Visuotinė gyventojų apklausa dėl švaraus oro Klaipėdos mieste ir rajone

N.P.: po informaciniu pranešimu - du pataisyti pagal savivaldybių pastabas tekstai Klaipėdos miesto ir rajono merams dėl gyventojų apklausos.

Rytoj turėtų būti gauti abiejų savivaldybių atsakymai.

Bandysiu spėti – Klaipėdos rajono valdžia leis, nes ji demokratiškesnė, o miesto – ne.

Vėl teks mitinguoti?

Apie tai rašė:

„Vakarų ekspresas" Klaipėdoje inicijuojama visuotinė gyventojų apklausa 2010-12-22

www.ve.lt/naujienos/lietuva/vakaru-lietuva/klaipedoje-inicijuojama-visuotine-gyventoju-apklausa-526316/

„Respublika" Darius ČIUŽAUSKAS Mažas referendumas didelėms problemoms 2010 12 30

 www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/mazas_referendumas_didelems_problemoms/

 

Pirmą kartą Lietuvoje inicijuojama visuotinė kelių savivaldybių gyventojų apklausa

2010 m. gruodžio 22 d.

Tam pasiryžo Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono gyventojai, siūlydami šių savivaldybių teritorijose surengti apklausą aplinkosaugos klausimais. Tokį prašymą Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono merams remiantis Vietos savivaldos įstatymu pateikė iniciatyvinė grupė, sudaryta iš nevyriausybinių organizacijų atstovų.

Iki šiol Lietuvoje dar nė karto gyventojai nepasinaudojo tokia jiems įstatymu suteikta teise.

Iniciatoriams per mėnesį reikia surinkti 10 proc. Klaipėdos miesto (t.y. 14,3 tūkst.) ir rajono gyventojų parašų (4,2 tūkst.).

Jei iniciatyvinei grupei pavyktų surinkti tiek gyventojų, remiančių tokios apklausos surengimą, parašų, tada abiejų savivaldybių tarybos privalėtų paskelbti visuotinę gyventojų nuomonės apklausą.

Siūloma tokią apklausą atlikti rinkimų į savivaldybių tarybas dieną, t.y. 2011 02 27 d., apklausos biuletenius pateikiant balsavimo apylinkėse kartu su rinkimų biuleteniais.

Toks būdas pasiūlytas todėl, kad pagal Vietos savivaldos įstatymą apklausa laikoma įvykusia, jeigu savo nuomonę pareiškia ne mažiau kaip 25 procentai apklausos teritorijos gyventoj.

Patariamosios apklausos įvairių rinkimų metu rengiamos visose ES šalyse, JAV, Kanadoje ir kitose šalyse.

Lietuvoje kol kas niekas nebandė šio valdžios atstovų pasitarimo su visuomene būdo.

Minimoje apklausoje būtų užduodami šie iniciatorių siūlomi klausimai:

1. Ar pritariate šiukšlių deginimo gamyklų statybai Klaipėdos m. ir rajone?

2. Ar pritariate ne šiukšlėmis, o mediena kūrenamų jėgainių statybai Klaipėdos m. ir rajone?

3. Ar pritariate, kad Klaipėdos m. ir rajone būtų vystoma tik žmonių sveikatai ir aplinkai nekenksminga pramonė?

4. Ar pritariate, kad Klaipėdos m. ir rajone būtų įrengti oro taršą kas valandą matuojantys prietaisai, kurių duomenys būtų skelbiami viešai?

5. Ar pritariate, kad viešai būtų skelbiami užterštumo, ligų paplitimo, mirties priežasčių, gyvenimo trukmės žemėlapiai bei statistika?

 

Nepartinio demokratinio judėjimo Klaipėdos skyriaus pirmininkė Virginija Jurgilevičienė,

Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo  pirmininkas Vitas Žilis, mob.8-622-47861

 

Gyventojų apklausos paskelbimo iniciatyvinė grupė

Klaipėdos miesto merui

PRAŠYMAS

2011 m. sausio 03 d.

DĖL GYVENTOJŲ APKLAUSOS PASKELBIMO INICIATYVINĖS GRUPĖS  ĮREGISTRAVIMO

Mes, žemiau pasirašę Klaipėdos miesto nuolatiniai gyventojai (deklaravę savo nuolatinę gyvenamąją vietą Klaipėdos mieste) ir turintys teisę rinkti Klaipėdos miesto tarybą teikiame Jums prašymą (patikslintą pagal Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 12 21 d. rašto Nr. (5.1.22)-A5-575, bei pagal Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 12 22 d. rašto Nr. (31.1)-RS2-979 pastabas ir pridedame Vyriausiosios rinkimų komisijos 2010 12 23 d. rašto Nr. 2-558(2V.10.) kopiją) įregistruoti iniciatyvinę grupę dėl Klaipėdos miesto gyventojų apklausos paskelbimo iniciatyvos teisės įgyvendinimo.

Nurodome siūlomą apklausos būdą: remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis siūlome tiesioginį gyventojų nuomonės įrašymo apklausos dalyvių sąrašo lapuose būdą.

Siūloma apklausos teritorija – visa Klaipėdos miesto teritorija.

Siūloma apklausos data – siūlome apklausą atlikti rinkimų į savivaldybių tarybas dieną, t.y. 2011 02 27 d., apklausos biuletenius pateikiant balsavimo apylinkėse kartu su rinkimų biuleteniais (kitaip neįmanoma įvykdyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 45 straipsnio 1 dalies reikalavimo, kad „Apklausa laikoma įvykusia, jeigu savo nuomonę pateiktu (pateiktais) klausimu (klausimais) pareiškė ne mažiau kaip 25 procentai apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje").

Prašome padėti sudaryti sąlygas vykdyti tokią apklausą kartu su Klaipėdos rajono gyventojų iniciatyvine grupe, kuri nori surengi visiškai analogišką apklausą Klaipėdos rajone.

Nurodome galutinį šiai apklausai teikiamų klausimų tekstą (siūlytume ir prašytume leisti kitoje lapo pusėje klausimus pateikti rusų kalba) surinkus reikalingus 10 proc. gyventojų parašų, siūlome ties šiais klausimais apklausos biuletenyje nurodyti du galimus atsakymų variantus: „taip", „ne"):

1.                         Ar pritariate šiukšlių deginimo gamyklų statybai Klaipėdos mieste?

2.                         Ar pritariate, kad Klaipėdos mieste būtų statomos tik tos jėgainės, kuriose kaip kuras vietoj šiukšlių būtų naudojama mediena?

3.                         Ar pritariate, kad mokestis už šiukšles Klaipėdos mieste būtų renkamas pagal būsto plotą?

4.                         Ar pritariate, kad Klaipėdos mieste būtų vystoma tik žmonių sveikatai ir aplinkai nekenksminga pramonė?

5.                         Ar pritariate, kad Klaipėdos mieste būtų įrengti oro taršą kas valandą matuojantys prietaisai, kurių duomenys būtų skelbiami viešai?

6.                         Ar pritariate, kad viešai būtų skelbiami Klaipėdos mieste užterštumo, ligų paplitimo, mirties priežasčių, gyvenimo trukmės žemėlapiai bei statistika?

Iniciatyvinės grupės koordinatoriai: Virginija Jurgilevičienė, Jurij Sučiok, Vitas Žilis, Laima Laurinavičienė (kontaktai  - prie pasirašiusiųjų parašų).

Prašymą pasirašo visi iniciatyvinės grupės nariai:

Eil.Nr.	Vardas, pavardė	Deklaruotos gyvenamosios vietos adresas	Asmens kodas	Telefonas	Parašas
1.

 

Gyventojų apklausos paskelbimo iniciatyvinė grupė

Klaipėdos rajono merui

PRAŠYMAS

2011 m. sausio 03 d.

DĖL GYVENTOJŲ APKLAUSOS PASKELBIMO INICIATYVINĖS GRUPĖS  ĮREGISTRAVIMO

Mes, žemiau pasirašę Klaipėdos rajono nuolatiniai gyventojai (deklaravę savo nuolatinę gyvenamąją vietą Klaipėdos rajone) ir turintys teisę rinkti Klaipėdos rajono tarybą teikiame Jums prašymą (patikslintą pagal Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 12 21 d. rašto Nr. (5.1.22)-A5-575, bei pagal Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 12 22 d. rašto Nr. (31.1)-RS2-979 pastabas ir pridedame Vyriausiosios rinkimų komisijos 2010 12 23 d. rašto Nr. 2-558(2V.10.) kopiją) įregistruoti iniciatyvinę grupę dėl Klaipėdos rajono gyventojų apklausos paskelbimo iniciatyvos teisės įgyvendinimo.

Nurodome siūlomą apklausos būdą: remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis siūlome tiesioginį gyventojų nuomonės įrašymo apklausos dalyvių sąrašo lapuose būdą.

Siūloma apklausos teritorija – visa Klaipėdos rajono teritorija.

Siūloma apklausos data – siūlome apklausą atlikti rinkimų į savivaldybių tarybas dieną, t.y. 2011 02 27 d., apklausos biuletenius pateikiant balsavimo apylinkėse kartu su rinkimų biuleteniais (kitaip neįmanoma įvykdyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 45 straipsnio 1 dalies reikalavimo, kad „Apklausa laikoma įvykusia, jeigu savo nuomonę pateiktu (pateiktais) klausimu (klausimais) pareiškė ne mažiau kaip 25 procentai apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje").

Prašome padėti sudaryti sąlygas vykdyti tokią apklausą kartu su Klaipėdos miestiečių iniciatyvine grupe, kuri nori surengi visiškai analogišką apklausą Klaipėdos mieste.

Nurodome galutinį šiai apklausai teikiamų klausimų tekstą - surinkus reikalingus 10 proc. gyventojų parašų, siūlome ties šiais klausimais apklausos biuletenyje nurodyti du galimus atsakymų variantus: „taip", „ne"):

7.                         Ar pritariate šiukšlių deginimo gamyklų statybai Klaipėdos rajone?

8.                         Ar pritariate, kad Klaipėdos rajone būtų statomos tik tos jėgainės, kuriose kaip kuras vietoj šiukšlių būtų naudojama mediena?

9.                         Ar pritariate, kad mokestis už šiukšles Klaipėdos rajone būtų renkamas pagal būsto plotą?

10.                     Ar pritariate, kad Klaipėdos rajone būtų vystoma tik žmonių sveikatai ir aplinkai nekenksminga pramonė?

11.                     Ar pritariate, kad Klaipėdos rajone būtų įrengti oro taršą kas valandą matuojantys prietaisai, kurių duomenys būtų skelbiami viešai?

12.                     Ar pritariate, kad viešai būtų skelbiami Klaipėdos rajono užterštumo, ligų paplitimo, mirties priežasčių, gyvenimo trukmės žemėlapiai bei statistika?

Iniciatyvinės grupės koordinatorius (iai):                                               (kontaktai  - prie pasirašiusiųjų parašų).

Prašymą pasirašo visi iniciatyvinės grupės nariai:

Eil.Nr.	Vardas, pavardė	Deklaruotos gyvenamosios vietos adresas	Asmens kodas	Telefonas	Parašas
1.

 

Klaidinantys straipsniai, kuriuose gąsdinama ES sankcijomis ir baudomis, jei nebus deginamos šiukšlės

Įdomu tai, kad prieš dvejus metus spauda rašė teisingai:

www.ve.lt/naujienos/ekonomika/ekonomikos-naujienos/dilema-deginti-ar-rusiuoti/:

"2008 metai- Aleksandras SPRUOGIS, Aplinkos ministerijos sekretorius:

Patvirtintoje Valstybinėje atliekų tvarkymo strategijoje yra numatyti aiškūs prioritetai. Pirmiausia - atliekų vengimas, paskui rūšiavimas ir perdirbimas, energijos išgavimas iš jų yra tik trečioje vietoje. Ministerijos nuomone, atliekas reikėtų deginti tik tada, kai neįmanoma jų perdirbti.

Šiuo metu atliekama studija, kuri turėtų nustatyti, kiek Lietuvoje galėtų būti pastatyta atliekų rūšiavimo fabrikų, koks rūšiavimas turėtų būti. Galima tik imituoti rūšiavimą, tačiau galima ir rūšiuoti taip, kad nebebus po to ko deginti.

Priešpriešos - arba atliekų rūšiavimo fabrikai, arba jėgainės, deginančios šiukšles - nėra. Reikia suderinti ir ekologinius aspektus, ir ekonominė naudą.

Tačiau be tokiu atveju jau reikės atsižvelgti į Europos Parlamento patvirtiną direktyvą, įpareigojančią kuo daugiau rūšiuoti ir kuo mažiau deginti. Per dvejus metus turėsime ją perkelti į savo teisinę bazę."

Tai buvo prieš dvejus metus.

O dabar viskas atvirkščiai pranešama.

Paskubomis nerandu straipsnio (visai nepasirašyto), kuris buvo itin įžūliai suformuluotas: Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorės lūpomis deginimas yra privalomas pagal ES aktus. Rasiu ir įdėsiu vėliau, nes jo nėra internete.

Tačiau ir kitų, esančių interenete, info užtenka susidaryti vaizdą, kaip įžūliai iškraipant tikrą padėtį yra formuojama nuomonė:

Čia iš neegzistuojančios žurnalistės Jolitos Budrytės (vadinasi pijarinis nusamdytos viešųjų ryšių agentūros produktas) str.„Klaipėdoje" 2010-11-17, 23:59 (nė žodžio apie prioritetus ir eiliškumą kad deginimas –paskutinė ir kraštutinė priemonė):

http://klaipeda.diena.lt/dienrastis/miestas/is-atlieku-pigesne-siluma-311499:

Atliekų deginimą reglamentuoja daugybė Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktų: Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas, Atliekų tvarkymo įstatymas, Vyriausybės nutarimai, ministrų įsakymai ir kiti. Juose nustatyti atliekų deginimo aplinkosauginiai reikalavimai, eksploatacinės sąlygos, išmetamųjų teršalų ribinės vertės ir techniniai reikalavimai.

Pasak Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorės Vilmos Karosienės, šie reikalavimai privalomi visoms Lietuvos teritorijoje esančioms įmonėms, kurios eksploatuoja ar planuoja eksploatuoti atliekų ar bendro deginimo įrenginius...

Padėtų sumažinti atliekų

Vadovė pabrėžė, kad po rūšiavimo likusių atliekų deginimas energijai gauti – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos dalis. Tai vienas būdų, galintis padėti sumažinti atliekų kiekį šalyje.

Lietuva iki 2013 metų ES yra įsipareigojusi sumažinti sąvartynuose šalinamų nerūšiuotų atliekų kiekį. V.Karosienė aiškino, jog direktyvoje numatyta, kad šalys narės sąvartynuose turi šalinti ne daugiau kaip 50 proc. biologiškai skaidžių atliekų kiekio, skaičiuojant pagal 2000 metais buvusį jų kiekį. Anot V.Karosienės, atliekų panaudojimas energijai gauti – vienas efektyviausių būdų jų kiekiui sąvartynuose sumažinti ir įgyvendinti įsipareigojimus ES.

„Deginant, perdirbant atliekas labai sumažėtų neapdorotų atliekų šalinimas sąvartynuose. Būtų išspręsta ir kvapų pastaruosiuose problema. Deginant atliekas, sąvartynų užtektų gerokai ilgesniam laikui. Jiems nebereikėtų ieškoti naujų vietų. Turėtume žaliavų energijos gamybai bei įvykdytume ES iškeltas užduotis", – dėstė direktorė.

Tačiau, anot jos, privalo būti diegiami ir antrinių žaliavų tvarkymo, surinkimo įrenginiai: kompostavimas, dujų gavyba, perdirbimas.

Numatytos tūkstantinės baudos

Neįgyvendinus ES direktyvos reikalavimų – tinkamai nevykdant atliekų tvarkymo, nuo 2013 metų Lietuvai gresia piniginės nuobaudos, kurias teks mokėti iš šalies biudžeto.

Sankcijas už direktyvų nepaisymą skiria Europos Teisingumo Teismas. Pirmą kartą šalys įspėjamos. Joms paaiškinama, kokios gali grėsti piniginės baudos, ir suteikiamas pusės metų laikotarpis.

Jei šalis vis tiek neįvykdo direktyvos reikalavimų, joms skaičiuojama bauda. Pastaroji nustatoma atsižvelgiant į vidaus produktą.

Tokių sankcijų jau yra sulaukusios kai kurios ES šalys. Už atliekų tvarkymo direktyvų nevykdymą piniginę nuobaudą Europos Teisingumo Teismas yra skyręs Graikijai. Šalis privalo mokėti po 20 tūkst. eurų per dieną, kol įvykdys įsipareigojimus.

Europos Teisingumo Teismas gali bausti ir vienkartine bauda, kuri pakartotinai skiriama kas pusmetį. Yra apskaičiuota, jog Lietuvai vienkartinės baudos dydis sudarytų 540 tūkst. eurų."

O čia iš str.Vakarų eksprese 2010-09-21:

http://www.ve.lt/naujienos/ekonomika/ekonomikos-naujienos/baudu-baubas-gena-atlieku-tvarkymo-sistemos-kurima-480845/:

„Jeigu po trejų metų pusė šio kiekio nebus išrūšiuojama, perdirbama arba sudeginama išgaunant šiluma ar elektros energiją, ES pradės taikyti finansines sankcijas už įsipareigojimų nevykdymą.

"Baudas mokės ne valstybė, o darbų neatlikusios ir direktyvų nevykdančios savivaldybės", - aiškino Sigitas Rinkevičius, UAB "COWI Lietuva" atliekų tvarkymo ekspertas. Tokias sankcijas ES jau taiko Graikijai.

Taip pat ir Aplinkos ministerija yra numačiusi taršos mokestį regionams, kurie nerūšiuos pakankamo kiekio atliekų.

"Nė vienas regionas, nė viena šalies savivaldybė šiandien nevykdo nustatytų taršos normatyvų. Todėl norint išvengti finansinių sankcijų, reikia skubiai realizuoti atliekų deginimo ir mechaninio biologinio atliekų apdorojimo projektus", - sakė S. Rinkevičius. [N.P.: turėtų rašyti „ rūšiavimo, mech.biolog.apdorojimo arba deginimo, bet tyčia rašo pirma deginimą ir dar su žodeliu „ir" apdorojimo].

Pagal Aplinkos ministerijos pateiktą schemą, numatytas taršos mokestis sąvartyne šalinamoms neapdorotoms komunalinėms atliekoms nuo 2013 metų bus 75 litai už kiekvieną toną. Ir kasmet šis mokestis didės 20 litų. Jeigu atliekos nebus išrūšiuojamos ir perdirbamos, 2017 metais valstybinis taršos mokestis už toną sieks 155 litus. Tokiu atveju mokesčiai už atliekų tvarkymą Klaipėdos gyventojams padidėtų apie 76% - iki 358 litų, nes dabar 1 tonos sutvarkymas kainuoja 203 litus."

O čia – iš dienraščio „Klaipėda" 2010-11-26, 09:49:

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/klaipedos-atlieku-rusiavimas-kainuos-43-mln-litu-313576 :... nuo 2013 metų ne mažiau kaip 50 proc. visų susidarančių komunalinių atliekų turi būti panaudojama – deginama išgaunant energiją ir/arba perdirbama.[N.P.: vėl pijarščikų padirbėta su žodžių junginiu „ir/arba"] Maža to, vėliausiai nuo 2013 metų už neapdorotų komunalinių atliekų šalinimą sąvartynuose bus nustatytas atskiras valstybinis mokestis, dėl to gyventojų ir kitų komunalinių atliekų turėtojų mokesčiai gerokai kils tose savivaldybėse, kurios iki 2013-ųjų neįsidiegs modernių atliekų tvarkymo įrenginių.

– Kuo geras klaipėdietiškas variantas?

– Jei rūšiavimo ir deginimo projektai bus įgyvendinti laiku, Klaipėdai valstybinis atliekų mokestis negresia. Tai ir ekonomiškai, ir ekologiškai geriausias modelis. Klaipėda įgyvendins valstybinius strateginius reikalavimus ir, tai labai svarbu, sumažins kenksmingų medžiagų išmetimą į aplinką.

– Skamba paradoksaliai: deginimas mažins užterštumą?

– Gal ir atrodo, kad rūšiavimas prie daugiabučių yra labai svarbus ir efektyvus. Tačiau Europos patirtis įrodo, kad per pirminį rūšiavimą miestų gyventojai išrūšiuoja tik apie 10–15 proc. antrinių žaliavų. Visą kitą kiekį tenka rūšiuoti papildomai. Šias atliekas reikia surinkti, išvežti, perrūšiuoti, perdirbti ar kitaip panaudoti. Dar papildomai reikia investuoti į rūšiavimo konteinerius, jų aikštelių įrengimą, papildomai perrūšiuoti surinktas antrines žaliavas. O užpildyti ir uždaryti sąvartynai dar kelis dešimtmečius skleidžia dujas, didindami planetos šiltnamio efektą....

...Nežinau nė vienos Europos valstybės, kurioje būtų pasirinktas vien rūšiavimas. Vien deginimas – irgi negerai. O rūšiavimo ir deginimo suderinimas yra efektyvus modelis". [N.P.: na čia visai į šalį nuvažiuoja tas COWI specas - Graikija, Airija, pvz. nedegina].

Ieškiniai prieš visuomenės dalyvavimą – tarptautinės teisės pažeidimas

N.P.: įdedu svarbų strapsnį, kuris labai pravers bylinėjantis su šiukšlių deginimo fabrikų pajūryje statytojais ir entuziastais:

Paulius Markevičius, teisininkas, Žvėryno bendruomenės vicepirmininkas

Atsiliepimas publikuotas „Verslo žiniose" („Oligarchai, nesidžiaukit" ,2010.01.10) ir Vilniaus Žvėryno bendruomenės puslapyje

http://www.zverynas.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=98:iekiniai-prie-visuomens-dalyvavim-tarptautins-teiss-paeidimas&catid=35:naujienos&Itemid=57&lang=lt

Ar ne per anksti verslo oligarchai džiūgauja dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties dėl nuostolių, atsiradusių taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę administracinėje byloje, atlyginimo, ir vėl grasina pilietinei visuomenei milijoniniais ieškiniais? Minėtoje byloje ginčas vyko tarp juridinių asmenų, todėl kasacinio teismo išaiškinimas netaikytinas pilietinės visuomenės nariams, kuriuos nuo bet kokio persekiojimo saugo Lietuvos Konstitucijos ir tarptautinės teisės nuostatos, kurią Lietuva, deja, sistemingai pažeidinėja.

Nemažai tokių bylų, kai siekiama išieškoti nuostolius dėl pilietinės visuomenės teismuose sustabdytų statybos leidimų, detaliųjų planų galiojimo, yra nukreiptos prieš žmogaus teisę gyventi palankioje jo sveikatai ir gerovei aplinkoje bei skųsti bet kokius valdžios sprendimus. Žmogus ir visuomenė turi teisę save ginti - tai užtikrina šalių konstitucijos ir tarptautinės konvencijos, ypač Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JTEEK) Konvencija dėl visuomenės teisės gauti informaciją, dalyvauti priimant sprendimus ir kreiptis į teismus aplinkos klausimais (Orhuso konvencija). Akivaizdu, kad ne visiems patinka demokratinės visuomenės principai - žmogaus, pilietinės laisvės bei visuomenės teisė jas ginti. Dar labiau nepatinka šias teises aktyviai ginantys piliečiai ir nevyriausybinės organizacijos.

Totalitariniuose režimuose viešojo intereso gynėjus „pamoko" valstybė, demokratijose - pelno bet kuria kaina siekiančios korporacijos, „bananų" respublikose - verslas drauge su korumpuota valdžia. Viena iš priemonių tramdyti ir bauginti aktyvius piliečius yra vadinamieji „strateginiai ieškiniai prieš visuomenės dalyvavimą" (SIPVD), pateikiami nevyriausybinėms organizacijoms arba fiziniams asmenims dėl atvirų pasisakymų viešojo intereso klausimais. Ieškovai - verslo korporacijos arba valdžios institucijos - tampo nevyriausybines organizacijas ir fizinius asmenis po teismus, reikalaudami juos nubausti dėl esą padarytos žalos ir kenkimo, pažeisdamos piliečių konstitucinę teisę skųsti valdžios sprendimus. Tačiau iš tiesų siekiama įbauginti, atgrasyti, nutildyti visuomenę, kad žmonės neįgyvendintų savo teisių viešai kalbėti apie visuomenės interesus ir reikalauti iš valdžios pažeidimų pašalinimo. SIPVD daro ypač neigiamą poveikį demokratijos procesui, nes silpnina piliečių ryžtą įgyvendinti savo teisę dalyvauti priimant politinius sprendimus arba nuolatos stebėti valstybines agentūras. SIPVD taikiniams dažnai tenka po keletą metų bylinėtis patiriant nemažas išlaidas, kol teismas priima sprendimą jų naudai. Todėl demokratinėse šalyse, į kurias tikėtina lygiuojasi ir Lietuva, SIPVD vertinami kaip pastangos nubausti už Konstitucijos ginamų teisių įgyvendinimą. Jungtinių Valstijų teismai, atmesdami SIPVD, dažnai remiasi JAV Konstitucijos Pirmosios pataisos straipsniu dėl peticijų (skundo)

teisės. Australija yra įstatymu uždraudusi teikti ieškinius dėl finansinių nuostolių, atsiradusių dėl visuomenės veiksmų skundžiant valdžios sprendimus, dėl kurių galiojimo sustabdymo verslininkai patiria nuostolių. Tokia yra gyvenimo demokratijoje ir pilietinėje visuomenėje kaina.

Lietuva Orhuso konvenciją ratifikavo 2001 metais, Europos Sąjunga Bendrijos lygmeniu - 2005 metais. Bet drauge su visuomenės teisėmis atsirado ir verslo pasipriešinimas joms - teismus pasiekė pirmieji strateginiai ieškiniai prieš visuomenės dalyvavimą. Pagal Konvencijos 3 str. kiekviena valstybė privalo užtikrinti, kad asmenys, įgyvendinantys šios Konvencijos numatytas visuomenės teises, nebūtų baudžiami už šią veiklą, persekiojami arba kitais būdais varžomi ir kad ši nuostata netaikoma tik nacionalinių teismų įgaliojimams priteisti atlyginti pagrįstas teismo išlaidas. Todėl, skirtingai nuo komercinių juridinių asmenų, fiziniai asmenys ir  nevyriausybinės

organizacijos negali būti persekiojamos ieškiniais, kuriais siekiama išieškoti nuostolius dėl pilietinės visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus dėl aplinkos – tai draudžia tarptautinė teisė.      Lietuva privalėjo įgyvendinti Konvencijos nuostatas iki 2005 m. birželio mėn., tačiau iki šiol to nepadarė ir iki šiol nenumatė nacionalinėje teisėje jokios apsaugos pilietinei visuomenei nuo persekiojimo už dalyvavimą priimant sprendimus dėl aplinkos.

Nevykdant Konvencijos, plėtros bendrovės pradėjo teikti ieškinius prieš visuomenės teisę dalyvauti priimant sprendimus ir kreiptis į teismus aplinkos srityje. Pirmoji rezonansinė byla buvo Vilniaus Žirmūnų rajono gyventojų skundas prieš Vilniaus m. savivaldybę ir plėtros bendrovę dėl užstatomos rekreacinės zonos ir naikinamos vaikų žaidimų aikštelės. Bendrovė pareikalavo areštuoti gyventojų nekilnojamąjį turtą, kad būtų galima padengti dėl esą piktavališkų gyventojų veiksmų patirtus nuostolius. Galų gale gyventojai bylą laimėjo, tačiau tai kainavo daug laiko, sveikatos, pinigų. Tokiais ieškiniais siekiama įbauginti visuomenę, atgrasinti ją nuo valdžios pareigūnų kritikos, nuo dalyvavimo socialiniuose šalies ir miestų kūrimo procesuose, gąsdinant turto areštu, finansinėmis ir kitokiomis pasekmėmis.

Todėl problemas dėl su visuomene nesuderintų valdžios sprendimų dėl aplinkos reiktų spręsti ne bauginant pilietinę visuomenę ieškiniais, o numatant visišką valdininkų ir pareigūnų asmeninę finansinę ir kitokią atsakomybę, kad korumpuoti valdžios atstovai negalėtų dangstytis nebaudžiamumu už kolegialių institucijų (savivaldybių tarybų, Seimo) priimtus sprendimus. Nors valdininkų ir pareigūnų asmeninės finansinės ir kitokios atsakomybės nustatymas yra įtrauktas į Vyriausybės programą, tačiau įgyvendimo terminai vis nukeliami ateičiai, tikriausiai tikintis, kad korumpuotų valdininkų ir oligarchų pastangomis Lietuvoje neliks nei pilietinės visuomenės, nei demokratijos....

Lietuvos TV- Uostamiesčio gyventojai serga dažniau

N.P.: Kad Klaipėdoje nedarbas vienas mažiausių - labai gerai, bet galėtų ir oras būti vienas švariausių, nes pajūryje stipresni vėjai , o ir nėra daubų, kaip kad Kaune ir Vilniuje, bet:

Asta Kažukauskienė, 2011 sausio mėn. 10 d. lrt.lt

delfi.lt/news/daily/Health/uostamiescio-gyventojai-serga-dazniau.d?id=40613987

Klaipėdiečiai serga dažniau nei kitų miestų gyventojai – tai atskleidžia atlikta uostamiesčio gyventojų visuomenės sveikatos stebėsenos programa.

Jos duomenimis, Klaipėdoje dažnesni vėžio atvejai, daugiau žmonių miršta dėl kvėpavimo sistemos ligų.

Teigiama, kad oras Klaipėdoje labiau užterštas, nėra labai gera geriamo vandens kokybė – esą normas vandenyje viršija fluoridai, amonis ir bendroji geležis.

Pasak visuomenės sveikatos specialistų, aplinkos veiksniai daro nemenką įtaką žmonių sveikatai. Pavyzdžiui, teigiama, kad perpus sumažinus oro taršą, sergamumas vėžiu ir kvėpavimo sistemos ligomis galėtų sumažėti maždaug trečdaliu.

Klaipėda neseniai įsiliejo į Baltijos regiono sveikų miestų asociaciją. Todėl specialistai sako, kad reikėtų daugiau rūpintis švaresne aplinka mieste – sparčiau gerinti geriamojo vandens kokybę, įdiegti modernesnę oro kokybės stebėjimo sistemą.

Klaipėdos gyventojų sveikatos stebėsenos programoje buvo analizuojami 2005–2009 metų duomenys.

Kodėl gyventojų apklausa yra svarbus pasipriešinimo aplinkos taršai įrankis?

Pabandysiu atsakydamas į nevyriausybinių organizacijų atstovų klausimus ir pastabas (gautus el.paštu ir tinklapiuose) atsakyti, kodėl vienais atvejais siūlau dalyvavimą viešuose svarstymuose, o kitais atvejais – viešas akcijas.

 

NVO KLAUSIMAS: "kovoti pradedama po to kai viskas jau patvirtinta ( tai liečia šiukšlių deginimo gamyklos detalųjį planą), ar kai viskas jau baigiama derinti (Dėl Girulių miško 29 ha iškirtimo)".

N.P.: Įstatymai nustato piliečių teisę ginti aplinką: Orhuso konvencija Lietuvoje realizuojama per Teritorijų planavimo įstatyme numatyta viešą svarstymą su visuomene. Jei planuotojas neatsižvelgia į tokiame susirinkime piliečių raštu  išdėstytas pastabas, tada galima kreiptis į teismą. Teismai, gavę tokius piliečių skundus, paprastai nestabdo procedūrų.

Tada galima ir būtina piketuoti, bei mitinguoti.

Jei nesulaukę tokio viešo svarstymo pradėsime piketuoti ar mitinguoti, gausime klausimą kodėl nesielgiame įstatymų nustatyta tvarka.

Taip ir veikiau dėl Girulių - į viešo svarstymo dėl miško kirtimo procedūrą dėl specialaus plano projekto PATS ASMENIŠKAI pakviečiau nevyriausybinių organizacijų atstovus ir pavienius viešo intereso gynėjus. Tame susirinkime agitavau pateikti pastabas raštu, kad galima būtų po to, jei tos pastabos bus atmestos, ginčytis teisme ir mitinguose.Ir pats parodžiau pavyzdį kaip pildyti - tada daugelis tokias pretenzijas užpildė.

Todėl nematau čia nieko pavėluoto - jei į pastabas neatsižvelgs, jas būtina skųsti atsisakymuose atsižvelgti į pasiūlymus nurodyta tvarka. Ir jei nepadeda - piketuoti.

Nes kitas kelias - triukšmauti ir piketuoti iki viešo svarstymo, būtų neteisingas. Nes sakytų, kad pirma pastabas ir pasiūlymus reikia pateikti ir tik jas atmetus protestuoti. Nes gal nebus atmesta.

Todėl ir dalyvavimo viešame svarstyme negalima vadinti "kovojimu", nes viskas kol kas vyksta įstatymų nustatyta tvarka -turim teisę reikšti nuomonę šioje stadijoje ir taip ir darome. Jei "Lietuvos geležinkeliai" atmes pasiūlymus, reikia rašyti Susisiekimo ministerijai, reikalauti susitikimo su ministru ir t.t. Jei tas nepadeda - mitinguoti, bylinėtis.

Todėl nesutinku, kad dėl Girulių kas nors pavėluota, ar per vėlai padaryta. Tuo labiau, kad į teismą galima kreiptis tik gavus pirmą nesutikimą dėl raštu pareikštų pastabų.

Dėl šiukšlių deginimo detalaus plano viskas yra atvirkščiai - nebuvo jokio svarstymo su visuomene. Tokios stadijos statytojai neorganizavo. Tam tikslui skelbime dėl detalaus plano jie pakeitė sklypo adresą ir neparašė žodžių "jėgainė", "šiukšlės", "deginimas" ir pan. Jie parašė tik vieną frazę - "aukštingumo didinimas" nenurodydami kokio objekto tas aukštis yra keičiamas.

Jie apgavo visuomenę. Klausimą į savivaldybės tarybos dienotvarkę kaip rezervinį įtraukė ir paskelbė tik trečiadienį apie 16.00 val., privalomą svarstymą komitete organizavo kitą rytą  -ketvirtadienį - likus pusvalandžiui iki tarybos posėdžio. Taigi jie viską atliko neteisėtai. Todėl iš žurnalisto apie 16.30 val.sužinojęs apie šio klausimo įtraukimą nedelsiant (tą patį vakarą) kreipiausi į nevyriausybines organizacijas pagalbos ir esu labai dėkingas, kad žmonės atvyko kitą rytą su plakatais ir tokiu būdu užtikrino viešumą.

Teismai kol kas visus kreipimusis atmeta.

Teismai ne tik nestabdo šių procesų, bet net ir nepriima ieškinių, pareiškimų, prašymų.

Todėl manau, kad šiai dienai efektyviausi ginklai prieš šią šiukšlių deginimo gamyklos statybą, yra piketai, mitingai, kreipimaisi į seimą ir apklausos.

Tuo tarpu dėl Girulių situacija yra kitokia, nes ten laikomasi įstatymuose numatytų procedūrų.

 

NVO KLAUSIMAS: "Kovoti pradedama įtartinai pavėluotai, kai realiai laimėti praktiškai neįmanoma -užtat galima pademonstruoti savo kovingumą."

N.P.: dėl Girulių niekur nevėluojame, nes "Lietuvos geležinkeliai" savo projektą turi teikti susisiekimo ministrui pasirašyti, taigi galima kreiptis ne tik į teismą, bet ir į jį, arba abu veiksmus atlikti lygiagrečiai.

Laimėti galima tiek atkovojant Girulių numatomo iškirsti miško plotą, tiek dėl šiukšlių deginimo gamyklos, svarbu tikėti pergale ir ieškoti tai kas mus jungia siekiant šio tikslo.

 

NVO KLAUSIMAS: "Atrodytų, kad gerbiamas Naglis Puteikis dirbtų kaimo mokyklos istorijos mokytoju, o ne Valstybinės institucijos -  atsakingos už planavimo dokumentų išdavimą ir derinimą VADOVU,   turinčiu visą informaciją apie planuojamus objektus nuo pačios planavimo pradžios."

N.P.: kai minėjau dėl Girulių nevyriausybinių organizacijų atstovus sukviečiau pats asmeniškai ir laiku - į viešą svarstymą. Dėl šiukšlių deginimo gamyklos laukiau skelbimo apie viešą detalaus plano projekto svarstymą, tačiau vietoj jo sulaukiau minėto žurnalisto skambučio apie klausimo įtraukimą į tarybos dienotvarkę iš vakaro rezerviniu klausimu. Tada iš karto sukviečiau taip pat NVO atstovus.

Nesu atsakingas už suktybes, kurias krečia valdžia ir Fortumas, kai visiems už nugaros slapčia priiminėja neteisėtus sprendimus.

Jei nebūčiau kvietęs dėl Girulių, jei nebūčiau kvietęs dėl detalaus plano priiminėjimo, Jūsų pastabos mano atžvilgiu būtų teisingos.

Prašau matyti ir tai, kad sužinau apie planavimo pradžią tik tais atvejais, kai tie objektai patenka į kultūros paveldo objektų teritoriją Todėl didžioji dalis aplinkai priešiškų objektų planuojami man nežinant, nes tik keli procentai apskrities teritorijos patenka į paveldo objektų teritorijas.

Todėl ir pasiūliau kurti patariamąją tarybą prie Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, į kurią įeitų NVO atstovai. Deja, šį mano pasiūlymą sukritikavo organizacija "Būkime vieningi".  Manau, kad reikia prie jo grįžti, nes turiu efektyviai veikiančios tokios analogijos pavyzdį - mano iniciatyva sukurta tokia taryba prie Klaipėdos kultūros paveldo teritorinio padalinio.

 

NVO KLAUSIMAS: "Kol dar yra vilties ir įmanoma užginčyti ( apskųsti šiuos planus) būtina surašyti raštus Institucijoms, kurios atsakingos už teritorijų planavimą ir negaišti brangaus laiko mitingavimams. Po Jūsų, gerbiamas Nagli, tinkamai ir laiku surašytais tekstais - pasirašys ,,Būkime vieningi" LR piliečiai.

N.P.: galėčiau parengti tokius raštus ( ir juos nuolat rengiu ir pats - teismams, padedu kitoms NVO juos rengti), bet sutikite, kad sudėtinga tai daryti, kai Jūsų tinklapyje būtent už tokią pagalbą esu kritikuojamas ir nėra malonu skaityti Jūsų tinklapyje frazes, kad esu '"skandalingas politikas", nors pats ir sukviečiau NVO atstovus ir miestiečius į viešą Girulių specialaus plano svarstymą.

Bet kokiu atveju parengsiu ir/ar padėsiu rengti tiek aukščiau paminėtus raštus  tiek siūlysiu kitas priemones aplinkai ginti, įskaitant ir viešas akcijas.

Toliau esu kritikuojamas organizacijos "Būkime vieningi" tinklapyje

2011-01-08 Piketų organizatorius Naglis Puteikis pamiršo apie piketą

Skandalingam Klaipėdos miesto politikui Nagliui Puteikiui teks aiškintis visuomenei kodėl jis juos „tampo už nosies". Apie planus  iškirsti 29 hektarus Girulių miško tam, kad būtų tiesiamas papildomas geležinkelio aplinkkelis Giruliuose Naglis Puteikis pamiršo suorganizuoti piketą ar mitingą ir deramai paviešinti visuomenei ką jis labai gerai sugeba „imituoti". Atsakymas:

 Pranešimas apie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento priimtą sprendimą dėl AB „Lietuvos geležinkeliai" Klaipėdos geležinkelio mazgo Pauosčio kelyno rekonstrukcijos galimybių leistinumo

I etapas: pagrindinio kelio Nr. 1 atitraukimas rytų kryptimi tam, kad atsirastų vietos kitų trijų 1050 m ilgio kelių statybai; trijų naujų 1050 m ilgio kelių įrengimas; kelių 3 – 11 prailginimas iki 1050 m naudingo ilgio (šiaurės kryptimi); ištraukiamojo kelio 19 įrengimas (800 m naudingo ilgio, šiaurės kryptimi); apsauginės plėvelės įrengimas po naujais keliais; trečiojo išvažiavimo iš stoties uosto kryptimi įrengimas prie 12 arba 16 kelio; antrojo pagrindinio kelio įrengimas tarp Girulių stoties ir Pauosčio kelyno; priešgaisrinės apsaugos vandens talpyklų perkėlimas į kitą vietą; dviejų lygių viaduko per geležinkelį įrengimas ties pietine Vasarotojų g. riba.

II etapas: Girulių apvažiavimo įrengimas, kuris numatytas Klaipėdos miesto bendrajame plane, Klaipėdos miesto tarybos 2007-04-05 sprendimu Nr. T2-110 patvirtintame.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2010-09-03 raštu Nr. (4.36.)-R2-2784 pritarė planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai ir neprieštaravo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių.

Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdyba 2009-09-14 raštu Nr. 1-13-1302(1.10) derino planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą ir pritarė dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2010-10-04 raštu Nr. (7.13)-V4-3185 pritarė planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai ir neprieštaravo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių.

Pagrindinė kelyno plėtra vykdoma į rytus ir į šiaurę (nuo Girulių stoties į pietus). Tarp Pauosčio ir Girulių stočių numatomi 2 pagrindiniai keliai. Tuo būdu bus išvengta būtinybės Girulių stotyje krovininiams traukiniams sustoti ir praleisti išvažiuojančius iš Pauosčio kelyno sąstatus.

Pauosčio kelyne įrengiami papildomi atvykimo-išvykimo keliai tuo būdu sudarant galimybę sąstatus išformuoti ir reikalingus nukreipti iš šios stoties tiesiai į "Klaipėdos nafta" ir KLASCO terminalus, neužvažiuojant į Klaipėdos stotį.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys vadovas,( Naglis Puteikis) 2010-09-06 raštu Nr. (7.12)2Kl-290 pritarė planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai su pastaba: „pagal padarytą atitaisymą 3.3. „Planuojamos ūkinės veiklos vietos charakteristikos ir vietovės administracinė priklausomybė" papildžius 3.31.2. „Planuojamos ūkinės veiklos vietą istorinių – kultūrinių objektų atžvilgiu" registruotu kultūros paveldo objektu – Girulių geležinkelio stotimi (KVR unikalus kodas 32565) koreguoti Klaipėdos geležinkelio mazgo Pauosčio kelyno rekonstrukcija. Poveikio aplinka. II knyga. Pateiktą 17 grafinį priedą „Specialiojo plano koncepcijos brėžinį.". 2010-09-08 raštu Nr. (1.40)2Kl-55 neprieštaravo planuojamai ūkinei veiklai.

Mano komentaras:

Prieš 2 mėnesius pradėjome visi kartu kovoti prieš šiukšlių deginimą.
Dabar kažkas pasikeitė - pradedame kritikuoti vieni kitus, o Girulių miško kirtimo ir  šiukšlių deginimo planuotojai ir organizatoriai triumfuoja.
Kolegos, kviečiau Jus į miesto tarybos posėdį stabdyti šiukšlių deginimo, kviečiau į pasitarimus savivaldybėje, kviečiau į Girulių miško kirtimo svarstymą tam, kad pasipriešintumėm.
Dabar esu nebekviečiamas pats, už akių kritikuojamas, arba tai daroma tinklapiuose, kuriuose negalima parašyti atsakymo į nepelnytą kritiką?

1. Iš pradžių kliuvo Virginijai : http://bukimevieningi.webnode.com/jie%20mums%20daro%20g%C4%97d%C4%85/jie%20mus%20isdav%C4%97/

2. Po to man: http://bukimevieningi.webnode.com/news-/

Norėčiau trumpai pakomentuoti: Jei projektas nežaloja kultūros paveldo, tai kokį atsakymą turėtų parašyti Kultūros paveldo teritorinio padalinio vedėjas? Kad nepritariu, nors kultūros vertybėms jokio poveikio nebus? Ir kaip tai atrodytų?
Jei kaip žmogus, ar kaip savivaldybės tarybos narys, manau, kad projektas blogas, tai einu į įstatymuose numatytą privalomą viešą svarstymą, kviečiu sąjungininkus (kviečiau nevyriausybines organizacijas) ir tą projektą kritikuoju ir kitus agituoju kritikuoti ir dar parodau pavyzdį užpildydamas pretenzijos lapą.
KĄ IR PADARIAU: kviečiau nevyriausybines organizacijas, viešai kritikavau, reiškiau pastabas.
Salėje susirinkę kai kurie žmonės agitavo nepildyti pretenzijų lapų, aš su jais ginčijausi, sakiau, kad tai numato įstatymas ir jei žmonės šia įstatymo teise nepasinaudos, tai po to bus vėlu. Nepadėtų net piketai, nes būtų pražiopsota įstatymuose numatyta galimybė pareikšti savo nesutikimus. Ačiū dievui pavyko įtikinti ir daugelis žmonių tuos lapus užpildė. Dabar, gavus neigiamus atsakymus, galima toliau reikšti nesutikimą raštu Lietuvos geležinkeliams ir susisiekimo ministrui, o jei jie į tas pastabas neatsižvelgs, galima kreiptis į teismą.
Tuo tarpu šiukšlių deginimo gamyklos istorijoje viešo svarstymo su visuomene nebuvo, todėl teko iškart griebtis piketų ir mitingų.
Kai šios priemonės projekto nesustabdė, buvau vienas iš iniciatorių panaudoti iki šiol netaikytą pilietinio pasipriešinimo metodą - visuotinę gyventojų apklausą vienu metu ir rajone ir mieste.
Manau, kad šios apklausos smarkiai išsigando abiejų šiukšlių deginimo iniciatoriai tiek iš Fortum , tiek IQOR (buv.Rubicon) grupių.
Keista, kad būtent nuo apklausos momento esu kritikuojamas organizacijos "Būkime vieningi" tinklapiuose.
Ir dar keista, kad šiuose tinklapiuose esu vadinamas "Skandalingu Klaipėdos miesto politiku".
Tuo tarpu šiukšlių deginimo ir Girulių miško kirtimo iniciatoriai tokiais epitetais nėra apibūdinami.

3.  Dabar jau į kailį šiuo el.paštu gauna ir Erlandas:

Sveiki Mielieji, kad užginčyti dėl Girulių miško iškirtimo, būtinai reikia koordinatoriais deleguoti - Naglį Puteikį ir Erlandą Paplauską. Tai didelio intelekto vyrai - garbingi, padorūs ir sąžiningi Teisybės ieškotojai, kovotojai už gamtą ir kultūros paveldą. Jie tikrai atkovos - Girulių mišką, neleis šiukšlių deginimo įmonių pastatymo Klaipėdos rajone ir LEZe; Neleis P. ir D. Vasiliauskų šeimai apstatyti vėjo jėgainėmis Priekulės miestelį ir Karaliaus Vilhelmo kanalą; užkirs Kairių miško ( gamtinio karkaso) užstatymą - ,,Stariškių" gyvenviete ( 101 gyv. namai); piestu stos prieš Kuršių Marių pakrantės užstatymą stacionariais pastatais ir prieplaukomis.

su pagarba ,,Pjaulu" kaimo bendruomenės narė Dalia Zagnoj

N.P.: o ar Erlandas iš išvardintų objektų ar kaip nors ką nors gali įtakoti kaip kitos teritorijos - Pajūrio regioninio parko darbuotojas?Negali, nes išvardinti objektai neįeina į to parko teritoriją. Taip pat neskaičiau, kad būtų šiems objektams pritaręs kaip "Žvejonės" pirmininkas.
Tai kam ta ironija čia taikoma?
Šių projektų prastūmikai tik džiaugiasi mūsų nesutarimais.

Dalia, Vaidai ir kiti kolegos viešo intereso gynėjai, gal galėtume grįžti prie bendrų pasitarimų ir vėl visi kartu atlikinėti veiksmus viena kryptimi?

Gavau pylos už gyventojų apklausą

N.P.: sulaukiau priekaištų iš NVO "Būkime vieningi":

Citata iš šios organizacijos tinklapio:

http://bukimevieningi.webnode.com/jie%20mums%20daro%20g%C4%97d%C4%85/jie%20mus%20isdav%C4%97/

 

"Rubrika: "Jie mus išdavė":

 

Čia talpinami asmenys kurie bandė tiesiogiai mums pakenkti.

 

„Nepasitikime politikais ir politinėmis institucijomis, tai kelia nesaugumo pojūtį'

 

Virginija Jurgelevičienė

Klaipėdos Daugiavaikių Šeimų Bendrijos pirmininkė, asociacijos  JDJ "Nepartinis demokratinis judėjimas" atstovė Klaipėdoje, Rolando Pakso pusseserė.

 

Ši moteris palaiko glaudžius ryšius su žymiu politikos veikėju, Klaipėdos miesto tarybos nariu, TS-LKD Klaipėdos skyriaus pirmininku Nagliu Puteikiu ir viršuje išvardintų organizacijų vardu pasirašinėja Naglio Puteikio kurtus raštus, pranešimus spaudai. Citata iš dienraščio "Respublika":

"Į Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybes kreipėsi iš nevyriausybinių organizacijų atstovų sudaryta iniciatyvinė grupė, nusprendusi pirmą kartą šalyje pasinaudoti Vietos savivaldos įstatymo suteikta teise - surengti visuotinę minėtų savivaldybių gyventojų apklausą.Žmonių būtų prašoma atsakyti į penkis klausimus, susijusius su aplinkosauga: ar pritariate šiukšlių deginimo gamyklų statybai pajūryje; ne šiukšlėmis, o mediena kūrenamų jėgainių statybai; kad būtų plėtojama tik sveikatai ir aplinkai nekenksminga pramonė; būtų įrengti oro taršą kas valandą matuojantys prietaisai, kurių duomenys būtų skelbiami viešai; kad viešai būtų skelbiami užterštumo, ligų paplitimo, mirties priežasčių, gyvenimo trukmės žemėlapiai bei statistika."

Šis raštas, skirtas savivaldybėms, buvo sukurtas ir parašytas Naglio Puteikio, kuris rinkimų dieną nori gyventojų apklausos - referendumo. Nagliui Puteikiui labai aktualu rinkti parašus referendumui, nes  renkant parašus, kurių Klaipėdos mieste reiktėtų surinkti apie 16000 būtų papildomai dalinami rinkiminiai bukletai ir kita rinkiminė agitacinė medžiaga. Yra ir daugiau Naglio Puteikio kurtų raštų, kuriuose Virginija Jurgelevičienė pasirašė viršuje išvardintų organizacijų vardu.

 

Virginija Jurgelvičienė į "Būkime vieningi" susirinkimą taip pat atėjo nekviesta ir kaip mes manome rinko informacija..."

Su Naujais metais- sveikinimai iš Memelio dviprasmiškais atvirukais

Tai ne tai, ką Jūs pagalvojote, bet sutikite, kad karo istorijos mėgėjai iš Klaipėdos sukūrė tikrai dviprasmiškus vaizdus ir taip pat dviprasmiškus pavadinimus.

Teisėja tyčiojasi iš įstatymų, ją dangsto prokuratūra ir STT

Klaipėdos apygardos administraciniam teismui

PAREIŠKĖJAS: Naglio Puteikio, gyv. Vytauto 8-7, Klaipėdoje

8-652-76250 puteikis@gmail.com

SKUNDŽIAMAS ASMUO: Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdyba

Pilies g.12 A, Klaipėda

SKUNDAS

2010 12 29

DĖL KLAIPĖDOS STT ATSISAKYMO TIRTI KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISĖJOS ĮSTATYMAMS PRIEŠTARAUJANTĮ ELGESĮ

2010 12 13 d. pranešiau Klaipėdos STT-ai apie teisėjos Q.Q. galimai vykdomus įstatymų pažeidimus neleidžiant vienai bylos šaliai įrašinėti teismo posėdžio bei neleidžiant išklausyti teismo posėdžio garso įrašo (pridedu šio rašto kopiją).

2010 12 16 d. Klaipėdos STT parašė man raštu Nr.4-08-1133(kopija pridedama), kad neva nepateikiau jiems „jokių objektyvių faktinių duomenų", jog šios teisėjos veikloje „yra korupcinio pobūdžio veikos požymių".

Nesutinku su tokiu STT teiginiu, nes:

1. Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 2 str.3 dalyje nurodyta, kad „3. Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos – ... kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais ... kai tokių veikų padarymu siekiama užmaskuoti ... papirkimą".

2. Manau, kad minėtos teisėjos aukščiau minimame mano skunde aprašytas elgesys gali būti apibūdinamas tik kaip „piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas arba piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais". Kitaip apibūdinti, mano manymu, tokio teisėjos akivaizdžiai prieštaraujančio įstatymo nedviprasmiško elgesio neįmanoma.

Todėl prašau panaikinti 2010 12 16 d. Klaipėdos STT rašte Nr.4-08-1133 nurodytą atsisakymą nagrinėti mano aukščiau paminėtą skundą ir įpareigoti jį ištirti.

Atsiprašau,kad neturiu mano rašte minėto įrašų kopijos, todėl prašyčiau išsireikalauti iš STT.

Priedai: 4 lapai ir antras šio skundo egzempliorius.

N.Puteikis

Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybai

PRAŠYMAS

2010-12-03

DĖL TEISĖJOS Q.Q. GALIMO TARNYBINIŲ PAREIGŲ NEATLIKIMO ARBA PIKTNAUDŽIAVIMO TARNYBINE PADĖTIMI

Informuoju apie tai, kad Klaipėdos m. apylinkės teismo teisėja Q.Q pažeidinėja du Lietuvos Respublikos įstatymus (LR Teismų įstatymo 38 str. 4 dalį; LR Civilinio proceso kodekso 9 straipsnio 5 dalį, LR Civilinio proceso kodekso 171 straipsnį), drausdama teismo proceso šaliai pačiai daryti garso įrašą bei neleisdama teismo proceso šaliai susipažinti su teismo padarytu garso įrašu.

Minėtų įstatymų nurodytuose straipsniuose tokia proceso dalyvių teisė yra garantuota ir neiejama su jokiais teisėjų leidimais ar sprendimais.

Pridedu pavyzdį – pilietės W.W. 2010 12 13 d. rašto Klaipėdos apygardos prokuratūrai patvirtintą nuorašą, bei DVD diską, kuriame užfiksuoti aukščiau aprašyti neteisėti teisėjos Q.Q. veiksmai.

Priedas: 1 lapas, 1 DVD diskas.

Tarybos narys Naglis Puteikis

Klaipėdos apygardos prokuratūrai

SKUNDAS

2010 m. gruodžio 13 d

DĖL TEISĖJOS Q.Q. GALIMO TARNYBINIŲ PAREIGŲ NEATLIKIMO ARBA PIKTNAUDŽIAVIMO TARNYBINE PADĖTIMI

2010 12 08 d. vyko Klaipėdos m. apylinkės teismo posėdis dėl ...

Aš , kaip viena iš proceso šalių (atsakovė), informavau teisėją, kad yra daromas garso įrašas, tačiau į tai Klaipėdos m. apylinkės teismo teisėja Q.Q. pareiškė, kad neleidžia to daryti (klausyti fotoaparatu daryto audio įrašą 00:20 – 00:30 atkarpoje).

Pasiteiravau, ar tokiu atveju galima bus išklausyti garso įrašą, kurį daro teismo sekretorė. Teisėja Q.Q. pareiškė, kad negalima (klausyti fotoaparatu daryto audio įrašą nuo 00:30). Paklausiau teisėjos, kuris įstatymo straipsnis tai draudžia, ji atsakė, kad „tokios taisyklės" (klausyti fotoaparatu daryto audio įrašą nuo 00:36) .

Teisėja dar kartą grįžo prie šio klausimo, kai buvo nagrinėjami prašymai – ji dar kartą pasisakė, kad „šioje salėje" negalima įrašinėti (klausyti diktofonu daryto audio įrašą nuo 01:01), bei komentavo prašymą įrašinėti kaip nepasitikėjimo teismu išraišką („nepasitikite teimu?").

Lietuvos Respublikos įstatymai nedviprasmiškai aiškiai nustato kad proceso šalys gali įrašinėti ir gali susipažinti su teismo daromais garso įrašais ir tam nereikia jokio teisėjo leidimo ar sprendimo:

LR Teismų įstatymo 38 str. Bylų nagrinėjimo teismuose eigos ir rezultatų fiksavimas:

„...4. Proceso šalys, įgyvendindamos savo procesines teises, proceso įstatymų nustatyta tvarka gali daryti teismo posėdžio garso įrašą.."

LR Civilinio proceso kodekso 9 straipsnis. Teismo posėdžio viešumas:

„...5. Teismo posėdžio eigai, įrodymams fiksuoti ir jiems tirti teismas gali naudoti bet kurias technines priemones. Dalyvaujantys byloje asmenys savo procesinėms funkcijoms vykdyti viešame teismo posėdyje gali daryti garso įrašą teismo posėdžiui užfiksuoti. Apie daromą garso įrašą dalyvaujantys byloje asmenys privalo informuoti posėdžio pirmininką."

LR Civilinio proceso kodekso 171 straipsnis. Pastabos dėl protokolo:

Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su protokolu, teismo posėdžių stenogramomis, garso įrašais ir per tris dienas nuo protokolo pasirašymo dienos gali pareikšti rašytines pastabas dėl protokolo. Pastabose turi būti nurodoma, kas yra neteisingai įrašyta į protokolą, ir siūlymai, kaip turi būti įrašyta."

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, bei į tai, kad teisėja Q.Q. pažeidė du įstatymus ir tokiu būdu trukdė man pasinaudoti mano teisėmis prašome:

1. Ištirti, ar teisėja Q.Q., neleisdama man kaip proceso šaliai daryti teismo posėdžio garso įrašo ir neleisdama susipažinti su teismo minėto posėdžio garso įrašu, kurį darė teismo sekretoriatas, tokiu būdu neatliko tarnybinių pareigų ir ar nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi;

2. Apklausti mane šiame tyrime, padėti man susipažinti su teismo minėto posėdžio garso įrašu, kurį darė teismo sekretoriatas.

Priedas: minėti garso įrašai viename DVD diske.

Pagarbiai, pilietė W.W.

Valio šventėms, gerų ateinančių metų