SKANDALAS DĖL KANCELIARINIŲ IŠLAIDŲ D.BRITANIJOJE

Britų politikai liks be balsų ir pinigų

„The Sunday Times", AP, „Reuters" ir "Lietuvos rytas" 2009-05-18 07:50

Didžiosios Britanijos politikams teks brangiai sumokėti už šalies mokesčių mokėtojų pinigų švaistymą. Pagrindinės partijos gali nesitikėti svarios paramos per būsimus Europos Parlamento rinkimus. Maža to, britai nori pirmalaikių šalies parlamento rinkimų.

D.Britanijos premjeras G.Brownas kaip įmanydamas atsiprašinėja dėl politikų išlaidumo, tačiau tokie jo pareiškimai įtikina ne visus.  "Reuters"

Kaip smarkiai britai nusivylę pagrindinių šalies partijų politikais, parodė naujausios apklausos.

Apklausos liudija ne tik tai, kad itin sumenko leiboristų, konservatorių ir liberalų demokratų populiarumas.

Bendruomenių rūmų deputatų ir vyriausybės narių išlaidumu pasibaisėję britai apskritai nori pirmalaikių rinkimų.

„Supuvo ne vienas ar du obuoliai, o visas jų krepšys, – vienoje Londono gatvėje mestelėjo ką tik darbo netekęs 41 metų elektrikas Randy. – Mūsų parlamentas anksčiau buvo pavyzdys likusiam pasauliui. Dabar tai – tik pajuokos objektas".

Rinkėjai žada bausti

Nuo dienos, kai dienraštis „The Daily Telegraph" pradėjo spausdinti britų parlamentarų darbo išlaidų išklotines, praėjo jau pusantros savaitės.

Britai kasdien sužino vis naujų detalių apie tai, kaip jų šalies politikai darbo išlaidomis vadina tokius pirkinius kaip žiurkių nuodai, higieniniai paketai, o su darbu susijusiomis paslaugomis vadina ir baseino valymą.

Šalyje kilusi pasipiktinimo audra rimti nė neketina. Atvirkščiai – aiškėja, kad per birželio 7-ąją vyksiančius Europos Parlamento rinkimus britai žada skaudžiai nubausti tris pagrindines šalies partijas.

Valdančiųjų leiboristų populiarumas smuko iki neregėtų žemumų.

Už premjero Gordono Browno vadovaujamą leiboristų partiją balsuotų vos 16 proc. rinkėjų. Leiboristai surinktų tiek pat balsų, kiek ir iki šiol politikos paribiuose buvusi Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partija, atvirai reiškianti euroskepticizmą.

Džiūgauti nėra ko ir liberalams demokratams – ši partija Europos Parlamento rinkimuose, anot apklausų, surinktų 14 proc. balsų.

Atrodo, kad britų rinkėjai smarkiai nenubaus Davido Camerono vadovaujamų konservatorių. Tačiau ir šios partijos populiarumas smuktelėjo – nuo 36 proc. iki 31 proc.

Apžvalgininkų teigimu, rinkėjai gali būti atlaidesni konservatoriams, mat šios partijos vadovybė ryžtingiausiai ėmėsi auklėti prasižengusius politikus. Konservatoriai internete jau paskelbė partijos lyderių darbo išlaidų išklotines.

Vis dėlto svarbiausia, pasak stebėtojų, tai, kad net 40 proc. britų birželio 7-ąją žada arba nebalsuoti, arba rinktis mažųjų partijų kandidatus.

Be to, apklausos rezultatai parodė, kad net 64 proc. britų rinkėjų trokšta pirmalaikių šalies parlamento rinkimų. Eiliniai rinkimai numatyti kitų metų viduryje.

Išlaidavimas nepasikartos?

Skandalo gniuždomų valdančiųjų leiboristų lyderis premjeras G.Brownas dar kartą pakartojo esąs „sukrėstas ir pasipiktinęs" dėl Bendruomenių rūmuose vykusios išlaidavimo orgijos.

„Dar kartą visų partijų vardu atsiprašau visų, kuriems dabar ir taip sunku, – teigė G.Brownas. – Politinė sistema nuvylė mūsų visuomenę.

Patikinu esąs pasiryžęs daryti viską, kad tokie dalykai daugiau nepasikartotų".

Tokį pažadą premjeras, kaip teigiama, davė ir karalienei Elizabeth II, su kuria jis buvo susitikęs praėjusią savaitę.

Be to, vakar G.Brownas savo rašinyje savaitraštyje „News of the World" tikino manąs, kad iš Bendruomenių rūmų turėtų pasitraukti kiekvienas mokesčių mokėtojų pinigais piktnaudžiavęs deputatas.

Praėjusią savaitę narystę Leiboristų partijoje buvo priverstas sustabdyti parlamentaras Elliotas Morley.

Be to, atsistatydino trečiasis pagal rangą Teisingumo ministerijos atstovas jaunesnysis ministras Shahidas Malikas.

Šeštadienį narystės Leiboristų partijoje bent laikinai neteko ir Davidas Chaytoras. Jis, kaip ir E.Morley, prašė kompensuoti būsto paskolos, kuri jau buvo grąžinta, palūkanas.

Rėmėjai piniginių nebetrauks

Bet pastangos išvalyti suteptą mundurą kol kas yra bergždžios. Nuo partijų grasina nusisukti ir jas rėmę verslininkai. Dienraštis „The Guardian" pranešė, kad dosniausi leiboristų finansiniai rėmėjai ketina nutraukti paramą partijai.

Be to, jie jau kreipėsi į leiboristų lyderius, reikalaudami įžūliausius parlamentarus patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Iš dešimties su dienraščiu bendravusių leiboristų finansinių rėmėjų tiktai vienas pažadėjo ir toliau remti partiją.

„Jei tai atsitiktų versle, toks elgesys baigtųsi areštu", – tvirtino milijonierius Moni Varma, iki šiol dosniai rėmęs leiboristus.

Pasitrauks ar bus atleistas?

* Aukščiausio rango politiku, neteksiančiu posto dėl Bendruomenių rūmus sudrebinusio skandalo, tikriausiai taps jų pirmininkas Michaelas Martinas.

* Dar skandalo pradžioje M.Martinas užsipuolė deputatus, paprieštaravusius jo norui ištirti, kaip parlamentarų darbo išlaidų išklotinės atsidūrė dienraščio „The Daily Telegraph" žurnalistų rankose. Tai itin papiktino šalies visuomenę.

* Vėliau paaiškėjo, kad M.Martinas pats įnirtingai priešinosi reformai, kuria būtų pakeistos parlamentarų naudojimosi valstybės pinigais taisyklės.

* Dabar manoma, kad M.Martino likimas jau nulemtas. Bendruomenių rūmuose šiandien tikriausiai bus surengtas balsavimas dėl pasitikėjimo jų pirmininku. M.Martinas taptų pirmuoju atleistu Didžiosios Britanijos parlamento pirmininku per 313 metų.

* Tiesa, M.Martinas savo bičiuliams jau atskleidė esąs pasiruošęs pasitraukti pats – dar prieš balsavimą dėl pasitikėjimo. Tokiu atveju jis iki kitų rinkimų liktų parlamento nariu ir toliau džiaugtųsi 100 tūkst. svarų sterlingų (386 tūkst. litų) metiniu atlyginimu.

Padarysime galą namams vaiduokliams

VE humoristinio priedo „Bulvaro" fotomontažas: N. Puteikio gali laukti J. Kristaus likimas.

Vinys ir plaktukai VE 2009 05 20

"Jeigu baudomis apleistų pastatų savininkų nepriversite apsikuopti, jei ši priemonė nepadės - kalkit mane vinimis prie šito stalo!" - pareiškė narsuolis Naglis Puteikis Miesto ūkio komitete, užsimojęs padaryti galą namams vaiduokliams, apvalyti miestą nuo griuvenų. Komitetui diriguojantis Vidmantas Plečkaitis, išgirdęs Naglio pasiskirtą sau baudą nesėkmės atveju, liūdnai šyptelėjo: "Kurgi ne, prikalsi tave, Nagli, su vinimis..." O miesto Tarybos sekretoriaus akys kalbėte kalbėjo, kad plaktuką tokiam atvejui jis mielu noru rankose palaikytų...

Prispausime namų-vaiduoklių šeimininkus, kad susitvarkytų

Šie apleisti pastatai Malūnininkų gatvėje, Klaipėdoje nuo 2007 m. LR Vyriausybes nutarimu yra įtraukti i valstybes nekilnojamojo turto fondo sąrašą. Šio valstybes turto valdytojas - Klaipėdos Vyriausiasis Policijos komisariatas. Ar išdrįsime juos nubausti? Taip.

Politikai skelbia apsileidėlių medžioklę

VE 2009-05- 19 Vaida JUTKONĖ

Klaipėdos savivaldybės tarybos Miesto ūkio komitete nutarta rimtai užsiimti netvarkomų, griūvančių pastatų savininkų drausminimu.

Komitetui šį klausimą svarstyti pateikęs miesto Tarybos narys Naglis Puteikis kalbėjo, jog iki šiol uostamiesčio valdžia nei gražiuoju, nei įspėjimais namų vaiduoklių šeimininkų neišgąsdino.

"Nesutinku su argumentu, esą teisinė bazė per menka ir su šiuo reiškiniu neįmanoma kovoti. Visų pirma, būtina skirti baudas, rašyti vieną po kito protokolus. Juk į kino teatrą nepateksi, jei bilieto nepirksi, taip ir čia - reikia bausti ir daryti tai nuolat. Kai bus priversti iš vienos institucijos lakstyti į kitą, dalyvauti komisijų posėdžiuose, vien benzinui išlaidos jiems kainuos po kelis tūkstančius litų. Patirtis rodo, kad padidintas nekilnojamojo turto mokestis šių žmonių neveikia, o dauguma jų turi pinigų ir toliau piktnaudžiauja", - kalbėjo N. Puteikis.

Savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius pripažino, kad iki šiol netvarkomų pastatų šeimininkams buvo taikomos labiau prevencinės priemonės. Jie ne kartą buvo gražiuoju raginami apsikuopti, buvo įspėti. Anot G. Pociaus, dauguma jų slepiasi, neatidaro laiškanešiams durų, ignoruoja kvietimus apsilankyti savivaldybėje.

Šiuo metu mieste labiausiai akis bado apie 30 tokių namų, iš jų - apie 15 yra pačiame uostamiesčio centre.

Komitete nutarta sudaryti opiausių, labiausiai apleistų mieste objektų sąrašą ir jų savininkus drausminti viena po kitos skiriamomis baudomis.

Savivaldybei šioje misijoje bus nelengva - anot G. Pociaus, tam, kad būtų galima skirti piniginę baudą vienam savininkui, prireiks mėnesio. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, iš pradžių yra skiriamas įspėjimas, duodamas terminas, per kurį galima sutvarkyti vietą, ir tik po to, jei asmuo ir toliau nepaiso raginimo, skiriama bauda.

Šiuo metu ji siekia nuo 200 Lt iki 1000 Lt.

Kaip padidinti balsavusiųjų skaičių

Fotografijoje - ankstesnių rinkimų biuletenyje balsuojama už kovinių filmų aktorių Čaką Norisą ("Laikas bijo piramidžių, o piramidės bijo Č.Noriso").
Balsavimo patalpos turi būti tik pirmame aukšte
Sekmadienio vakarą ir pusiaunaktį kaip stebėtojas praleidau Klaipėdos m. 1-oje balsavimo apylinkėje, kurioje balsuoja taip pat ir tie, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą savivaldybėje. Ji įsikūrusi Vytauto Didžiojo gimnazijoje S.Daukanto g. 31 tarpukario laikais statytoje lietuviškoje gimnazijoje.
Noriu pasidalinti keliais įspūdžiais ir pasiūlymais, kaip pritraukti daugiau balsuotojų ir kaip padėti vyresniems žmonėms bei komisijų nariams.
Šioje apylinkėje dirbti, turbūt, sudėtingiausia iš visų Klaipėdos m. apylinkių, nes daug ateina pasiklydusių rinkėjų, kuriuos reikia tikrinti. Taupant lėšas rinkimų komisijos sudėtis sumažinta dvigubai, todėl joje šį kartą dirbo tik po vieną atstovą nuo partijos. Vienas neatėjo, tai likusieji septyni labai pavargo.
Tuo tarpu žmonės veržėsi balsuoti ir labai pyko, kad negavo kvietimų - rinkėjų pažymėjimų. Tokių buvo beveik pusė atėjusių.
Iš 60-ies savivaldybių pagal rinkėjų aktyvumą Klaipėdos m. yra tik 50-oje vietoje - 47,3 proc., kai Lietuvos vidurkis 51,7 proc.
Kitų didmiesčių:
Panevėžio - 56,11
Kauno - 55,7
Vilniaus - 54,4
Šiaulių - 53,11
Mažiausias iš didmiesčių ir 10-as nuo galo aktyvumas Lietuvoje - didžiulė gėda Klaipėdos miesto valdžiai. Bet ji to nesupranta jau 8 metus. Arba nenori suprasti, nes jai naudingiau, kai žmonės neateina į rinkimus. Meras ar jo komanda niekada rimtai neragino miestiečių ateiti į rinkimus. Ir niekada nesistengė, kad balsavimo patalpos būtų 1-e aukšte. Vyresni žmonės labai vargsta, kol užlipa į antrąjį smetoniškais laikais statytos gimnazijos aukštą – tai prilygsta beveik keturiems dabartiniams aukštams.
Kitose apylinkėse – panašiai. Yra net 3-e aušte įsikūrusių balsavimo apylinkių.
Beje, nuolat pasikartojanti istorija su neišdalintais balsavimo kvietimais rodo, kad Lietuvoje dauguma politikų apskritai nenori didelio rinkėjų dalyvavimo.
Manau, kad jei tų kvietimų atsisakytume, o balsavimo patalpas rengtume tik 1-e aukšte, tai aktyvumas padidėtų. Tereikėtų gyventojus tinkamai informuoti, kad užtenka ateiti į savo apylinkę su asmens dokumentu. O kas nežino savo apylinkės, tegul pasiskambina trumpuoju nemokamu numeriu. Kaip išvengti dvigubo rinkėjo balsavimo (iš anksto, ar namuose, o po to dar kartą jau apylinkėje) – technikos ir technologijos klausimas, kurį lengvai išspręstume komandiravę vaigauskus į tuos užsienius, kuriuose tai senai išspręsta.
Nes dabar 3 milijonai Lt išleisti „Lietuvos paštui“, paštininkai pervargę ir pikti, rinkėjai – dar piktesni, o keliolika procentų tų kvietimų – neįteikti.
Miesto valdžia, kiti politikai ir visuomenės aktyvistai privalo raginti žmones eiti balsuoti. Ir raginti ne vieną kartą. Juk lietuvių tautos charakteris toks, kad kol šeimininkas 5 kartus nepasiūlys svečiams įsidėti baltos mišrainės į savo lėkštes ir 3 kartus neparagins pradėti jos valgyti, tai neprasidės joks šventadienis. Vadinasi tą patį reikia daryti ir prieš rinkimus.
Pasiūlymus dėl pažymėjimų atsisakymo ir balsavimo patalpų įrengimo tik pirmuose aukštuose išsiunčiau Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Apygardos komisijai įteikiau pasiūlymą atsižvelgti į 1-os apylinkės specifiką dėl joje balsuojančio didelio pašalinių asmenų skaičiaus ir todėl padvigubinti apylinkės komisijos narių skaičių, kad komisijoje dirbantys žmonės galėtų darbą baigti iki vidurnakčio.

Rinkimai ir erotika

Kuo konservatyvesnė partija – tuo daugiau erotikos?

Fotografijose:
Tvarkos ir teisingumo partijos rinkimų plakatas 2009
TS rinkiminis plakatas 2007 „Pirmas kartas“

Pirmąją nuotrauką su komentaru „Dangė Ardenytė: Kuo daugiau sekso paplūdimyje, tuo Lietuvoje daugiau tvarkos“ radau Lietryčio tinklapyje:
„...Neįsivaizduoju, ką šita reklama bandoma pasakyti, - išvydęs tokią reklamą pasimeta ir Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos (KOMAA) valdybos pirmininkas Gintaras Šeputis, - Faktas, kad jie taikosi į jaunimą, o daugiau tai net nežinau, kaip tvarka ir teisingumas susijęs su besiglamonėjančia porele. Galima būtų galvoti, kad partija sudarys visiems žmonėms sąlygas bučiuotis paplūdimyje...“
Užpernai Seimo rinkimuose ir TS-Lkd, tiksliau Jaunųjų konservatorių lyga kažką panašaus bandė, bet žymiai subtiliau.

Įvertinkite patys.

Kaunas ėmėsi kovoti su viena iš monopolijų – namų valdomis

Fotografijoje: Anykščių raj. Okuličiūtės dvarelis 1953 m. Be bibliotekos tame name dar buvo Miesto vykdomasis komitetas, Namų valdyba ir Pionierių namai.

N.P.: su pavydu seku jaunojo Kauno mero Andriaus Kupčinsko veiklą. Ir štai vėl geras teisingas žingsnis – ėmėsi kovoti su viena iš daugelio monopolinių hidrų ir joje klestinčia apgavyste, žmonių mulkinimu, korupcija, nežabotu namų valdų savininkų pelno siekimu:

Užsimojo pažaboti daugiabučių administratorius

Tomas Grigalevičius / Laikraštis „15 minučių"

Kauniečiai miesto vadovams nuolat skundžiasi, jog jų gyvenamus daugiabučius administruojančios įmonės paslaugas ar darbus perka esą ne pačiomis mažiausiomis rinkos kainomis.

Kauno vadovai, nuolat sulaukiantys miestiečių skundų dėl daugiabučius namus administruojančių bendrovių veiklos, nutarė imtis veiksmų.

Kone kasdien Kauno savivaldybę pasiekia miestiečių raštai, kuriuose žmonės skundžiasi, jog jų gyvenamus daugiabučius namus prižiūrintys administratoriai įvarius pastatų remonto darbus atliekančias įmones samdo esą ne pačiomis mažiausiomis rinkoje siūlomomis kainomis.

Miesto vadovai nutarė kiek pakoreguoti prieš dvejus metus patvirtintus daugiabučių namų administravimo nuostatus. „Akivaizdu, kad dabar galiojantys nuostatai palankūs būstą administruojančiai bendrovei, bet ne gyventojui. Dabartiniuose nuostatuose administratoriams suteikiama teisė pasirinkti, ar atlikti paslaugų ir darbų pirkimo kainų apklausą, ar vykdyti pirkimo konkursus, ar atliekant darbų pirkimą šaukti patalpų savininkų susirinkimą, ar organizuoti balsavimą raštu. Tokiu būdu atsiranda prielaidos nesąžiningam ir neskaidriam darbų rangovų ar paslaugų teikėjų pasirinkimui ir už nebūtinai pačią mažiausią kainą rinkoje", – oficialiai išplatintame pranešime cituojamas meras Andrius Kupčinskas.

Dainavos, Šilainių ir Centro seniūnijų daugiabučius namus administruojančios bendrovės „City Service" Kauno padalinio vadovas Tomas Augutavičius kaltinimus galimu veiksmų neskaidrumu kategoriškai atmetė ir pareiškė, jog visada atsiranda kuo nors nepatenkintų žmonių. „Mes visuomet darome gyventojų apklausas. Tuo pat metu būna iškeliami kainos ir kokybės kriterijai. Mažiausia kaina ne visuomet garantuoja kokybę. Jeigu kas nors būtų padaryta nekokybiškai, gyventojams reikėtų mokėti antrą kartą. Todėl yra ne tik kainos, bet ir kokybės kriterijus. Žinoma, visuomet ieškome geriausio balanso, o didžiausia siūloma kaina niekuomet nebūna pasirenkama, - tvirtino T.Augutavičius. – Visada būna patenkintų ir nepatenkintų. Tad jokių apibendrinimų čia daryti negalima. Kalbant apie skaidrumą, mes visus norinčius bet kada galime supažindinti su visais dokumentais, visomis sąmatomis".

Kauno savivaldybės administracijos vadovas Vygantas Gudėnas artimiausiu metu turėtų suburti specialią darbo grupę, kuriai bus pavesta nustatyti aiškias ir skaidrias paslaugų bei darbų pirkimo procedūras. Be to, miesto vadovai planuoja į daugiabučių namų administravimo nuostatus įtraukti punktą, jog paslaugų ir darbų pirkimus nuo tam tikros sumos vykdytų tik laikinai įgaliojimus iš administratorių gavusi savivaldybės administracija.

Rinkimai ir erotika

Kuo konservatyvesnė partija – tuo daugiau erotikos?

Fotografijose:

Tvarkos ir teisingumo partijos rinkimų plakatas 2009

TS rinkiminis plakatas 2007 „Pirmas kartas"

Pirmąją nuotrauką su komentaru „Dangė Ardenytė: Kuo daugiau sekso paplūdimyje, tuo Lietuvoje daugiau tvarkos" radau Lietryčio tinklapyje:

„...Neįsivaizduoju, ką šita reklama bandoma pasakyti, - išvydęs tokią reklamą pasimeta ir Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos (KOMAA) valdybos pirmininkas Gintaras Šeputis, - Faktas, kad jie taikosi į jaunimą, o daugiau tai net nežinau, kaip tvarka ir teisingumas susijęs su besiglamonėjančia porele. Galima būtų galvoti, kad partija sudarys visiems žmonėms sąlygas bučiuotis paplūdimyje..."

Pernai Seimo rinkimuose ir TS-Lkd, tiksliau Jaunųjų konservatorių lyga kažką panašaus bandė, bet žymiai subtiliau. Įvertinkite patys.

Ko siekiau dalyvaudamas uosto vadovo konkurse

Viena netlogietė (V.G.) mano netlogo puslapyje taip pakomentavo uosto vadovo skyrimo peripetijas:

„...man tas pats – kas laimėjo , tačiau visi žinom, jog mokėti pralaimėti - menas... Pagaliau - vyriška...  Tikrai ne visada - ,,kalta aplinka"...  Gal būt, dažniau turėtume ,,pasirausti" savy... ir prisipažinti klydus...

 P.S. Stebint iš šalies paskutiniąją kovą dėl posto Klaipėdoje, susidaro įspūdis, jog nelaimėję kandidatai - paprasčiausiai, žmogiškai pavydi p. Gentvilai. Akivaizdu, jog jis buvo - ,,kiečiausias" kandidatas , praeity susidorojęs ir su atsakingesnėm pareigom... ;)Sorry, jei mano asmeninė nuomonė Jums - nemaloni... „

Atsakau ir jai ir kitiems kuriems dėl mano dalyvavimo uosto vadovo konkurse bei po to sekusių komentarų kilo klausimų:

Visos nuomonės yra vertos nagrinėjimo ir pagarbos.

Aš nepretendavau laimėti ir apie tai pranešimu spaudai informavau visus. Ten parašiau, kad noriu skaidrumo, viešumo, o ne spektaklių.

Kaip uosto specialistas nesu geresnis nei už 30 metų išdirbusį uoste Kęstutį Kravcovą, nei už 20 metų ten pat išdirbusį B.Petrauską, nes dirbau uoste tik 4 metus (AB "Klaipėdos laivų remonto" direktoriumi 2000-2004 m.)

Nepavydžiu nė vienam, nes ten sunkus ir atsakingas darbas. Bet turiu įtarimų, kad Gentvilas ten eina ne darbo dirbti, o ruoštis rinkimams į savivaldybę. Tokiu atveju jo paskyrimas uosto vadovu būtų netvarka ir apgaulė.

Jei yra ne taip - džiaugčiausi, jei Gentvilas, būdamas žaliuoju, geografu, gamtininku, rūpintųsi ne tik ekonomine uosto teikiama nauda, bet ir oro, bei vandens švara, apie tai informuotų visuomenę, kovotų, kad šiaurinės Klaipėdos miesto dalies gyventojai būtų nebekankinami 3 kart per savaitę kraunamos naftos ir kitų angliavandenilių, kurių smarvė dusina.

Bet apie tai negirdime iš E.Gentvilo nė žodžio.

Gal jis skiriamas ten kaip politikas, kuris kovotų su korupcija, išpūstomis statybos ir Nemuno nešamo dumblo siurbimo kainomis, kurios didesnės nei pas kaimynus kelis kartus?

Gal jis pasiremdamas politine valia pagaliau nupirks uostui žemsiurbę, kuri leistų sutaupyti dešimtis milijonų, ir kas svarbiausia - tokiu atveju pinigai liktų čia, Lietuvoje, nes dabar visi išteka į užsienį tų žemsiurbių savininkams?

Bet kol kas apie tai taip pat negirdime nė žodžio.

E.Gentvilas atsisakė paskelbti savo programą, kurioje ir turi būti šie ir kiti dalykai.

Tai kur liberalų deklaruojamas viešumas, skaidrumas, lygybė ir sąžiningumas?

Jei norėta priimti politiką E.Gentvilą, tai reikėjo tautai taip ir paaiškinti: norim ne laivų remontininko, ar trąšų krovėjo, ar jūrininko patirties, o norime politiko, nes ten tokio reikia, nes reikia praskaidrinti viešuosius pirkimus, saugoti miestiečių sveikatą pakeliant gamtosauginę praktiką uoste iki Europos lygio. Ir todėl aš, ministras E.Masiulis, prisiimu atsakomybę paskirti ten E.Gentvilą, nes jis susitvarkys su šiais politiniais uždaviniais, o su techninėmis problemomis susitvarkys jo pavaduotojai, kuriuos būtų tikslinga skirti konkurso būdu.

Todėl nereikėjo vaidinti neva konkurso spektaklio.

Reikėjo eiti europietišku būdu  - pasiūlyti Vyriausybei skirti strateginių įmonių (jų yra keliolika, dalis - privačių) vadovus ministro teikimu vyriausybės sprendimu. Tada viskas normalu, europietiška. O vaidinimai, iš anksto galimai duoti klausimai ar atsakymai - vaikų žaidimai, kurie tik erzina žmones ir tik dar labiau didina nepasitikėjimą politikais ir nusivylimą valstybe.

Leo LT prieš Operą KLP

N.P.: Klaipėdoje yra ne tik uosto, bet yra ir kultūros elementų. Tiesa, kultūrai, ypač klasikinei sunku atsilaikyti prieš Leo Lt turčių sukeltą išpardavimų malstremą (milžiniškas vandens sūkurys prie Norvegijos fiordų, įtraukiantis ir paskandinantis mažesnes valtis).

Bet ar tik VP Market'o vadai dėl to kalti? Apie tai – kultūrinis vaizdelis iš kritikės varpinės.

Nomeda Kazlauskaitė-Kazlaus - prieš "Jamam"

VE 2009-05-12 Nika AUKŠTAITYTĖ

Akcijos pavadinimas "Jamam" man asocijuojasi su rusišku žodžiu "jama", kuris reiškia duobę. Arba anglišku "jam" - spūstis, sangrūda, o šnekamojoje kalboje - paprasčiausiai bėda.

Aišku, akcijos planuotojai, programuodami žmones nakčiai prekybos centre, orientavosi į slengo asociacijų lauką, tuo lyg ir nusakydami savo tikslinę grupę: treninguoti kaimo ar miesto saulėnai.

Tačiau Klaipėdoje tą vakarą išsilaipino kylanti Europos operų salių žvaigždė Nomeda Kazlauskaitė- Kazlaus ir metė gelbėjimosi ratą tiems, kurie nenorėjo pakliūti į duobę ar tikrą bėdą. Drąsiai galima sakyti, kad tokio lygio koncerto Klaipėdoje per pastaruosius metus nėra buvę. N. Kazlauskaitė-Kazlaus su tenoru iš Ispanijos Oscar Marin dosniai dalijosi ir talentu, ir dvasios šiluma. Šis koncertas - įvykis Klaipėdos muzikiniame gyvenime dar ir todėl, kad specialiai į jį vyko žmonės ne tik iš Vakarų Lietuvos, bet ir iš sostinės.

Tai rodo, kad iš liaudies operos (jos irstančiame pastate gyvuoja Klaipėdos muzikinis teatras) Lietuvos Vakarai jau seniai išaugo ir subrendo tikram muzikos menui. Tokiame kontekste visiškai kitaip atrodo teatro vadovės Audronės Žigaitytės-Nekrošienės idėja ir ryžtas įkūnyti Klaipėdoje naujo operos teatro viziją. Nebijokim apie naujus teatrus kalbėti ir per krizę - baisiau yra prarasti talentus. Lietuviškus talentus, paliekančius Lietuvą, potencialius teatrų lankytojus, traukiančius į "Jamam" akcijas ar į arenas klausytis kirkorovų. Juo labiau kad nežinia dar kiek metų ir talentingoji Klaipėdos dramos teatro trupė neturės savo vietos po saule: suskilęs senasis pastatas reanimuojamas labai vangiai. Teatras kaip kokiais viduramžiais su visa manta vis kraustosi iš vienos scenos į kitą.

N. Kazlauskaitės-Kazlaus koncertas Klaipėdoje galėjo būti ir tikra dvasinė atsvara "jamimui". Bet panašu, kad netapo. Nes, žinia, madas, kur vakarais vaikščioti, diktuoja valdžią turintys. Beje, uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius, Klaipėdos muzikiniam vadovaujant A. Žigaitytei-Nekrošienei, į teatrą buvo užsukęs gal tik kartą. Jo, matyt, skonis ir poreikiai kitokie. Todėl jis atsisako būsimam teatrui skirti žemės. Logiška: kam plėtoti tai, kas jam asmeniškai neaktualu. O štai prekybos centrui pačiame miesto vidury vietos daug radosi. Klaipėdos valdžios polinkiai aiškūs. Nemuzikiniai. Ne tokie, kaip legendinio Klaipėdos vadovo Alfonso Žalio, kurio pastangomis proletariškame uostamiestyje radosi ir ta pati liaudies opera, ir Dramos teatras, ir Jūrų muziejus. Prie Taraškevičiaus teatrai griūva. Užtat net vietoje istorinių pastatų centrinėje miesto gatvėje kyla prekybos centrai, o senamiesčio pasididžiavimą - fachverkinius sandėlius - baigia užgožti gigantomaniški, karstus primenantys statiniai.

Žinia, kaip elgiasi karalius, taip elgiasi ir jo dvaras. A. Žigaitytė-Nekrošienė per pirmąją savo "kadenciją" dar bandė ugdyti Klaipėdos valdžios muzikinį skonį: į kiekvieną renginį kviesdavo merą ir jo svitą, palikdama jiems visą geriausią eilę parteryje. Deja, ta eilė gėdingai badydavo akis žiojėjančia tuštuma. Niekada toje garsiojoje eilėje nesu mačiusi ir freilinos - Kultūros skyriaus vedėjos Godos Giedraitytės ar jos globėjos Nijolės Laužikienės, vadinamos Klaipėdos kultūros motina.

Niekaip negaliu pamiršti vieno įsimintino Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus organizuoto renginio - Kultūros dienos minėjimo. Ta proga uostamiesčio kultūros juodadarbiai buvo sukviesti į Žvejų rūmų fojė (!), kur į juos kreipėsi garsusis "gliukas" Benas Šarka: "Nu, rabotniki kultury, trachnem po sto gram samoj dešiovoj v mire vodki." Juodadarbiai žvalgėsi sutrikę viens į kitą. Šypsojosi tik du asmenys: Klaipėdos meras ir jo freilina Goda.

Matyt, ir šį šeštadienį jie šypsojosi. Tik ne Klaipėdos muzikiniame teatre. Galbūt dalyvavo akcijoje "Jamam" ar kitame liaudies masėms skirtame renginyje.

Nu, rabotniki kultury, trachnem po sto gram samoj dešiovoj v mire vodki..."

Konkurso sąlygose turėjo būti reikalavimas turėti barzdą, rūkyti pypkę, būti europarlamentaru

Fotografijoje: E.Gentvilas kartu su Klaipėdos m. meru R.Taraškevičiumi: "Jeigu norite, eskaluokite tą skaidrumo temą. Aš sąžiningai ruošiausi konkursui pusantro mėnesio, o su E. Masiuliu nebendravau 2 mėnesius. Negi aš turėjau pralaimėti konkursą, nesakyt to, ką žinau?" - vakar labiau pyko nei nauju postu džiaugėsi E. Genvtilas.

N.P.: dalyvavau konkurse į uosto vadovus, nes norėjau daugiau viešumo ir aiškumo visiems. Atrodo, tai pavyko. Tikiuosi, kad dabar E.Gentvilas paskelbs savo programą.

Taip pat tikiuosi, kad jis skelbs statybos konkursų rezultatus, įskaitant išmokėtas rangovams sumas po darbų priėmimo – kad matytume, kiek dar buvo pirkta papildomų darbų. Taip pat kad nupirks pagaliau žemsiurbę, nes iki šiol visi pinigai iškeliaudavo į užsienį. Na ir be abejo tikiuosi, kad būdamas geografu, žaliuoju E.Gentvilas pradės skelbti informaciją apie vandens bei oro taršą, sklindančią nuo kai kurių krovos kompanijų.

Ir kad dabar tai jau tikrai liausis šiaurinės Klaipėdos dalies gyventojus nuolat kankinantys naftos, mazuto ir kitų angliavandenilių kvapai, tiksliau - smarvė.

Ministro bendražygiams sekasi

VE 2009-05-12 Dalia BIKAUSKAITĖ

Tai, kad vakar susisiekimo viceministro pareigas pradėjo eiti Rimvydas Vaštakas, o Klaipėdos uosto vadovo parinkimo konkursą laimėjo Eugenijus Gentvilas, ministrą Eligijų Masiulį nori nenori verčia aiškintis, kad jis nėra "įprastas" valdininkas, į svarbius postus skiriantis sau artimus žmones.

Pretendentus į uosto vadovus egzaminavo 5 asmenų komisija, kuriai vadovavo Susisiekimo ministerijos valstybės sekretorius Alminas Mačiulis. Kandidatams buvo pateikta po 10 klausimų. Daugiausia balų gavo E. Gentvilas - 9,5, antroje vietoje liko Benediktas Petrauskas - 8,4 , trečioje - Kęstutis Kravcovas - 7, ketvirtoje - Naglis Puteikis - 4 balai.

"Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovo konkursas kėlė nemažą susidomėjimą, todėl siekdami, kad jis vyktų skaidriai ir vertinimas būtų kiek įmanoma objektyvus, kaip ir numato teisės aktų reikalavimai, visų konkurso dalyvių pokalbius su komisija įrašinėjome. Visiems pretendentams uždavėme identiškus klausimus", - sakė konkurso komisijos pirmininkas A. Mačiulis.

Pasigedo direkcijos biudžeto

Pats E. Gentvilas vakar jau buvo iškankintas tų pačių žiniasklaidos klausimų ir sakė nesidžiaugiąs laimėjęs, jam esą viskas nusibodę.

Pasiteiravus, ar galėję būti specialiai jam sudaryti klausimai, susiję su ES finansuojamais projektais Klaipėdos uoste, apie kuriuos minėjo kiti kandidatai, E. Gentvilas atsakė: "Praėjusią savaitę būdamas Strasbūre perskaičiau Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Algirdo Kamarausko 28 puslapių ataskaitą. Ji visiems prieinama, nėra įslaptinta medžiaga. Konkurso nuostatuose buvo pasakyta, kad reikia žinoti ir europinius dalykus. Kadangi aš dirbu Regionų plėtros komitete su struktūriniais fondais, su Sanglaudos fondu, tad sąmoningai ataskaitoje pasibraukiau tas vietas, kur planuojama naudoti europinius pinigus. Tačiau aš labai abstrakčiai atsakiau į tą klausimą, turint omenyje užuosčio projektus.

Jeigu norite, eskaluokite tą skaidrumo temą. Reikia būti kvailam, kad išsigalvotum tokius dalykus. Aš sąžiningai ruošiausi konkursui pusantro mėnesio, su E. Masiuliu nebendravau 2 mėnesius. Negi aš turėjau pralaimėti konkursą, nesakyt to, ką žinau. Kažkas lepteli nesąmonę, o aš turu per visą Lietuvą aiškintis".

Beje, E. Genvilas sakė, kad jam nebuvo prieinami duomenys apie uosto biudžetą. "Aš komisijai pasakiau, kaip galiu atsakyti į klausimą apie atikrizines priemones, jeigu negaliu rasti Uosto direkcijos biudžeto", - sakė E. Gentvilas.

Pasak jo, kada jam reikės pradėti eiti uosto vadovo pareigas, turės pasakyti ministras ir specialiosios tarnybos. Problema ta, kad jis turi atsistatydinti iš Europos Parlamento. "Šiandien sužinojau, kad ministras yra Miunchene. Juk negaliu jam skambinti ir klausti, kada man pradėti dirbti", - kalbėjo E. Gentvilas.

Ministras konkursu nesidomėjo

Susiekimo ministras, vakar pakeliui į Miuncheną duodamas "Vakarų ekspresui" interviu, sakė nesidomėjęs konkurso eiga, nematęs nė klausimyno. Jis tik paprašęs, kad konkursas būtų įrašinėjamas.

"Kad kilo įtarimų, jokio stebuklo nėra. Ponas N. Puteikis dar prieš paduodamas pareiškimus į konkursą buvo nusiteikęs iš anksto, kad jis bus neskaidrus. Tik tokiu atveju, jeigu jis būtų laimėjęs, konkursas būtų buvęs objektyvus. Yra teisinės procedūros, jeigu kam kyla įtarimų, tegu aiškinasi komisija. Nematau problemos, kad konkurso dalyviai reiškia abejones", - sakė E. Masiulis.

Ministras sakė, jog ir B. Petrauskas turėjęs visus šansus gerai pasirodyti. "E. Gentvilą senai pažįstu. Nesuprantu, kodėl žmogus, buvęs premejeras, ministras, Klaipėdos miesto meras, Europos Parlamento narys, negalėtų vadovauti Klaipėdos valstybiniam uostui. Manau, kad jam kompetencijos tikrai netrūksta, neabejoju, kad jis sugebės vadovauti uostui", - sakė ministras.

Pasidomėjus, kada E. Gentvilui reikės pradėti darbą, E. Masiulis atsakė, jog visų pirma jeigu bus skundų, jie bus nagrinėjami. Tuomet per dvi tris savaites savo atsakymą duos specialiosios tarnybos. Ministras mano, kad birželį uostas jau turės naują vadovą.

Nelaiko šilta vieta

R. Vaštakas mano, jog jo naujoji kėdė nėra šilta, priešingai - pasiryžimas ateiti į šį postą buvęs drąsus žingsnis.

Tuo metu vakar susisiekimo viceministro pareigas pradėjęs eiti R. Vaštakas, koordinuosiantis informacinių technologijų, pašto ir aviacijos sektorių darbą, nemano, kad jam atiteko šilta vieta, turint omenyje oro uosto, kitų valstybinių įmonių finansines problemas.

Kita vertus, pasak naujojo susisiekimo viceministro, jeigu E. Masiulis renkasi komandą ir žmones, kuriais pasitiki, kad būtų galima sutvarkyti susidariusią situaciją, nesą nieko blogo. Jis džiaugiasi, kad ministras jį pakvietęs užimti tokias pareigas kaip kvalifikuotą specialistą.

"Aš buvau liberalcentristas visada, partijų nekeičiau. Mes su E. Masiuliu būdami Seimo nariais priklausėme vienai frakcijai. Šiuo metu esu sustabdęs narystę Liberalų ir centro sąjungoje. Kokia šilta vieta? Čia pat prezidento rinkimai, čia pat Vyriausybės atsistatydinimas. Tad mano pasiryžimas ateiti į šį postą yra drąsus žingsnis", - sakė R.Vaštakas.

"Buvome du statistai" - Kęstutis KRAVCOVAS

 Klausimai buvo įdomūs, tarsi specialiai kažkam parengti. Pavyzdžiui, buvo klausimas, kokie projektai Klaipėdos uoste finansuojami iš 2007-2013 metų Europos Sąjungos (ES) programų. Tad E. Gentvilas, būdamas europarlamentaru, turėjo žinoti atsakymą.

Mano manymu, vyko spektaklis, kuriame buvo 7 artistai ir du statistai - aš ir N. Puteikis. Viskas aišku buvo, kad E. Gentvilas turi surinkti daugiausia balų. Važiavau į konkursą nieko nesitikėdamas. Dalyvauti buvo įdomu. Aš pretenzijų neteiksiu, nėra tikslo. Jeigu žmogus iš Europralamento ir iš politikos eina į tokį postą, kur atlyginimas gal tik 10 tūkst. Lt, turi tam tikrą tikslą. Teko girdėti, kad jis ruošiasi vėl tapti Klaipėdos meru. O E. Masiulis viską teisingai padarė, viską parengė savo krikštatėviui.

"Vertinu teigiamai" - Benediktas PETRAUSKAS

 Klausimai žmogui, nesusijusiam su uostu, turėjo būti sunkūs. Man sunkių klausimų nebuvo, atsakiau beveik į visus. Aš konkursą vertinu teigiamai, jis kvalifikuotai ir gerai parengtas. Mes visi keturi kandidatai jaudinomės, stengėmės atsakinėti tinkamai. Džiaugiuosi savo užimta vieta - pasitikrinau žinias ir savo vietą. E. Gentvilas - labai kvalifikuotas, išmanantis ir, ko gero, turėdamas tokia patirtį, galintis kur kas daugiau padaryti. Manau, kad uostas turės tinkamą direktorių. Jis galėtų ir premjeru būti. Tai plačios erudicijos žmogus. Manau, jis atvers duris inovacijoms, įvairiems pertvarkymams.

R. Vaštako tapimą viceministru taip pat vertinu teigiamai. Jis yra ir uoste dirbęs, nėra toli nuo transporto "nuėjęs". Tai jaunas, potencialus vadovas. Ministras turi teisę pasirinkti viceministrus. Mano, kaip klaipėdiečio, manymu, gerai kad valdžioje bus daugiau klaipėdiečių.

Kam tas cirkas? - Naglis PUTEIKIS

Sprendžiant iš B. Petrausko išraiškos, į kai kuriuos klausimus, jis, ko gero, taip pat negalėjo atsakyti. Visiškai aišku, kad konkursas buvo vaidinimas. Tikrai nederėjo tokiems solidiems politikams vaidinti. Reikėjo skirti ministro teikimu, Vyriausybės sprendimu, ir viskas. Viskas būtų buvę suprantama, ir niekas nesišaipytų. Net K. Kravcovas išėjo suprakaitavęs, ką jau kalbėti apie mane, nors aš nepretendavau į aukštus balus.

Klausimai buvo vienas abstraktus, kitas konkretus. Net pats E. Gentvilas jautėsi nejaukiai. Jis ėjo kalbėtis į komisiją pirmas ir išėjęs pareiškė, jog atsakęs į visus klausimus.

Dėl R. Vaštako paskyrimo viceministru, galiu pasakyti tiek - yra draugų ratelis. Jeigu "chebrytę" surinktų socdemai, tai niekas ir nesistebėtų. Tačiau tai prieštarauja liberalizmo dvasiai ir jų programai. Liberalai akcentuoja viešumą, skaidrumą.

 

Kitos publikacijos šia tema:

Eugenijus Gentvilas – naujas uosto vadovas 15 min.KLP 2009 05 11

Europarlamentaras Gentvilas jau rado savąjį uostą BNS 2009-05-11 15:55 Alfa.lt:

„Pirmiausia bus užsakytas finansinis ir valdymo auditas. Jokių kategoriškų sprendimų - mažinimų, galvų kapojimo nebus. Dėl investicijų į infrastruktūrą, antikrizinių priemonių bus aišku, kai gausiu biudžetą, kuris nėra viešai skelbiamas. Taip pat yra siekis įsigyti technikos - uostas turi galimybę pats atlikti darbus, kuriuos šiuo metu atlieka užsienio įmonės. Keliasdešimties milijonų investicijos ateityje atsipirks", - apie pirmuosius savo kaip uosto vadovo darbus BNS kalbėjo E.Gentvilas.

Darbo sutartis su būsimuoju Klaipėdos valstybinio jūsų uosto vadovu bus sudaryta gavus atsakymą iš specialiųjų tarnybų, nes pagal kompetenciją jis turės teisę susipažinti su įslaptinta informacija.

Uostui vadovaus E.Gentvilas K 2009-05-12

E.Gentvilas europarlamentaro kėdę keičia į Klaipėdos uosto vadovo Delfi.lt

A.Kubilius: E.Gentvilas tinkamas vadovauti Klaipėdos uostui Delfi.lt

Klaipėdos uosto vadovo konkurso rezultatai gali būti apskųsti atn.lt; lrytas.lt :

"Net tokie patyrę "jūrų vilkai" kaip K.Kravcovas ir B.Petrauskas atrodė sutrikę. Jiems buvo pateikti tokie klausimai, kad nekilo abejonių, ko siekia Susisiekimo ministerijos valstybės sekretoriaus Almino Mačiulio vadovaujama komisija", - dienraščiui "Lietuvos rytas" sakė N.Puteikis.

Jis jau anksčiau pareiškė įtarimų, kad konkursas tėra dūmų uždanga siekiant pasodinti į laisvą uosto vadovo kėdę susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio, kuris vadovauja Liberalų sąjūdžiui, bendražygį E.Gentvilą.

Tuo tarpu A.Mačiulis tvirtino, kad konkurse buvo įvertintos ne tik kandidatų programos, bet ir jų dalykinės savybės, patirtis.

"Jausdami, kad sulauksime įvairiausių komentarų, visus pretendentų atsakymus įrašinėjome, jiems buvo užduodami identiški klausimai", - tikino A.Mačiulis.