Merai pagaliau prisipažino: jų neatsiskaitytinas fondas yra priedas prie algos

Nuotraukoje: merų fotosesija už reprezentacines išlaidas

N.P.: Sumanė keletas Seimo narių įvesti tvarką savivaldybių tarybų narių vokeliuose bei merų reprezentacinėse išlaidose ir įregistravo įstatymo pataisą, kad būtų atsiskaitinėjama už tas išlaidas (Kazys Kazakevičius, „Lietuvos žinios": Pataisos suerzino savivaldybių politikus, Lzinios, delfi.lt 2009-05-04).

Tai sunervino merus, todėl sukilo vieningu frontu ginti savo reprezentacinių vokelių bei kitų tarybos narių kanceliarinių vokelių. Gaila, kad tokią amoralią neatsiskaitytinų ir nepamokestintų išlaidų praktiką gina vos ne visų partijų merai – ir LSDP (Druskininkų, Marijampolės) ir, deja, TS-LKD (Molėtų).

O praktika, mano duomenimis, tai labai „nekokia": Švenčionių rajono meras per mėnesį šioms išmokoms gavo 2,0 tūkst., jo  vicemerai – po 1,2 tūkst. Litų, Visagino merui skiriama išmoka per mėnesį siekė 2,8 tūkst., jo vicemero - 1,6 tūkst. litų.]

Todėl merai tikrai nusipelnė, kad kai kurių jų auksines reprezentacines mintis iš šio straipsnio pacituočiau:

„Pasišaipymas iš merų

Seimo narių užmojus Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas vadina keistais. "Aš į rankas gaunu 3600 litų. Tai pasišaipymas iš mero institucijos. Net trijų Druskininkų mokyklų direktoriai už mane gauna daugiau, net ir kai kurių firmų vadybininkų atlyginimas didesnis nei mero. Todėl tas mero fondas yra savotiškas priedas prie jo atlyginimo. Juk meras negali į darbą ateiti su nudėvėtais batais, nušiurusiu kaklaraiščiu ar kostiumu. Juk tai irgi reprezentacija", - tvirtino jis.

R.Malinauskas nepritaria ir siekiui griežtinti kompensacijoms išmokamų lėšų panaudojimą, nes kiekviena savivaldybė turi savo įvairias kontroliuojančias tarnybas. Jos ir turėtų tuo užsiimti. O tarybų narių gaunamos kompensacijos nėra tokios didelės kaip parlamentarų.

LŽ duomenimis, savivaldybių tarybų nariai kompensacijoms kas mėnesį gauna gana įvairias sumas. Pavyzdžiui, Kazlų Rūdos politikai nesulaukia nė cento, Klaipėdos tarybos nariams mokama kompensacija siekia 700-840 litų, nepriteklių kamuojamo [N.P.: ajajai, kaip vargšeliai, nusikamavo, jei jau nebeišgali, tai gal tegu užleidžia vietą dar nepavargusiems?] Panevėžio miesto politikams - apie 1 tūkst., mažesnių savivaldybių tarybų nariai kas mėnesį atsiima po 400-500 litų [N.P.: .

"Tai nedideli pinigai. Reikalaudami už juos atsiskaityti, tik apsunkintume tarybos narius. Jie į posėdžius atvažiuoja savo transportu, patys kopijuoja reikalingus dokumentus. Kaip reikėtų tokias išlaidas įforminti?" - retoriškai klausė Molėtų rajono meras A.Žiukas [N..P.: kita nuoroda su jo fotografija – čia].

"Nemanau, kad tie 500 litų, kuriuos mokame tarybos nariams, yra dideli pinigai, kad už juos reikėtų atsiskaityti. Juk turėtume rinkti įvairius popieriukus. Vėliau kažkam reikėtų juos registruoti, skaičiuoti. Kažin ar taip pavyktų kiek nors sutaupyti", - antrino Marijampolės savivaldybės meras V.Brazys".

Nauji paminklai iš senųjų Klaipėdos kapinių?

Vytas Tamošiūnas     2009 05 05 

Prieš keletą metų atstatant kai kuriuos buv. senųjų centrinių miesto kapinių takus, su buldozeriais buvo išstumta visa eilė senųjų paminklų su įrašais. Pamatęs tokius vaizdus, daviau žinią D.Varkaliui ir mes kartu įvairiais būdais bandėm gelbėti tuos senuosius antkapius ir pan. Netoli buv. šachmatų klubo buvo ištempta į žemės paviršių buvusi užpilta stambi tašyta akmeninė plokštė, buv.obeliskinio paminklo pagrindas. Paprašiau architekto V.Mazurkevičiaus, kad ją paliktų vietoje ir įkomponuotų kaip buv. kapinių vieną iš senųjų akmens dirbinių ir kaip dekoratyvinį akcentą kur nors dabartinio skulptūrų parko kampelyje. Ta plokštė buvo įkomponuota vejoje greta buv. šachmatų klubo, už kelių žingsnių nuo dviratininko skulptūros. Praėjusios žiemos gale pastebėjau, kad tos akmens plokštės nebėra savo vietoje. Ir tik kiek vėliau sužinojau, kad ją paėmė ne vagys ar kokie nesusipratėliai, o skulptorius S.Mišeikis kaip darbinę medžiagą, iš kurios jis darys skulptūrą ar pan. darinį. Dar neseniai per žiniasklaidą pats S.Mišeikis ašarojo, kad jo kūrinius Gargždų gyventojai iškėlė iš parko į kokį tai užkaborį ir pan., o čia dabar pats S.Mišeikis tą patį daro su kitų sukurtu ir pastatytu dekoratyviniu akcentu. Tegu tas S.Mišeikis kala savo skulptūras ir kitką, bet tegu juos kala iš paprastų lauko akmenų, o ne iš buv. senųjų kapinių paminklų akmeninių dirbinių. Kodėl skulptorius Mišeikis toks abejingas istoriniam miesto palikimui, kurio ir taip labai nedaug belikę.

Klaipėdos mero vengimas atsiskaityti už savo darbus aptartas Seime

Seimo nario Evaldas Jurkevičiaus PRANEŠIMAS SPAUDAI 2009-05-06

 

LR Seimo narys Evaldas Jurkevičius gegužės 6-osios Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje išreiškė susirūpinimą dėl neteisėtų Klaipėdos miesto mero Rimanto Taraškevičiaus veiksmų. Politiką stebina vietos žiniasklaidoje publikuoti faktai, jog uostamiesčio meras nepaiso nei įstatymų, nei LR Vyriausybės atstovės Klaipėdos apskrityje raginimų pateikti savo veiklos ataskaitą.

Pagal įstatymus Klaipėdos miesto galva metinę ataskaitą turėjo paskelbti iki š.m. balandžio 1-osios, tačiau ji neparengta net po Vyriausybės atstovės Klaipėdos apskrityje paraginimo tai padaryti iki š.m. gegužės 1-osios. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys E. Jurkevičius įsitikinęs, jog toks Klaipėdos miesto mero elgesys gali būti vertinamas ne tik, kaip nusižengimas įstatymų nuostatoms, bet ir kaip savivaldžiavimas – miesto galva už savo darbus nesijaučia atsakingas nei kolegoms Savivaldybėje, nei jį rinkusiems gyventojams. Todėl natūraliai kyla klausimas, kam dirba meras - sau ar gyventojams?

Beje, Seimo narys pastebi, jog mero nenoras atsiskaityti už savo veiklą, matyt, yra „užkrečiamas". „Savo ataskaitų visuomenei nepateikė ir dauguma Klaipėdos miesto tarybos narių. Jeigu tu visus metus sąžiningai dirbai bendruomenės labui, neturėtų būti sunku išvardinti savo darbus, kas kita, jeigu laiką leidai veltui... Dar didesnę nuostabą kelia viešai reiškiamas vietos politikų nepasitenkinimas prievole atsiskaityti visuomenei",- sako Evaldas Jurkevičius.

Jo nuomone, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui būtų tikslinga atidžiau pasidomėti, kaip miestų ir rajonų tarybų nariai, o ypač jų vadovai vykdo pareigą informuoti rinkėjus apie savo veiklą.

 Išsamesnė informacija: Evaldas Jurkevičius

 LR Seimo narys  +370 698 42650

Uosto išlaidų ir partijų pajamų paslaptys.1 dalis

N.P.: Patikslinsiu žemiau pateikiamo gero straipsnio netikslumą: nepageidavau, kad slėptų mano pavardę, atvirkščiai, kitą dieną išplatinau pareiškimą spaudai ir paviešinau savo programą, ragindamas tą patį padaryti ir kitus pretendentus.

Vieną iš tikslų, kurių siekiau kandidatuodamas į uosto vadovus, jau pasiekiau: pamažu nutraukiama paklodė nuo iki šiol labai slaptų uosto piniginių dalykų.

Šis Lietuvos žinių numeris - apie žemsiurbę, kaip vieną iš pagrindinių kai kurių partijų iždo pildytojų.

Manau, kad žiniasklaida pratęs šį viešinimo procesą ir išgirsime dar daug dalykų, kurių nežinojo ne tik Lietuvos, bet ir Klaipėdos gyventojai.

Uostas – lyg partijos aukso kasykla

http://www.lzinios.lt/lt/2009-05-05/tyrimas_2/uostas_lyg_partijos_aukso_kasykla.html

Rūta Skatikaitė / „Lietuvos žinios" 2009 05 05

Pretendentai į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovus šį kartą itin slapukauja – paraiškos paduotos tik priešpaskutinę skelbto konkurso dieną, o visi kandidatai pageidavo, kad jų pavardės nebūtų viešinamos. Tačiau yra manančiųjų, kad jau nuspręsta, kas vadovaus uostui.

Uostamiesčio žurnalistai juokauja, kad pagrindiniai reikalavimai būsimajam Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovui yra rūkyti pypkę, turėti darbo Europos Parlamente (EP) patirties, Lietuvoje nors ir trumpą laikotarpį būti pasėdėjus kokio nors ministro kėdėje, Klaipėdoje būti paragavusiam mero duonos.

Ne tik klaipėdiečiai lengvai atpažintų, kas šimtu procentų atitinka šį apibūdinimą. Charizmatiškasis pypkininkas liberalas Eugenijus Gentvilas 1997-aisiais tapo Klaipėdos meru, 2001 metais keturis mėnesius vadovavo Ūkio ministerijai, o 2004 metais buvo išrinktas į EP. Darbas Briuselyje artėja į pabaigą, taigi E.Gentvilui laikas susimąstyti, ką veiks Lietuvoje.

Paklaustas, ar tikrai pretenduoja į generalinio uosto direktoriaus pareigas, E.Gentvilas juokavo:

„Aš visiems žurnalistams sakau – konkurso dalyviai neskelbiami. Nekomentuosiu, tikrai neatsakysiu. Pati supranti iš mano atsakymo, kaip yra," – užuominomis kalbėjo E.Gentvilas.

Kai uostui vadovavo S.Dobilinskas, jo atlyginimas buvo 13 kartų didesnis už minimalią mėnesinę algą (800 litų) ir nustatytas 55 proc. tarnybinio atlyginimo priedas. Nuo gegužės, lėšas taupančios Vyriausybės nutarimu, uosto vadovo tarnybinio atlyginimo koeficientas sumažintas iki 9,8, o priedas – iki 30 procentų.

Idealiai tinka

Susisiekimo ministerijos, kuriai pastaruosius keletą mėnesių vadovauja artimas E.Gentvilo draugas ir politinis bendražygis Eligijus Masiulis, pretendentams į uosto generalinius direktorius keliamuose reikalavimuose apie pypkės rūkymą neužsimenama. Tačiau tai E.Gentvilui kelio į prestižinį postą neužtveria.

Reikalaujama, kad pretendentas turėtų aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, vadovaujamo darbo patirties, sugebėtų savarankiškai priimti sprendimus, analizuoti ir apibendrinti ekonominę, statistinę ir kitą informaciją. Būsimam uosto vadovui reikėtų išmanyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus, Vyriausybės nutarimus, Europos Sąjungos teisės aktus, kitus teisės aktus, reglamentuojančius įmonės kompetencijai priskirtus klausimus, ir mokėti jais naudotis bei taikyti praktiškai. Dar pageidaujama, kad jis būtinai mokėtų anglų ir rusų kalbas, dirbtų kompiuteriu. Be to, dar atitiktų teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą ir leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Ir šie reikalavimai idealiai tinka Liberalų sąjūdžio atstovui E.Gentvilui, turinčiam universitetinį išsilavinimą, vadovaujamo darbo patirties, išmanančiam įstatymus ir sugebančiam dirbti kompiuteriu. Tiesa, šiuos strateginės įmonės direktoriui keliamus reikalavimus laisvai atitiktų ir stiklo taros supirkimo punkto vedėjas, Ventės rago ornitologinės stoties direktorius ar bet kuris kitas išprusęs pilietis.

Slaptumas nepadėjo – žurnalistai išsiaiškino, kad uostui vadovauti pageidauja ne tik E.Gentvilas, bet ir Klaipėdos keleivių bei krovinių terminalo vadovas Benediktas Petrauskas ir paveldosaugininkas Naglis Puteikis.

Sena tradicija

„Sąmoningai nekeitėme reikalavimų, kurie galiojo nuo 2002 ar 2001 metų, kai uosto vadovu buvo pasirinktas Sigitas Dobilinskas, – paaiškino viceministras Arūnas Štaras. – Nereikia įtarinėti, kad jeigu neįrašyti reikalavimai išmanyti jūrų uosto problematiką, tai vertinimo komisijai neateis į galvą noras matyti žmogų, turintį darbo jūrų uoste patirties. Uoste didelė profesionalių darbuotojų komanda, generalinis direktorius turi būti stiprus vadybininkas, sugebantis suderinti įvairius interesus."

Patikslinant A.Štarą reikėtų pasakyti, kad socialdemokratas S.Dobilinskas KVJUD generaliniu direktoriumi buvo nuo 2000 iki 2009 metų. Kelininko išsilavinimą turintis S.Dobilinskas kelerius metus vadovavo UAB „Klaipėdos terminalas", nuomojančiai krantinę uoste, taigi patirties šioje veiklos srityje tikrai turėjo.

O reikalavimai pretendentui sukurti, kaip galima spėti, dar anksčiau, kai tuometis ministras pirmininkas Rolandas Paksas KVJUD vadovu paskyrė mažeikiškį krautuvininką, tuo metu Lietuvos liberalų sąjungos narį Kęstutį Bartkevičių. Sovietmečiu universitete ekonomiką baigusiam, krautuvėlę Mažeikiuose turėjusiam K.Bartkevičiui teko sugalvoti tokius reikalavimus, kurie tiktų beveik kiekvienam.

Lėšų šaltinis

Atrodo, kad per dešimt metų nepasikeitė politikų požiūris į vienintelį Lietuvos jūrų uostą. Dažnai užsimenama, kad politikams Klaipėdos uostas svarbus ne todėl, kad tai – strateginis šalies objektas, kur uždirbama nemaža dalis šalies biudžeto įplaukų, o melžiama karvė partijų kasoms papildyti. Ar ne todėl vadovauti KVJUD ir skiriami partijoms ištikimi žmonės, sugebantys pasirūpinti, kad pinigai iš uosto papildytų valdančiosios partijos kasą?

O tokių galimybių yra, kadangi kai kurie brangiai kainuojantys darbai yra sunkiai kontroliuojami. Keblu suskaičiuoti, kiek tiksliai smėlio ir dumblo kasmet iškasa žemkasė, kiek grunto iškasta ir supilta tvarkant krantines, kiek realiai atlikta kitų brangiai kainuojančių darbų. Jei Valstybės kontrolė būtų patikrinusi KVJUD pajamas ir išlaidas, galbūt būtų pastebėti kai kurie keisti dalykai. Tačiau Valstybės kontrolė nė karto nėra atlikusi uosto administracijos veiklos ir finansų audito.

Brangesni nei Liubeke

KVJUD cirkuliuoja milžiniškos pinigų sumos. Štai 2009 metais planuojama gauti 153 mln. litų pajamų iš uosto rinkliavų ir žemės nuomos. Dar 56 mln. litų uostas gaus žemsiurbei įsigyti ir iš struktūrinių fondų.

Išlaidos taip pat nemenkos. 110 administracijos darbuotojų darbo užmokesčiui numatyta 5,9 mln. litų, 160 uosto tarnybų darbuotojų – dar 8,3 mln. litų. Administracijos darbuotojų atlyginimo vidurkis - 4470 litų, o uosto tarnybų – 4323 litai. Tarnautojų atlyginimo vidurkis netgi didesnis nei uoste dirbančių žmonių. Administracijai dar skiriamas 310 tūkst. litų priedas komandiruotėms (po 25,8 tūkst. litų kas mėnesį), uosto tarnyboms – 120 tūkst. litų (po 10 tūkst. mėnesiui). Pagal kolektyvinę sutartį socialinėms ir kitoms išlaidoms skirta dar 750 tūkst. litų.

KVJUD buhalterijos duomenimis, 2007 metais uoste dirbo 286 žmonės, vidutinis jų darbo užmokestis buvo 3485 litai per mėnesį. Pernai darbuotojų padaugėjo iki 293, o vidutinis darbo užmokestis išaugo iki 3743 litų per mėnesį.

Kai uostui vadovavo S.Dobilinskas, jo atlyginimas buvo 13 kartų didesnis už minimalią mėnesinę algą (800 litų) ir nustatytas 55 proc. tarnybinio atlyginimo priedas. Nuo gegužės, lėšas taupančios Vyriausybės nutarimu, uosto vadovo tarnybinio atlyginimo koeficientas sumažintas iki 9,8, o priedas - iki 30 procentų.

Administracinės ir uosto eksploatavimo išlaidos, kartu sudėjus, siekia 66 mln. litų - beveik 43 proc. visų pajamų.

Išlaikyti KVJUD atsieina kelis kartus brangiau, nei Vokietijos Liubeko uostą, kurio krovos apimtis tokia pat, kaip ir Klaipėdos uosto. Liubeko uosto direkcijos duomenimis, direkcijoje dirba 30 žmonių, Uosto kapitono tarnyboje – dar dešimt darbuotojų. Per metus jų atlyginimams išmokama 2,2 mln. eurų (apie 7,6 mln. litų). Uostas priklauso Liubeko savivaldybei, yra jos padalinys.

Žemsiurbė siurbia pinigus?

Jau kelinti metai KVJUD į savo investicinius planus įrašo ir vėl išbraukia punktą dėl žemsiurbės įsigijimo. Žemsiurbė - tai keliasdešimt milijonų kainuojantis laivas, skirtas iš uosto akvatorijos išvalyti smėliui ir dumblui, kad būtų išsaugotas tinkamas gylis laivams.

Žemsiurbės kaina – apie 40-60 mln. litų. Kadangi Nemunas kasmet atplukdo į uostą daug dumblo, o audros prineša smėlio, KVJUD kasmet nuomoja žemsiurbę iš gretimų uostų. KVJUD duomenimis, 2001-2008 metais uostui gilinti panaudota 172 mln. litų su PVM. Gilinimo darbus atliko AB „Klaipėdos hidrotechnika", „Rohde NielsenA/S", AB „Klaipėdos hidrotechnika" ir „PRCiP Dragmor" (pagal jungtinės veiklos sutartį).

Už eksploatacinius uosto akvatorijos valymo darbus nuo 2003 iki 2008 metų įskaitant PVM buvo sumokėta per 29 mln. litų. Daugiausia – 2008 metais, beveik 13 mln. litų. Taigi už tuos 200 mln. litų, kurie per devynerius metus išleisti uosto gilinimo ir valymo darbams, buvo galima nusipirkti ne vieną, o tris žemsiurbes ar žemkases.

Neoficialiai „Lietuvos žinioms" ne kartą buvo užsiminta, kad tol, kol uostas neturi savos žemsiurbės, nėra ir apskaitos, kiek smėlio ir dumblo ji išsiurbia. Keista ir tai, kad už darbą Klaipėdos uoste žemsiurbės savininkams mokama brangiau nei už tokį pat darbą užsienio uostuose.

Galima spėti, kad dalis nuo tų šimtų milijonų, sumokėtų už žemsiurbės darbą, nukeliavo ne tik į svetimus uostus, bet ir į kai kurių Lietuvos partijų kasas. Ar ne todėl ir šiais metais ketinama atidėti žemsiurbės įsigijimą, nukeliant pirkinį į kitų metų pabaigą? Susisiekimo ministerijoje mąstoma, kad esant finansų krizei žemsiurbei 2009 metais numatytas lėšas būtų tikslingiau panaudoti investiciniams infrastruktūros objektų projektams, tuo prisidedant prie Lietuvos statybų sektoriaus atgaivinimo.

Dirbtų ir uždirbtų

„Žemsiurbė būtų didelis pliusas Klaipėdos uostui, laivas kiekvieną dieną galėtų atlikti darbus, stebėti problemiškiausias vietas, – mano laikinas KVJUD vadovas Algirdas Kamarauskas. – Būtų tikslesnė apskaita, įgytume žemsiurbės eksploatavimo patirties. Tai pliusai. Bet yra ir minusų, nes turint laivą brangiai kainuoja jo priežiūra. Kas dveji metai turi būti atlikta dokinė apžiūra, kas penkeri – klasės atstatymas, labai svarbi ir įgulos kvalifikacija. Pernai jau buvo nuspręsta pirkti žemkasę, paskelbtas konkursas, tačiau dėl didelių kainų nutrauktas. Mes per patį brangmetį skelbėme konkursą. Dabar kreipėmės į ekspertus, kad sudarytų optimalią techninę užduotį, koks turėtų būti laivas. Artimiausius porą metų žemsiurbė dar bus nuomojama. Uoste darbo jai būna 3-4 mėnesiams, todėl atsirastų galvos skausmas, kaip žemsiurbę įdarbinti kituose uostuose."

Įsigijęs nuosavą žemsiurbę ir ją įdarbinęs kituose uostuose Klaipėdos uostas nebemokėtų milijonų užsieniečiams, o pats juos užsidirbtų. Bet ar tada nekiltų skandalas įsitikinus, kad joks uostas už žemsiurbės paslaugas nesutinka mokėti tiek, kiek mokėjo Klaipėda? Ar nepaaiškėtų, kad iš tiesų uoste nėra tiek dumblo ir smėlio, kiek kasmet rašoma ataskaitose?

Ar ne tai – pagrindinė priežastis, dėl ko uostui turi vadovauti partijai ištikimas žmogus ir kodėl vis atidedamas vienas svarbiausių pirkinių?

TS-LKD pirmininko rinkimų rezultatai: laimėjo A.Kubilius

TS-LKD Pirmininko rinkimų rezultatai

N.P.: Sveikinu Andrių Kubilių, laimėjusį TS-LKD pirmininko rinkimus.

„Pranešame, kad šiandien Vilniuje dirbusi centrinė balsų skaičiavimo komisija, vadovaujama Kauno regiono vadybininkės Danutės Pukėnienės, suskaičiavo visuotinių TS-LKD Pirmininko rinkimų, visą praėjusią savaitę vykusių partijos skyriuose, rezultatus.

Komisija nustatė:

Skyriai  iš viso gavo                14201          biuletenį;

Rinkimuose buvo panaudota  9286             biuleteniai;

Galiojančiais pripažinta          9277             biuleteniai;

Negaliojančių rasta                 23                 biuleteniai ;

Grąžinti sugadinti                    9                   biuleteniai;

Grąžinti nepanaudoti               4924             biuleteniai;

Rinkimuose dalyvavo              9277             turintys teisę rinkti TS-LKD pirmininką partijos nariai (kurių narystė trunka ilgiau nei 3 mėn.). Tai sudaro 59,66  %  nuo visų partijos narių.

Vadovaujantis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų įstatų 107.4 punktu, rinkimai laikomi įvykusiais:

už Andrių Kubilių balsavo - 8390,

už Naglį Puteikį balsavo – 290,

už Gintarą Songailą balsavo – 313,

už Andrių Tučkų balsavo – 259.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininku išrinktas Andrius Kubilius, surinkęs 90,44 % balsų nuo dalyvavusių rinkimuose skaičiaus.

SVEIKINAME!

Pagarbiai

Algis Urbonas TS-LKD Vykdomasis sekretorius"

Elitas ir paprasti žmonės: priešprieša didėja

Fotografijoje: 2 – jo maršruto troleibuso MTB-82D vairuotojai Č. Dimbelis, J. Ribinskas ir konduktorė E. Juodvalkienė, 1956 gruodis

Radau internete informaciją apie tipinę savivaldybės /valstybės valdomą viešų paslaugų įmonę. Tipiškas savivaldybės įmonės vaizdelis -

darbuotojų mažėja, direktorių daugėja,

troleibusai byra, direktorių algos kyla.

O aš jau galvojau, kad Klaipėdos m. savivaldybės AB „Klaipėdos vandenys" su 7 pavaduotojais ir 13 kontrolierių yra stebuklas. Ne, pasirodo beveik visur tas pats.

Bet tokie maištai ir išnyranti informacija rodo, kad krizė turi ir gerų dalykų – prasideda apsivalymas.

Pateikiu iškalbingesnes citatas:

„Vilniaus troleibusuose" kilo maištas

2009-05-05 12:43 Audrius Bareišis | Alfa.lt

Vilniaus m. savivaldybės įmonės UAB „Vilniaus troleibusų" darbuotojų profesinė sąjunga trečiadienį prie sostinės savivaldybės surengs piketą dėl padėties bendrovėje. Įdomu tai, kad piketo tikslai nėra susiję vien tik su papildomų lėšų reikalavimu. Profsąjungos atstovai tvirtina, kad taupymo programą reikia pradėti nuo „Vilniaus troleibusų" administracijos, nes ta technika, kuria yra vežiojami žmonės, labiau tinkama metalo laužui nei normaliai veiklai vystyti.

„Prieš 16 metų, kai atėjau čia dirbti, buvo 2 tūkst. darbuotojų, šiandien jų – 1100. Tuo tarpu direktorių skaičius ne tik nesumažėjo, bet ir buvo įsteigtas vienas papildomas etatas. Darbininkų, kurie labiausiai reikalingi, jog „Vilniaus troleibusai" tinkamai funkcionuotų, skaičių sumažino per pusę, o vadovų padidino. Absurdas. Penkių direktorių atlyginimams per metus buvo skirta apie 800 tūkst. Lt. [N.P.: vidutinė vadovų alga – 13300 Lt].", – Alfa.lt kalbėjo „Vilniaus troleibusai" profsąjungos pirmininkė Danuta Iljina.

N.P.: ir štai iškalbingiausia citata. Pats 4 metus dirbau valstybės kontroliuojamos AB „Klaipėdos laivų remontas" direktoriumi, apie benzino pylimą savaitgaliams nebuvo nė kalbos –  savo mašina ir savo benzu važinėjau, net jei reikėdavo į įmonę užsukti, o ji dirbdavo pamainomis, tai tekdavo užvažiuoti):

Alfa.lt susisiekė su „Vilniaus troleibusų" generaliniu direktoriumi Jonu Bagdonavičiumi: „...Mano atlyginimas nėra mažas, nesiskundžiu, bet yra didesnių. Pažiūrėkite į „Leo LT", bankininkų ir šou verslo atstovų atlyginimus. ...„Mane apkaltino, kad savaitgalį pilu benziną. Anksčiau taip darydavau, važiuodavau pažiūrėti, kokia situacija mieste, kaip sekasi mechanikams tvarkyti techniką. Toks jausmas, kad tuoj tarnybiniu telefonu nebegalėsiu naudotis", – priekaištus atrėmė J. Bagdonavičius.

Estai suskubo į Europą ir dėl nekilnojamojo turto mokesčio

N.P.: o mes? Kartu su Rusija, Latvija ir Rumunija liksime paskutinėmis 3 Europos šalimis, kuriose tokio mokesčio nėra? Bet užtat pas mus yra Laisvosios rinkos institutas, kuris už monopolistų pinigus mums seka pasakas, kad jei toks mokestis atsiras, tai visi turtuoliai savo turtus išveš į užsienį.

Ai, tegu veža, kas dar neišvežė, menka bėda, nepražūsime ir be jų jachtų.

Estijoje gali būti įvestas nekilnojamojo turto mokestis

www.DELFI.lt 2009 gegužės mėn. 5d. 12:37

Siekiant užlopyti biudžeto skyles, nagrinėjamas pasiūlymas įvesti nekilnojamojo turto mokestį, konkrečiai – už vasarvietes ir kitą turtą, rašo delfi.ee.

Estijos banko Pinigų politikos skyriaus patarėjo Andreso Saarnito teigimu, vasarviečių ir kito nekilnojamojo turto mokestis būtų vienas būdas apmokestinti asmenis, turinčius vieną ar daugiau nekilnojamojo turto objektų, rašo laikraštis „Aripaev".

A. Saarnitas taip pat pabrėžė, kad įvedus vienodą nekilnojamojo turto mokestį, būtų sunkumų, nes Estijoje didžioji dalis nekilnojamojo turto savininkų ne pirko nekilnojamąjį turtą, o gavo jį po nuosavybės reformos.

Išsamus straipsnis apie šiuolaikinius tinklaraščius

Taisyklė: žinomi žmonės savo internetinius dienoraščius – blogus paprastai pavadina savo pavardėmis.

XXI a. dienoraščiai – apnuogintos sielos

Rūta Stankevičiūtė Kauno diena, 2009-04-25

Visais laikais žmonės mėgo rašyti dienoraščius, kuriuos nuo svetimų akių slėpdavo po lova. Dabar dienoraštis, persikėlęs į internetą ir gavęs tinklaraščio vardą, tapo viešas.

Upė, kurios neužtvenksi

Dar neseniai tik informacinių technologijų asams suprantamas internetas jau atėjo kone į kiekvienus namus. Ten skaitome naujienas, ieškome receptų, bendraujame su draugais, o vis dažnesnis ryžtasi rašyti ir viešą dienoraštį. Senosiose demokratijose įsitvirtinę vadinamieji blogai jau tampa ir mūsų gyvenimo dalimi. Perskaitę laikraščius, panaršę mėgstamuose naujienų portaluose, kitokios, dažnai netikėtos, nuomonės ieškome tinklaraščiuose.

"Šios upės neužtvenksime. Galime tik stebėti, kaip tinklaraščiai veržiasi į mūsų gyvenimą arba ir patys ten dalyvauti", – pripažįsta Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto direktorius profesorius Žygintas Pečiulis.

Jis konstatuoja: prasidėjo didžioji demokratijos šventė, kurią kai kurie galbūt pavadintų demokratijos orgija – išaušo pilietinės žurnalistikos rytas, kai visuomenę jau informuoja ne tik profesionalūs žurnalistai, bet ir paprasti piliečiai.

"Neliko jokių informacijos filtrų. Išgyvename vaikiško džiaugsmo periodą, mėgaujamės niekieno netikrinta, subjektyvia informacija, nes iki šiol tokios niekur nebuvo", – pastebi Ž.Pečiulis.

Rašo, nes turi ką pasakyti

Kas tris sekundes viename iš pasaulyje esančių tinklaraščių atsiranda naujas įrašas. Vien Lietuvoje specialiose svetainėse su ketinimais rašyti savo dienoraštį yra užsiregistravę apie 60 tūkst. žmonių, o veikiančiais laikomi apie tūkstantis tinklaraščių. Kol kas daugiausia interneto dienoraščių rašo informacinių technologijų, rinkodaros ir reklamos specialistai, bet vis rimtesnes pozicijas užima ir finansų, ekonomikos, politikos, kultūros temas nagrinėjantys autoriai.

Sėkmingo tinklaraščio šeimininkas paprastai yra kurios nors vienos srities labai geras specialistas, jis žino daugiau už kitus ir dėl to yra įdomus. Ko gero, profesionalus virėjas ar vertybinių popierių specialistas savo srities aktualijas gali analizuoti kur kas giliau, negu tik kartais tomis temomis rašantis žurnalistas.

Žiniasklaidos ekspertas Rytis Juozapavičius įsitikinęs, kad visuomenės informavimo priemonės kuo toliau, tuo labiau taps personifikuotos ir mes rinksimės tuos asmenraštininkus, kuriais tikėsime ir kurie mums atrodys įdomūs.

"Populiariausi tie dienoraštininkai, kurie tikrai turi ką pasakyti, kurie yra savo srities asai. Be to, reikšmingas ir periodiškumas – svarbu kuo dažniau atnaujinti informaciją", – pastebi Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius Aurimas Radkevičius.

Iškovojo žurnalistų teises

Šią savaitę Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad interneto tinklaraščių autoriai gali būti prilyginti žurnalistams. Bylą teismas nagrinėjo po to, kai tinklaraštininkas Liutauras Ulevičius apskundė Seimą, nesutikusį jam suteikti akreditacijos – analizuoti Seimo darbą savo tinklaraštyje. Teismo sprendime rašoma, kad akreditacija gali būti suteikta tokiam tinklaraštininkui, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą bei kurią pats panaudoja veikdamas kaip viešosios informacijos rengėjas.

"Teismas surado saliamonišką sprendimą, patenkino naujos žiniasklaidos rūšies interesus ir suteikė įrankius valstybės institucijoms, kurios teikia akreditacijas", – mano bylą prieš Seimą laimėjęs L.Ulevičius.

Netrukus po teismo sprendimo aiškią poziciją tinklaraštininkų atžvilgiu pateikė Vyriausybė. Pagal naująsias taisykles interneto tinklaraščių kūrėjai, rašantys apie politiką, turi teisę gauti akreditaciją prie Vyriausybės.

"Toks teismo sprendimas yra precedentas. Nuo šiol kiekvienas tinklaraščio autorius galės prašyti akreditacijos prie valstybinių įstaigų, – konstatuoja Ž.Pečiulis. – Įdomu, kaip viskas atrodys, jeigu šimtai tinklaraštininkų pateiks tokius prašymus. Seime net nėra tiek patalpų, kad visi norintieji galėtų stebėti posėdžius."

Teisės be pareigų?

Žurnalistus kausto įvairios taisyklės, kuriose nustatyta, kaip turi būti rengiama informacija. Tuo tarpu toje pačioje informavimo erdvėje dalyvaujančių tinklaraščių autorių atsakyti už pateiktos informacijos tikslumą neįpareigoja niekas.

"Neįpareigojo iki šiol, – konstatuoja naujienų agentūros BNS direktorius ir vyriausiasis redaktorius Artūras Račas. – Prilygindamas tinklaraščių autorius žurnalistams teismas ne tik suteikė teisę jiems akredituotis ir prieiti prie dokumentų. Nuo šiol tinklaraštininkai, kurie norės tapti žurnalistais, turės tas pačias pareigas, kurios numatytos Visuomenės informavimo įstatyme bei Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekse."

Šie dokumentai įpareigoja žurnalistus pateikti teisingus faktus, atskirti juos nuo nuomonių, paisyti nepilnamečių apsaugos, teisės į paneigimą ir kitų reikalavimų. Šių "žaidimo taisyklių" nuo šiol viešojoje erdvėje turės laikytis ir tinklaraščių autoriai.

"Jei tinklaraštininkams galios tokios pačios taisyklės, interneto erdvė išsivalys nuo tinklaraščių, kurių autoriai rašo visiškai nejausdami atsakomybės. Jie viešai kalbėti taip neišdrįstų, kaip jie parašo", – įsitikinęs A.Račas.

Populiarūs, nes neasmeniški

Interneto dienoraščiai, kurių autoriai pasakoja, ką valgė pusryčiams, o vėliau – vakarienei, visuomenei nėra įdomūs, rodo statistika. Tokie asmenraščiai įdomūs nebent juos rašančiųjų draugams ir šeimos nariams arba kai apie tokius dalykus pasakoja viešas asmuo. Lietuviškų tinklaraščių reitingus skelbiančio "blogologas.lt" duomenimis, labiausiai skaitomas yra interneto ir technologijų temas analizuojantis interneto dienoraštis "nežinau.lt".

"Rašau tik apie tai, apie ką žmonės diskutuoja, kas jiems šiandien aktualu, turbūt todėl ir skaito", – sėkmės receptą atskleidžia "nežinau.lt" autorius Džiugas Paršonis. Daugiau kaip 6 tūkst. įrašų parengęs tinklaraštininkas dirba reklamos agentūroje, o tinklaraštyje rašo apie technologijas, nes jomis domisi nuo vaikystės.

Antroje vietoje – perpus mažiau prenumeratorių (apie 2,1 tūkst.) turintis reklamos ir rinkodaros blogas "Žudyk Reklamą". Populiariosios psichologijos, laisvalaikio ir madų temomis rašančio "Café Blogas" autorius – trečioje vietoje.

Toliau pagal prenumeratorių skaičių tinklaraščiai išsidėstę taip: "Ežiukas Vilniuje" (urbanistika, architektūra), Karolis Pocius (asmeninis, technika), "blogasantdurniaus" (asmeninis), "Internetinė rinkodara", "Radiocool" (technologijos), "Dievų žiniasklaida" (politika, žiniasklaida) ir Artūro Račo blogas, kuriame rašoma apie politiką ir visuomenės aktualijas.

Profesorius Ž.Pečiulis, save vadinantis tradicinės žiniasklaidos šalininku, profesionaliausiais laiko A.Račo, Sauliaus Stomos ir "nežinau.lt" tinklaraščius. A.Radkevičiui įdomiausias – "ekoblogas", kuriame pateikiama informacijos apie ekologines iniciatyvas ir produktus. "Dievų žiniasklaidos" tinklaraštyje VU dėstytojas ieško informacijos apie žiniasklaidos tendencijas. A.Račas atkreipia dėmesį į Simono Bartkaus tinklaraštį apie aviaciją, literatūrinius blogus – "Ligi dangaus" ir "Pink city".

Naujas įrankis politikams

Premjeras Andrius Kubilius, ūkio ministras Dainius Kreivys, politikai Artūras Zuokas, Naglis Puteikis – visi jie rašo interneto dienoraščius.

"Viena priežasčių, kodėl nusprendžiau rašyti, yra savidisciplina. Rašymas padeda man sutvarkyti mintis, disciplinuoja mąstymą", – sako A.Kubilius ir priduria, kad tinklaraštis kartu yra ir puiki priemonė tiesiogiai bei atvirai bendrauti su žmonėmis. Vieną įrašą tinklaraščiui premjeras parengia per 10–15 min., dažniausiai vakarais arba savaitgaliais. Anksčiau po kelis įrašus per savaitę parengdavęs premjeras dabar šiam pomėgiui skiria mažiau laiko.

Paklaustas, ar tinklaraštyje rašo kaip pilietis A.Kubilius, ar kaip premjeras A.Kubilius, politikas atsakė, kad interneto erdvėje jis – pilietis, fizikas, mėgstantis dviračius ir šiuo metu premjeru dirbantis žmogus.

Rūpestingai savo tinklaraščiu rūpinasi politikas Naglis Puteikis. Jo nuomone, tinklaraščio rašymas yra sudėtinė politiko gyvenimo dalis. Aštrios kritikos kolegoms politikams negailintis N.Puteikis gailisi, kad iki šiol nedrįso kritikuoti Prezidento.

"Tai, kad nedrįsau kritikuoti Valdo Adamkaus, yra tragedija, absurdas. Politinis elitas susitarė nekritikuoti Prezidento, nors pasaulyje visur įprasta kritikuoti ir aukščiausius valstybės vadovus", – sako N.Puteikis ir žada naujajam prezidentui kritikos negailėti.

Laiką, kurį skiria tinklaraščiui rašyti, N.Puteikis vadina iš šeimos atimtu laiku: "Kartais pavyzdžiu tokiems kaip A.Račas, kuris rašo dvidešimt kartų greičiau negu aš. Man rašyti sunkiau, nes neturiu tokių įgūdžių, bet stengiuosi."

Žurnalistams darbo liks

Moderniosios žiniasklaidos apologetai perspėja, kad profesionalių žurnalistų paslaugų visuomenei ateityje gali nebereikėti, nes įvairios informacijos galima rasti tinklaraščiuose ir kitose interneto erdvėse. Esą atėjo laikai, kai informaciją kuria ir platina patys skaitytojai.

"Jeigu pasikliausime tik tinklaraščių autoriais, vieną dieną galime likti be informacijos, nes jie neturi įsipareigojimo nuolat informuoti visuomenę. Galbūt jiems bus sunkus pirmadienis, tingėsis ar bus per geras, ar per blogas oras, kad kažką rašytų", – svarsto Ž.Pečiulis. Be to, anot profesoriaus, visuomenei patinka pašildytas ir sukramtytas maistas, tai yra žurnalistų apdorota ir objektyvi informacija.

A.Račas atkreipia dėmesį į ribotus tinklaraštininkų išteklius: interneto dienoraštyje įrašą rengia vos vienas žmogus, o naujienų portalų ir laikraščių redakcijos turi didžiules redakcijas profesionalių žurnalistų. Esą vadinamieji blogeriai neturi tikslo pakeisti žurnalistų, priešingai – jie rašo apie tai, į ką dėmesio neatkreipia tradicinė žiniasklaida, skiria dėmesio smulkmenoms.

"Rašau apie neskaidrius viešųjų pirkimų konkursus, nes noriu, kad mano į biudžetą sumokėti pinigai būtų panaudoti efektyviai. Rašydamas apie tai, ką dabar daro V.Tomkus ir "Respublika", noriu pasakyti, kad nesu toks žurnalistas ir man tokia žiniasklaida nepriimtina. Ginu save", – sakė A.Račas ir pridūrė, kad tinklaraštis visų pirma jam yra laisvalaikis.

Tinklaraščiai sudaro terpę bendrauti ir socializuotis įvairių interesų turintiems žmonėms, kurie rūpimais klausimais žiniasklaida domisi retai vien dėl per mažos auditorijos. Gydytojai, bibliotekininkai, mamos, aviacijos entuziastai – visi jie šiandien turi dideles galimybes bendrauti su bendraminčiais internete.

--------------------------------------------------------------------------------

Daugiausia prenumeratorių turintys tinklaraščiai

1. nežinau.lt (internetas, technologijos)

2. Žudyk Reklamą (reklama, rinkodara)

3. Café Blogas (populiarioji psichologija, laisvalaikis, mados)

4. Ežiukas Vilniuje (urbanistika, architektūra)

5. Karolis Pocius (asmeninis, technika)

6. blogasantdurniaus (asmeninis)

7. Internetinė rinkodara

8. Radiocool (technologijos)

9. Dievų žiniasklaida (politika, žiniasklaida)

10. Artūro Račo blogas (politika, visuomenės aktualijos)

Šaltinis: blogologas.lt

--------------------------------------------------------------------------------

Žiniasklaidos ekspertas Rytis Juozapavičius

Žmonės yra labai nusivylę tradicine žiniasklaida. Turime keletą nacionalinių dienraščių, kurie tikrovę haliucinuoja, yra labai tendencingi ir angažuoti. Tarkime, "Respublikos" grupės leidinių rašiniai arba "Lietuvos ryto" – ten tiek daug melo ir tiek daug netikslaus kalbėjimo, kad tuos laikraščius skaitydamas nesupranti, kas iš tikrųjų vyksta pasaulyje. Panašus jausmas žmones apima ir žiūrint kai kurias populiarias televizijos laidas: rinkimus ir visą politinį gyvenimą pateikia kaip žirgų lenktynes – svarbu tik tai, kas atbėgs pirmas, o ne kokia to prasmė? Pasakojimas apie šalies biudžeto svarstymą telpa į dvi minutes... Pataikaujant įsivaizduojamosios tamsių žmonių masės skoniui visuomenės gyvenimas nušviečiamas kuo vulgariau ir primityviau. Pasiilgę žinių, gilesnės analizės, žmonės pradeda ieškoti informacijos internete ir suranda tinklaraščius, kuriuos rašo protingi, išsilavinę žmonės. Vertinu Artūro Račo ir Aurelijaus Katkevičiaus tinklaraščius ir daugelio jaunųjų blogerių puslapiuose randu nuostabių dalykų. Jie yra skirti tiems, kuriems negana delfi.lt, bernardinai.lt, alfa.lt, nors šie portalai siūlo man pakankamą nuomonių įvairovę. Pavyzdžiui, A.Račo ir A.Katkevičiaus jausenos yra labai įdomios, o minčių nuoplaišos kartais padeda greitai suprasti, kurie vertinamo reiškinio aspektai yra svarbesni arba įdomesni. Tikiu, kad visuomenės informavimo priemonės kuo toliau, tuo labiau taps personifikuotos ir mes rinksimės tuos tinklaraščius, kurių autoriais tikėsime ir kurie mums atrodys įdomūs.

Išpūstos algos: Šiauliuose įstatymai veikia, Klaipėdoje - ne

N.P.: pavydžiu šiauliečiams, nes jie sužinojo savo įmonių vadukų-imperatoriukų algas. Ačiū „Šiaulių kraštui".

Klaipėdos savivaldybės vadovai-zuokininkai-taraškevičininkai uoliai gina savo pavaldinius – bendrapartiečius iš LICS-o  ir jokios informacijos apie jų algas niekam neteikia.

Nes Klaipėdoje neveikia Lietuvos Respublikos įstatymai, tarp jų – vienas svarbiausių, kuris turėtų užtikrinti demokratiją ir valdymo skaidrumą: LR Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas, (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=325461), kuris garantuoja teisę bet kuriam piliečiui sužinoti apie savivaldybės ar valstybė kontroliuojamos įstaigos, įmonės darbuotojų ir vadovų algas. Bet tik ne Klaipėdos mieste.

Rita ŽADEIKYTĖ: „Šiaulių miesto savivaldybės įmonių vadovai, gyvendami iš gyventojų mokesčių, mokasi sau ministrų atlyginimus. 8631 litas, 7495 litai, 7058 litai. Taip, skaičiuojame kitų atlyginimus, bet jie — mokami iš mūsų mokesčių. Tai — Šiaulių miesto savivaldybės įmonių vadovų vidutinės algos. Jos nemažėja tiek, kiek didėja tų įmonių nuostoliai. Atvirkščiai — kuo nuostolingiau dirba įmonė, tuo vadovo atlyginimas labiau išpūstas."

O čia išmanančio žmogaus A.R. nuomonė iš vidinio el.pašto susirašinėjimo:

Dėl valstybės ir savivaldybių įmonių vadovų atlyginimų noriu priminti, kad juos reglamentuoja LRV 2002 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas Nr.1341, kuris taip ir vadinasi "Dėl valstybės įmonių ir valstybės kontroliuojamų AB, UAB vadovų, jų pavaduotojų ir vyr.buhalterių darbo apmokėjimo". Tiesa, savivaldybėms jis tik rekomendacinis, tačiau pvz. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atitinkamas įsakymas kone žodis žodin atitinka šį nutarimą, tik vietoj "valstybės" įrašyta "savivaldybės". Tai štai - čia vadovų atlyginimai skirstomi pagal 6 įmonių kategorijas, priklausomai nuo darbuotojų skč., pardavimų apimties, įstatinio kapitalo dydžio ir administruoto finansinio turto. Didžiausias įmanomas tarnyb. atlyginimas yra 14 minimumų (t.y. 11200 Lt dabar). Dar yra priedai, priklausomai nuo įmonės rezultatų - didžiausias galimas 55 proc. (t.y. max 6160 Lt). Dar galimos premijos už skubias ir sudėtingas užduotis (?!) - ne daugiau 4 tarnyb. atlyginimų dydžio per metus (t.y. max ne daugiau 44800 Lt per metus). Dar yra pašalpos, bet čia tik išimtinais atvejais (asmeninio turto praradimo, šeimos narių ligos ar mirtys ir pan.), todėl gal neįskaitysiu. Taigi, viską sudėjus - 253120 Lt per metus arba vid. 21093 Lt per mėn. Dėl priedų ir premijų sprendžia savivaldybių tarybos, tad sunkmečiu, manau, jų išvis neturėtų būti. O kad valstybės įmonės vadovo atlyginimas neviršytų Prezidento, ministro pirmininko ar net atitinkamos šakos ministro algos, tereikia pakeisti aukščiau minėtą Vyriausybės nutarimą. Na, nebent baiminamasi, kad pakeitimai nepadarytų dar blogiau (nors aš asmeniškai tokios pozicijos visiškai nesuprantu)...

Šiaulių m. savivaldybės įmonių vadovai su ministrų atlyginimais

2009 04 28 d.Rita ŽADEIKYTĖ rita@skrastas.lt  

Šiaulių miesto savivaldybės įmonių vadovai, gyvendami iš gyventojų mokesčių, mokasi sau ministrų atlyginimus. Kuo nuostolingiau dirba įmonė, tuo vadovo atlyginimas labiau išpūstas.

Įmonėms nuostoliai, vadovams — tūkstančiai

Šiaulių savivaldybės Ekonomikos skyrius, pareikalavus Administracijos direktoriui Vladui Damulevičiui, suskaičiavo kovo mėnesio Šiaulių savivaldybei priklausančių įmonių vadovų (direktorių, pavaduotojų ir finansininkų) bei eilinių darbuotojų atlyginimus, neatskaičius mokesčių.

AB „Šiaulių energija", 2008 metus baigusios su 19,7 milijono nuostoliu, vadovai už kovą vidutiniškai gavo 8631 lito algą.

5,1 milijono litų nuostolį per praėjusius metus patyrusios Savivaldybės įmonės „Šiaulių vandenys" vadovų vidutinė alga 7058 litai. Vieninteliai iš visų Savivaldybės įmonių vadovai sau dar pasiskyrė 297 litų priedą.

Abi įmonės gyvena iš surinktų Šiaulių gyventojų mokesčių. Šilumos kainos nuo liepos mėnesio gyventojams bus sumažintos apie 4 centus už kilovatvalandę. O „Šiaulių vandenys" dar šiemet gali kelti kainą už vandenį.

Savi rekordai

Dar du atlyginimų rekordininkai — UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas" ir UAB "Busturas" vadovai. "Šiaulių gatvių apšvietimo vidutinis vadovų atlyginimas 7495 litai, o "Busturo" — 6740 litų.

UAB „Busturas" vadovas ne kartą skundėsi, kad įmonė — vargšė, miesto politikų ne kartą prašė kelti bilietų kainas, nes kitaip įmonė neišgyventų. 2008 metus "Busturas" baigė su 330 245 litais pelno.

„Šiaulių gatvių apšvietimas" taip pat metus baigė pelningai — 219 215 litų pelno.

Ne ką atsilieka ir UAB „Pabalių turgus" vidutinė vadovų alga — ji kovą buvo 5783 litai.

103,7 tūkstančių litų nuostolio pernai metais patyrusios UAB „Bendrabutis" vadovai kovą vidutiniškai į kišenę įsidėjo po 3836 litus algos.

Savivaldybės įmonės Šiaulių oro uostas vadovų alga už kovą — 3578 litai. Pernai įmonė gavo 344 239 litus pelno.

Knygos ir turizmas — skurdžiausi

UAB Šiaulių turgaus vadovai už kovą vidutiniškai gavo po 3295 litus, neatskaičius mokesčių — pelno pernai teuždirbo 8906 litus.

Šiaulių turizmo informacijos centro vadovai gavo 2215 litų algos, įstaiga pernai patyrė apie 54 tūkstančius litų nuostolio.

Mažiausią iš visų Savivaldybės įmonių vadovų algą gauna UAB „Žiburio knygyno" vadovai — vidutiniškai po 1520 litų neatskaičius mokesčių. Žiburio knygynas pernai uždirbo 42 638 litus pelno.

Bendras visų Savivaldybei pavaldžių įmonių atlyginimų vidurkis kovą buvo 5015,1 tūkstančio litų — 8,3 procentais mažiau, nei vasario mėnesį.

Tūkstantinės žirklės

Ekonomikos skyriaus pateiktuose skaičiuose didžiulės, kai kuriose įmonėse siekiančios net apie 6000 litų, žirklės tarp įmonių vadovų ir eilinių darbuotojų atlyginimų.

AB „Šiaulių energija" vidutinis vieno darbuotojo darbo užmokestis yra 2721 litas arba 5900 litų mažesnis, nei įmonės vadovų.

UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas" vienas eilinis darbuotojas su priedais gauna 2497 litus arba 4998 litais mažesnis, nei įmonės vadovų.

UAB „Šiaulių vandenys" vidutinis vieno darbuotojo atlyginimas su priedais — 2217 litų, arba 4841 litu mažiau, nei valdžios.

UAB „Bendrabutis" darbuotojai vidutiniškai gauna 1508 litų algą, arba 2328 litais mažiau, nei vadovai.

UAB „Busturas" darbuotojų vidutinis atlyginimas — 2214, arba 4526 litais mažesnis, nei vadovų. "Šiaulių oro uosto" vadovai gauna apie 1800 litų daugiau, nei vidutiniškai kiti įmonės darbuotojai.

UAB „Šiaulių turgus" vadovai algomis nuo eilinių atsiplėšė per pusantro tūkstančio. UAB "Pabalių turgus" vadovų atlyginimai trimis tūkstančiais litų didesni, nei kitų įmonės darbuotojų.

Šiaulių turizmo informacijos centro vadovai gauna apie 800 litų daugiau, nei eiliniai darbuotojai, o "Žiburio" knygyno — apie 500 litų daugiau, nei eiliniai darbuotojai.

Savivaldybių „ministrai"

Kai kurie Savivaldybės įmonių vadovai gauna žymiai daugiau už Savivaldybės vadovus. Jų alga beveik prilygsta, kai kurių net susilygina, su Seimo narių atlyginimais.

Pavyzdžiui, „Šiaulių energijos" vadovų vidutinis atlyginimas šiuo metu yra didesnis, nei nuo gegužės gaus eilinis Seimo narys. Po to, kai Seimas, priėmęs Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pataisas, sumažino jiems algas, eiliniai Seimo nariai gaus apie 8000 litų, o "Šiaulių energijos" vadovų vidutinis atlyginimas — 8631 litas, tai yra vos tūkstančiu trimis šimtais mažiau, negu nuo gegužės gaus ministrai, kurių alga sumažintos iki 9,9 tūkstančio litų. Ir Seimo pirmininkas gegužę gaus mažesnį — 10,7 tūkstančio litų atlyginimą.

Savivaldybės vadovus įmonių vadovai seniai aplenkė. Meras Genadijus Mikšys gauna 5968,85 litų atlyginimą neatskaičius mokesčių. Viena iš vicemerių gauna 5139,70, o kita — 4990 litų atlyginimą.

Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius neatskaičius mokesčių gauna 6925,50 litų atlyginimą — keliais tūkstančiais mažiau, nei kai kurie Savivaldybės įmonių vadovai.

CITATA

„Šiaulių energijos", 2008 metus baigusios su 19,7 milijono litų nuostoliu, vadovai už kovą vidutiniškai gavo po 8631 lito algą.

REKORDAS: „Šiaulių energijos" generalinio direktoriaus Česlovo Kaspučio vadovaujami įmonės vadovai vidutiniškai per mėnesį uždirba po 8631 litą arba 2600 litų daugiau, nei Šiaulių meras.

ŠVIESA: „Šiaulių gatvių apšvietimo" vadovai su direktoriumi Edmundu Laugaliu priešakyje vidutiniškai uždirba po 7495 litus per mėnesį.

VANDUO: „Šiaulių vandenų" vadovai, vadovaujami generalinio direktoriaus Jono Matkevičiaus per mėnesį vidutiniškai uždirba po 7095 litus. 

Vladas DAMULEVČIUS, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius

— Savivaldybės įmonių vadovų atlyginimai šiais metais jau buvo mažinti. Balandį jie vėl bus peržiūrėti — manau, kad tie skaičiai dar labiau sumažės.

Nėra normalu, kai įmonių vadovai gauna tokius didelius atlyginimus. Vaizdas yra aiškiai iškreiptas ir jį reikia sutvarkyti. Juk atlyginimų sąnaudos atsispindi gyventojų mokesčių tarifuose — mes visi, gyventojai, apmokame vadovams tokias algas.

Pavyzdžiui, peržiūrint „Šiaulių energijos" tiekiamos šilumos kainas Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje, prašėme, kad skaičiuojant šilumos kainą sumažintų ir atlyginimų fondą dar 10 procentų.

Šį mėnesį mes dar kartą kapitaliai peržiūrėsime Savivaldybės įmonių, tarp jų ir biudžetinių įstaigų, vadovų atlyginimus.

KAINA: Už vandens, šilumos ir gatvių apšvietimo tiekiejų algas sumoka visi šiauliečiai iš savo kišenės, atsižymėdami bilietą autobuse, apmokėdami sąskaitas už šilumą, mokėdami kitus mokesčius, kuriuos Savivaldybė atseikėja už kiekvieną miesto lemputę.

Jei dirbi visuomenės labui - esi ardomasis elementas, visi kiti - įbauginti

15 min.lt skaitytojo nuotr. / Prie Saugų miestelio mokyklos katilinės buvo uždegtos simbolinės žvakutės [protestuojant prieš knygų deginimą]. Toks gestas papiktino mokyklos direktorę.

N.P.: žemiau prašyta istorija –neįtikėtina. Toks įspūdis, kad gyvename 1952 metais, kai buvo gyvas Stalinas ir visi bijojo valdžios.

KELIOS CITATOS IŠ ŽEMIAU PATEIKIAMO STRAIPSNIO APIE KNYGŲ DEGINIMĄ IR APIE PILIETĮ, KURIS APIE TAI PRANEŠĖ:

...Šią savaitę visoje Lietuvoje minima Bibliotekų savaitė, tačiau vienoje Šilutės rajono mokykloje knygos buvo verčiamos į krosnį.  „Į katilinės krosnį buvo metami ne kokie nors Lenino raštai, bet ir vietinių gyventojų mūsų mokyklai dovanotos knygos, vaikiška literatūra, net religiniai skaitiniai", – piktinosi Šilutės rajono Saugų bendruomenės pirmininkas Donatas Jaunius...

...Kalbėdama apie D.Jaunių vos porą metų mokyklos direktore dirbanti moteris teigė niekaip nesuprantanti, kodėl jis norįs jai pakenkti. „Šis vyras pasižymi ardomąja veikla. Jis nepadeda kaip bendruomenės narys", – sakė ji...

„Turėjo būti surengtas susirinkimas, kad visi pasitartų, kaip knygas išsaugoti, bet tik nesudeginti", – sakė D.Jaunius. Šis klausimas buvo keliamas ir mokyklos tarybos susirinkime, raštai apie tai pasiekė net šalies prezidentą. Anot Saugų bendruomenės pirmininko, mokyklos bendruomenė dabar yra įbauginta ir niekas garsiai apie tai nenori kalbėti.

Smulkiau apie tai – Vietoj malkų - knygos

http://www.15min.lt/naujiena/miestas/klaipeda/43/38923/

2009 04 30 07:00 Autorius: Aurelija Kripaitė Laikraštis „15 minučių. Klaipėda"