Akis badančių paveldo griuvėsių mažės
Nuotraukoje – savininkų tyčia nesaugotą buv.Klaipėdos m. skerdyklą suniokojo tyčinis padegimas, kurio atkakliai netiria nei priešgaisrinės tarnyba, nei policija, nei prokuratūra. Jokie argumentai uždengti stogą nepadėjo, todėl teko grasinti pastato perėmimu per teismą - tik tada uždengė stogą laikina skarda.
N.P.: tokį įsakymą pasiūliau Departamentui išleisti dar pernai, bet centrinio aparato vidurinės grandies vangumas yra toks pats, kaip ir visose kitose Lietuvos valdiškose įstaigose, todėl žemiau aprašomą įsakymą teko „išspausti" vos ne prievarta.
VE.lt inf. 2010-05-13, 12:43
Kultūros paveldo departamentas (KPD) pastaruoju metu pastebi tendenciją, kai pasiturintys dvarų, istorinių statinių ar kitų kultūros paveldo objektų savininkai tyčia juos laiko kiaurais stogais, išdaužtais langais, išlaužtomis durimis, neprižiūrimomis ir visiems prieinamomis teritorijomis. Tokiu tyčiniu neveikimu siekiama, kad kultūros paveldo objektas greičiau sugriūtų ir nereikėtų jo restauruoti.
Taip pat pastebimas tyčinis savininkų slapstymasis, siekiant išvengti asmeninės atsakomybės. Būtent tokioje situacijoje šiuo metu yra Belvederio dvaras Jurbarko rajone, buvusios skerdyklos pastatas Klaipėdoje, Lentvario dvaro rūmai (Trakų rajonas) ir kt.
Siekiant apsaugoti tokius kultūros paveldo objektus nuo visiško sunykimo, KPD direktorė Diana Varnaitė patvirtino priemonių planą, pagal kurį KPD inspektoriai organizuos nekilnojamųjų kultūros vertybių patikrinimą vietoje, nufotografuos esamą būklę, surašys apžiūros aktus ir reikalavimus pašalinti pažeidimus. Jei bus nepaisoma šių priemonių, bus surašomos administracinės baudos arba bus griebiamasi civilinių ieškinių dėl žalos išieškojimo.
Pačiu griežčiausiu atveju KPD teismo sprendimu sieks nusavinti kultūros paveldo objektą, išmokant teismo nustatyto dydžio kompensaciją. Šiems veiksmams įgyvendinti bus pasitelkti už pastatų priežiūrą atsakingi savivaldybių bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnai.
KPD valstybės tarnautojai apžiūrėję paveldo objektą, reikalaus įrengti laikinąsias apsaugos priemones: uždengti stogą, įstatyti lietvamzdžius, užmūryti pirmo aukšto langus, jei pastatas yra nenaudojamas. Priešingai vyraujančiam įsitikinimui, tai būtų minimalios investicijos, siekiančios nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų.
Tie savininkai, kurie argumentuos, kad neturi lėšų kultūros paveldo objekto priežiūrai, gali tikėtis iš KPD gauti kompensavimą statinio, paskelbto valstybės saugomu, konservavimui, jei bus įrodyta, kad iš savininko niekas neperka jam priklausančio nekilnojamojo turto.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą