2008-07-01

Klaipėdos kultūros paveldo tarybos rezoliucija konferencijoje „Klaipėdos jūrinio-industrinio paveldo išsaugojimas ir reintegravimas į miesto urbanistines struktūras“

LR Seimui, Seimo komitetams ir frakcijoms, politinėm partijoms Seime

Valstybinei kultūros paveldo komisijai,

Kultūros paveldo departamentui,

Klaipėdos apskrities viršininko administracijai,

Klaipėdos miesto tarybai ir savivaldybei,

 

Klaipėdos kultūros paveldo tarybos rezoliucija konferencijoje „Klaipėdos jūrinio-industrinio paveldo išsaugojimas ir reintegravimas į miesto urbanistines struktūras"

 

2008-07-01

 

Atsižvelgiant į konferencijoje iškeltas problemas ir blogėjančią Klaipėdos jūrinio – industrinio paveldo padėtį (2008 m. nugriautas seniausias bakenas (XIX a.), lietuviškos tarpukario bendrovės „Maistas" administraciniai pastatai, kyla grėsmė senajam celiuliozės virimo cechui ( 1898 m.)). konstatuojame teisėkūros procesų svarbą jūrinio – industrinio ir kito kultūros paveldo išsaugojimo užtikrinimui. Saugomų teritorijų įstatymas betarpiškai susijęs su Klaipėda, Lietuvos jūriniu paveldu, todėl konferencijoje vieta ir laikas pareikšti nuomonę jų pataisų atžvilgiu. Todėl apibendrindami konferencijoje išsakytas mintis reikalaujame:

 

1. Seimui siūloma svarstyti Saugomų teritorijų įstatymo 1, 2, 9, 13, 19, 20, 24, 27, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 13(1), 32(1) straipsniais ir priedu  įstatymo projektą Nr. XP-2722. Svarstymui siūlomų projektų tikslas – „nustatyti visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemą, saugomų teritorijų apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, taip pat reglamentuoti veiklą jose"

(http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=265&p_d=78214&p_k=1) Kadangi šiuo metu minėti kontekstai susilaukia ypač atidaus besirūpinančios Lietuvos valstybės paveldu visuomenės dėmesio, o ši tam tikro „spaudimo" iš suinteresuotų grupuočių, kurių veiklos spektre atsidūrė ar gali atsidurti ir seimo narių sąmoningai ar nesąmoningai organizuojama ar organizuota veikla, reikalaujame iš seimo, prieš priimant bet kokius sprendimus leisti su minėto įstatymo pakeitimais susipažinti suinteresuotai visuomenei (visuomeninėms nevyriausybinėms, formalioms ir neformalioms organizacijoms, pavieniams aktyviems Lietuvos nacionalinio turto, jos paveldo saugotojams) ir pakeitimus įstatyme daryti tik atsižvelgus į visuomenės požiūrį.

Lygiagrečiai ruošiamiems pakeitimams Saugomų teritorijų įstatyme, siūlome vienalaikiai  priimti ir pataisas įstatymuose, kuriuose būtų sukonkretinta ir sugriežtinta atsakomybė Lietuvos nacionalinio paveldo  objektų ekspertavimui bei inspektavimui.

 

2. Nepaisant to, kad jūrinio kultūros paveldo sąvoka apibrėžta iki šiol nėra jokio Lietuvos jūrinio kultūros paveldo objektų sąvado. Jis nėra suprantamas ar ištirtas, todėl be supratimo apie jo vertes diskusijos apie tausojantį pritaikymą ar pakeitimą beprasmės. Dėl neaiškių aplinkybių jūrinio kultūros paveldo problemas kėlusios Lietuvos jūrinio kultūros paveldo tarybos prie KPD veikla paralyžiuota. 

 

3. Paskutiniųjų projektų, ypač rengiamų Bastionų 8 kvartalui, patirtis rodo, kad projektai rengti neturinti deramo istorinio užstatomų teritorijų ištyrimo. Susiformuoja paradoksali padėtis, kai pirma suprojektuojama ir tik po to, lyg tarp kitko, projektas pridengiamas tariamu „tyrimų" figos lapu. Reikalaujame iš savivaldybės ir miesto tarybos nutraukti tokią praktiką. Nuosekli darbų seka turėtų būti pastatyta ant kojų – pirma atlikti išsamūs kompleksiniai tyrimai, jais remiantis nustatoma galima teritorijos užstatymo koncepcija ir tik po to pradėti projektavimo darbus. Reikalaujame, kad Valstybinė kultūros paveldo komisija paruoštų ir įgyvendintų šių nuostatų įtvirtinimą visuose lygmenyse. Neįgyvendinus šios nuostatos, negali būti jokios kalbos apie konferencijoje diskutuojamą Danės upės emocinį ir urbanistinį miesto stuburą.

 

4. Reikalaujame, kad KPD Klaipėdos teritorinis padalinys nederintų jokių projektų, kurie būtų ruošti be profesionalių istorinių bei kitų reikalingų tyrimų, be po tyrimų privalomos galimos užstatymo koncepcijos.

 

5. Reikalaujame, kad Klaipėdos miesto savivaldybė pagaliau imtųsi atsakomybės dėl naikinamų jūrinio, industrinio ir kito Klaipėdos kultūros paveldo objektų išsaugojimo.

 

Klaipėdos kultūros paveldo tarybos

prie Kultūros paveldo departamento pirmininkas     Dainius Elertas

1 komentaras:

AndriusMan rašė...

O isejimu modulis bus irgi konfigūruojamas ar ne?