Uostamiescio veliavnesys JEFIMAS VYTOVTOVAS APIE BAKENO NUGRIOVIMA IR ELERTA VE 080201 ISTRAUKA Uostamiescio veliavnesys JEFIMAS VYTOVTOVAS APIE BAKENO NUGRIOVIMA IR ELERTA VE 080201 ISTRAUKA
Uostamiesčio vėliavnešys
Gražina JUODYTĖ
http://www.ve.lt/?data=2008-02-01&rub=1065924810&id=1201806807
Šešiolika pilietiškumo istorijų (I)
"Aš į tą garbingą sąrašą patekau man nežinant ir prieš savo valią. Jaučiuosi nepatogiai prieš Danutę Gelminauskienę, Dainių Elertą, Vitalijų Chomičenką, kurie padarė didelį įspūdį",- kalbėjo Jefim Vytovtov, už kurį akcijos "Aš-pilietis" komisijos nariai atidavė daugiausiai balsų.
Vakar "Vakarų eksprese" buvo paskelbtas šešiolikos klaipėdiečių sąrašas, kurių veikla, poelgiai pripažinti pilietiškiausiais. Šiandien spausdiname pirmąją iš šešiolikos pilietiškumo istorijų. Jos herojus - Jefim Vytovtov, kurio galva "praskelta" dėl pagrindinio valstybės bei miesto simbolio - vėliavos.
[...]
"Tardant" šį pilietį, pokalbis netikėtai pakrypo ir apie mūsų miesto paveldą. "Man atrodo, kad Klaipėda labai netrukus taps stiklainių miestu. Viskas "nušluojama" su užmojais ir iš peties. Aš negalėjau atsikvošėti, kai supjaustė senąjį navigacijos bakeną. Puoliau jį, jau pjaustomą, fotografuoti. Bet nuotraukose - tik jo liekanos. O vaikystėje juo karstydavausi, net neįtardamas, kiek jam metų... Negi daugiau niekam dėl to bokšto širdies neskauda?" - apmaudavo vaikinas. Po šios bakeno egzekucijos prisipažino skubąs fotografuoti kitus Klaipėdos istoriją ir praeitį liudijančius objektus. Jis sakė nepaprastai gerbiąs Dainių Elertą, kuris deda tiek pastangų nuo verslo užmojų apginti tai, kas mūsų mieste dar yra išlikę.
Paklaustas, ką apie jo aistrą vėliavoms, heraldikai mano tėvai, sako dažnai išgirstąs klausimą: "Kada tu subręsi? Negi neturi kur pinigų dėti?" Vaikinas prisipažino, kad ir kiti žmonės, ir net jo draugai nesupranta jo "laimingo nuprotėjimo". "Apskritai daugelis neįsivaizduoja, kodėl aš tai darau. Ir labai dažnai susiduriu su nuostata: jei ką nors darai ne sau, esi "paplaukęs",- kvatojosi Jefimas.
Beje, jį buvo labai sunku prikalbinti susitikti. Savo aistros jis nelinkęs viešinti. Tuo labiau jis nustebęs, kad atsidūrė pilietiškiausių klaipėdiečių sąraše. Juk nuoširdžiausi poelgiai būna tuomet, kai dėl jų būgnų niekas nepuola mušti.
Uostamiesčio vėliavnešys
Gražina JUODYTĖ
http://www.ve.lt/?data=2008-02-01&rub=1065924810&id=1201806807
Šešiolika pilietiškumo istorijų (I)
"Aš į tą garbingą sąrašą patekau man nežinant ir prieš savo valią. Jaučiuosi nepatogiai prieš Danutę Gelminauskienę, Dainių Elertą, Vitalijų Chomičenką, kurie padarė didelį įspūdį",- kalbėjo Jefim Vytovtov, už kurį akcijos "Aš-pilietis" komisijos nariai atidavė daugiausiai balsų.
Vakar "Vakarų eksprese" buvo paskelbtas šešiolikos klaipėdiečių sąrašas, kurių veikla, poelgiai pripažinti pilietiškiausiais. Šiandien spausdiname pirmąją iš šešiolikos pilietiškumo istorijų. Jos herojus - Jefim Vytovtov, kurio galva "praskelta" dėl pagrindinio valstybės bei miesto simbolio - vėliavos.
[...]
"Tardant" šį pilietį, pokalbis netikėtai pakrypo ir apie mūsų miesto paveldą. "Man atrodo, kad Klaipėda labai netrukus taps stiklainių miestu. Viskas "nušluojama" su užmojais ir iš peties. Aš negalėjau atsikvošėti, kai supjaustė senąjį navigacijos bakeną. Puoliau jį, jau pjaustomą, fotografuoti. Bet nuotraukose - tik jo liekanos. O vaikystėje juo karstydavausi, net neįtardamas, kiek jam metų... Negi daugiau niekam dėl to bokšto širdies neskauda?" - apmaudavo vaikinas. Po šios bakeno egzekucijos prisipažino skubąs fotografuoti kitus Klaipėdos istoriją ir praeitį liudijančius objektus. Jis sakė nepaprastai gerbiąs Dainių Elertą, kuris deda tiek pastangų nuo verslo užmojų apginti tai, kas mūsų mieste dar yra išlikę.
Paklaustas, ką apie jo aistrą vėliavoms, heraldikai mano tėvai, sako dažnai išgirstąs klausimą: "Kada tu subręsi? Negi neturi kur pinigų dėti?" Vaikinas prisipažino, kad ir kiti žmonės, ir net jo draugai nesupranta jo "laimingo nuprotėjimo". "Apskritai daugelis neįsivaizduoja, kodėl aš tai darau. Ir labai dažnai susiduriu su nuostata: jei ką nors darai ne sau, esi "paplaukęs",- kvatojosi Jefimas.
Beje, jį buvo labai sunku prikalbinti susitikti. Savo aistros jis nelinkęs viešinti. Tuo labiau jis nustebęs, kad atsidūrė pilietiškiausių klaipėdiečių sąraše. Juk nuoširdžiausi poelgiai būna tuomet, kai dėl jų būgnų niekas nepuola mušti.
1 komentaras:
MAŽOSIOS LIETUVOS REIKALŲ TARYBOS
KLAIPĖDOS SKYRIUS
Klaipėdos miesto merui Rimantui Taraškevičiui,
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai,
Klaipėdos Heraldikos komisijai
Kopijos:
Lietuvos Respublikos Heraldikos komisijos pirmininkui
Edmundui Antanui Rimšai
Dienraščiui “Vakarų Ekspresas”
Dienraščiui “Lietuvos aidas”
Klaipėda, 2009-01-23
DĖL JEFIMO VYTOVTOVO SIEKIO
ĮTEISINTI FREIŠTAATO VĖLIAVĄ
2009 m. sausio 15 d. - Klaipėdos krašto sukilimo, lėmusio Klaipėdos kraštą Lietuvai dieną „ Vakarų ekspreso” 1 ir 4 puslapiuose pasirodė kontroversiškas žurnalistės Gražinos Juodytės straipsnis „ Ar bus įteisinta Klaipėdos krašto vėliava?” apie vėliavnešiu vadinamo Jefimo Vytovtovo miesto visuomenei brukamą dvispalvę, taip vadinamą „Klaipėdos krašto vėliavą”. Jis pasiguodė, kad kai kas manąs, jog tai nacių vėliava. Pritarsime Jefimui – jo siūloma vėliava ne nacių, tai freištatininkų vėliava.
1919 m. liepos 31 d. įsikūrusi ir gan riboto pritarimo gyventojų tarpe sulaukusi Vokiečių-lietuvių tėvynės sąjunga – Heimatbundas propagavo „laisvosios Klaipėdos valstybės” – Freištaato, kaip savarankiško politinio vieneto, idėją. 1921 m. gegužės 1d. Vyriausiojo Klaipėdos teritorijos komisaro pareigas užėmęs Gabrielis Petisne iš pradžių pritarė šiam sumanymui. Tuomet freištatininkai ir sugalvojo savo geltonos ir raudonos spalvos vėliavą, kurios geltonos spalvos kairiajame kampe turėjo būti Klaipėdos herbas.
Negražu, kad savo siūlymui pagrįsti J.Vytovtovas falsifikuoja faktus. Pagal jį 1920 m. vasario 25 d. Ambasadorių konferencija patvirtino Klaipėdos krašto herbą ir vėliavą. Buvo kitaip. Tą dieną Prancūzija gavo savo kolegių santarvės valstybių Anglijos, Italijos ir Japonijos mandatą Klaipėdos kraštui užimti ir administruoti. G.Petisne palaikytas Freištaato-laisvosios valstybės statusas praktiškai reiškė, kad Klaipėdos teritorija bus Prancūzijos protektoratas, kuriame galėtų įsigalėti Lenkija. Freištaato atsiradimas būtų sukėlęs didelį pavojų Lietuvos nepriklausomybei.
Klaipėdos sukilimo dalyviai labai neigiamai vertino Freištaatą. Jo atributikos – freištatinės vėliavos įteisinimas reikštų moralinę Freištaato restauraciją ir didelę Klaipėdos krašto sukilimo dalyvių nepagarbą. Todėl Jefimo Vytovtovo siekiui įteisinti Freištato vėliavą sakome griežtą NE!
Mažosios Lietuvos Reikalų Tarybos Klaipėdos skyriaus nariai
Rašyti komentarą