2009-04-27
Petras Grecevičius: Uostamiestyje nebeliko nė vieno tinkamai sutvarkyto parko
Klaipėdos parkai kelia graudulį
Vaida JUTKONĖ VE 2009 04 25 d.
Apie opiausias miestų žaliųjų plotų problemas P. Grecevičius kalbėjo šią savaitę Klaipėdoje vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje "Miestų želdynų formavimas 2009".
Docento teigimu, Lietuvoje - didžiulis susvetimėjimas su aplinka.
"Miegamieji rajonai - labai tikslus pavadinimas. Juose tik ir galima miegoti, bet ne ilsėtis, gyventi. Kokią aplinką žmonės mato pro savo butų langus? Man gaila motinų su vežimėliais, užjaučiu jas. Kur vežioti vaikus, kur jiems žaisti? Ką jau kalbėti apie smėlio dėžes ir jų būklę, nes Klaipėdoje net šunų vedžiojimo aikštelių katastrofiškai trūksta. Pasaulis sugeba tai susitvarkyti, mes - ne", - kritikos architektams, valdžiai ir verslininkams negailėjo P. Grecevičius.
Jo nuomone, Lietuvos miestai šiandien neturi architektų kūrėjų, profesionalų, kurie sugebėtų priversti naujų gyvenamųjų kvartalų statytojus investuoti į aplinką. Todėl, vaikantis vien pinigų, ir taip ankštuose daugiabučių kiemuose lyg grybai po lietaus dygsta nauji namai, bet ne medžiai.
Priekaištų docentas neturėjo tik Romų kvartalo planuotojams ir statytojams, palikusiems erdvę naujam parkui sukurti.
Mokslininkų konferencijoje kartu su kolegomis parengęs pranešimą apie gyvenamųjų rajonų projektavimą P. Grecevičius mano, kad rengiant miestų gyvenamųjų rajonų detaliuosius planus būtina parengti ir želdynų sistemos projektą, palikti erdvės gėlynams, skverams.
Konferencijoje taip pat pristatytas Klaipėdos miesto žaliosios zonos tarp Smiltelės g. ir Statybininkų pr. įvertinimas. Kitaip tariant, buvo įvertinta parko, esančio šalia cerkvės Smiltelės gatvėje, būklė.
Tyrimo išvadose rašoma, jog parke daug menkaverčių, sergančių grybelinėmis ligomis medžių ir krūmų, o dekoratyvinių augalų trūksta. Tyrėjai pasigedo tinkamai suformuotų takų su kokybiška danga, šviestuvų, šiukšliadėžių ir suoliukų. Patenkinamai įvertintas ir parko vandens telkinys. Tyrimo autoriai - Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos specialistai, šios vietos gamtovaizdžio estetiką įvertino tik 43 balais, o maksimalus estetiškumo vertinimo balų skaičius yra 173.
Mokslininkai karčių žodžių negailėjo ne tik uostamiesčio želdynams. Kliuvo ir kitiems miestams.
Anot Lietuvos parkų vertinimą atlikusių Kauno technologijos universiteto specialistų, iš 156 šalies parkų tik 22 yra geros būklės.
2009-04-21
Ko Lietuvos biudžete labiausiai trūksta
Karikatūra publikuojama autoriaus sutikimu www.daukantas.com
Žodis darbininku išskrenda, oligarchu sugrįžta
Sunku kandidatams į įvairius deputatus kiekvienai auditorijai įtikti. Esu pakankamai kandidatavęs ir pasimokęs, kad neatsargus žodis žvirbliu (pvz. bibliotekininku, darbininku) išskrenda, tačiau liūtu (oligarchu, ar bankininku) sugrįžta.
Dažnas kandidatas pasakoja tai, kas sėdintiems salėje patinka. Bet jei salėje sėdi žurnalistai, tai rizikuoji priešingoje auditorijoje sulaukti nemalonių klausimų.
Štai klasikinis pavyzdys iš naujausios istorijos:
„Eurokomisarė: progresiniai mokesčiai – socialinio teisingumo iliuzija
Jomilė Juškaitė, www.lrt.lt, www.delfi.lt 2009 balandžio mėn. 21d.
Pasak eurokomisarės Dalios Grybauskaitės, socialinis teisingumas progresiniais mokesčiais nebūtų pasiektas. Antradienį ji dalyvavo diskusijoje su Pramonininkų konfederacijos nariais, kurie planuoja susitikimus su visais kandidatais į prezidentus. Paklausta apie progresinių mokesčių klausimą, D. Grybauskaitė jį pavadino „socialinio teisingumo iliuzija".„Tų, kurie gyvena iš kapitalo, nepalies progresiniai mokesčiai [...] Socialinį teisingumą galima pasiekti kitomis priemonėmis, o ne teisingumo burbulais", - teigė D. Grybauskaitė."
Kaip čia dabar: progresiniai mokesčiai - teisingumo burbulai? Tikiuosi, kad kandidatė tikrai taip negalvoja.
Įsivaizduoju, kad D.Grybauskaitė norėjo pasakyti, jog apmokestinus didesnes algas didesniais mokesčiais oligarchai nustos jas sau mokėti. Jie tokiu atveju vietoj algos išsimokės sau didesnius dividendus. Dividendai - išmoka akcininkui nuo įmonės pelno susimokėjus pelno mokesčius. Jie apmokestinami vienodu tarifu. Kad ir kiek jų oligarchas sau išsimoka, vis tie patys mokesčiai, nes jie nedidėja. Tarsi ir naudingiau mokėtis dividendus, nei algas, jei pernelyg dideli progresiniai algų mokesčiai.
Bet yra kategorija turtingųjų, kurie dividendų negauna ir greičiausiai negaus, o bus ir toliau priversti „kentėti" pragyvenimą iš algos.
Tai valstybės kontroliuojamų įmonių vadovai, pavaduotojai, bankininkai, vienas kitas privačios kompanijos, pvz. Leo LT , Jūrų Leo KLP, Klaipėdos vanduo, Klaipėdos energija valdybos narys, ar samdomas direktorius, kuris gauna 20 - 45 000 Lt per mėnesį.
Ar iš tikrųjų būtų mažiau teisingumo, jei jie mokėtų didesnius mokesčius nuo šių sumų, nei mes. Ypač valdiškų ir pusiau valdiškų įmonių vadovai, bei bankininkai: vienas pažįstamas verslininkas sakė, kad vakar Švedijoje palūkanos buvo 1,5 proc., o Lietuvoje jam bankas ką tik paskolino eurus už 9 proc.palūkanų.
Ir dar – visi kritikuojantys progresinius ir nekilnojamojo turto mokesčius akcentuoja, kad biudžetas nuo to neišloš, arba tai per mažos sumos. Ir kažkodėl visada gąsdina, kad jei bus progresiniai, tai būtinai nuo 2 tūkst. Lt. algos. O kodėl ne nuo 10 tūkst.Lt ?
Ir kaip neišlos biudžetas, jei tokie keliasdešimttūkstantininkai sumokės kiekvienas po kelis tūkstančius Lt per mėnesį mokesčių daugiau? Per maža suma susidarys? Na ir kas, kad per maža suma. Bet vis daugiau, o ne mažiau.
Laisvosios rinkos institutas gąsdina, kad neapsikentę tokio drastiško savo algos sumažinimo tokie specialistai pabėgs į užsienį? Kas pabėgs? Bankininkai, Registrų centro vadovas, Leo LT valdybos nariai, Klaipėdos vandenų/energijos/autobusų parko direktorius? Tegu bėga. Kitas skandinavas, ar lietuvis mielai į jo vietą stos ir tuos didesnius mokesčius sumokės ir dar, skirtingai nei dabartiniai tokie vadovai, Vyriausybei ir Seimui ačiū pasakys, kad leidžia tiek daug per mėnesį uždirbti.
Bet kokiu atveju tokiuose padidintuose mokesčiuose turtingiesiems jokių iliuzijų ar burbulų nematau. Gal buhalterinis balansas ir labai nežymiai pasikeistų, užtat biudžete bet kokių atveju atsirastų daugiau to, ko ten labiausiai trūksta ir ko joks bankas ar Tarptautinis valiutos fondas negali mums paskolinti - teisybės ir teisingumo.
Valdžia nesilaiko nė vieno statybų veiklą reglamentuojančio įstatymo, o iš gyventojų reikalauja dvigubai
Nuotraukoje: nelegaliai pastatytas parkomatas Klaipėdoje su grafiti "papuošimu".
"Parkomatai" - savavalė statyba VE 090421
Uostamiesčio valdžia nesilaiko nė vieno statybų veiklą reglamentuojančio įstatymo, o pati iš gyventojų reikalauja dvigubai. Tai pareiškė Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Naglis Puteikis.
Anot jo, Klaipėdos senamiestyje pastatyti parkomatai yra savavalė statyba. Tai nustatė Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, patikrinęs automobilių stovos skaitiklių dokumentaciją pagal KPD Klaipėdos teritorinio padalinio teikimą.
Statytojui – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai - Statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausioji specialistė Regina Šolienė antradienį surašė savavališkos statybos aktą dėl 137 parkomatų Klaipėdos senamiestyje ir miesto centre - vadinamosiose raudonojoje ir geltonojoje parkavimo zonose statybos.
Patikrinus paaiškėjo, kad beveik 200 tūkst. litų kainavusi kelių dešimčių lapų apimties "parkomatų" išdėstymo schema parengta pažeidžiant įstatymus ir statybos techninius reglamentus, joje nėra KPD atstovų parašų ir antspaudų.
"Klaipėdos savivaldybės administracijos nuomone, "parkomatams" nereikėjo jokios dokumentacijos, nes jie neva prilygsta pakabinamoms pašto dėžutėms", - teigė N. Puteikis.
Tačiau Aplinkos ministerijos Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išaiškinimu, šiems "parkomatams" turėjo būti išduotas sąlygų sąvadas, parengtas techninis projektas, gautas statybos leidimas, jie turėjo būti pripažinti tinkamais naudoti.
N. Puteikio teigimu, savivaldybė šiuo atveju nesilaikė nei šios - įprastinės, nei supaprastinto statinio statybos tvarkos.
"Nepripažintų tinkamais (nepriimtų) naudoti nustatyta tvarka inžinerinių statinių (šiuo atveju – "parkomatų") naudojimas draudžiamas ir užtraukia administracinę atsakomybę iki 10 tūkstančių litų baudą", - sakė jis.
"Pažymėtina tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybė tiems senamiesčio gyventojams, kurie nori atitvarais apsisaugoti nuo į jų kiemus pasukusio automobilių srauto, itin priekabiai reikalauja laikytis aukščiau paminėtų teisės aktų, kurių pati nė nesiruošia laikytis", - pridėjo N. Puteikis.
2009-04-16
E.Jurkevičius apskundė Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą
Šiandien Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme įregistruotas LR Seimo narių Irenos Šiaulienės ir Evaldo Jurkevičiaus apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo š.m. balandžio 3-iąją priimto sprendimo didelio visuomenės dėmesio sulaukusioje byloje dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisėtumo.
2009-04-10
Sveikinu visus su artėjančiomis šv. Velykomis
Fotografijose:
1. Vaiko piešinys „Velykos";
2. Balchašo lageris, Karagandos sr., Kazachija 1956 m. Jau laisvos moterys švenčia šv.Velykas, Patiekalai iš duonos minkštimo ir tirštos manų košės, kiaušiniai – mediniai
3. Priešistorinės akmeninės skulptūros Velykų saloje.
Sveikinu su artėjančiomis šv. Velykomis.
2009-04-09
Generalinė prokuratūra užkirta kelią neteisėtam Klaipėdos m. savivaldybės turto privatizavimui
Nuotraukoje - pastatas K. Donelaičio g. 12A, Klaipėdoje.
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra kreipėsi į Klaipėdos m. apylinkės teismą, prašydama panaikinti neteisėtą Klaipėdos m. savivaldybės tarybos sprendimą dėl pastato K. Donelaičio g. 12A, Klaipėdoje privatizavimo.
Prokuratūra, atlikusi patikrinimą pagal miesto tarybos nario kreipimąsi, nustatė, kad minimam pastatui nebuvo priskirtas žemė sklypas, nebuvo įvertinta žemės nuomos vertė, todėl tarybos sprendimas privatizuoti šį pastatą nugriovimui prieštarauja Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 22 str. Ir 9 str. 4 dalies nuostatoms.
2008 12 23 d. miesto taryba priėmė sprendimą „Dėl leidimo privatizuoti Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį pastatą K. Donelaičio g. 12A, Klaipėdoje".
Be to, šis pastatas negali būti privatizuojamas nugriovimui, nes tai nenumatyta detaliajame plane, vadinasi įsigijęs teisę nugriauti, pirkėjas įsigyja teisę į žemė nuomą bei teisę statyti naują pastatą, o tai reiškia, kad specialiai tokiu privatizavimo būdu sumažinama pardavimo kaina, tuo padarant žalą valstybei.
Pridedamas mano 2009 02 04 d. raštas prokuratūrai šiuo klausimu.
KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS
TĖVYNĖS SĄJUNGOS FRAKCIJA
Liepų g. 11, LT- 91502 Klaipėda, mob. 8-652-76250 , el. p. naglis.puteikis@klaipeda.lt _____
Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
Rinktinės g. 5A, LT-01515, Vilnius.
Tel. (8 5) 266 2305, faks. (8 5) 266 2317,
el. paštas info@prokuraturos.lt
2009 02 04 Nr.
DĖL TARYBOS SPRENDIMO DĖL PASTATO K. DONELAIČIO G. 12A, KLAIPĖDOJE NETEISĖTO PRIVATIZAVIMO PANAIKINIMO
2008 12 23 d. miesto taryba priėmė, mano nuomone, neteisėtą sprendimą „Dėl leidimo privatizuoti Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį pastatą K. Donelaičio g. 12A, Klaipėdoje".
Mano pateiktus argumentus, bei Vyriausybės atstovės K.Vintilaitės atstovės D.Kerekeš pateiktus argumentus, kad tarybai pateiktas šis sprendimo projektas prieštarauja įstatymams, miesto tarybos dauguma atmetė. Esminiai mūsų argumentai – pastatas negali būti privatizuojamas nugriovimui, nes to nėra detaliajame plane, vadinasi įsigijęs teisę nugriauti, pirkėjas įsigyja teisę į žemė nuomą bei teisę statyti naują pastatą, o tai reiškia, kad specialiai tokiu privatizavimo būdu sumažinama pardavimo kaina, tuo padarant žalą valstybei. Be to, tokio privatizavimo būdo nėra įstatyme (yra pardavimas nugriovimui ir tik esant detaliajame plane numatytam nugriovimui).
2008 12 24 d. raštu paprašiau, kad meras pateiktų man šio įsigaliojusio sprendimo visos parengiamosios medžiagos patvirtintas kopijas, kad skundą dėl šio miesto tarybos sprendimo panaikinimo galėčiau pateikti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai.
Iki šios dienos atsakymas negautas.
Prašau ginti viešąjį ir imtis priemonių, kad aukščiau paminėtas tarybos sprendimas būtų panaikintas. Siūlyčiau užklausti taip pat ir Vyriausybės atstovės Klaipėdos apskrityje nuomonę, nes jie atliko šio klausimo tyrimą pagal savo kompetenciją ir taip pat pareiškė nuomonę, kad minėtas tarybos sprendimas yra neteisėtas.
Prašyčiau šio mano skundo nepersiųsti Klaipėdos m. prokuratūrai, kadangi, mano nuomone, jų veikoje (neveikime) yra neteisėtų savivaldybės veiksmų dangstymo požymių: Klaipėdos m. prokuratūra nesiima pakankamų veiksmų stabdyti Klaipėdos m. savivaldybės vadovų vykdomus įstatymų pažeidimus, pvz. nenaikina administracijos direktoriaus A.Každailevičiaus įsakymo dėl įtarto korupcija ir dėl to teismo sprendimu nušalinto savivaldybės tarnautojo A.Šimkaus perkėlimo „esant gamybiniam būtinumui" į kitas pareigas, nors tokio būtinumo nebuvo ir nėra; nestabdo neteisėto raštiško administracijos direktoriaus A.Každailevičiaus nurodymo buhalterijai tęsti akivaizdžiai neteisėtą kanceliarinių išmokų pervedimą tarybos nariams, kurie gauna atlyginimą savivaldybėje (tai uždrausta įstatymu nuo 2008 10 01 d.); nesiima priemonių užtikrinti, kad Klaipėdos m. savivaldybė nevilkintų Generalinės prokuratūros inicijuotą neteisėto taikos sutarties dėl Danės upės krantinių perdavimo neatlygintinai naudotis privačiai akcinei bendrovei nagrinėjimą (savivaldybės atstovai neatvyksta į teismo posėdžius be pateisinamos priežasties, tačiau niekas dėl to nesiima jokių veiksmų) ir pan.
Taip pat prašau ištirti aukščiau paminėtus Klaipėdos m. prokuratūros neveikimo atvejus.
2009-04-08
Arši kova dėl valdiškų kėdžių tarp Klaipėdos liberalų ir socdemų
Ištrauka iš Liberalų sąjūdžio rinkimų programos: „Panaikinsime tradiciją į valstybės tarnybos pareigas skirti savo draugus ar giminaičius".
Praskleiskime Klaipėdos nomenklatūros naktines užuolaidas
Kas įdomesnio Klaipėdos valdančiųjų pokiliminiuose žaidimuose? Gal rūpinasi rinkėjais? Vykdo ikirinkiminius pažadus?
Deja, kol kas kasdien vis labiau įsiplieskia kova tarp Klaipėdos liberalų ir socdemų. Jus stebina besipešančių politinė sudėtis? Jūs galvojate, kad socdemai pralaimėjo Seimo rinkimus? Jūs manėte, kad valdo TS-LKD, dviejų rūšių liberalų ir Prisikėlėlių koalicija?
Gal taip ir yra Lietuvoje, bet tik ne Klaipėdos krašte, kuris nuo seno turi tvirtas autonomijos, nepaklusimo stipriam centrui tradicijas. Kaip kokia Nachičevanės sritis, saugiai atskirta nuo motininio Azerbaidžano Armėnijos teritorija, per kurią visais laikais rodė špygas savo patronams Baku, kol pasinaudoję perestrojkos sumaištimi, užėmė visus iki tol dar neužimtus pagrindinius postus. Ir iki šiol juos užima: Azerbaidžaną valdanti Alijevų giminė – iš Nachičevanės.
Gal kada nors Vilnių valdys giminės iš Klaipėdos, pvz. Masiulių, Gentvilų, ar Dobilinskų, bet kol kas vietiniai socdemų ir liberalų klanai pešasi čia, vietoje. Duoda vieni kitiems į skudurus taip, kad kailių skutai skrajoja per visą Lietuvą. Ir tą geriausiai iliustruoja smūgiai, kuriuos patiria jaunasis liberalų vedlys Eligijus Masiulis.
Bet sugrįžkime į titanų mūšio pradžią.
Siauruose ratuose kalbama, kad Klaipėdos uosto direktorius socdemas Sigitas Dobilinskas sutiko savo noru pasitraukti iš savo pareigų, nes ministras liberalas Eligijus Masiulis pažadėjo suteikti jam valstybės įmonės „Klaipėdos regiono keliai" direktoriaus pavaduotojo pareigas.
Tačiau keletas nelemtų aplinkybių aptemdė abiejų politikų džiaugsmingas derybas dėl „beskausmio" uosto vadovo pareigų perleidimo E.Gentvilui („Klaipėda" 2009-03-10 „Uosto vadovu gali tapti E.Gentvilas": „Savaitgalį vykusio Liberalų sąjūdžio suvažiavimo kuluaruose buvo svarstoma, jog E.Gentvilas galėtų užimti uosto vadovo postą. Tačiau susisiekimo ministras neigia, kad kandidatas bus atrenkamas pagal partiškumą ar politines pažiūras. Liberalų sąjūdžio valdybos narys E.Gentvilas po savo kadencijos Europos Parlamente ketina grįžti į uostamiestį. Pats europarlamentaras nepatvirtino, kad pretenduos į šią vietą, bet prisipažino, jog apie tai kalbėjosi su E.Masiuliu").
Pirmiausia paaiškėjo, kad ta S.Dobilinskui pasiūlyta ir išsiderėta vieta jau buvo pažadėta kitam socdemų nomenklatūriniam tarnautojui - ankstesniam Klaipėdos apskrities viršininkui Vytautui Rinkevičiui. Pastarąją problemą keliais staigiais smūgiais pavyko išspręsti Dobilinsko komandai: buvo pateikti įrodymai, kad Dobilinskas kilęs iš tikrųjų socdemų (ikibrazauskinių). O Rinkevičius – neturi pakankamo stažo šioje partijoje ir, kas nemaloniausia, anais laikais buvo pastebėtas kolaboruojantis su LDDP. O juk tada visi tikri sodemai su Andriukaičiu ir dabartiniu LSDP partijos pirmininku Butkevičiumi priešakyje kovojo su nomenklatūriniais postkomunistais prieš AMB-o korupciją. Kol nesusijungė į vieną partiją.
Be to, paaiškėjo, kad S.Dobilinskas yra kelininkas pagal išsilavinimą ir net truputį juo dirbo. Dobilinskininkai kombinaciją prieš Rinkevičininkus baigia keliais nokautais:
1. Buvusiam valstybės kontrolės pareigūnui primenama, kad jis iš savo „kuklios" algos kažkokiu įdomiu būdu įsigijo „kuklų osobničioką" Skautų nomenklatūriniame rezervate prie jūros (buv. Pionierių stovykla, analogiška VP Marketo Laurų gatvės prie Neries Vilniuje rezervatui, tik klaipėdietišką variantą iš vaikučių-pabiručių išpirko (?) KLASCO). Ir kad yra norinčių patikrinti iš kokių pinigų tas namelis išdygo.
2. Kol V.Rinkevičius išsigandęs laukia piktųjų konservatorių-tikrintojų, Sigitas Dobilinskas 2009 04 04 išrenkamas vienu iš 36-ių LSDP centrinio prezidiumo narių ir todėl dabar jau teisėtai, kaip viršesnis partiniu rangu, gali sėsti į jam pažadėtą kelininko - valstybės įmonės „Klaipėdos regiono keliai" direktoriaus pavaduotojo vietą.
Bet čia kyla papildoma komplikacija: „Klaipėdos regiono keliai" vadovo pavaduotojų jau ir taip per daug – net trys. O ministras garsiai skelbia, kad mažins valdiškų įmonių išlaidas, trumpins pavaduotojų skaičių. Ir senieji pavaduotojai užsispyrė - reikalauja laikytis kažkokio Darbo kodekso, kol oligarchai iš jo dar neišbraukė išeitinių pašalpų. Ir niekur iš savo pareigų neina.
Ministras trypčioja, nes Gentvilas – už vartų. O socdemai nepratę ilgai būti bedarbiais – pyksta. Ministras delsia, nes papuolė tarp dviejų girnapusių.
LSDP nusprendžia šauti pirmieji ir parodyti, kas iš tikrųjų valdo Klaipėdos kraštą. Pirmas perspėjimas - keletas straipsnių apie Eligijų Masiulį („Klaipėda" 2009-04-06 „Ministras dosnus saviems", šio straipsnio ir iliustracijos paantraštė iškalbinga ir atspindi turinį: „Bičiulystė: įdarbinęs studentavimo laikų draugus, susisiekimo ministras E.Masiulis rizikuoja prarasti anksčiau puoselėtą sąžiningo politiko vardą„. Šis straipsnis ištransliuojamas visais įmanomais ir neįmanomais būdais per įvairias žiniasklaidas.
O štai ir antras – humoristinis ginklas ištrauktas, su karikatūromis (viršuje): „Seimo LSDP frakciją stebina susisiekimo ministro dosnumas partijos bičiuliams, bendramoksliams ir kraštiečiams"
Ne kartą žiniasklaidoje skelbęs apie būtinybę skaidriai skirti pareigūnus į aukštus postus, panašu, kad Liberalų sąjūdžio lyderis ir susisiekimo ministras Eligijus MASIULIS elgiasi priešingai. Kritikavęs politinius oponentus bei skaičiavęs, kiek vienoje ar kitoje įmonėje yra kitoms partijoms priklausančių žmonių, liberalų lyderis jau nedemonstruoja tokio „principingumo" įdarbindamas į paties vadovaujamą ministeriją partijos kolegas ar patikėdamas bendramoksliams pavaldžių įmonių vadovų postus.
Pasak žiniasklaidos, E. MASIULIS, vos tapęs ministru, patarėjo postą „įteikė studijų draugui Pauliui Jankauskui". Šalia studijų draugo atsidūrė ir du partijos kolegos: Tomas Karpavičius ir Šarūnas Gustainis.
Socialdemokratus tikrai stebina susisiekimo ministro apetitas ekonominio sunkmečio metu paskirti net keturis viceministrus, nors tokius ketinimus kritikuoja netgi koalicijos partneriai. Akivaizdu, kad pirmą kartą prie valdžios vairo stoję liberalai, labai jau skuba pasinaudoti visomis galimybėmis.
Sunku pavadinti atsitiktinumu, kai atsakingą Tarptautinio Vilniaus oro uosto vadovo postą gauna klaipėdietis, buvęs viešbučio direktorius Tomas Vaišvila, kuris, pasak žiniasklaidos, irgi geras susiekimo ministro pažįstamas nuo studijos laikų.
Seimo LSDP frakcijos nenustebintų, jeigu išsipildytų ir žiniasklaidoje nuskambėjusios prognozės, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo konkursą laimės kadenciją baigiantis Europos parlamento narys Eugenijus Gentvilas. Atitinka netgi du kriterijus: ir partijos kolega, ir klaipėdietis.
Seimo socialdemokratai primena Eligijui MASIULIUI 2008 m. Liberalų sąjūdžio rinkimų į Seimą programą, skambiai pavadintą „Tavo galimybių Lietuva". X skyrius „Veiksmingas viešasis administravimas" byloja apie tai, kaip liberalai valstybės valdyme įgyvendins šiuolaikinius vadybos principus: „Parenkant valstybės institucijų vadovus ir vertinant jų darbą, bus keliami aukščiausi reikalavimai. Panaikinsime tradiciją į valstybės tarnybos pareigas skirti savo draugus ar giminaičius".
Pats metas jau būtų programą pakoreguoti: „Tavo galimybių Lietuva, jeigu esi liberalas…"
Sutikite, kad mušti politiką jo paties nevykdoma programa yra labai žiauru – ne kiekvienas atlaikys.
Kiek ištvers E.Masiulis, kol mainais į E.Gentvilo paskyrimą Uosto vadovu, paskirs Sigitą Dobilinską valstybės įmonės „Klaipėdos regiono keliai" direktoriaus pavaduotoju?
O gal iki to paskyrimo socdemai suspės nudžiuginti viešumo ištroškusius rinkėjus ir su kitais liberalų „įdomiaisiais" darbais?
Perfrazuosiu ukrainietiškai lenkišką priežodį: „Pany derutsia, a mužikam čuby tresčiat (ponai pešasi - rinkėjams smegeninė geriau dirba).
Sensacija: Seimas parodė valią – nepaskyrė su EBSW siejamos teisėjos
Fotografijoje - Vilniaus apygardos teismo teisėja Virginija Volskienė.
N.P.: Vilniaus apygardos teismo teisėja Virginija Volskienė Seimo valia netapo Apeliacinio teismo teisėja. Tiesa, ta valia kol kas silpna – „prieš" ir „susilaikė" (kas prilygsta balsavimui „prieš") balsavo tik 51 (15+36), „už" – 44.
Įdomu tai, kad dauguma „prisikėliečių" bei „tvarkiečių" balsavo už šios teisėjos paaukštinimą (čia žiūrėkit balsavimo rezultatus). Nustebino TS-LKD principinga vienybė – tik vienas balsavo už (V.Žiemelis). Po gėdingų balsavimų dėl algų seimūnams nesumažinimo, tai rimta TS-LKD frakcijos pažanga.
Taigi, Seimo noras pradėti vertinti teisėjus atsižvelgiant į teisingumą, kol kas nedidelis – tik 7 balsais lenkia įprastinį neva bejėgiškumą, o iš tikrųjų - per 20 metų vos ne beviltiškai įsišaknijusį komformizmą skiriant tuos teisėjus, kuriems reikia seimo pritarimo.
Prezidento V.Adamkaus pozicija - gėdinga. Jis asmeniškai labai smarkiai atsakingas už įsigalėjusį neteisybę teismuose, nes jis paskiria ir teikia paskirti didžiąją daugumą teisėjų. Apie tai - geras straipsnis „Prezidento pozicija ar klaidos?" (2009-04-06 07:27 Rūta Skatikaitė BNS).
Tai geras pavyzdys, iki ko galima nusiristi net matyt ir neblogam žmogui, kai jis tiek metų visiškai niekur ir niekaip nekritikuojamas. Kažkokia sovietinė brežnevizmo tradicija, kurią visi bendromis pastangomis pertempėme iš sovietinių laikų.
Beje, TS-LKD neatliko šiuo atveju opozicijos pareigos, taip pat vengė kritikuoti prezidentą V.Adamkų už jo negerus veiksmus ir tuo smarkiai prisidėjo prie bendro demokratijos nuosmūkio, gal net nusmukdymo Lietuvoje.
Beje, šis nepaskyrimas, mano galva, nesulaukė deramo dėmesio žiniasklaidoje, nes buvo paminėtas labai jau menkai ir nepagrindiniuose portaluose.
Bet kuriuo atveju tai puikus ženklas visiems teisėjams, kad laikai keičiasi. Todėl belieka pasveikinti Seimą, TS-LKD frakciją dėl principingo balsavimo dėl teisėjos ir tikėtis, kad tai pirma kregždė ir daugelio panašių gerų darbų ne tik teisėjų skyrimuose, bet ir kituose darbuose. Ypač džiaugsminga dėl to, kad žmonės vis dar pilni lūkesčių dėl didesnio teisingumo ir teisybės ir tikisi tiek iš šio Seimo, tiek iš TS-LKD ryžtingesnių žingsnių šiomis kryptimis.
EBSW šešėlis V.Volskienei užkirto kelią į Apeliacinį teismą
EBSW šešėlis sukliudė Vilniaus apygardos teismo teisėjos Virginijos Volskienės karjerai. Antradienį Seimas nepritarė prezidento Valdo Adamkaus teikimui V.Volskienę skirti Apeliacinio teismo teisėja. Už valstybės vadovo teikimą balsavo 44 Seimo nariai, prieš buvo 15, 36 susilaikė.
V.Volskienės kandidatūros nepalaikė didžiausia parlamento frakcija — Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai, dalis Tautos prisikėlimo partijos, „darbiečių" ir „tvarkiečių" atstovų.
„Visuomenė laukia, kada bus pradėti kelti aukštesni reikalavimai teisėjams", — tokį frakcijos sprendimą aiškino TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma.
Anot konservatorių, V.Volskienė priėmė koncerno EBSW grupės nariams palankų sprendimą — panaikino jų turto areštą.
V.Volskienė 2004 m. lapkričio 8 dienos nutartimi panaikino turto areštą EBSW grupės narių Valdo Krasnicko, Jolantos Barysienės, Kęstučio Armaičio ir Daivos Kuncaitienės turtui už 54 mln. 47 tūkst. litų. Areštas buvo uždėtas Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2002 m. balandžio 16 d. Kauno holdingo kompanijos (KHK) bankroto administratoriaus prašymu.
V.Volskienės kandidatūrą parėmę socialdemokratai teigė, kad areštas panaikintas, kai buvo atsiimtas pagrindinis ieškinys. „Niekas net neskundė šios nutarties", — teigė socialdemokratas Bronius Bradauskas.
Pati teisėja praėjusiame Seimo posėdyje aiškino, kad teiginiai apie neva jos „priimtus palankius sprendimus su EBSW susijusiems asmenims yra neatitinkantys tikrovės".
Jos teigimu, niekam nepavyko įvykdyti nutarties dėl arešto, nes nerasta minėtų asmenų turto už tokią sumą.
Visuomeninė organizacija Piliečių santalka praėjusią savaitę buvo išplatinusi viešą kreipimąsi į Seimo narius, prašydama neskirti V.Volskienės Apeliacinio teismo teisėja.
„Jūsų pritarimas V.Volskienės skyrimui Apeliacinio teismo teisėja dar labiau pakirstų tautos pasitikėjimą teismais, suduotų smūgį teisingumo šalyje pasigendantiems ir jo laukiantiems žmonėms — visiems piliečiams, norintiems gyventi teisinėje Lietuvos valstybėje", — teigiama Piliečių santalkos kreipimesi.
Antradienį Seimas pritarė, kad Apeliacinio teismo teisėjais būtų paskirti Egidijus Žironas ir Linas Žukauskas.
Pirmasis tremtinių suvažiavimas Kauno sporto halėje 1988-10-24
Fotografijoje: antroje eilėje iš kairės laiko užrašą „Kazachstanas": Kupstas, Kupstienė, Vytautas Puteikis.
Mano tėvas Vytautas Puteikis kartu su dar septyniais šešiolikmečiais 1946 02 08 d. Pasvalyje buvo nuteistas už antisovietinių lapelių platinimą 10 metų kalėjimo.
Išleistas 1954 m. iš Kazachstano lagerių per vieną iš pirmųjų Nikitos Chruščiovo amnestijų, nes buvo nuteistas dar būdamas nepilnametis.
Su lagerio draugais palikė ryšius visą tą laiką ir iki pat dabar.
Jo draugų Kupstų sūnus kaunietis Robertas Kupstas atsiuntė man el.laišką: „...siunčiu savo tėvukų prašymu nuskenuotą nuotraukėlę iš pirmojo didelio politinių kalinių ir tremtinių susitikimo, vykusio 1988 Kauno sporto halėje, kur jie sėdi kartu ir su Tavo tėčiu. Ji atspausdinta nuotraukų albume "Lietuvos laisvės sąjūdis". Su draugiškais linkėjimais iš Kauno."
Įdedu šią fotografiją į internetą, gal kas atpažins save ar savo artimuosius ir pirmojoje fotografijos eilėje.
Tebeslepiamos politikų ir valstybės bei savivaldybių kontroliuojamų įstaigų vadovų algos
Įstatymas yra, bet jo nesilaiko valdžia
Seimo nariai bando paviešinti politikų ir valstybės bei savivaldybių kontroliuojamų įstaigų vadovų algas, bet jiems tai niekaip nesiseka. Kasmet jie mums džiaugsmingai praneša, kad dabar jau tikrai paskutinį kartą taip pataisė ar kitaip paremontavo mūsų smalsumo patenkinimui trukdančius įstatymus, kad dabar jau viską apie tas algas žinosime.
Tačiau kaip nežinojome, taip ir toliau nežinome, kiek gi pinigų brutto ar netto per mėnesį uždirba mūsų išrinktieji. Kaip ir jų paskirtieji ir praktiškai niekam neatskaitingi kokio nors Ginklų fondo, Registrų centro, Kadastrų komiteto, Klaipėdos vandenų, Kretingos energijos ir Gargždų autobusų parko vadovai, kitų miestų bei rajonų analogai. Ir jų pavaduotojai, kurių yra ne mažiau 7-ių ir dar kiekvienas jų turi po valdišką „tačką", kuriomis „unlimited" naudojasi nuo ryto iki vakaro ir kurių pagrindinis tikslas – nuvežti viešųjų paslaugų teikėją iki namų į darbą ir atgal.
Tai kas čia darosi? Kas tas nenaudėlis, kuris seimo narių geležinę valią paverčia pelenais?
Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Vyriausybės plėsdamas tą informacinę visuomenę šiandien pranešė:
„Nors Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme numatoma, kad minėtos institucijos ir įstaigos privalo teikti informaciją apie darbuotojų darbo užmokestį, tačiau šiuo metu galiojanti Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašo redakcija nėra su šiuo įstatymu suderinta. Todėl dabar valstybės ir savivaldybių institucijos neprivalo skelbti informacijos apie darbo užmokesčius."
Kaip matote kažkoks priešpaskutinis pagal valstybės tarnautojų rangą klerkas, kuris tvarko valdiškų internetinių svetainių apyrašus, užsispyrusiai neperkelia į tą apyrąšą vieno sakinio iš įstatymo.
Ir nors tu jam kuolą ant galvos tašyk.
Net jei pavyktų jį įveikti, į jo vietą tuojau stos kitas, kuris sudėjo daugiau slaptumą užtikrinančių saugiklių, pvz. „Jei įstaigoje yra vienintelis darbuotojas, užimantis atitinkamą pareigybę, darbo užmokestį numatoma pateikti tik gavus jo sutikimą, teigiama projekte..."
Suprantame, kad vadovas – vienintelis, ir jo pirmasis pavaduotojas – taip pat vienintelis. Ir t.t. Todėl kiek uždirba ministerijos vairuotojas - sužinosime, tačiau kiek uždirba Seimo pirmininkas, ministras, ministerijos kancleris, Valstybės turto fondo, Turto banko, Turto centro ir pan. įstaigų vadovai - didelė paslaptis. Nes įstatymai sau, o apyrašai – sau.
O po to mums Laisvinamosios rinkos ekspertai drįsta aiškinti, kad progresiniai mokesčiai – blogis. Kai nežinai, kiek kas uždirba, tai bepigu tokius niekus skleisti.
Bejėgis Seimas, bejėgis.
Interneto svetainėse siūloma viešinti valdininkų atlyginimus
BNS 2009 balandžio mėn. 7d. 11:00 Trečiadienį Vyriausybės posėdyje bus siūloma valstybės ir savivaldybių institucijų darbuotojų atlygius skelbti tų institucijų interneto svetainėse.
Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) prie Vyriausybės parengtame nutarimo projekte numatoma, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, įmonės, viešosios įstaigos, kurių bent viena iš dalininkių yra valstybė ar savivaldybė, akcinės bendrovės ar uždaros akcinės bendrovės, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau kaip 50 proc. balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, savo interneto svetainėse privalo skelbti pareigų pavadinimus ir jas užimančių darbuotojų praėjusių metų vidutinį mėnesio užmokestį, neatskaičius mokesčių.
Jei įstaigoje yra vienintelis darbuotojas, užimantis atitinkamą pareigybę, darbo užmokestį numatoma pateikti tik gavus jo sutikimą, teigiama projekte. Šią informaciją nurodoma skelbti internetinės svetainės skyriuje "Veikla" srityje "Informacija apie darbo užmokestį".
IVPK direktorius Aurimas Matulis pirmadienį BNS nurodė, kad darbuotojų priedai prie atlyginimo atskirai nurodomi nebus. "Buvo padaryta taip, kad po visų diskusijų į tą skelbimą įeitų vidurkiai (atlyginimų - BNS), (...) bet vidurkiai yra praėjusių metų, todėl tai, kas bus paskelbta, vargu, ar atitiks tikrovę, nes bus paskelbta, kad algos didesnės, nei dabar iš tikrųjų yra", - kalbėjo A.Matulis. Anot jo, dėl praėjusių ir šių metų algų dydžių neatitikimo Vyriausybė gali nuspręsti dar patobulinti nutarimo projektą.
Nors Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme numatoma, kad minėtos institucijos ir įstaigos privalo teikti informaciją apie darbuotojų darbo užmokestį, tačiau šiuo metu galiojanti Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašo redakcija nėra su šiuo įstatymu suderinta. Todėl dabar valstybės ir savivaldybių institucijos neprivalo skelbti informacijos apie darbo užmokesčius.





