Fotografijoje: ryžtingiausiai prieš parlamentarų įprotį pelnytis mokesčių mokėtojų sąskaita užsimojo opozicijos lyderis Anglijos Konservatorių partijos pirmininkas D.Cameronas. Bet jo įkarštis kolegoms nepatinka, jie labai pyksta ant savo lyderio dėl jo neva populizmo kovojant su amoraliomis kanceliarinėmis išlaidomis.
N.P.: Iš septynių mirtinų nuodėmių pirmoji yra godumas. Labai rekomenduoju perskaityti žemiau pateikiamą straipsnį kaip kas aštuntas Anglijos parlamento narys švaistė mokesčių mokėtojų pinigus, skirtus kanceliarinėms ir ūkinėms reikmėm. Straipsnyje pateiktos išsamios išlaidavimo detalės – kas ką ir kokiom reikmėm pirko, bei pinigų išplovimo mechanizmai. Ypač patiko, kaip keliskart per metus už mokesčių mokėtojų pinigus buvo įrenginėjami ir po to perparduodami butai
Skaitant buvo net silpna nuo analogijų su lietuviškomis aktualijomis.
Bet yra keletas skirtumų:
1. Anglijos konservatorių lyderis pats parodė pavyzdį grąžindamas 680 svarų už piktžolių išnaikinimą,
2. Jis net keturis kartus viešai atsiprašė rinkėjų dėl kolegų švaistymo;
3. Jis iškėlė ultimatumą savo partijos parlamentarams, kad jie per ateinantį mėnesį privalės internete paskelbti visas savo išlaidas. Jei nepriklausoma komisija nustatys, kad mokesčių mokėtojų pinigai panaudoti be pateisinamos priežasties, parlamentarai privalės tokias lėšas grąžinti į biudžetą.
4. Ir pagaliau pagrasino išmesti iš partijos parlamentarus, jei jie bandys bizniauti: „Jei mano partijos narys užsiims „namų keitimo" praktika, jam teks palikti partijos gretas. Taip pat draudžiu parlamentarams pirkti maistą, baldus, aparatūrą mokesčių mokėtojų sąskaita", – pareiškė D.Cameronas.
Spalvingiausi britų parlamentarų pirkiniai už mokesčių mokėtojų pinigus:
* Šokoladiniai batonėliai už 0,45 svaro (leiboristas)
* Plazminis televizorius už 2500 svarų (liberalas demokratas)
* Moteriški higieniniai įklotai už 2 svarus (konservatorius, vyras)
* Šildomos vonios grindys už 575 svarus (leiboristas)
* Privataus baseino remontas už 1471 svarą (konservatorius)
* Karališka lova už 1024 svarus (liberalas demokratas)
* Plastiko maišelis už 0,05 svaro (leiboristas)
* Šokoladinis Kalėdų Senelis už 0,59 svaro (leiboristas)
* Sodininko paslaugos kaimo sode už 5600 svarų (konservatorius)
* 25 lempučių įsukimas už 115 svarų (konservatorius)
* Viena kelionė taksi už 440,62 svaro (konservatorius)
* Dulkių siurblys už 300 svarų (liberalas demokratas)
* Granitiniai virtuvės stalviršiai už 1741 svarą (leiboristas).
Politikų godumas pavirto galinga bomba po parlamento pamatais
Vytas RUDAVIČIUS LR korespondentas Londone 2009-05-16
Kad godumas gali pražudyti bet ką – sena gyvenimo tiesa. Tačiau Didžiosios Britanijos parlamentarai negalėjo net įsivaizduoti, kuo virs jų noras pasipelnyti mokesčių mokėtojų sąskaita.
1605 metais anglų maištininkas ir religinis fanatikas Guy Fawkesas panoro šalyje sunaikinti politinius eretikus.
G.Fawkesas buvo užsimojęs susprogdinti Anglijos parlamentą kartu su visa ten posėdžiaujančia politikos grietinėle – karaliumi Jokūbu I, jo ministrais, keliais šimtais Lordų ir Bendruomenių rūmų narių.
Kiekvienas britų moksleivis dabar žino, kad tas sąmokslas žlugo.
Parako statines į parlamento rūsius tempęs G.Fawkesas buvo sučiuptas nusikaltimo vietoje, labai skubiai nuteistas ir pakartas.
Dabar, praėjus daugiau negu keturiems šimtams metų, vargu ar kam nors Didžiojoje Britanijoje galėtų kilti mintis tiesiogine žodžio prasme susprogdinti seniausią pasaulio parlamentą. O jei ir kiltų – Vestminsterio rūmai yra vienas akyliausiai policijos saugomų pastatų visame Londone.
Tačiau sprogimas Vestminsteryje šią gegužę vis dėlto įvyko.
Tiesa, tai buvo politinė bomba, kuri įspūdingiems viduramžių rūmų pastatams jokios žalos nepadarė.
Išlaidavimo įrodymai – vieši
Tačiau sprogęs galingas politinis užtaisas iki pamatų sudrebino visą Jungtinės Karalystės parlamentinę sistemą.
G.Fawkeso vaidmenį šį kartą atliko solidus konservatyvios pakraipos Londono dienraštis „The Daily Telegraph".
Šio laikraščio redakcija iš konfidencialių šaltinių gavo iš tiesų galingo „parako" – šūsnį kompaktinių diskų. Tose elektroninėse laikmenose – tūkstančiai nuskenuotų dokumentų. O juose – absoliučiai visų 646 žemųjų parlamento rūmų atstovų pastarųjų ketverių metų išlaidų ataskaitos. Tarp jų – net ir smulkiausių išlaidų čekiai.
Tuos čekius britų įstatymų leidėjai kruopščiai rinkdavo ir pateikdavo Vestminsterio rūmų klerkams, kad šie vėliau jau iš valstybės kišenės kompensuotų visas jų išlaidas.
Patekę viešumon, čekiai sukėlė tikrą audrą.
Puiki landa piktnaudžiauti
Pagal iki šiol galiojusią parlamentinę praktiką kiekvienas parlamentaras prie savo metinės algos turi teisę prisidurti gana solidžią sumelę. Reikėdavo tik rinkti čekius ir pateikti juos kaip „darbo išlaidas".
Metinė eilinio britų parlamentaro alga siekia 65 tūkstančius svarų sterlingų (apie 250 tūkst. litų). Tačiau dar 46 tūkstančius svarų (apie 177 tūkst. litų) kasmet galima atgauti pateikus čekius už „antrųjų namų" ir „atsitiktines" išlaidas.
Būtent dėl šių išlaidų čekių ir užvirė didžiausios aistros.
Nuo gegužės 7-osios iki šio šeštadienio „The Daily Telegraph" maitina milijonus savo skaitytojų kasdiene skandalingų naujienų porcija.
Laikraštyje – informacija apie godžius visų partijų parlamentarus, tarp jų ir dabartinius ministrų kabineto narius bei patį premjerą Gordoną Browną.
Teisintis teko net premjerui
Pavyzdžiui, paaiškėjo, jog Jungtinės Karalystės vyriausybės vadovas savo jaunesniajam broliui Andrew iš valstybės kišenės sumokėjo 6,5 tūkstančio svarų (apie 25 tūkst. litų) už „namų valymo paslaugas".
Vienoje Škotijos rinkimų apygardų daugelį kartų į parlamentą išrinktas G.Brownas iš tiesų turi privatų namą Faifo apylinkėse, kur taip pat gyvena jo brolis su šeima.
Bet iš pirmo žvilgsnio toks mokestis atrodo labai keistas – juk A.Brownas yra tarptautinės energetikos korporacijos padalinio Škotijoje vienas direktorių. Tad prisidurti prie algos plaunant net ir įtakingo giminaičio namų grindis jam vargu ar reikia.
„A.Brownas niekuomet nevalė namų ir už tai jam nebuvo mokama. Tiesiog premjeras su broliu kartu samdėsi tą pačią valytoją, kuriai buvo patogiau tvarkytis su mokesčiais, jei jai už viską sumokėdavo vienas asmuo.
A.Brownas apmokėdavo visą sąskaitą, o premjeras vėliau tik atiduodavo savo dalį", – nesusipratimą dėl brolio suskubo aiškinti Dauning Strito atstovas spaudai.
Iš G.Browno pateiktų čekių taip pat matyti, kad premjero namuose Škotijoje buvo privisę pelių. Ir už jų išnaikinimą 352 svarus taip pat mokėjo britų mokesčių mokėtojai. Už dar 265 svarus Jungtinės Karalystės vadovas pirko dulkių siurblį, o 150 svarų mokėjo už vandens vamzdžių išvalymą.
Beje, tą pačią vamzdžių valymo sąskaitą ministras pirmininkas pateikė net du kartus. Ir savo klaidą G.Brownas „pastebėjo" tik tada, kai „The Daily Telegraph" jau ruošėsi spausdinti straipsnį.
Gyvenimas – kitų sąskaita
Tačiau tokie premjero nuklydimai nublanko prieš 13 jo ministrų kabineto narių „atsitiktines" ir „antrųjų namų" išlaidas.
Bene didžiausią pasipiktinimą sukėlė pirmoji į šio skandalo sūkurį patekusi vidaus reikalų sekretorė Jacqui Smith.
Dar balandžio pradžioje paaiškėjo, kad prie „atsitiktinių išlaidų" ji pridėjo ir savo vyro (jis, beje, yra įdarbintas J.Smith rinkimų apygardoje jos biure padėjėju) pateiktą kabelinės televizijos sąskaitą. O iš jos matyti, kad politikės vyras už mokesčių mokėtojų pinigus žiūrėjo pornografijos filmus.
Buvęs vicepremjeras Johnas Prescottas liūdnai pagarsėjo kaip didžiausias valstybės išmokų melžimo specialistas. Nuo klozeto dangčių iki šaldytų picų – visas šias asmenines išlaidas J.Prescottas be didesnių skrupulų permesdavo ant mokesčių mokėtojų pečių.
Teisingumo ministras Jackas Straw iš valstybės kišenės gavo 1700 svarų kompensaciją už mokesčius, kurių niekuomet nė nemokėjo.
Nekilnojamojo turto verslas
Dar įdomesnių naujienų mokesčių mokėtojai sužinojo susipažinę su parlamentarų išlaidomis būstui.
Štai kultūros ministras Andy Burnhamas už valstybės lėšas suremontavo ir naujais baldais apstatė savo butą Londone. Kai parlamento biurokratai suabejojo dėl pateiktos 16 500 svarų sąskaitos, ministras raštu ėmė maldauti: „Jeigu neapmokėsite, mano žmona grasina skirtis".
Finansų ministras Alistairas Darlingas, bendruomenių reikalų ministrė Hazel Blears ir sveikatos viceministras Philas Hope'as dar sumaniau pasinaudojo „antrųjų namų" išmoka.
Galiojančios taisyklės leidžia patiems politikams nuspręsti, kuri jų rezidencija yra „pagrindiniai namai", o kuri – „antrieji namai". Todėl parlamento nariai per metus net kelis kartus suteikdavo „antrųjų namų" statusą vis skirtingiems savo (arba savo giminaičių) butams ar namams.
Taip šie politikai iš mokesčių mokėtojų kišenės juos suremontuodavo, apstatydavo brangiais baldais bei naujausia elektronikos aparatūra. Tokius išdailintus butus jie mikliai parduodavo, tada pirkdavo naują būstą, kartodami tą pačią procedūrą.
Per metus H.Blears ir A.Darlingas sugebėjo tokį triuką prasukti atitinkamai 3 ir 4 kartus.
„Nėra ko stebėtis, kad tokie politikų triukai be galo įsiutino britų rinkėjus. Ypač dabar, kai daugeliui šeimų reikia susiveržti diržus, atgrasu matyti sistemą melžiančius parlamentarus.
„Namų keitimo" praktika yra ypač ydinga. Susidaro įspūdis, kad daugelis parlamentarų tapo kažkokiais nekilnojamojo turto spekuliantais, užsižaidusiais butų pirkimu, atnaujinimu ir pelningu pardavimu.
Sunku nebūti ciniškam, kai tas pats A.Darlingas viešai pliekia godžius bankininkus dėl milijoninių premijų, o pats žaidžia tokius žaidimus nekilnojamojo turto rinkoje", – „Lietuvos rytui" sakė Susie Squire iš nevyriausybinės organizacijos „The Taxpayers Alliance" (Mokesčių mokėtojų aljansas).
Lyderis svaidosi žaibais
Stambiausios „The Daily Telegraph" straipsnių salvės buvo nukreiptos į valdžioje esančius Leiboristų partijos atstovus. Tačiau ne mažiau kliuvo ir opozicijoje esantiems konservatoriams bei liberalams demokratams.
Pasirodė, kad pagundai pasipelnyti valstybės sąskaita neatsispyrė net ir konservatorių parlamentarai multimilijonieriai.
Jų pateikti čekiai tiesiog įsiutino trejus metus partijai vadovaujantį naujos kartos politiką Davidą Cameroną. Mat turtingi konservatoriai prie savo išlaidų nesigėdydavo pridėti sąskaitų už privačių baseinų valymą, teniso aikštynų vejos drėkinimą, didelių sodų priežiūrą, krištolo šviestuvų pakabinimą ar netgi paprastų elektros lempučių pakeitimą.
Perimdamas politinę iniciatyvą, D.Cameronas suskubo net keturis kartus viešai atsiprašyti rinkėjų. Jis taip pat iškėlė ultimatumą savo partijos parlamentarams.
Visi konservatoriai per ateinantį mėnesį privalės internete paskelbti visas savo išlaidas. Jei nepriklausoma komisija nustatys, kad mokesčių mokėtojų pinigai panaudoti be pateisinamos priežasties, parlamentarai privalės išrašyti asmeninį čekį ir jį įteikti Vestminsterio išmokų komiteto klerkams.
„Jei mano partijos narys užsiims „namų keitimo" praktika, jam teks palikti partijos gretas. Taip pat draudžiu parlamentarams pirkti maistą, baldus, aparatūrą mokesčių mokėtojų sąskaita", – pareiškė D.Cameronas.
Rodydamas asmeninį pavyzdį, partijos lyderis nusprendė grąžinti 680 svarų už vieną vienintelę išmoką, kurią buvo pateikęs per ketverius metus: už piktžolių išnaikinimą jo sode.
Politikai trokšta privilegijų
Tačiau tokia bekompromisė jauno konservatorių lyderio pozicija nepatiko daugeliui jo partijos kolegų. Jie ėmė purkštauti, esą tie reikalavimai – per daug drakoniški ir per daug populistiniai.
„D.Cameronui bepigu iš tribūnos kalbėti apie aukštą moralę, kai jo, kaip opozicijos lyderio, alga viršija šimtą tūkstančių svarų. Mano – eilinio parlamentaro alga tikrai nėra didelė. Prieš pradėdamas politinę karjerą buvau teisininkas ir gaudavau dvigubai daugiau negu Vestminsteryje.
Aš neturiu namo su baseinu ar teniso aikštynu, todėl mano išlaidos yra „nuobodžios", kasdienės. Tačiau jeigu viską reikės mokėti iš savo kišenės, tai neigiamai paveiks mano galimybes deramai atstovauti savo rinkėjams.
Sistemą būtina padaryti skaidrią, bet jos negalima visiškai per vieną dieną panaikinti", – šių eilučių autoriui sakė vienas konservatorių partijos parlamentaras, nenorėjęs būti įvardytas.
Tačiau D.Camerono priversti konservatorių šešėlinio ministrų kabineto nariai jau išrašė čekius, taip atiduodami bent dalį gautų išmokų.
Nors ir pavėlavęs, lygiai taip pat savo ministrus privertė pasielgti ir premjeras G.Brownas.
Jo kabineto nariai H.Blears ir P.Hope'as į parlamento iždą sugrąžino atitinkamai 13 ir 42 tūkstančius svarų.
Tačiau abu politikai tvirtina, kad tokį žingsnį žengė tik iš geros valios. Mat, kaip patys pabrėžia, jokių parlamentinių taisyklių jie nėra pažeidę.
Galbūt todėl specialiai sukurtai nepriklausomai komisijai G.Brownas pasiūlė rasti naujų skaidrių būdų, kuriais būtų galima reformuoti sistemą ir „atkurti aukštą parlamento nario reputaciją".
Mažins parlamentarų skaičių?
Pats G.Brownas per vieną iš savo transliacijų „YouTube" tinklalapyje yra pasiūlęs iš viso panaikinti „antrųjų namų" išmokas. Vietoj jų kiekvienam parlamentarui būtų mokama papildoma maždaug 220 svarų išmoka už kiekvieną dieną, kurią jis praleidžia dirbdamas Londone.
Vyriausybės ministrai negautų šių dienpinigių. Premjeras taip pat norėtų, kad parlamentarai atsisakytų ilgametės ydingos praktikos savo sekretorėmis ar padėjėjomis samdyti žmonas, drauges, dukteris, sūnus ar kitus artimus giminaičius.
Konservatorius D.Cameronas siūlo žengti toliau – drastiškai mažinti parlamentarų skaičių.
„Jei sudėtume Bendruomenių ir Lordų rūmų narių skaičių, turėtume daugiau negu tūkstantį parlamentarų. Tokio didelio įstatymų leidėjų skaičiaus neturi nė viena pasaulio valstybė. Gal nebent tik Kinija. Ar mums iš tiesų reikia tokio išpūsto parlamento?" – klausė D.Cameronas.
Konservatorių partija, kuri dabar yra dvigubai populiaresnė už G.Browno leiboristus, siūlo Bendruomenių rūmų narių skaičių sumažinti bent pusantro šimto: iš dabar esančių 646 palikti apie 500.
Nevyriausybinės organizacijos tokiam žingsniui pritaria.
„Politikai privalo suvokti, kad kosmetinės reformos jau nebepadės. Jei parlamentas iš tiesų nori susigrąžinti prarastą reputaciją, privalo kardinaliai pakeisti savo požiūrį – iš seno „džentelmenų klubo" turi tapti skaidria XXI amžiaus institucija", – kalbėdamas su „Lietuvos rytu" pabrėžė S.Squire iš „The Taxpayers Alliance" organizacijos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą