Petras Grecevičius: Uostamiestyje nebeliko nė vieno tinkamai sutvarkyto parko

Nuotraukose: "Uostamiestyje nebeliko nė vieno tinkamai sutvarkyto parko, o buvusios žaliosios teritorijos užstatomos. Mūsų vaikai, naujoji karta, auga tarp mašinų ir ant asfalto", - sako docentas, daktaras Petras Grecevičius. Doc. P Grecevičius mano, kad Lietuvos miestuose nebeliko architektų iš didžiosios raidės, yra vien specialistai su tinkamu išsilavinimu.
Klaipėdos parkai kelia graudulį
Vaida JUTKONĖ VE 2009 04 25 d.
Apie opiausias miestų žaliųjų plotų problemas P. Grecevičius kalbėjo šią savaitę Klaipėdoje vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje "Miestų želdynų formavimas 2009".
Docento teigimu, Lietuvoje - didžiulis susvetimėjimas su aplinka.
"Miegamieji rajonai - labai tikslus pavadinimas. Juose tik ir galima miegoti, bet ne ilsėtis, gyventi. Kokią aplinką žmonės mato pro savo butų langus? Man gaila motinų su vežimėliais, užjaučiu jas. Kur vežioti vaikus, kur jiems žaisti? Ką jau kalbėti apie smėlio dėžes ir jų būklę, nes Klaipėdoje net šunų vedžiojimo aikštelių katastrofiškai trūksta. Pasaulis sugeba tai susitvarkyti, mes - ne", - kritikos architektams, valdžiai ir verslininkams negailėjo P. Grecevičius.
Jo nuomone, Lietuvos miestai šiandien neturi architektų kūrėjų, profesionalų, kurie sugebėtų priversti naujų gyvenamųjų kvartalų statytojus investuoti į aplinką. Todėl, vaikantis vien pinigų, ir taip ankštuose daugiabučių kiemuose lyg grybai po lietaus dygsta nauji namai, bet ne medžiai.
Priekaištų docentas neturėjo tik Romų kvartalo planuotojams ir statytojams, palikusiems erdvę naujam parkui sukurti.
Mokslininkų konferencijoje kartu su kolegomis parengęs pranešimą apie gyvenamųjų rajonų projektavimą P. Grecevičius mano, kad rengiant miestų gyvenamųjų rajonų detaliuosius planus būtina parengti ir želdynų sistemos projektą, palikti erdvės gėlynams, skverams.
Konferencijoje taip pat pristatytas Klaipėdos miesto žaliosios zonos tarp Smiltelės g. ir Statybininkų pr. įvertinimas. Kitaip tariant, buvo įvertinta parko, esančio šalia cerkvės Smiltelės gatvėje, būklė.
Tyrimo išvadose rašoma, jog parke daug menkaverčių, sergančių grybelinėmis ligomis medžių ir krūmų, o dekoratyvinių augalų trūksta. Tyrėjai pasigedo tinkamai suformuotų takų su kokybiška danga, šviestuvų, šiukšliadėžių ir suoliukų. Patenkinamai įvertintas ir parko vandens telkinys. Tyrimo autoriai - Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos specialistai, šios vietos gamtovaizdžio estetiką įvertino tik 43 balais, o maksimalus estetiškumo vertinimo balų skaičius yra 173.
Mokslininkai karčių žodžių negailėjo ne tik uostamiesčio želdynams. Kliuvo ir kitiems miestams.
Anot Lietuvos parkų vertinimą atlikusių Kauno technologijos universiteto specialistų, iš 156 šalies parkų tik 22 yra geros būklės.