įrengimo galimybių Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas į Kretingalės seniūniją pakvietė savivaldybės administracijos specialistus, Kultūros paveldo departamento, Apskrities viršininko administracijos, VĮ Klaipėdos regiono kelių atstovus, Gargždų vartotojų kooperatyvo direktorę bei Kretingalės miestelio ir evangelikų liuteronų bendruomenių deleguotus asmenis.
Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Sonata Šmatauskienė informavo, kad 1996 metais UAB "Restauravimo centras" atliko istorinius Kretingalės gyvenvietės senosios dalies tyrimus.
"Paaiškėjo, kad aplink bažnyčią buvo laidojama jau XVIII amžiuje, o gal net ir anksčiau. Vėliausi kapai – XX amžiaus pirmos pusės, tad išties tikėtina, jog kelias įrengtas ant kapinių", – sakė už kultūros paveldo vertybių apsaugą rajone atsakinga darbuotoja.
Kultūros paveldo apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Naglis Puteikis teigė, jog tuomet šios teritorijos statusas pasikeistų ir kelią tektų uždaryti. Archeologinius tyrimus ketinama atlikti per pirmąjį kitų metų pusmetį.
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja Rima Petkienė informavo, kad teritorija aplink bažnyčią priklauso laisvos valstybinės žemės fondui.
"Pirmiausia reikia parengti žemės sklypo tikslių apmatavimų projektą, kuriame galėtų būti suplanuotas ir naujasis kelias. Norint parengti tokį projektą ir jį įteisinti, reikia žinoti, kur tiksliai buvo bažnyčios sklypo ribos. Tai paaiškėtų atkasus senosios akmeninės tvoros, juosusios maldos namus ir kapines, liekanas", – kalbėjo žemėtvarkos specialistė.
Akmeninė tvora buvo nugriauta 1971 metais. Tuomet ir kapinės sulygintos su žeme. Pasitarime nutarta siūlyti Kretingalės evangelikų liuteronų bendruomenei kreiptis į Kultūros paveldo departamentą dėl archeologinių tyrimų, nes tik po jų galėtų prasidėti kiti darbai.
Naujo kelio įrengimo vieta tebėra svarstoma. Siūloma kelią tiesti tarp Gargždų vartotojų kooperatyvo parduotuvės ir UAB "Agrovet" pastato. Kooperatyvo parduotuvė patenka į bažnyčios, kaip kultūros vertybės, apsaugos zoną. Pasitarimo dalyviai svarstė ir kitą galimybę – tartis su kooperatyvo savininkais dėl parduotuvės iškėlimo į kitą vietą. Lėšas naujojo kelio įrengimui planuojama skirti iš Savivaldybės biudžeto. Tiesa, tai dar turės svarstyti savivaldybės taryba.
Evangelikų liuteronų bendruomenės ir savivaldybės tarybos narys Gerardas Liorenšaitis sakė, jog rengiant bažnyčios restauracijos projektą buvo sukurta ir aplink bažnyčią esančios teritorijos sutvarkymo vizija. Vizijoje numatyta nugriauti parduotuvę bei kioską, teritoriją apželdinti, atlikti kitus tvarkymo darbus. Ar viziją pavyks įgyvendinti, parodys laikas.
N.P.: šiek tiek istorijos:
http://www.liuteronai.lt/parapijos/kretingale/istorija.htm
Kai kurie lietuvių istorikai tvirtina, kad Kretingalės bendruomenė buvusi įsteigta Reformacijos laikotarpiu, apie 1550 m. Kiti Bažnyčios istorijos tyrinėtojai, J. Sembritzkis, jos pradžią atkelia į XVII a. vidurį: "Kai Klaipėdos parapijos gyventojų, ypač Kretingalės apylinkėse, skaičius išaugo ir pastoracinį darbą vienam Klaipėdos lietuvininkų kunigui atlikti pasidarė per sunku, jau 1638 m. subrandintas planas Kretingalėje, ant vadinamojo "Kaulų sklypo", pastatyti bažnyčią" [N.P.: vadinasi čia tais laikais jau būta kapinių].
Tačiau statyba pradėta 1652, ir statyta ne bažnyčia, o tik medinė koplyčia. 1654 m. oficialiai įteisinta ir pati Kretingalės parapija. Jai buvo priskirti net 72 kaimai, tarp jų ir dabar savo pavadinimus išlaikę Karklininkai, Paupuliai, Šimkai, Pakamoriai, Vytaučiai, Medikiai ir kt.
Kiek praturtėjusi, parapija apie 1699 m. koplyčiai pristatė bokštą, įgijo varpus.
Per 80 metų medinė Kretingalės koplyčia visai sumenko, tad 1741-aisiais ji nugriaunama ir iš lauko akmenų imamasi statyti 23,5 m ilgio, 11,5 m pločio bažnyčią mediniu bokštu. Po penkiasdešimties metų, 1792, medinį bokštą teko remontuoti, bet ir tą, atremontuotąjį, 1801 m. stiprūs pajūrio vėjai pakreipė. Teko nugriauti. Dabartinis bokštas išmūrytas 1875 m. Tačiau tai nebuvo vienintelės nelaimės: per Septynerių metų karą atėję rusai bažnyčią nusiaubė, nepaliko nieko, ką įstengė pasiimti, net vieną iš dviejų varpų išsivežė. Stojus taikai, jis vis dėlto buvo surastas ir 1788 m. vėl atgabentas Kretingalėn.
Literatūros šaltiniai išsaugojo nemaža šioje parapijoje dirbusių kunigų buities detalių. Manytume, kad jos būdingos ir daugeliui kitų Mažosios Lietuvos dvasininkų gyvenimu: Bažnyčia rūpinosi keturi tarnai, parapijos mokykloje dirbo precentorius, atlikęs bažnytinio choro, žinoma, jei toks buvo, vadovo bei vargonininko pareigas.
1895 m. už 3000 markių pirkti vargonai buvo gausiai išpuošti rokoko ornamentika, figūrėlėmis. Visą šią kompoziciją vainikavo erelio siluetas.
Parapijos mokykla veikė dar prieš 1749 m. Jos precentoriai buvo nidiškis Georgas Kuwertas, Emilis Bruzdeilynas [N.P.: štai iš kur kilo vietinės vietovės pavadinimas, arba pavardė nuo tokios vietovės].
Kretingalės parapija visais laikais buvo lietuviška. Antai 1848 m. iš 4027 bendruomenės narių lietuvininkų buvo 3 800 (arba daugiau nei 94%). Ši proporcija išliko ir vėlesniais laikais.
Tarpukario metais parapija buvo mažesnė: 1936 m. sudarė 2160 žmonių.
Praėjus frontui, rusų kareiviai bažnyčioje įrengė arklidę. Po kurio laiko jiems išsikrausčius, žmonės maldos namus iškuopė, sutvarkė aplinką. Sakytojas Martynas Lankutis sekmadieniais pradėjo laikyti pamaldas. Įsidrąsinę parapijiečiai maldos namus mėgino kiek paremontuoti, bet vietos administracija, apie tai išgirdusi, tuoj atskubėjo, dirbančius išvaikė, bažnyčią užrakino, raktus pasiėmė. Galiausiai ją pavertė čia susikūrusio tarybinio ūkio sandėliu. Tai padaryta Religinių kultų reikalų įgaliotiniui prašant.
Dvasinio nužmoginimo procesas truko 40 metų. 1988 m. gruodžio 12 d. likusieji čia gyventi kretingališkiai liuteronai išrinko parapijos komitetą - Praną Gudaitį, Erną Šilonenkienę, Valterį Graudušį - ir įgaliojo jį kreiptis į Klaipėdos raj. Vykdomąjį komitetą, prašyti užregistruoti atgimusią bendruomenę. Po poros dienų, gruodžio 14, parapija oficialiai pripažįstama. Netrukus atgauta bažnyčia, imtasi žygių ją restauruoti. Kai statybininkai nukėlė sužalotą, kulkomis suvarpytą bokšto kryžių, jo sferiniame rutuly rado sušaudytą klaipėdiškio laikraščio Memeler Dampfboot antraštinį lapą. Tasai paliudijo, kad Kretingalės bažnyčios bokštas tikrai buvo išmūrytas 1875 m.
Dabar Kretingalės bendruomenėje 70 žmonių, pamaldas laiko kunigas Saulius Varanavičius.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą