Skirtingai nei klaipėdiečiai, nori juose įrengti liftus
STOP paveldo naikintojams
Šiaulių kraštas, p. 5 Autorius: Svajūnas Sabaliauskas, data: 2008 02 25
Tiražas: 15500; Rubrika: Nenurodyta
Išrinkta Šiaulių miesto kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininkė. Ja tapo istorikė, humanitarinių mokslų daktarė Birutė Salatkienė. Komisija ėmėsi pirmųjų darbų: įvertinti ketinamo nugriauti Chaimo Frenkelio kamino būklę ir visą buvusio fabriko teritoriją. B. Salatkienė sako, kad užtenka atsainiai žiūrėti į Šiaulių kultūros paveldą: jo beveik nebeliko.
Būtina ištirti turimas vertybes
Vienas iš pastarųjų metų pavyzdžių, kai neišmanėliai priima sprendimus nepasitarę su specialistais, vos nesunaikintas Chaimo Frenkelio kaminas. Tik pozityviosios žiniasklaidos ir visuomenės pastangomis nugriovimas neįvyko, nors Chaimo Frenkelio kamino likimas turėjo paaiškėti vasario 14 dieną.
"Šiaulių energija" iki šios dienos laukė pasiūlymų ir ketino kaminą atiduoti už dyką plytoms. Norinčiųjų neatsirado. Ketvirtadienį į pirmąjį posėdį susirinkusi Kultūros paveldo vertinimo taryba sustabdė bet kokius kamino naikinimo darbus, kol bus atlikta tikroji kamino ekspertizė.
Taip pat nuspręsta įvertinti visoje Frenkelio fabriko teritorijoje esančių pastatų būklę, nes, pasak humanitarinių mokslų daktarės, yra nemažai pastatų, kurie neįtraukti į vertybių sąrašą. "Reikia atlikti istorinius, architektūrinius ir konstrukcinius tyrimus fabriko teritorijoje ir įtraukti į vertybių registrą. Reikia "įpaminklinti" neįtrauktus į sąrašą pastatus. Ir be tyrimų matosi, kad yra pastatų, statytų prieš Pirmąjį pasaulinį karą, kurie neįtraukti į sąrašus. Jie atitinka pramoninės architektūros reikalavimus", — sako istorikė.
Pasak B. Salatkienės, reikia suformuoti vientisą fabriko ansamblį, kuriame būtų ir kaminai, ir buvusi sinagoga, kurioje dabar įsikūrusi Pijaus X brolija, ir Frenkelio vila.
B. Salatkienė sako, kad komisija stengsis pastebėti paveldosaugos problemas ir parodys kelią, kuriuo reikia eiti.
Komisijoje yra penki nariai: B. Salatkienė, "Lietuvos paminklų" vyriausioji architektė Asta Meškauskienė, Kultūros paveldo centro vyriausiasis paminklotvarkininkas Bronius Dakanis, Šiaulių miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Budrytė, Lietuvos istorijos instituto istorijos mokslų daktaras Dangiras Mačiulis.
Komisija ketina saugoti išlikusį paveldą. Tikimasi, kad nebeliks "iš dangaus" nuleistų ekspertizių. Viena tokių — Ch. Frenkelio kamino pripažinimas avariniu praėjusių metų vasarą, kai dokumentą pasirašę žmonės net nesistengė pasižiūrėti, kelintais metais kaminas statytas. Užteko paminėti, kad neva kaminas griūna ir gali plyta užmušti žmogų.
B. Salatkienė sako, kad reikia teritoriją aptverti, o ne ieškoti paprasčiausio sprendimo.
Ekspertizė - iš akies?
Paminklotvarkos ekspertas konstruktorius Jakovas Mendelevičius atvažiavo iš Vilniaus savo iniciatyva apžiūrėti Frenkelio kamino. Eksperto nuomone, reali kamino ekspertizė nebuvo atlikta. Vadinamieji ekspertai greičiausiai iš akies nustatė, jog kaminas — avarinis. "Akte nėra parašyta: ar tas dūmtraukis turi pasvirimą, kokia mūro stiprumo charakteristika. Turėjo būti padaryti kontroliniai skaičiavimai, kada jis galėtų griūti. Ekspertai turėjo nustatyti ar yra avarinės būsenos požymiai, o komisija nuspręsti, kad statinys — avarinis. Aš avarinės būklės nepamačiau", — sako J. Mendelevičius. Paminklotvarkos ekspertas sako, kad kaminą, kaip ir kitus aukštuminius pastatus, reikia prižiūrėti. Blogiausia, kad kaminas neturi realaus šeimininko, todėl atsiranda norinčių jį sunaikinti. J. Mendelevičius įsitikinęs, kad reikėtų nuversti tik sovietmečiu prilipdytas balto mūro plytas, kurios gali grėsti žmonių saugumui.
Trūksta idėjų
Šiaulių fotografijos muziejaus vedėja Vilija Ulinskytė mano, kad verslininkai turi vis dar mažai idėjų, kaip kaminą prikelti naujam gyvenimui.
"Verslininkai nepakankamai vertina kamino vertę, kaip ir visą Šiaulių pramoninį paveldą. Tai pat dar nesuprantama, kaip galima formuoti miesto įvaizdį", — sako Fotografijos muziejaus vadovė. V. Ulinskytė įsitikinusi, kad vienas žmogus nepajėgs finansiškai sutvarkyti kamino, padaryti jį traukos tašku. Muziejus taip pat negali perimti kamino, nes muziejai saugoja ir propaguoja kilnojamąjį paveldą.
Meras pakeitė nuomonę
Šiaulių miesto meras Genadijus Mikšys, dar vasarą "Šiaulių kraštui" sakęs, jog kaminas — bevertis, pakeitė savo nuomonę. "Tada nežinojau visos kamino istorijos. "Šiaulių energijos" generaliniam direktoriui Česlovui Kaspučiui sakiau, kad tą kaminą reikia išsaugoti. Sakiau: skelbkit aukcioną, gal kas nusipirks ir prižiūrės kaminą. Nors pagal surašytą aktą kaminą reikia nugriauti, bet kaminas turi istorinę vertę, tad bandykim išsaugoti", — tikina meras. Pasak G. Mikšio, kaminą vertėtų perduoti Šiaulių "Aušros" muziejui, kuris ir galėtų rūpintis viena iš miesto dominančių. Meras tikina, kad niekam nėra nurodęs kamino nuversti, o jei kas tai tvirtina, meluoja. Ponas meras sako, kad prie kamino gali atsirasti apžvalgos ratas, liftas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą